Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-420-1165/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: 1-420-1165/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10973-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vita Padriezaitė
Kaltinamasis: D. G.
Nukentėjusysis: D. B., M. J.
Advokatai: Darius Karabinas, Kristina Česnauskienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.3Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis (BPK 301 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-420-1165/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10973-2022-9; 1-01-1-09905-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Ritai Šalkauskienei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nukentėjusiajam D. B., jo įgaliotajai atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,nukentėjusiajam M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, atliekantis bausmę pataisos įstaigoje, iki tol pastovios gyvenamosios vietos neturėjęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams. 2021 m. vasario 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

4. 2022 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

5. 2022 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2023 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. G. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d.;

6. 2023 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

7. 2023 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. 2023 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta D. G. galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamąjį įsakymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. liepos 4 d.,

9. 2023 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. G. paskirta sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2023 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, D. G. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2023 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

D. G. 2022 m. kovo 21 d. apie 21.30 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., tai yra kumščiu suduodamas mažiausiai vieną smūgį į kairį šoną ir mažiausiai vieną smūgį į veidą, taip padarydamas D. B. poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje bei sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam D. B. priklausančią elektroninę cigaretę „Dragix“, kurios vertė 40 eurų, ir elektroninės cigaretės akumuliatorių, kurio vertė 8 eurai, tokiais veiksmais nukentėjusiajam D. B. padarydamas bendrą 48 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2022 m. kovo 24 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, pašalinių žmonių akivaizdoje, žodinio konflikto metu elgdamasis įžūliai, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas nepilnamečio nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia kumščiu suduodamas jam vieną smūgį į veidą, nuskėlė antro ketvirčio priekinio danties kandamąjį kraštą, padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, nosies sumušimą ir taip sukėlė nukentėjusiajam M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad atsisako duoti parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi aplinkybių neprisimena, o parodymus jau buvo davęs anksčiau, tačiau sutinka atsakyti į užduotus klausimus, susijusius su pareikštais kaltinimais.

Kaltinamajam atsisakius duoti parodymus teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 182-184, 163-166). Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. 2022 m. kovo 24 d. visą dieną praleido (duomenys neskelbtini), su savo vaikystės draugais A. M. ir R. G.. Jie nieko ypatingo neveikė, tiesiog vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Jis visą dieną gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Ką ir kiek išgėrė, neprisimena. Taip pat neprisimena daugelio įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad kažkuriame kieme, prie daugiabučių namų, sutiko du vaikinus. Vienas jam kažką pasakė, kas jam nepatiko. Neprisimena, ką pasakė, iš viso, kodėl jis jį užkalbino. Kadangi, kaip minėjo, vaikinas pasakė kažką, kas jam nepatiko, jis tam vaikinui tikriausiai kumščiu, nes taip pat tiksliai neprisimena, kuo, trenkė į veidą. Ar kažkas sudavė dar vieną smūgį tam vaikinui, nematė. Jis pats vaikinui sudavė tik vieną smūgį. Po šio konflikto visi išsiskirstė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino, nurodė, kad jo veiksmais nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Savo veiksmus vertina neigiamai. Jeigu nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, tikriausiai, būtų geriau apgalvojęs savo veiksmus. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamajam atsisakius duoti parodymus teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme taip pat buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 95-98, 101-104). Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie metus gyveno pas motinos draugę R. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šis daugiabutis namas yra bendrabučio tipo. Buto, kuriame gyveno, numerio nepamena, butas buvo antrame aukšte, įėjimas iš pirmos laiptinės. Tame pačiame bute gyveno R. V. su vaikais. Tikslios datos ir laiko neprisimena, bet tai gali būti 2022 m. kovo 21 d. 21.30 val., būdamas R. V. bute pro langą pamatė, jog po langais savo gamtinius reikalus atlieka vienas jam iš matymo pažįstamas vaikinas iš kiemo. Tą vaikiną jis pažinojo iš matymo, minėtą vaikiną visi kieme pažįsta, jis yra protiškai atsilikęs, visi kieme jį skriaudžia. Jis, atsidaręs langą, pradėjo šaukti vaikinui, ką jis daro. Vaikinas pradėjo jam į langą mėtyti pagaliukus. Jis išėjo į kiemą sudrausminti vaikiną. Kieme jis vaikino teiravosi, ką jis daro, ką sau leidžia. Pamatė, jog vaikinas rankoje turėjo elektroninę cigaretę, liepė vaikinui duoti jam elektroninę cigaretę. Vaikinas pats atidavė jam elektroninę cigaretę. Tiksliai nepamena, bet lyg vėliau vaikinas prašė jo elektroninę cigaretę jam grąžinti, tačiau jis vaikinui pasakė, jog elektroninės cigaretės negrąžins, ir nuėjo. Vėliau minėtą vaikiną daug kartų matė kieme, tačiau su juo nebendravo, matydavo, jog minėtas vaikinas prieina prie R. V. buto lango, pasižiūri ir toliau nueina. Kur iš vaikino paėmęs elektroninę cigaretę vėliau ją padėjo, neatsimena, paėmęs cigaretę iš minėto vaikino pats ją rūkė. Elektroninę cigaretę jam vaikinas davė, nes jam taip liepė, tačiau smurto prieš vaikiną nenaudojo, kumščiu į pilvo šoną ir į veidą netrenkė. Gyvenant R. V. bute nei jis, nei R. V. namuose jokio šuns nelaikė. Gailisi, jog pasisavino cigaretę, norėtų nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, iki teismo pasistengs nukentėjusiajam žalą atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nori būti greičiau išvežtas į įkalinimo įstaigą, todėl pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Peilį nešiodavosi, bet nemano, kad įvykio metu nukentėjusiajam jį rodė. Civilinį ieškinį galės atlyginti, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, jį pripažįsta.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos D. B. atžvilgiu pripažino iš dalies, o dėl veikos M. J. atžvilgiu savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, taip pat surinkta rašytinė bylos medžiaga.

Dėl D. G. įvykdyto plėšimo D. B. atžvilgiu

Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo namo, kai kaltinamasis jį pasikvietė prie lango rėkaudamas, spjaudėsi, aiškino, kas gyvena tame bendrabutyje. Tai jį sunervino, tačiau tuo viskas baigėsi ir jie išsiskirstė. Tą pačią dieną vakare, apie 21.30 val. matė, kaip kaltinamasis D. G. ėjo su šuniu. Jo pradėjo klausinėti, kur jis mokosi, kiek jam metų. Po to paprašė duoti parūkyti. Jis kaltinamojo bandė išvengti, tačiau kaltinamasis jam nurodė, kad nevagia. Davė kaltinamajam elektroninę cigaretę „Dragix“. Šis parūkė, tačiau cigaretės negrąžino. Kai suprato, kad kaltinamasis jos negrąžins, bandė kišti jam ranką į kišenę, kad ją atsiimtų, tačiau tuo metu kaltinamasis jam sudavė į kairės pusės šonkaulius ir kairės pusės akį. Visa tai įvyko labai greitai, smūgiai buvo suduoti vienas po kito, kumščiu dešine ranka. Po to, kai sudavė smūgius, matė, kad kaltinamasis buvo išsitraukęs spalvotą kišeninį sulankstomą peilį. Jo nenaudojo, tik laikė priešais ir sakė: „arba popierius (tai yra pinigai), arba cigaretė“. Po to ėjo paskui kaltinamąjį, bandė sugalvoti, ką daryti, bet prisiminė, kokie blogi žmonės gyvena tame name, todėl nuėjo namo. Šonkaulių skausmo iš pradžių nejuto, jis pasijautė kitą dieną, vėliau buvo sunku kvėpuoti. O sužalojimas paakio srityje praėjo greitai. Sužalojimo po akimi nebuvo nustatyta, nes nuėjo išsitirti po dviejų dienų. Elektroninė cigaretė kainavo 39,99 Eur, o baterija – dar 8 Eur. Visa tai vyko prie vairavimo mokyklos, netoli (duomenys neskelbtini). D. G. iki tol nepažinojo, nebuvo jo matęs rajone, ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino iš parodytų nuotraukų.

Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį žino tik tiek, kiek papasakojo sūnus. Jai dirbant, apie 22.30 val., jai sūnus parašė žinutę, kad kažkoks vaikinas iš jo atėmė elektroninę cigaretę. Sūnus nurodė, kad tas vaikinas vedėsi šunį ir turėjo peilį. Kitą dieną sūnus papasakojo jai daugiau, sakė, kad vaikinas jį užkalbino, sakė, jog žino, kad sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, paprašė parūkyti, o vėliau sūnui nurodė: „arba duoti popieriaus (pinigų), arba cigaretę pasilieku“ ir sudavė smūgį į šonkaulius. Minėtas vaikinas sūnui nurodė, kad bendrabutyje, kuriame gyvena, yra dar baisesnių žmonių. Jai tai pasirodė kaip grasinimas. Į policiją kreiptis neplanavo, bet paskui sūnus jai parodė tikslų namą, buto langą, kur matė kaltinamąjį su drauge, kai langas buvo praviras. Tai buvo (duomenys neskelbtini) g., kitoje pusėje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kartą jai einant su sūnumi, D. G. ėjo artindamasis link jų, bet kai ji jam nurodė sustoti pakalbėti, kaltinamasis nubėgo. Kadangi visa tai vyko po kelių dienų po įvykio, ji nusprendė kreiptis į policiją. Sūnus kaltinamojo nepažįsta, bet gal kas iš jo draugų jam pasakė, kad sūnus turi neįgalumą dėl autizmo, ir dėl to jis nusprendė sūnumi pasinaudoti. Sūnus po to buvo labai išsigandęs, niekur nėjo iš namų, žaliuzės buvo užtrauktos. Jis nedalyvavo ir akistatoje, nes jautė baimę ir gėdą. Jai žinoma, kad sūnaus cigaretė kainavo apie 48 Eur, įskaitant elementą. Ant sūnaus matė dvi kraujosruvas dešinėje pusėje šonkaulių srityje. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, šiuo metu neprisimena, ar sūnus sakė, kad jam buvo trenkta į akį.

2022 m. kovo 22 d.–23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodė, jog 2023 m. kovo 21 d. apie 21.30 val. iš matymo pažįstamas asmuo prie jo priėjo ir atėmė elektroninę cigaretę „Dragix“, kurios vertė 48 Eur, o jam bandant cigaretę atsiimti, šis asmuo jam sudavė vieną kartą į kairį pilvo šoną ir vieną kartą po kaire akimi, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 10–21).

2022 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučių namų prieigos, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 31–36).

2022 m. rugsėjo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. B. iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų atpažino D. G. nuotraukoje Nr. 6, kaip asmenį, iš jo atėmusį elektroninę cigaretę. Asmenį atpažino iš veido išraiškos, pamena būtent tokį jo veidą (1 t., b. l. 63–67).

2022 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės kairėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 83–84).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šią veiką kvalifikuojantys požymiai yra fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis atėmimas, todėl turto vertė šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika kaip plėšimas kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012).

Šiuo atveju, D. G. kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., pagrobė iš jo 48 Eur vertės svetimą turtą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog iš nukentėjusiojo iš tiesų paėmė elektroninę cigaretę ir jam jos negrąžino, tačiau smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, jam smūgių į šoną ir į veidą nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu sutikęs atsakyti į jam užduotus klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta sudavęs smūgius tik todėl, kad būtų greičiau išgabentas į pataisos įstaigą atlikti jam kitu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi akivaizdu, jog D. G. savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, patvirtindamas, kad paėmė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau neigdamas, kad tai padarė plėšimo būdu. Nepaisant to, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Ginčo dėl aplinkybės, kad būtent kaltinamasis paėmė D. B. elektroninę cigaretę su baterija nėra. Kaip minėta, to neneigė ir pats kaltinamasis. Tačiau, priešingai nei jis tvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. B. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad prie jo priėjęs kaltinamasis pradėjo klausinėti, kur jis mokosi, kiek jam metų. Po to paprašė duoti parūkyti. Jis kaltinamojo bandė išvengti, tačiau kaltinamasis jam nurodė, kad nevagia. Davė kaltinamajam elektroninę cigaretę „Dragix“. Šis parūkė, tačiau cigaretės negrąžino. Kai suprato, kad kaltinamasis jos negrąžins, bandė kišti jam ranką į kišenę, kad ją atsiimtų, tačiau tuo metu kaltinamasis jam sudavė į kairės pusės šonkaulius ir kairės pusės akį. Visa tai įvyko labai greitai, smūgiai buvo suduoti vienas po kito, kumščiu dešine ranka. Šias aplinkybes nukentėjusysis papasakojo savo motinai iš karto po įvykio. Liudytoja K. R. tai patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu, kartu nurodydama ir tai, kad ant sūnaus kūno matė dvi kraujosruvas dešinėje pusėje šonkaulių srityje. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai šonkaulių srityje užfiksuoti ir byloje esančioje 2022 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat nurodyta, kad jie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku, kietu buku daiktu, kuriuo, be kita ko, galėjo būti ir ranka.

Nors objektyviai nukentėjusiajam sužalojimai veido srityje nebuvo užfiksuoti, tačiau pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra. Nei jis pats, nei kaltinamasis nenurodė, kad jie būtų buvę pažįstami iš anksčiau, kad jų santykiai būtų konfliktiški ar nukentėjusysis norėtų tyčia kaltinamąjį melagingai apkalbėti. Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji detaliau atsiminė aplinkybes, kurias jai apie įvykį nurodė sūnus, o duodama parodymus ji pareigūnams sakė tiesą, be kita ko, ji nurodė, kad sūnus jai teigė, jog kaltinamasis jam sudavė smūgį ir po kaire akimi, o ji pati matė paraudimą šioje veido vietoje. Nukentėjusysis teigė, jog šis sužalojimas išnyko gana greitai, todėl nebuvo užfiksuotas medicinos apžiūros metu. D. B. šią aplinkybę nurodė nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklausiamas teisme jis detalizavo, jog smūgis į veido sritį jam buvo suduotas iš karto po to, kai kaltinamasis smūgiavo jam į šoną, nurodė smūgio sudavimo mechanizmą.

Tai, kad šią nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė būtent D. G., o ne kitas asmuo, patvirtina liudytojos K. R. teisme duoti parodymai apie tai, kad ji, sužinojusi apie įvykį, iš pradžių neketino kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau sūnus jai detaliai nurodė asmenį, kuris įvykdė nusikalstamą veiką, nurodė, kur jis gyvena, jie kaltinamąjį buvo susitikę (duomenys neskelbtini) g., kitoje pusėje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Einant su sūnumi, D. G. ėjo artindamasis link jų, bet kai ji jam nurodė sustoti pakalbėti, kaltinamasis nubėgo. Nukentėjusysis D. G. atpažino ir iš jam parodytų fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. B. kaltinamąjį atpažino iš veido išraiškos, nes prisiminė būtent tokį jo veidą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis, gavęs iš nukentėjusiojo elektroninę cigaretę, vėliau nusprendė jos negrąžinti, o nukentėjusiajam bandant ją atsiimti, kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris ir buvo lemiamas veiksnys nukentėjusiojo turtui užvaldyti. Remiantis aptarta teismų praktika, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo turtą užvaldė plėšimo būdu, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. G. įvykdyto viešosios tvarkos sutrikdymo

Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo mėn., dienos nepamena, apie 14.30 val. ėjo namo iš mokyklos, pakeliui ketino pasiimti siuntą iš paštomato prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Eidamas šone pamatė 6–7 asmenis, galimai gimusius (duomenys neskelbtini). Vienas buvo su dviračiu. Kažkuris pradėjo jam šūkauti: „ar neturi užpilti“, kas reiškia, ar neturi skysčio į elektroninę cigaretę. Pasakė, kad neturi, nes nerūko ir nesustodamas ėjo toliau. Priėjo grožio saloną, stovėjimo aikštelę, kai visi minėti asmenys priartėjo prie jo. Vienas su dviračiu atsistojo priešais, kiti taip pat atbėgo ir klausė, ar tikrai neturi skysčio elektroninei cigaretei. Atsakė, kad tikrai neturi. Vienas tų asmenų jam pasakė eiti iki laiptinės, ketino apžiūrėti jo kišenes. Atsakė, kad tikrai neis, nes skuba, ir ėjo toliau. Vienas asmenų atsistojo priešais jį, beveik susilietė su juo kaktomis. Jis minėtą asmenį šiek tiek pastūmė į šalį, kad galėtų praeiti. Tada jie susinervino, matėsi, kad buvo apsvaigę, nes elgėsi neadekvačiai, sklido alkoholio kvapas. Visi pradėjo šūkauti, o pagrindinis iš jų, vardu D., su juo susistumdė. Prie jų priėjo maždaug jo amžiaus mergina, pasakė minėtiems asmenims nuo jo atsikabinti. Jie jai kažką atsakė ir tada jam buvo suduotas pirmas smūgis į kairės pusės smilkinį. Dėl to jam šiek tiek apsvaigo galva. Tada priėjo moteris su vežimėliu ir vaiku, klausė, kas čia vyksta. Asmenys pasakė, kad jis juos užpuolė ir visi pradėjo bėgti. Be to, gavo dar vieną smūgį į nosies ir lūpos sritį. Negali pasakyti, kad tai buvo tas pats asmuo, kaip ir sudavęs pirmąkart, mano, kad galėjo būti kažkas kitas, stovėjęs iš nugaros ar šone, nes jie buvo aplink jį išsidėstę puslankiu, o kaltinamasis stovėjo priekyje, jį gerai įsidėmėjo. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vienas priekinis dantis buvo šiek tiek nuskeltas, juto fizinį skausmą. Moteris pasiūlė iškviesti pagalbos tarnybas, tačiau jis nusprendė geriau eiti namo. Namuose buvo tik sesuo, todėl paskambino tėvams, kurie grįžo iš darbo anksčiau ir visi išsikvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Tą pačią dieną važiavo į ligoninės priimamąjį, nes nosis buvo ištinusi, bet nelūžo. Taip pat buvo nubrozdinta lūpa, reikėjo vykti pas odontologą. Jo tos dienos planai buvo sugadinti, taip pat kitą dieną teko praleisti mokyklą. Sužalojimai matėsi apie savaitę. Iš pradžių prašė atlyginti žalą, bet po to jos atlyginimo atsisakė, nes nesitiki gauti jos atlyginimą. Iš draugų, kurie mokosi (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad jie matė kelis asmenis, kurie šūkavo, plūdo kitus asmenis. Peržiūrėjo vaizdo įrašą ir jame matė tris asmenis, vienas jų buvo kaltinamasis. Jį atpažino, nes kaip minėjo, jis stovėjo priešais įvykio metu, todėl jį geriausiai įsidėmėjo.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo prie darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), migdė vaiką, kai išgirdo triukšmaujančius paauglius, vienas jų buvo su dviračiu. Jie garsiai leido muziką, jų iš viso buvo apie 4–5. Pamatė, kaip jie ėjo link berniuko garbanotais plaukais ir agresyviai šūkavo. Atrodė, kad galimai jį puls, priekabiavo prie jo, o berniukas nesakė nei žodžio. Ji laikėsi atstumo, nes buvo su mažu vaiku, bet kai įvyko konfliktas, tai yra užpuolęs vaikinas nukentėjusįjį kliudė petimi, vartojo necenzūrinius žodžius, trenkė vaikinui dešine ranka į kairę veido pusę, į žandikaulį ir nosį, ji priėjo ir bandė juos išskirti. Sakė, kad kvies policiją. Tada vaikinai atsitraukė, o nukentėjusiajam pasipylė kraujas. Jį pasodino ant šaligatvio. Prie jų buvo ir nepažįstama mergaitė, kuri matė įvykį. Po to atėjo ir moteris, kuri prieš tai šūkavo pro langą. Siūlė vaikinui iškviesti policiją, bet jis atsisakė. Nukentėjusį vaikiną atpažįsta, tai M. J.. Nukentėjusysis sakė, kad minėti asmenys jam nebuvo pažįstami ir jo prašė cigarečių. Ši situacija jai sukėlė daug streso dėl savo vaiko, taip pat ją išgąsdino tai, kad įvykis vyko dieną, prie žaidimų aikštelės, kur buvo ir visai mažamečių vaikų, kurie matė įvykį. Buvo priėjusi prie minėtų vaikų, jie buvo išsigandę. Ji dėl to nerimavo.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 24 d. po 15 val. jai būnant darbe paskambino sūnus M. J. ir informavo, kad namo kieme buvo užpultas ir sumuštas. Jis paskambino pagalbos numeriu ir buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Jai grįžus namo, su sūnumi važiavo į klinikas, kur jis buvo apžiūrėtas, o policijai parašė pareiškimą. Sūnus jai papasakojo, kad apie 14.30 val. buvo užpultas, kai ėjo kieme. Jį apsupo grupė jaunuolių ir vienas iš jų jam trenkė į veido sritį, iš nosies bėgo kraujas ir buvo nuskeltas dantis. Sūnus sakė, kad jam buvo trenkta du kartus, jis nuo smūgių apsvaigo. Iš sūnaus suprato, kad jam sudavė vienas asmuo. Visa tai vyko prie grožio salono, kurio pavadinimas prasideda „(duomenys neskelbtini)“ raide., (duomenys neskelbtini). Sūnus nurodė, kad priekabiavę prie jo jaunuoliai buvo apsvaigę, prašė rūkyti. Jai žinoma, kad įvykį matė grožio salono darbuotoja. Kai vaikinai buvo įspėti, jie pasišalino. Sūnui buvo nuskeltas priekinis dantis, sumušta nosis ir skruostas, lūpa. Patinimas laikėsi apie savaitę, o sumušimas jautėsi kelias dienas. Patyrė dėl įvykio papildomų rūpesčių, reikėjo tvarkyti dantį, kitą dieną sūnus, berods, nėjo į mokyklą. Civilinio ieškinio nereiškė, nes nemato tam prasmės.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nieko apie įvykį nežino ir neprisimena, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta R. G. ir D. G.. Jie nėra draugai, labiau pažįstami. Su jais susitinka labai retai. Paskutinį kartą su „D.“ buvo susitikęs prieš maždaug savaitę. Ar 2022 m. kovo mėn. buvo susitikę, nežino. Kažkada buvo su jais susitikęs (duomenys neskelbtini) parke. Vaikščiojo, paskui ėjo pas kažkurio iš jų (D. ar R.) draugą pasiimti kamuolio žaisti „kašę“ (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione. Ėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link. Einant kažkas įvyko, bet nežino, kas. Atsimena, kad ten buvo dar kiti du vaikinai, gal jo amžiaus. Kažkuris iš kartu su juo buvusių, tai yra D. ar R., susimušė su vienu iš tų vaikinų. Jis pats buvo per maždaug tris žingsnius nuo jų. Prieš mušantis dar buvo kažkoks apsižodžiavimas, bet neatsimena, koks ir dėl ko. Vienas iš tų vaikinų iš karto kažkur nuėjo, liko tik vienas, kuris mušėsi. Kiek atsimena, ir tas vaikinas sudavė smūgį, ir jam sudavė smūgį, tik negali pasakyti, kuris, ar R., ar D.. Viskas vyko greitai ir trumpai, nes kažkas prie šalia esančio penkiaaukščio namo pradėjo šūkauti. Ar šalia jų tuo metu dar buvo kitų žmonių, nepastebėjo. Nematė toje vietoje moters su vežimėliu. Kai kažkas pradėjo šūkauti pro langą, jie nuėjo. Anksčiau nėra matęs nė vieno iš tų vaikinų, nepažįsta jų. Dėl ko kilo konfliktas prieš mušantis, nežino, negirdėjo, negali pasakyti. Pats jis tada nenukentėjo, nieko nemušė (3 t., b. l. 126-130). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, kuo papildyti neturėjo.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2022 m. kovo 24 d., maždaug prieš 15.00 val., jis su draugu A. M. ėjo iš jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Su jais ėjo ir D. G.. Jie visi buvo blaivūs. A. ir D. yra jaunesni už jį 2–3 metais. Su jais bendrauja per programėlę „Messenger“. Eidami parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link, pastebėjo 2 ar 3 vaikus, kurie rūkė elektronines cigaretes. Tuos vaikus matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Jie visi trys prie jų priėjo, jis paprašė vieno vaiko skysčio, skirto elektroninėms cigaretėms. Vienas iš vaikų atsakė, kad „skysčio neturi“. Tada į pokalbį įsitraukė D. G., kuris su tuo vaiku pradėjo ginčytis. D. nepatiko, ką jam atsakė vaikas, todėl tam vaikui pasakė „kaip neturi, jeigu pats garini“. Vaikas jam kažką pasakė, ką, nepamena. Tada nedelsiant D. kumščiu vieną kartą vaikui trenkė į antakį. Vaikui nuo smūgio buvo prakirstas antakis, lyg pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu jis ir A. šnekėjosi su dar kitu šalia buvusiu vaiku. Iš karto po D. smūgio vaikui pro daugiabučio langą pradėjo šaukti moteris: „kviečiu policiją, ką darot“. Tada jie visi trys nuėjo atgal į kiemus (3 t., b. l. 117-120). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino, kuo papildyti neturėjo.

Policijos registruojamų įvykių registro (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, 2022 m. kovo 24 d., 15.55 val., Kauno AVPK Žaliakalnio PK gautas R. J. telefoninis skambutis apie savo sūnaus M. J. sumušimą (3 t., b. l. 49).

2022 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta – prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ant minėto namo sienos rastos dvi vaizdo stebėjimo kameros (3 t., b. l. 38-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. J. atpažino D. G. kaip asmenį, kuris 2022 m. kovo 24 d. jam sudavė antrą smūgį į veidą (3 t., b. l. 65–72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. kreipėsi LSMUL KK 2022 m. kovo 24 d. 16.35 val. Medicinos darbuotojams jis paaiškino, jog 2022 m. kovo 24 d. apie 14.30 val. nepažįstami jaunuoliai iš nugaros sudavė jam į kairį smilkinį ir vieną kartą kumščiu į lūpas. Nuo smūgių jis apsvaigo. 2022 m. kovo 25 d. jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuskelto danties. Remiantis Kauno klinikų medicininiais dokumentais M. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. kovo 24 d. Objektyvių duomenų nustatyti nuskilusio 21 danties laikui ir mechanizmui nėra. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 85–86).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto nukentėjusiojo M. J. medicininės kortelės išrašo matyti, kad 2022 m. kovo 25 d. į šią medicinos įstaigą M. J. atvyko dėl nuskelto viršutinio žandikaulio antro ketvirčio priekinio danties kandamojo krašto. Dantis užplombuotas (3 t., b. l. 75–76).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_0324_142926_001“, įrašyto pareigūnų portatyvine kamera Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūroje dalyvauja liudytoja A. G.. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matyti užrašas „2022/03/24“ ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 14:29:08 val. 14:29:22 val. matomi prie pastato trys asmenys. Pareigūnams priėjus arčiau, matomas vaikinas Nr. 1, kuris tamsių, šone trumpai kirptų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos treningu, ant kurio kelnių galinės pusės ir bliuzono su tamsios spalvos kapišonu rankovių šonuose matome tamsios spalvos detales, ant bliuzono užsidėjęs tamsios spalvos liemenę, dėvi šviesios spalvos sportinius batus ant kurių išorinės pusės matome tamsios spalvos „Nike“ prekinį ženklą. Liudytoja A. G. atpažįsta, kad minėtas vaikinas buvo įvykio metu, kai buvo sumuštas M. J.. Liudytoja A. G. nurodo, kad nepamena, jog šis vaikinas būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau jis priėjo prie nukentėjusiojo M. J. ir nerišlia kalba jam pasakė, kad daugiau prie jo nelįs. Vaizdo įraše matomas vaikinas Nr. 2, kuris tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, dėvi tamsios spalvos striukę su gaubtu, tamsios spalvos treningo kelnes, avi tamsios spalvos sportinius batus „Nike“ prekinio ženklo, kurių padai yra šviesios spalvos. Liudytoja A. G. nurodo, kad vaikino Nr. 2 neatsimena. Vaizdo įraše matomas vaikinas Nr. 3, kuris yra tamsių vidutinio ilgio plaukų, dėvi tamsios spalvos sportinį bliuzoną, ant viršaus užsidėjęs tamsios spalvos liemenę, tamsios spalvos džinsus, dėvi tamsios spalvos sportinius „Nike“ prekinio ženklo batus, kurių padas yra šviesios spalvos. A. G. nurodo, kad vaikino Nr. 3 neatsimena. Vaizdo įraše matoma, kad minėti asmenys bendrauja su pareigūnais, gestikuliuoja, visi pareigūnams pateikia asmens dokumentus. Vaikinai susirenka aplink esančias žalios spalvos skardines, dedasi jas į kišenę ir lydimi pareigūnų pasišalina (3 t., b. l. 110–114).

Vaizdo įrašų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai, pavadinimais „(duomenys neskelbtini)_ch1_20220324130000_20220324145934.mp4“, „(duomenys neskelbtini)_ch1_20220324131135_20220324155104.avi“, „(duomenys neskelbtini)_ch2_20220324130005_20220324145954.mp4“, „(duomenys neskelbtini)_ch2_20220324131043_20220324155247.avi“, kurie daryti vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose, pavadinimais „(duomenys neskelbtini)_ch1_20220324130000_20220324145934.mp4“, „(duomenys neskelbtini)_ch1_20220324131135_20220324155104.avi“, užfiksuota namo kairioji pusė, kitais dviem – dešinioji pusė. Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ch2_20220324131043_20220324155247.avi“, 15.04 val. prie automobilių stovėjimo aikštelės matyti vienas šalia kito stovintys trys asmenys. Vienas jų vilki ilgą striukę, ant nugaros užsidėjęs kuprinę. Antrasis, stovintis arčiau, – šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos su šviesiomis rankovėmis striuke arba ant bliuzono dėvi tamsios spalvos liemenę. Trečiasis – atsitraukęs per žingsnį nuo pirmų dviejų, vilki tamsius rūbus. Toliau nuo jų matomi dar trys asmenys. Po minutės prie pirmųjų trijų asmenų priartėja moteris su vaikišku vežimėliu. Įrašo laiku 15.06 val. toje vietoje jokių asmenų nėra. Vaizdo įrašuose matomas vaizdas yra pagreitintas, peržiūrint jo sulėtinti nėra galimybės. Dėl pagreitinto vaizdo identifikuoti, kokius veiksmus kuris asmuo atlieka, nėra galimybės (3 t., b. l. 147–151).

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, vien veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė asmeninio konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

Šiuo atveju, D. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2022 m. kovo 24 d., apie 14.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas nepilnamečio nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas jam vieną kartą kumščiu į veidą ir taip nuskeldamas jo antro ketvirčio priekinio danties kandamąjį kraštą bei padarydamas jam sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, nosies sumušimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis, teisiamajame posėdyje atsisakęs duoti parodymus, atsakydamas į jam užduotus klausimus patvirtino savo parodymus, kuriuos apie šį įvykį davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio dieną jis vaikščiodamas su draugais A. M. ir R. G., sutiko du vaikinus, vienas kurių jam pasakė kažką, kas jam nepatiko, jis tam vaikinui tikriausiai kumščiu, tiksliai neprisimena, kuo, trenkė į veidą vieną kartą. Taigi kaltinamasis savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, jog jam einant namo, prie jo priėjo keli asmenys, kurie prašė skysčio elektroninei cigaretei, o jam nurodžius, kad neturi, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jam buvo suduoti du smūgiai. Kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, o kitą smūgį jam sudavė kitas, galimai šone ar už nugaros stovėjęs asmuo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino D. G., kaip asmenį, kuris 2022 m. kovo 24 d. jam sudavė antrą smūgį į veidą.

Tai, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje, patvirtina ir liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti jo draugai A. M. ir R. G.. Liudytojas A. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kažkuris iš kartu su juo buvusių asmenų, tai yra D. G. ar R. G., susimušė su vienu iš prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų vaikinų, o prieš suduodant smūgį tarp jų įvyko apsižodžiavimas. Liudytojas R. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tarp sutikto vaikino ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl skysčio elektroninei cigaretei. Konflikto metu D. G. kumščiu vieną kartą vaikui trenkė į antakį. Vaikui nuo smūgio buvo prakirstas antakis, lyg pradėjo bėgti kraujas. Nors liudytojo nurodyta smūgio sudavimo vieta nesutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis jam smūgį sudavė į nosies ir lūpos sritį, tačiau, įvertinus tai, kad suduotas smūgis į veido sritį, teismo vertinimu, liudytojas galėjo tiksliai nematyti, į kokią konkrečiai veido vietą kaltinamojo suduotas smūgis galėjo pataikyti. Nukentėjusiojo sužalojimai būtent nurodytoje veido srityje buvo užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, nosies sumušimas, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie tai, kad 2022 m. kovo 25 d., tai yra jau kitą dieną po įvykio į šią medicinos įstaigą M. J. atvyko dėl nuskelto viršutinio žandikaulio antro ketvirčio priekinio danties kandamojo krašto.

Tokie kaltinamojo veiksmai, atlikti viešoje vietoje, remiantis jau aptarta teismų praktika, vertintini kaip įžūlūs. Jie atlikti nepilnamečio asmens atžvilgiu, dienos metu, prie dažnai lankomos parduotuvės, daugiabučio namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje neabejotinai tokiu metu ne tik galėjo lankytis, bet ir iš tiesų buvo pašaliniai asmenys, todėl, teismo vertinimu, aptariamo įvykio vieta pagrįstai laikytina viešąja vieta. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos A. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad įvykio dieną ji buvo prie darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), migdė vaiką, kai išgirdo triukšmaujančius paauglius, kurie ėjo link nukentėjusiojo. Ji patvirtino mačiusi, kaip šiam vaikinui kitas prie jo priėjęs asmuo sudavė dešine ranka į kairę veido pusę, pataikydamas į žandikaulį ir nosį, dėl to jam pradėjo bėgti kraujas. Ji patvirtino, kad minėtą smūgį sudavęs asmuo konflikto metu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Tiek nukentėjusysis, tiek ir ši liudytoja nurodė, kad įvykį stebėjo ir į jį dėmesį atkreipė kiti pašaliniai asmenys, tai yra į įvykio vietą buvo atėjusi kita mergina, taip pat moteris, kuri prieš tai šaukė pro daugiabučio langą. Moters šaukimą pro langą, kad: „kviečiu policiją, ką darot“ patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G.. Atsižvelgiant į tai, įvertinus liudytojos A. G. parodymus, kad šis įvykis jai sukėlė daug streso dėl savo vaiko, taip pat ją išgąsdino tai, kad įvykis vyko dieną, prie žaidimų aikštelės, kur buvo ir visai mažamečių vaikų, kurie matė įvykį, jie buvo išsigandę, ji dėl to nerimavo sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė įstatyme numatytus padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, ji kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės D. G. skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos sutrikdymą ir nuoširdžiai gailisi. Dėl nusikalstamos veikos D. B. atžvilgiu kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta iš esmės tik dėl to, kad siekia greičiau būti paleistas iš suėmimo ir vykti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, taip pat teisiamojo posėdžio metu jis parodymų nedavė, teigdamas, jog įvykio aplinkybių neprisimena, o pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies, jis, kaip minėta, tik formaliai nurodė kaltę pripažįstantis. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad jis iki šiol neatlygino nei dalies žalos, kurią sukėlė savo veiksmais nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis gailisi padaręs jam inkriminuotą veiką. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką D. B. atžvilgiu ir nuoširdžiai gailisi, o kitų BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką M. J. atžvilgiu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai padaryti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant visų pirma į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis visą dieną iki įvykio vartojo alkoholį ir jeigu to nebūtų daręs, greičiausiai, būtų geriau apgalvojęs savo poelgius, be to, jo neblaivumo požymius nurodė ir nukentėjusysis M. J., kuris tvirtino, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, jis jam pasirodė apsvaigęs. Nors kaltinamojo neblaivumas iš karto po įvykio, jam pasišalinus iš įvykio vietos, nebuvo nustatytas, tačiau, remiantis, be kita ko, ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pažymėtina, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių, šiuo atveju, teismo vertinimu pakanka spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Kaltinamasis yra teistas jau devynis kartus, nusikalstamas veikas, nagrinėjamas šioje byloje, jis padarė būdamas tris kartus teistas, įskaitant ir už analogišką kaip ir šioje byloje įvykdytą veiką – plėšimą. Po šių jam inkriminuotų veikų padarymo jis toliau darė nusikalstamas veikas, jo nuo neteisėto elgesio nesulaikė nei iki tol skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, nei taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas). Pažymėtina, kad naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė praėjus kiek daugiau kaip metams po probacijos pabaigos, kas rodo, jog ši sąlyginė alternatyva paskirtai griežčiausios rūšies laisvės atėmimo bausmei nebuvo pakankama tam, kad kaltinamasis savo pastangomis koreguotų savo elgesį teigiama linkme. Jis yra baustas administracine tvarka, jo veiksmams būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis, taip pat po šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas ir už viešosios tvarkos sutrikdymą, kurį įvykdė iki šių veikų padarymo. D. G. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, o šiuo atveju jis nusikalto vos sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Svarbu įvertinti ir tai, kad dar iki nusikalstamų veikų padarymo D. G. buvo konstatuojami psichikos sutrikimai: socializuoto elgesio sutrikimas, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, jis psichiatrų žinioje yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, kas, teismo vertinimu, galėjo reikšmingai įtakoti jo pasirinktą netinkamą elgesio modelį. Vis dėlto, vien šios aplinkybės, kaip ir gynėjo akcentuotas kaltinamojo jaunas amžius skiriant bausmę negali būti suabsoliutinami, juolab kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais abiem atvejais buvo pažeistos dvi įstatymo saugomos vertybės, tai yra, kiekvienu atveju, vykdant tiek turtinį nusikaltimą, tiek ir pažeidus viešąją tvarką, buvo pažeista ir kitų asmenų – nukentėjusiųjų, vienas kurių, kaltinamojo žiniomis, turėjo psichikos sutrikimų, o kitas buvo nepilnametis, sveikata. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami tik kaltinamajam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmes už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Abiem atvejais jam skirtinos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytą vidurkį, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas įvykdė vos sulaukęs pilnametystės, būdamas teistas tris kartus.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis buvo teistas dar šešis kartus, be kita ko, dėl po šių veikų padarymo įvykdytų naujų nusikalstamų veikų, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytinos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. D. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatant jos terminą 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant jo faktinio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 14 d. Ši kardomoji priemonė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. panaikinta, jai tapus nereikalinga. Kadangi kaltinamasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje pagal kitą jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kardomoji priemonė jam nepaskirta ir neskirtina, o kardomajame kalinime – suėmime jo išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 49,41 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl nukentėjusiojo M. J. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 90–93).

Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais D. G. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą, t. y. padarė jam kūno sužalojimus, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius atsiradus deliktinei prievolei reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsniu, turi teisę į biudžetą surinkti lėšas, išieškotas iš fizinių asmenų už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Už nukentėjusiojo gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam ir buvo teikiamos medicinos paslaugos, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą bei gydymą, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 48 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis iš jo pagrobė elektroninę cigaretę, kurios vertė yra 40 Eur, taip pat prie jo buvo pridėta baterija, kurios vertė 8 Eur. Kaltinamasis šios aplinkybės neginčijo, jis pripažino ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja nukentėjusiojo motina K. R., kuri nurodė būtent tokią iš nukentėjusiojo pagrobto turto vertę. Pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis nėra. Nukentėjusiojo turto netekimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai ir šios žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistinas iš kaltinamojo D. G..

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu D. B. prašė atlyginti jam ir jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 400 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusysis patyrė stresą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas siekiant užvaldyti jo turtą, išgąstį ir nepatogumus, kurie, akivaizdu, pasireiškė tuo, jog jam buvo suduotas smūgis į veido sritį. Kaip nurodoma ieškinyje, tai patvirtino ir nukentėjusiojo motina teisiamojo posėdžio metu, D. B. po šio įvykio bijojo išeiti į lauką, vienas vaikščioti lauke, taip pat įvykio metu bei po jo jautė fizinį skausmą, ką patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą, savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina į bendrai susiklosčiusią nukentėjusiojo gyvenimišką situaciją, turimą psichikos sutrikimą, apie kurį kaltinamajam, kaip pats nurodė, buvo žinoma. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, jo sveikata atsistatė, liekamųjų reiškinių dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neliko, nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, jo prašoma atlyginti žala yra proporcinga ir adekvati sukeltiems padariniams, jos dydis atitinka teismų formuojamą praktiką, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistinas 400 eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 26 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo D. B. įgaliota atstovė advokatė Kristina Česnauskienė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje ir šios teisinės pagalbos išlaidos sudaro 288,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą D. B. atžvilgiu, o šio nukentėjusiojo atstovė, kuri jam paskirta teismo nutartimi, siekiant užtikrinti asmens teises ir teisėtus interesus dėl jo turimo psichikos sutrikimo, aktyviai dalyvavo procese, kiekviename teismo posėdyje, padėjo nukentėjusiajam parengti civilinį ieškinį, jį atstovavo pasakydama ir baigiamąją kalbą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, nėra jokių duomenų, kad jis neturėtų galimybės ateityje atlyginti šios išlaidų sumos, iš jo civiliniams ieškovams priteistas žalos atlyginimas nėra itin didelė suma, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai yra 288,33 Eur. Šių išlaidų dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas, todėl pagrindo jį mažinti nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Kompaktinis diskas su nepilnamečio M. J. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 64), kompaktinis diskas su portatyvinės kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 114), kompaktinis diskas su nepilnamečio liudytojo A. M. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 130), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedanti ir D. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžiu D. G. paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. G. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo naudai iš D. G. 49,41 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 41 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti D. B. naudai iš D. G. 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinei ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti išlaidas nukentėjusiojo D. B. advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš D. G. valstybės naudai 288,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) už nukentėjusiojo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su nepilnamečio M. J. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 64), kompaktinį diską su portatyvinės kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 114), kompaktinį diską su nepilnamečio liudytojo A. M. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 130), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė