Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. A. ir T. L. d. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai G. A. ir T. L. d. M. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams prašymą nutraukti pareiškėjų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė neduoti pareiškėjų G. A. ir T. L. d. M. prašymui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu eigos ir nustatyti terminą iki 2020 m. lapkričio 20 d. pašalinti visus nutartyje nurodytus trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims dėl nepašalintų trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. A. ir T. L. d. M. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams prašymą nutraukti pareiškėjų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2020 m. lapkričio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pareiškėja G. A. įpareigota pateikti teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (šeimos ir/ar socialinius ryšius, gyvenamosios vietos nuomos sutartį, jos darbo santykius, registraciją Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje, buvimo Lietuvoje trukmę, reguliarumą ir pan.). 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje teismas nurodė, kad nėra su prašymu pateikti duomenys, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl šios bylos teismingumo. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja G. A. – (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas T. L. d. M. – (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėja G. A. nurodo gyvenanti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjas – (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai jokio turto Lietuvoje neturi, nepilnamečių vaikų neturi, pareiškėjas Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, o pareiškėja G. A. 2015 m. spalio 7 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

8. Nors pareiškėja nurodė savo gyvenamąją vietą esant (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. kad jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nepateikė. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjant šį ginčą turi būti įvertintas pareiškėjų arba vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios vietas nustatymo faktas. G. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ši vieta ir turi būti laikoma paskutine jos nuolatine gyvenamąja vieta. Pareiškėjos išvykimo faktas iš Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamąja vietą ir visam laikui įsikurti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į ją grįžti. Tai patvirtina ir faktas, kad nors 2015 m. pareiškėja deklaravo išvykimą iš Lietuvos, tačiau (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė būtent Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini).

9. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo taip pat nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie šalių nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog pareiškėjos pastovi gyvenamoji vieta yra ne jos nurodytu adresu, o galimai (duomenys neskelbtini). Tai, kad viešuosiuose registruose pareiškėja yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, nėra jokio pareiškėjos vardu įregistruoto turto kitose valstybėse ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos nuolatinį gyvenimą užsienyje, laikytina, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad G. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ši vieta ir turi būti laikoma paskutine jos nuolatine gyvenamąja vieta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

10. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

11. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

12. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

13. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba – yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir tai, kiek laiko iki pareiškimo padavimo asmenys toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą vertintina, kurioje šalyje pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą, kaip toje šalyje jie yra prisitaikę gyventi, ar moka kalbą, ar turi darbą, taip pat, privaloma įvertinti kokia yra pareiškėjų pilietybė, koks yra jų ryšys su Lietuva (šeimos ir socialiniai ryšiai).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, 51 punktas), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. A. šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, neturi turto, pareiškėja G. A. 2015 m. spalio 7 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, įsiregistravimą užimtumo tarnyboje. Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymąsi Lietuvos Respublikoje.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), bei, kad pati pareiškėja savo nuolatine gyvenamąja vietą laiko Lietuvos Respubliką ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika, nesuponuoja išvados, kad ši gyvenamoji vieta gali būti laikoma pareiškėjos nuolatine gyvenamąja vieta.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje. Neištaisius pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų – t. y. nepateikus įrodymų, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjų G. A. ir T. L. d. M. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai nepateikė jokių papildomų įrodymų.

18. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.