Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2912-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
2A-2912-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02553-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
  • 77.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2912-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02553-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.4; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-8364-726/2013 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti jos ir nepilnamečio anūko T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą teismui pasiūlymą, priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos sūnus E. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove G. V., kuriems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. V., o 2006 metų gegužės mėnesį ieškovės sūnus ir atsakovė išsituokė, nepilnamečio vaiko T. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. V.. Paaiškino, kad jos bendravimas su vaikaičiu po sūnaus skyrybų buvo normalus, ieškovė nuolat palaikydavo ryšį su savo vaikaičiu ir nemažai laiko praleisdavo drauge. Prieš trejus metus jos sūnus E. V. išvyko dirbti į užsienį. Nežiūrint to, ieškovė ir toliau nuolat rūpinosi ir lankė savo vaikaitį, tačiau nuo 2012 metų vasaros ieškovės atsakovės santykiai komplikavosi, jos neranda bendros kalbos, atsakovė piktavališkai neleidžia ieškovei pasimatyti su vaikaičiu. Ieškovė skatino vaikaitį ugdyti neformalųjį švietimą, t. y. 2011-10-12 užregistravo vaiką į futbolo mokyklą, kiekvieną mėnesį apmokėdavo mokesčius už vaikaičio sporto mokyklą, nupirko sportinę aprangą ir tris kartus per savaitę vežiodavo vaikaitį pati į sporto mokyklą ir treniruotes, kol atsakovė neuždraudė ieškovei šito daryti. Tokiu būdu, atsakovė ėmė pažeidinėti nepilnamečio vaiko senelės teisę bendrauti su vaikaičiu. Ieškovė prašė teismo nustatyti vaikaičio T. V. bendravimo tvarką su senele ieškove, suteikiant senelei teisę bendrauti su anūku kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį, paimant T. V. penktadienį iki 19 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19 val., bei valstybinių švenčių dienomis, paimant ir grąžinant tokia pačia tvarka. Teismo posėdyje ieškovė patikslino bendravimo tvarką valstybinių švenčių dienomis, siūlydama nustatyti, kad ieškovė pirmą Šv. Kalėdų, pirmą Šv. Velykų dieną paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą iki 19 valandos, o gruodžio 31 dieną paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 valandos.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Su ieškovės reikalavimu nustatyti ieškovės bendravimo tvarka su jos sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant vaiką penktadienį ir grąžinant sekmadienį kategoriškai nesutiko, tačiau neprieštaravo, kad ieškovė lankytų T. darželyje per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant darželio auklėtojai, atsakovei arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei. Nurodė, kad ieškovė neprivalo vykdyti savo sūnaus (vaiko tėvo) prievolės materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šito iš jos atsakovė nereikalauja, tačiau ieškovė, bendraudama su vaikaičiu, negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų: susitikimų metu vaikas yra nuolatos psichologiškai traumuojamas, nes vaiko akivaizdoje ieškovė atsakovę pastoviai žemina. Mano, kad toks bendravimas su močiute daro neigiamą įtaką sūnaus vystymuisi. Vaikas ir taip yra hiperaktyvus, o po bendravimo su močiute vaikas darosi piktas, nenuspėjamas ir impulsyvus. Tai neigiamai įtakoja atsakovės ir vaiko santykius. Teismo posėdžio metu atsakovė pareiškė neprieštaraujanti, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną, o taip pat ir Naujųjų metų sausio 1 dieną.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė pirmines išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vaiko buities tyrimo aktą, o taip pat ieškovės gyvenimo ir buities sąlygų tyrimo aktą. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad skyrius iš esmės palaiko ieškovės reikalavimą dėl senelės bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, tačiau ieškinyje pasiūlyta tvarka koreguotina, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, ir derintina su vaiko motina atsakove G. V. (b. l. 25-29). Teismo posėdyje atstovė pateikė galutinę išvadą dėl nepilnamečio T. V. bendravimo su senele V. V. tvarkos ir sąlygų, už pagrindą imant ieškovės pasiūlytą, tačiau ieškovės ir atsakovės teismo posėdžio metu suderintą ir šiek tiek patikslintą tvarką, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko T. V. interesus. Nurodė, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose. Atsakovės šeima Skyriui yra žinoma, šeima įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašus, šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai, jie tiesiog padedama šeimai, tai nieko blogo nėra ir atsakovei apriboti motinos valdžią niekas neketina. Įstatymai numato, kad vaikas turi teisę bendrauti su artimais giminaičiais. Galima būtų neleisti artimiems giminaičiams bendrauti su vaiku, jei toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio senelė su vaikaičiu daug metų bendravo, vaikas lankėsi pas močiutę, pas kurią vaikui yra sudarytos geros sąlygos. Įvykus konfliktui tarp vaiko mamos ir močiutės, vaiko bendravimas su močiute tapo apsunkintas. Skyriaus inspektorė kalbėjosi su vaiku, kuris pasakė, jog nenori bendrauti su ieškove, to nemotyvavo, tačiau pasakė, kad senelė lankosi darželyje, jis su džiaugsmu priima iš jos dovanas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad močiutės bendravimas darytų žalą vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-26 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu T. V. tvarką: 1) Ieškovė V. V. turi teisę paimti vaikaitį T. V. iš švietimo ar ugdymo įstaigos, o jam pradėjus lankyti mokyklą iš jo gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalio penktadienį nuo 17 valandos ir privalo parvežti jį į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos. 2) Esant ieškovės V. V. ir atsakovės G. V. bendram susitarimui, T. V. gali būti paimamas senelės V. V. iš švietimo ar ugdymo įstaigos, arba iš jo gyvenamosios vietos bei parvežamas į gyvenamąją vietą ir kitu laiku. 3) Ieškovė V. V. turi teisę paimti vaikaitį T. V. iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną 10 valandą ir parvežti jį tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19 valandos. 4) Ieškovė V. V. turi teisę Naujųjų Metų šventę (sausio 1 d.) praleisti kartu su vaikaičiu T. V.. 5) Ieškovė V. V. privalo iš anksto informuoti atsakovę G. V. apie negalėjimą nustatytu laiku paimti vaikaičio T. V.. 6) Atsakovė G. V. privalo iš anksto informuoti ieškovę V. V. apie negalėjimą šalių sutartu ar teismo nustatytu laiku sudaryti sąlygas ieškovei pasiimti vaikaitį T. V.. 7) Esant senelės V. V. ir vaiko motinos G. V. susitarimui telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis ar šalims tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams. 8) Nustatyti, kad šalims tariantis dėl kitokios ieškovės ir jos vaikaičio T. V. bendravimo tvarkos, būtina atsižvelgti į nepilnamečio T. V. nuomonę bei jo interesus. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei V. V. 144 žyminį mokestį ir 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovė be pagrindo daro kliūtis senelės ir jos anūko T. V. bendravimui, o atsakovės teiginius apie, neva, senelės veiksmais daromą žalą vaikui, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė nepilnamečiu vaikaičiu T. rūpindavosi tinkamai, užtikrindavo jo materialinę gerovę, yra sudariusi vaikaičiui geras sąlygas savo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės ir vaikaičio bendravimas darytų žalą nepilnamečiui T.. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaiko senelės ir vaikaičio bendravimas duoda vaikaičiui tik teigiamą naudą. Todėl teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko T. V. interesai bus tinkamai apsaugoti, jam bendraujant su senele pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo posėdyje patikslintą bendravimo tvarką.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė G. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovės reikalavimai nepagrįsti, niekas jai netrukdo bendrauti su anūku darželyje. Nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų leidžiant ieškovei imti vaiką iš gyvenamosios vietos antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 valandos iki 19 valandos, taip pat sausio 1 d. Apeliantė paaiškino, kad iš savo pusės nesudarė jokių kliūčių senelei bendrauti su anūku, sutiko, kad senelė su vaiku bendrautų darželyje auklėtojos akivaizdoje, o teismo nustatyta bendravimo tvarka nepriimtina vaikui, nes blogi ieškovės ir atsakovės santykiai neigiamai įtakos vaiko brandą ir pasaulėžiūrą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atsakovę vaiko akivaizdoje šmeižia ir žemina. Atsakovė pati vaiką vedė į futbolo treniruotes, o jas nutraukė, nes taip norėjo vaikas. Ieškovės ir atsakovės konfliktas čia neturi reikšmės. Futbolą teko pakeisti karate treniruotėmis. Teismas neteisingai įvertino vaiko Skyriaus specialistei išsakytą poziciją, jog jis nenori bendrauti su ieškove. Taip pat pažymėjo, kad priteistas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei yra nepakeliama našta (b. l. 63-64).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neišėjo už ieškinio ribų, kadangi parengiamajame posėdyje pati atsakovė sutiko su tuo, jog vaikas galėtų matytis su senele švenčių dienomis. Ieškovė pažymi, kad nuolat dėjo pastangas vaikaitį ugdyti, lavinti, užimti jo laisvalaikį ir norėtų tai toliau daryti, bet ne tik per trumpas pertraukas darželyje. Teismo posėdžio metu yra užfiksuota, kad atsakovė neoficialiai dirba, todėl ji yra pajėgi sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė nesutiko tartis taikiai, nors teismas siūlė (b. l. 87-91).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl senelės bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo ir tinkamo įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas teismo sprendimu nustatyti senelės ir vaikaičio bendravimo tvarką. Apeliantė (vaiko motina), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti, kadangi apeliantė netrukdo ieškovei matytis su vaikaičiu tam tikromis sąlygomis (t. y. darželyje). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių.

Prieš pasisakydama dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad apeliantė ydingai suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Palikimo ieškinio nenagrinėto pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnyje. Palikus ieškinį nenagrinėtą, byla iš esmės neišsprendžiama, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės ginčijamą sprendimą, pagal proceso teisės normų reikalavimus įvertino ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir nusprendė ieškinį tenkinti, t. y. išnagrinėjo bylą iš esmės. Tokiu būdu teisėjų kolegija vertina, kad iš tikrųjų apeliantė reikalavimas yra panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, todėl dėl šio reikalavimo ir pasisako.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė ieškinio ribas, t. y. patenkino daugiau ieškovės reikalavimų nei ji iš tikrųjų prašė. Nors CPK 376 straipsnis nagrinėjant šeimos bylas numato aktyvų teismo vaidmenį, suteikiantį teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tokia teise pasinaudojo. Ieškovės ieškinio reikalavimas buvo nustatyti vaikaičio T. V. bendravimo tvarką su senele (ieškove), suteikiant senelei teisę bendrauti su anūku kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį, paimant T. V. penktadienį iki 19 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19 val., bei valstybinių švenčių dienomis, paimant ir grąžinant tokia pačia tvarka (b. l. 4). Tačiau 2013-04-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos valstybinių švenčių dienomis ir siūlė nustatyti, kad ieškovė pirmą Šv. Kalėdų, pirmą Šv. Velykų dieną paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą iki 19 valandos, o gruodžio 31 dieną paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 valandos (b. l. 45). Į tokį ieškovės reikalavimo patikslinimą to paties posėdžio metu apeliantė atsakė, kad ieškovei leistų su vaiku bendrauti antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, formaliai sutiktų, kad Sausio 1 d. vaikas praleistų su ieškove, tačiau nesutinka, kad vaikas nakvotų pas ieškovę (b. l. 46). Tokiu būdu teismas, ginčijamu sprendimu išspręsdamas klausimą dėl vaikaičio ir senelės bendravimo tvarkos nustatymo, ne tik galėjo, bet ir turėjo atsižvelgti į tą ieškovės poziciją (reikalavimą), kuri paskutinį kartą buvo patikslinta 2013-04-08 parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neviršijo pareikštų reikalavimų.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su artimais giminaičiais (be kita ko, senele), o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai). Tačiau apeliantės (atsakovės) nuomone, tokia jos sūnaus ir ieškovės (sūnaus senelės) bendravimo tvarka, kokią ginčijamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, yra nepriimtina vaikui, nes blogi ieškovės ir atsakovės santykiai neigiamai įtakos vaiko brandą ir pasaulėžiūrą. Sprendžiant, ar leisti vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia, vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, ar vaiko ir artimų giminaičių ryšiai yra artimi, glaudūs, ar leidus vaiką bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ar nedarys žalos. Tuo tikslu įvertintinos ieškovės galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, ieškovės ir jos aplinkos sąlygos, jos asmeniniai bruožai ir reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, ieškovės ir vaikaičio tarpusavio santykiai, jų pobūdis ir kt. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad praėjus 5 mėnesiams po T. V. gimimo, atsakovė ir ieškovės sūnus išskyrė (nutraukė santuoką), ieškovės sūnus ilgą laiką negyvena Lietuvoje, su vaiku nebendrauja, tačiau ieškovė (senelė) visą laiką palaikė ryšį su savo vaikaičiu iki 2012 m. vasaros, kai tarp ieškovės ir atsakovės įvyko konfliktas. Apeliantė minėtų faktinių aplinkybių neginčija, o nenorą leisti vaikui savaitgaliais likti nakvoti pas senelę (ieškovę) argumentuoja tuo, kad ieškovė atsakovę šmeižia ir žemina vaiko akyse, tačiau pastarojo teiginio apeliantė nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė gyvena jai priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos buitinės sąlygos vaikaičiui lankytis (b. l. 25). Ieškovė 2011-10-12 užregistravo savo vaikaitį į futbolo mokyklą (b. l. 6-8). Liudytoja P. E. N. (ieškovės kaimynės sesuo) teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuolat matydavo ieškovės ir jos vaikaičio T. tinkamą bendravimą, ieškovės pastangas vaikaitį ugdyti, lavinti, užimti jo laisvalaikį. Liudytoja paaiškino, jog ieškovės namuose yra nupirktos visos priemonės, kurios yra reikalingos tokio amžiaus vaikui: knygutės, pieštukai ir pan. priemonės, ieškovė kartu su vaikaičiu praleisdavo laiką kieme, domėdavosi jo pomėgiais, abu lankė baseiną, vaikaičiui buvo sudarytos visos sąlygos treniruotis futbolo mokykloje. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė pagal savo gyvenimo būdą, asmenines savybes gali būti apibūdinama tik iš teigiamos pusės, jokių žalingų įpročių neturi (b. l. 48). Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų (skundų, laiškų, žinučių, liudytojų parodymų), kurie patvirtintų ieškovės daromą neigiamą įtaką savo vaikaičiui (apeliantės sūnui), todėl nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė su atsakovės sūnumi gali susitikti tik viešoje vietoje trečiųjų asmenų akivaizdoje (t. y. darželyje, dalyvaujant auklėtojai, apeliantei ar Skyriaus darbuotojai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad T. tėvas (ieškovės sūnus) negyvena Lietuvoje, todėl jis negali skirti laiko bendravimui su sūnumi, o tokia vaiko ir jo tėvo motinos (ieškovės) bendravimo tvarka, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, padės užpildyti bendravimo su tėvu spragą bei palaikyti ryšį su tėvo gimine, kas yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasikeitus aplinkybėms, šalys (ieškovė, atsakovė) arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl ginčijamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vaiko pareiškimas dėl nenoro bendrauti su senele vertintinas kritiškai, kadangi ir vyr. inspektorės pastebėjimu berniukas kalbėdamas labai jaudinosi, buvo įsitempęs, matėsi, kad jis myli mamą ir nenori jos skaudinti, berniukui yra žinoma apie senelės ir jo motinos įtemptus tarpusavio santykius, ir vaikas, šiuo atveju tapo dviejų suaugusių žmonių nesusikalbėjimo įkaitu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendimą.

Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovei priteistos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliantei yra nepakeliama našta, todėl neaišku, kodėl teismas priteisė šią sumą. Teisėjų kolegija išaiškina apeliantei, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą“. Pralaimėjusios šalies bloga turtinė padėtis nėra pagrindas netaikyti CPK 93 straipsnio 1 dalies. Ginčijamu sprendimu ieškinys iš esmės tenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. y 144 Lt žyminį mokestį ir 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidas) priteisti iš atsakovės, kuri laikoma bylą pralaimėjusia šalimi. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos ieškovės patirtos, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimų nepažeidžiančios bylinėjimosi išlaidos (600 Lt, b l. 92) už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. V. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasAsta Radzevičienė