Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja V. N. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022-07-14 įsakymą Nr. lPSl-904-(2.1. E.) “Dėl sprendimo, atlikus V. N. tarnybinio nusižengimo tyrimą”.

Pagal NŽT vidaus tvarkos taisyklių 12¹ punktą darbuotojų darbas nuotoliniu būdu organizuojamas vadovaujantis NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuotolinio darbo tvarkos aprašu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2019-02-26 įsakymu Nr. 1P-69-(1.3.) (toliau – Nuotolinio darbo tvarkos aprašas), kurio 20 punkte reglamentuota, kad tiesioginio vadovo reikalavimu, pateiktu darbuotojui elektroniniu paštu, esant tarnybiniam būtinumui, darbuotojas privalo per 90 min. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos patalpas ar kitą tiesioginio vadovo nurodytą vietą savo tarnybinėms funkcijoms atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ištirtų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų pagrindu nustatyta:

NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus pareigas, S. M. 2022-07-14 įsakymo Nr. lPSl-904-(2.1.E.) “Dėl sprendimo, atlikus V. N. tarnybinio nusižengimo tyrimą” 1.1 papunkčiu pripažino, kad V. N. tiesioginio vadovo kviečiama atvykti savo tarnybines funkcijas vykdyti darbo vietoje ar dalyvauti organizuotame susirinkime Kauno miesto skyriaus patalpose, bet to nepadariusi dėl objektyviai nepagrįstų priežasčių, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 1 ir 6 punktus, NŽT direktoriaus 2019-02-26 įsakymu Nr. 1P-69-(1.3.) patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuotolinio darbo tvarkos aprašo 20 punktą, NŽT direktoriaus 2021-06-30 įsakymo Nr. 1P-143(1.3E.) „Dėl darbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos organizavimo ekstremalios situacijos metu“ 2.1 papunktį, taip pat 1.2 papunkčiu pripažino, kad V. N., kviečiama atvykti savo tarnybines funkcijas vykdyti darbo vietoje, ar dalyvauti organizuojant susirinkime skyriaus patalpose, bet to nepadarius, turėjo numatyti, kad tokie veiksmai gali sukelti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Įsakymo 2 punktu V. N. buvo skirta tarnybine nuobauda - pastaba - už 1.1 papunktyje nurodytą tarnybinį nusižengimą (toliau – Įsakymas).

Dėl procedūrinių pažeidimų skiriant tarnybinę nuobaudą

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, be kita ko, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–384/2013, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-555-756/2020).

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

VTĮ 34 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams <...> tvarką nustato Vyriausybė.

Įgyvendinant nurodytą VTĮ 34 straipsnio 7 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtino „Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą“ (ginčo metu galiojanti aktuali redakcija nuo 2020-08-26) (toliau – Aprašas).

Aprašo 14 punktas numato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą <...>.

Aprašo 15 punktas numato, kad motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Aprašo 17 punktas numato, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti <...>; 17.4. pavesti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) patikslinti motyvuotą išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos arba per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas).

Aiškinant motyvuotos išvados reikšmę ir santykį su valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis; motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012). LVAT išaiškino, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–384/2013).

Nagrinėjamu ateveju nustatyta, kad Įsakymas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda, prieštarauja Komisijos surašytai Išvadai, kurioje konstatuota, ir NŽT direktoriui pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti. Akivaizdu, kad Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas visiškai neatsižvelgiant į Išvadoje nustatytas aplinkybes, nes NŽT direktorius priėmė priešingą sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, nei siūlė Komisija savo Išvadoje. Tai pažeidžia imperatyvią Aprašo 15 punkto nuostatą, kad motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą. Įsakyme nebuvo atsižvelgta į Išvadoje nustatytas aplinkybes ir pateiktą pasiūlymą dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo ir tarnybinės atsakomybės netaikymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo išsakytas argumentas, kad sprendimą priimantis vadovas neprivalo pilnai vadovautis Išvada, nėra pagrįstas ir nėra pagrindas Įsakymą pripažinti teisėtu, nustačius minėtą tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą, nes toks argumentas prieštarauja Aprašo normoms.

Teismas sutinka, kad ne visi motyvuotos išvados pasiūlymai valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra privalomi priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės, tačiau Aprašo 15 punkte aiškiai nurodyta, koks pasiūlymas nėra privalomas – „dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas“. Tai reiškia, kad visi kiti motyvuotos išvados pasiūlymai, suformuluoti atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra privalomi, nes Aprašo 15 punktas numato, kad motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nebuvo pasiūlymo skirti konkrečią nuobaudą pareiškėjai, todėl nebuvo pasiūlymo, su kuriuo NŽT direktorius galėtų nesutikti. Jis būtų galėjęs paskirti kitokią tarnybinę nuobaudą, nei pasiūlytų Komisija, tačiau šiuo atveju Komisija nesiūlė paskirti jokios tarnybinės nuobaudos. Priešingai, Komisija siūlė tarnybinės nuobaudos neskirti ir tai nėra pasiūlymas, kuris pagal Aprašo 15 punktą NŽT direktoriui būtų neprivalomas. Tuo tarpu į visas kitas Išvadoje nustatytas aplinkybes, tarp jų ir pareiškėjos veiksmų vertinimo pasekmes bei tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą kaip mažareikšmį, pareiškėjos vadovas privalėjo atsižvelgti. Tačiau iš Įsakymo turinio matyti, kad tai nebuvo padaryta ir tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas kaip mažareikšmis, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta prieštaraujant Išvadoje konstatuotoms aplinkybėms ir Komisijos pasiūlymui.

Vertinant NŽT direktoriaus teisę nesutikti su Komisijos Išvada ir pateiktais pasiūlymai pažymėtina, kad Aprašas numato tokią galimybę, tačiau šiuo atveju ja buvo pasinaudota pažeidžiant Aprašo nuostatas, t. y. neteisėtai.

Aprašo 17.4. punktas numato, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali pavesti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) patikslinti motyvuotą išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos arba per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, nesutikdamas su Išvadoje pateiktu pareiškėjos tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu kaip mažareikšmiu ir su pasiūlymu neskirti tarnybinės nuobaudos, pareiškėjos vadovas turėjo ir galėjo priimti Aprašo 17.4. punkte numatytą sprendimą - tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai, jeigu manė, kad Išvada šiais klausimais yra neišsami dėl nevisapusiškai, neobjektyviai ištirto tarnybinio nusižengimo. Tačiau jis negalėjo priimti Aprašo 17.1. punkte numatytą sprendimą - pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą, be pakartotino Komisijos tyrimo, su kurio išvadomis nesutiko. Kaip minėta, Įsakymas privalo būti pagrįstas Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir negali būti grindžiamas aplinkybėmis bei išvadomis, kurios nebuvo nustatytos Komisijos, o juo labiau tokiomis, kurios prieštarauja Komisijos Išvadai.

Šiuo atveju nustatyta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus pareigas, S. M. DVS 2022-07-13 surašė rezoliuciją dėl Išvados ir rezoliucijos 1 punktu nutarė pripažinti, kad V. N. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą pastabą, tačiau tuo pačiu rezoliucijos 2.1 papunktyje pripažino, kad „tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas nevisapusiškai, formaliai ir net po to, kai buvo pavesta tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai, nebuvo imtasi veiksmų <...> nustatyti ar V. N. dirbdama nuotoliniu būdu vykdė jai pavestas užduotis, kokia apimtimi jos buvo vykdomos ir kokias pasekmes tai sukėlė“. Nepaisant nurodyto rezoliucijos 2.1 papunkčio, remiantis Išvada, pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, konstatavus, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, nors pakartotinis tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas. Tokie pareiškėjos vadovo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam ir grubiai pažeidžia tarnybinės nuobaudos skyrimo taisykles, nes rodo Įsakymą priėmusio vadovo šališkumą ir neobjektyvų pareiškėjos veiksmų vertinimą. Akivaizdu, kad minėta rezoliucija vadovas pats pripažino, jog buvo įsitikinęs, kad tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl pirmiausiai turėjo priimti Aprašo 17.4. punkte numatytą sprendimą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai, kuris padėtų pašalinti tyrimo trūkumus, ir tik po to savo sprendimą priimti remdamasis išsamiu ir visapusišku aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu. Pažymėtina, kad vieną kartą šia galimybe vadovas jau buvo pasinaudojęs, kai 2022-05-30 buvo pateikta Pirminė komisijos išvada ir jis DVS 2022-06-29 surašė rezoliuciją dėl Pirminės išvados, kuria tarnybinį nusižengimą nurodė ištirti pakartotinai būtent dėl to, kad Pirminė išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, formaliai ir neobjektyviai. Tačiau po Išvados pateikimo vadovas, vis dar manydamas, kad ir pakartotinai atliktas tarnybinis patikrinimas yra neišsamus, priėmė Įsakymą, kuris prieštarauja Išvadai, nors dar kartą tyrimo pakarotinai atlikti nepavedė. Tai rodo tendencingą siekį skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nepaisant Komisijos išvadų ir neobjektyvų Komisijos nustatytų aplinkybių (dėl pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo) vertinimą, pagal kurį pareiškėjos tarnybinei atsakomybei nėra pagrindo.

LVAT yra išaiškinęs, kad nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, todėl šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą panaikinti ginčijamą administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–80/2011). Todėl nagrinėjamu pareiškėjos atveju teismas konstatuoja, kad nurodytų Aprašo normų pažeidimas ir Įsakymo priėmimas neatsižvelgiant į Išvadoje Komisijos pateiktą pareiškėjos veiksmų kvalifikavimą bei pasiūlymą neskirti tarnybinės nuobaudos yra esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie nulėmė neteisėto skundžiamo Įsakymo priėmimą, nes buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas konstatuoja, kad Komisijai nustačius, jog pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių, ir pasiūlius tarnybinės nuobaudos jai neskirti, o pareiškėjos vadovui manant, kad tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas nevisapusiškai, tačiau pakartotinai tyrimo neatlikus ir abejonių nepašalinus, NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus pareigas, objektyviai neturėjo visų privalomų turėti duomenų dėl visų aplinkybių, kurios privalėjo būti nustatytos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir nurodytos Išvadoje, todėl iš viso negalėjo priimti jokio objektyvaus sprendimo dėl Aprašo 17.1 punkte nurodytų sprendimų.

Dėl skundžiamo administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dar aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kurią iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).

LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).

Nagrinėjamu atveju pirmiausiai pabrėžtina, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl Aprašo 17.1. punkte nurodyto sprendimo pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, gali priimti tik atsižvelgdamas į motyvuotoje išvadoje nurodomas Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir informaciją (Aprašo 15 punktas). Būtent tam ir yra sudaroma komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, kad tarnybinė nuobauda būtų skiriama atsižvelgiant valstybės tarnautojo į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 str. 2 d.), kurias ir nustato komisija motyvuotoje išvadoje (Aprašo 14 p., 15 p.) ir į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą.

Kaip minėta, nurodyta tarnybinio patikrinimo ir jo išvados teisinė reikšmė suponuoja išvadą, kad motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kuria privaloma pagrįsti priimamą individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, yra tokio valstybės tarnautojo vadovo akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Išvadoje nėra konstatuota, jog pareiškėja padarė tokį tarnybinį nusižengimą, už kurį jai reikėtų siūlyti skirti tarnybinę nuobaudą, ir nustačius, kad Išvadoje jokia tarnybinė nuobauda nėra pasiūlyta paskirti, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Įsakymas neturi esminės aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo motyvuoto pagrindimo, kuris privalo būti Išvadoje. Nors atsakovė atsiliepime į skundą teigia, kad Išvados turinys yra tinkamai motyvuotas, t. y. joje aiškiai atskleista pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų sudėtis (jos elementai), o Įsakymu tinkamai parinkta tarnybinė nuobauda, tačiau toks teiginys visiškai prieštarauja Išvados ir Įsakymo turiniui.

Išvadoje Komisija konstatavo: „<...> V. N., nors kviečiama atvykti savo tarnybines funkcijas vykdyti darbo vietoje ar dalyvauti organizuojamame susirinkime Skyriaus patalpose, neatvyko, bet dirbdama nuotoliniu būdu vykdė jai pavestas užduotis, nusiskundimų dėl jos atliekamų darbų nepateikė nei A. M., nei K. T.. Komisija negavo jokios informacijos, kuri sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad neatvykimas į darbą lėmė pavestų užduočių neįvykdymą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad nors V. N. ir padarė tarnybinį nusižengimą – nesilaikė NŽT vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šis pažeidimas galėtų būti vertinamas, kaip formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis ir už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui“. Todėl Komisija rezoliucinėje Išvados dalyje pasiūlė Tarnybos direktoriui: „Priimti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 17.1 papunktyje nurodytą vieną iš sprendimų – pripažinti, kad Kauno m. skyriaus vyriausioji specialistė V. N. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1729,9 Eur, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma 900 Eur suma už 2022 m. rugpjūčio 18 d. (2022 m. III ketvirtis) skundo parengimą ne tik neviršija galimos priteisti maksimalios 4 324,75 Eur sumos (1729,9 Eur x 2,5), bet ir yra beveik penkis kartus mažesnė, sprendžia, jog pareiškėjai priteistina visa 900 Eur suma už skundo parengimą.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,5 Eur, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašoma 200 Eur suma už 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. (2022 m. IV ketvirtis) advokato parengtų ir pateiktų teismui prašymų prijungti papildomus dokumentus parengimą ir jų pateikimą ne tik neviršija galimos maksimalios 1 424,4 Eur sumos (1 780,5 Eur x 0,4 koeficientas x 2 prašymai), bet ir yra septynis kartus mažesnė, todėl pareiškėjai priteistina visa 200 Eur suma už šių prašymų parengimą.

Rekomendacijų 8.19. p. numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,5 Eur, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašoma 400 Eur suma už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 9 d. (2022 m. IV ketvirtis), kuris truko 2 val. 24 min., neviršija galimos priteisti maksimalios 534,15 Eur sumos už bent 3 valandas (2 val. 24 min. teismo posėdis + ne mažiau kaip 36 min. pasirengimas posėdžiui) (1 780,5 Eur x 0,1 x 3 val. ), todėl pareiškėjai priteistina visa 400 Eur suma už advokato pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus, pareiškėjos skundą patenkinus, iš atsakovės NŽT pareiškėjai iš viso priteistina 1 600 Eur (900 Eur + 200 Eur + 400 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 14 įsakymą Nr. lPSl-904-(2.1. E.) “Dėl sprendimo, atlikus V. N. tarnybinio nusižengimo tyrimą”.

Priteisti pareiškėjai V. N. 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.