Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

nedalyvaujant atsakovui A. S., tretiesiems asmenims, nepareikšiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. S., G. R., I. R., (duomenys neskelbtini), G. K., A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. S., G. R., I. R., (duomenys neskelbtini), G. K., A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

14. Nustatyta, kad ieškovės V. S. ir atsakovo A. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovei nutraukus bendravimą su atsakovu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė ir atsakovas kaip šeima nebeveda bendro ūkio, galutinai nutraukė tarpusavio santykius, ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, susitaikyti nesutinka. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

16. Vertinant bylos įrodymus dėl to, ar sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nustatytos sekančios aplinkybės. Iš ieškovės V. S. paaiškinimų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas A. S. piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos motiną. Tai patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte už tai, kad 2017-10-08, apie 12.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. S., tai yra, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis bei įspyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje ir abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo, ją smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo. Be to, 2017-11-03, apie 23.15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinės motiną E. G., tai yra, tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą bei įspirdamas į dešinę koją, padarė dešinės akies srities sumušimą ir dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atplyšimu ir nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėjus prie Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams.

17. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir naudojo smurtą prieš ieškovę. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ji nutraukė ryšius su atsakovu ir pradėjo gyventi su kitu vyru, todėl laiko, kad ji taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abi šalys nedėjo pastangų saugoti santuoką, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

18. Ieškovė prašo suteikti jai iki santuokos turėtą pavardę „V.“. Tenkintinas ieškinio reikalavimas, nutraukus santuoką ieškovei suteiktina iki santuokos turėta pavardė „V.“, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

19. Šalių santuokoje gimė duktė K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametė duktė faktiškai gyvena su ieškove, kuri sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti ir vystytis. Nepilnametės K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, vaikas yra mažo amžiaus, nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją aplinką. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nors turi galimybę nustatytu laiku išeiti į laisvę, dirbti, lankyti nepilnametį vaiką, tačiau objektyviai neturi galimybės rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą byloje negauta. Išvadą teikianti institucija sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Vadovaujantis išdėstytu, nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina – ieškove.

20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma: maistui – 100 Eur, aprangai - apie 50 Eur, higienos priemonėms, įskaitant sauskelnes - 100 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, ugdymui (žaislams, knygelėms) – 20 Eur, būsto komunalinių patarnavimų išlaidoms apmokėti – 50 Eur. Ieškovė gimus vaikui pirko vaikišką lovytę už 70 Eur, vežimėlį už 100 Eur, vonelę už 30 Eur. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo gera valia prie vaiko išlaikymo, išlaikymą pradėjo teikti tik pritaikius civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones, ir moka tik dalį priteistos sumos.

22. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, todėl ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma – apie 400 Eur per mėnesį yra minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaiko poreikius.

23. Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri, iš ieškovės paaiškinimų - gyvena su tėvu A. M. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. M., iš ieškovės V. S. priteistas išlaikymas vaikui po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė pagal galimybes vykdo teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, mokėdama įmokas po 50-100 Eur per mėnesį (ieškovės paaiškinimai, 2021-05-11 Nr. DOK-61258 priedai). Atsakovas A. S. turi vieną nepilnametį vaiką K. S.. Gera valia atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo pat vaiko gimimo, iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio išieškomas laikinai priteistas išlaikymas vaikui. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu tokio išlaikymo vaikui pakanka, todėl sumažino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 200 Eur iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

24. Ieškovė ir atsakovas registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nedirba, gauna išmoką vaikui 111,20 Eur, socialinę pašalpą, kuri 2021 m. sausio-kovo mėnesiais buvo 267,52 Eur, priteistą laikiną išlaikymą vaikui 150 Eur. Atsakovas A. S. dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, neišskaičius mokesčių - 749-954 Eur.

25. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingas. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, turi du išlaikytinius vaikus, o atsakovas turi vieną išlaikytinį vaiką, nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, tenkintinas ieškinio reikalavimas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo vaiko gimimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

26. Nepilnametės K. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina K. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisiant laikiną išlaikymą vaikui iki sprendimo priėmimo dienos, į teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

27. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

28. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, vaikas sprendimo priėmimo metu yra mažo amžiaus, todėl negali likti be motinos priežiūros, vaiko ryšys su tėvu nėra susiformavęs, nes vaikas kartu su atsakovu negyvena ir niekada negyveno, todėl nustatoma ieškovės reikalaujama atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka (CK 3.59 straipsnis):

- pasibaigus atsakovo bausmės atlikimo laikui iki dukrai sueis penkeri metai, atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val., bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei, dėl bendravimo vietos ieškovė ir atsakovas telefonu susitaria prieš dieną;

- dukrai sulaukus penkerių metų, atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir gražindamas ją į gyvenamąją vietą 20 val. ir kas antrą šeštadienį paimdamas ją iš gyvenamosios vietos 10 val. ir gražindamas ją į jos gyvenamąją vietą 17 val.

29. Teismas neturi pagrindo nagrinėjamu atveju spręsti dėl platesnės bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu, nes vaiko ryšys su tėvu šiuo metu nėra susiformavęs, iš ieškovės paaiškinimų – vaikas tėvu laiko kitą asmenį – buvusį ieškovės draugą, kuris su vaiku gyveno ir juo rūpinosi, su atsakovu vaikas buvo susitikęs ir bendravo betarpiškai kelis kartus. Pasikeitus situacijai ir atsakovui siekiant platesnės bendravimo tvarkos, jis turės teisę kreiptis į teismą, jei dėl platesnės bendravimo tvarkos tarp vaiko tėvų kils ginčas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

30. Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

31. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto. Tačiau sutuoktiniai turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų. Kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Byloje nebuvo pareikšta prieštaravimų dėl kreditorinių prievolių padalinimo.

32. Ieškovė V. S. turi iki santuokos kilusias asmeninio pobūdžio prievoles kreditoriams (duomenys neskelbtini) (pirminis kreditorius (duomenys neskelbtini)), kuriai skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 934,66 Eur (antstolė Jurgita Žilinskaitė) ir A. M., kuriam, kaip nepilnamečio vaiko A. M. įstatyminiam atstovui, vaiko išlaikymo periodinė prievolė vykdoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 3503,30 Eur (antstolis Valdas Zubinas). Prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

33. Atsakovas A. S. turi kreditorius, kurių reikalavimai išieškomi vykdomosiose bylose:

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Regimantas Budreika, išieškoma suma – 4685,65 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė, išieškoma suma – 350,06 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Saulius Užkuraitis, išieškoma suma – 19 Eur; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, išieškoma suma - 3,88 Eur;

- G. R. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, išieškoma suma – 3550,04 Eur;

- J. S., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Gita Andrijauskienė, išieškoma suma – 3550,04 Eur;

- I. R., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, išieškoma suma – 3550,04 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas, išieškoma suma – 413,14 Eur;

- G. K., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Raimonda Pauzienė, išieškoma suma – 1149,99 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, išieškoma suma – 759,11 Eur, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė, išieškoma suma – 43,18 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 384,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 263,05 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Jurgita Žilinskaitė;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis, išieškoma suma – 1004,41 Eur;

- (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas, išieškoma suma – 907,09 Eur.

34. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles, o pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

35. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovo įgytos prievolės kreditoriams atsirado atsakovui tenkinant šeimos poreikius ir šeimos interesais. Tokių įrodymų nepateikė nė viena bylos šalis ir tretieji asmenys. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neprisiėmė įsipareigojimų šeimos poreikių tenkinimui, prievolės kilę iki santuokos su ieškove sudarymo. Antstolių informacinės sistemos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad prievolės kreditoriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. R., I. R., J. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra kilusios dėl prievolių nevykdymo iš iki santuokos sudarytų sutarčių, išduotų vekselių, vykdomų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovo skoliniai įsipareigojimai minėtiems kreditoriams santuokos nutraukimo pripažintini atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

36. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 27,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 197 Eur mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (75 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 122 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo), 458,86 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (2019-06-05 sprendimas Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2507-9318). Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos procese valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 224,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir žyminio mokesčio, 458,86 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

37. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. R. ir A. M., neturint duomenų apie jų gyvenamosios ir darbo vietos adresą, sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką V. S. palikti pavardę „V.“, A. S. – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. S..

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- pasibaigus atsakovo bausmės atlikimo laikui iki dukrai sueis penkeri metai, A. S. su dukra K. S. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val., bendravimas vyksta dalyvaujant V. S., dėl bendravimo vietos V. S. ir A. S. telefonu susitaria prieš dieną;

- dukrai K. S. sulaukus penkerių metų, A. S. su dukra K. S. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir gražindamas ją į gyvenamąją vietą 20 val. ir kas antrą šeštadienį paimdamas ją iš gyvenamosios vietos 10 val. ir gražindamas ją į jos gyvenamąją vietą 17 val.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams (duomenys neskelbtini) (pirminis kreditorius (duomenys neskelbtini)), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės Jurgitos Žilinskaitės ir A. M., skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio Valdo Zubino asmeninėmis ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams: (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Regimantas Budreika; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Saulius Užkuraitis, Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas; G. R., skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas; J. S., skola išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Gita Andrijauskienė; I. R., skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas; G. K., skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Raimonda Pauzienė; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė Jurgita Žilinskaitė; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis; (duomenys neskelbtini), skola išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas, asmeninėmis atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 224,22 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 22 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 458,86 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 86 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo vykdyti skubiai.

Įteikti teismo sprendimą G. R. ir A. M. viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.