Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-14 · Administracinė byla Nr. A-444-2219-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-14
Bylos Nr.
A-444-2219-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01016-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-2219/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01016-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 15.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 2 151 Lt materialinę ir 100 000 Lt moralinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jam buvo padaryta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Migracijos poskyrio (toliau – ir Migracijos poskyris) pareigūnų veiksmais, neteisėtai atsisakius iš jo priimti dokumentus išduoti (pakeisti) Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Dėl paso išdavimo į Migracijos poskyrį kreipėsi penkis kartus, t. y. 2009 m. gruodžio 10 d., 2009 m. gruodžio 14 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 25 d., 2010 m. birželio 4 d. Pasas buvo išduotas tik 2010 m. liepos 7 d. 2009 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2010 m. sausio 15 d. sprendimu įpareigojo Migracijos poskyrį pakeisti jam pasą. Teigė, kad nurodytais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. 2009 m. balandžio 8 d. negalėjo išvykti su žmona į Kopenhagą, buvo iš anksto užsakęs ir apmokėjęs elektroninius bilietus, todėl patyrė 658 Lt turtinę žalą. Taip pat negalėjo išvykti žiemos metu į planuotą kelionę į Šri Lanką. Todėl, jo nuomone, nepagrįstai buvo suvaržyta judėjimo laisvė, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio. Be to, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sunkiai susirgo nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 21 d. Dėl nedarbingumo neteko 1 493 Lt atlyginimo dalies. Buvo padaryta 1 493 Lt turtinė žala. Nurodė, kad iš viso turtinę žalą sudaro 2 151 Lt suma. Kadangi pareigūnų veiksmais buvo pažeista jo judėjimo laisvė, jis patyrė nepatogumus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, prarado galimybę ilsėtis, laisvai judėti, buvo sumenkintas jo vardas žmonių akyse ir darbe, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus ir jam buvo padaryta 100 000 Lt dydžio neturtinė žala. Prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu teismas manys, kad šis terminas buvo praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. birželio 8 d. raštu 20-24-1-S-3035 informavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Pasų skyrių ir Teisės ir tarptautinių ryšių skyrių apie Kauno apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010, kuriuo Migracijos poskyris buvo įpareigotas pakeisti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pasą ir priimti iš jo dokumentus Lietuvos Respublikos pasui gauti, ir paprašė išaiškinti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei norminių teisės aktų taikymą ateityje. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/7-6)10K-24482 informavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė pradėti tyrimą dėl Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo, keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 (toliau – Paso išdavimo tvarkos aprašas), 18 punkto atitikties Lietuvos Respublikos paso įstatymo nuostatoms ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti asmuo privalo pateikti ir dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas paminėtu klausimu. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu byloje Nr. I-395-402/2010 nepripažino Migracijos poskyrio veiksmų neteisėtais. Nesant neteisėtos veikos, jam nekyla administracinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti atlyginti materialinę ir moralinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Migracijos poskyris pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius šio poskyrio veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/arba įstatymams). Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad kol šie teisės aktai nėra pakeisti arba nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, visi teisinių santykių subjektai privalo juos vykdyti ir taikyti pagal savo kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Migracijos poskyris, vykdydamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo, Paso įstatymo ir Paso išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, veikė neteisėtai. Teigė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – reklaminis kelionės pasiūlymas iš kelionių agentūros internetinio puslapio ir elektroniniai bilietai – neįrodo patirtos materialinės žalos. Pareiškėjas tuo metu turėjo galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, žala jam nepadaryta. Pažyma apie pareiškėjo gautas išmokas laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. taip pat neįrodo patirtos materialinės žalos. Be to, nenurodyta pareiškėjo liga, kuria jis sirgo. Neaišku, ar liga galėjo kilti dėl galimai patirtų išgyvenimų. Ilgas ligos laikas (pareiškėjas sirgo nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 21 d., t. y. 45 kalendorines dienas) galimai priklausė dar ir nuo to, kad pareiškėjas nesilaikė paskirto ligos gydymo, kadangi Migracijos poskyryje lankėsi ligos laikotarpiu, t. y. 2010 m. birželio 4 d. pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo patirtą materialinę žalą sunku įvertinti dėl neįvykdytų sandorių, pinigų judėjimo banke, indėlių padėjimo dėl palūkanų. Tačiau iki 2010 m. birželio 7 d. pareiškėjas turėjo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir visas skunde išvardintas operacijas galėjo atlikti. Tik laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. birželio 18 d. pareiškėjas neturėjo galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad šių operacijų nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. birželio 18 d. negalėjo atlikti. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išduoti Lietuvos Respublikos pasą pateiktas 2010 m. birželio 4 d. Asmens dokumentų išrašymo centre naujas Lietuvos Respublikos pasas pareiškėjui buvo išrašytas 2010 m. birželio 18 d. Migracijos poskyryje pareiškėjo pasas gautas 2010 m. birželio 21 d., pareiškėjas apie tai informuotas 2010 m. birželio 22 d. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad realiai patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytą neturtinę žalą, t. y. fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien pareiškėjo teigimo, kad jis patyrė šią žalą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 85–91) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo teisė gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą buvo pažeista. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2 151 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinės bylos nagrinėjimo objektas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Migracijos poskyrį dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo (pakeitimo). Kreipimosi metu pareiškėjas turėjo iki 2010 m. birželio 7 d. galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 14 d. prašyme nurodė, kad pasas jam reikalingas planuojamai išvykai. Migracijos poskyrio pareigūnai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą išduoti (pakeisti) pasą, kadangi pareiškėjas pageidavo gauti tik Lietuvos Respublikos pasą ir nepateikė prašymo dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos poskyrio atsisakymu, tą pačią dieną, t. y. 2009 m. gruodžio 10 d., Migracijos poskyriui raštu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja pakeisti tik Lietuvos Respublikos pasą. Migracijos poskyris 2009 m. gruodžio 14 d. raštu informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos paso išdavimo tvarką ir nurodė, kad norėdamas pakeisti pasą, jis privalo kartu pateikti prašymą dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Migracijos poskyrio neveikimo ir vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kauno apskrities administracinių ginčų komisija 2010 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2010/28-(25-102)-l įpareigojo Migracijos poskyrį pakeisti pasą. Dėl šio sprendimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010, kuriuo pakeitė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 2010/28(25-102)-l ir įpareigojo Migracijos poskyrį priimti iš pareiškėjo dokumentus Lietuvos Respublikos pasui gauti. Po minėto teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas 2005 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Migracijos poskyrį dėl paso pakeitimo. Migracijos poskyris 2010 m. gegužės 26 d. informavo pareiškėją, kad 2010 m. birželio 1 d. įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimui, iš pareiškėjo bus priimti reikalingi dokumentai pasui gauti. Pareiškėjas 2010 m. birželio 4 d. pateikė Migracijos poskyriui prašymą priimti dokumentus pasui gauti ir pasą išduoti per vieną dieną. Migracijos poskyris 2010 m. birželio 8 d. informavo pareiškėją, kad 2010 m. birželio 4 d. priimtas pareiškėjo prašymas išduoti (pakeisti) pasą bendra tvarka. Migracijos poskyris, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą, 2010 m. birželio 4 d. priėmė iš pareiškėjo dokumentus pasui gauti ir pareiškėjui 2010 m. birželio 18 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, kuris Migracijos poskyryje buvo gautas 2010 m. birželio 21 d.

Teismas nurodė, kad tam, jog atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010 įpareigojo Migracijos poskyrį priimti iš pareiškėjo dokumentus Lietuvos Respublikos pasui gauti. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Migracijos poskyrio darbuotojai nepagrįstai reikalavo, jog pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti pasą pateiktų prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę bei nepagrįstai, pareiškėjui nepateikus prašymo išduoti asmens tapatybės kartelę, nepriėmė iš jo dokumentų pasui išduoti. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010 turi res judicata galią šioje nagrinėjamoje byloje. Faktinės aplinkybės, nustatytos nurodytu sprendimu, iš naujo neįrodinėtos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d.). Paminėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu pripažinus pareigūnų veiksmus nepriimant iš pareiškėjo prašymo pasui išduoti (pakeisti) neteisėtais, atsirado neabejotinas pagrindas konstatuoti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytus neteisėtus valstybės institucijos pareigūnų veiksmus, lemiančius valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą. Tačiau pažymėjo, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo spręsti, jog pareiškėjui 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. birželio 4 d. kreipiantis į Migracijos poskyrį dėl paso pakeitimo, pareigūnai būtų vilkinę ar neatlikę jų kompetencijai priskirtų veiksmų. Todėl neteisėtais pareigūnų veiksmais laikytini veiksmai, susiję su atsisakymu priimti pareiškėjo dokumentus pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, padaryti iki Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010 priėmimo. Pareiškėjo nurodyta 658 Lt turtinė žala atsirado dėl to, kad jis su žmona 2009 m. balandžio 8 d. negalėjo išvykti į Kopenhagą, nors iš anksto buvo užsisakęs ir apmokėjęs elektroninius bilietus. Negalėdamas gauti paso ir išvykti į kelionę, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sunkiai susirgo ir nedarbingumo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 21 d. netekęs atlyginimo dalies, patyrė 1 493 Lt turtinę žalą. Iš viso pareiškėjui padaryta turtinė žala – 2 151 Lt. Padarytos žalos dydį pareiškėjas grindė išankstinio mokėjimo sąskaita, elektroniniais bilietais, pažyma apie asmens gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog nurodyta turtinė žala atsirado dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir tai, kad tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir pasekmių – materialinės žalos – yra priežastinis ryšis. Pagal elektroninių bilietų duomenis nustatė, kad 2010 m. balandžio 8 d. buvo numatyta kelionė lėktuvu iš Vilniaus į Kopenhagą ir 2010 m. balandžio 10 d. – iš Kopenhagos į Vilnių. Nurodytos kelionės iš Vilniaus į Kopenhagą ir iš Kopenhagos į Vilnių laiku pareiškėjas turėjo galiojantį Lietuvos Respublikos pasą iki 2010 m. birželio 7 d. Todėl neteisėti pareigūnų veiksmai padaryti 2009 m. gruodžio 10 d., 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2010 m. vasario 3 d., nepriimant iš pareiškėjo dokumentų pasui pakeisti ir neišduodant naujo paso, nebuvo kliūtimi ar priežastimi nevykti į nurodytą kelionę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad gavęs naują pasą būtų planavęs iš Kopenhagos ar kito miesto vykti ilsėtis į Šri Lanką ar kitą šalį, nepagrįstos jokias tiesioginiais ar netiesioginiais, objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Konstatavo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie galimas keliones ir patirtą žalą nepakanka. Nurodė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo susirgimo ir Migracijos poskyrio pareigūnų neteisėtų veiksmų, nurodytą reikalavimą pareiškėjas grindė bendro pobūdžio samprotavimais. Pareiškėjo argumentai dėl neįvykusių sandorių taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad neturėdamas galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negalėjo vykdyti sandorių laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. birželio 18 d. Konstatavo, kad nurodyti pareiškėjo argumentai dėl turtinės žalos nepagrįsti įrodymais, todėl negali būti vertintini kaip neabejotinas faktinis pagrindas pripažinti turtinei žalai. Nenustačius padarytos turtinės žalos fakto, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismas taip pat nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta 100 000 Lt dydžio neturtinė žala. Pažymėjo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006. Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien teigimo, jog patirta žala, būtina konstatuoti faktines aplinkybes, įgalinančias nustatyti įprastų išgyvenimų ribų peržengimą, vertintiną pinigais. Konstatavo, kad dėl Migracijos poskyrio pareigūnų veiksmų, 2009 m. gruodžio 10 d., 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2010 m. vasario 3 d. neteisėtai nepriimant iš pareiškėjo dokumentų pasui pakeisti ir neišduodant naujo paso, pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, t. y. nepagrįstai tam tikrą laiką buvo varžoma pareiškėjo konstitucinė teisė į judėjimo laisvę, jis negalėjo išvykti iš Lietuvos ilgesniam laikui, nei galiojo jo pasas. Padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo patirtų negatyvių išgyvenimų ir Migracijos poskyrio pareigūnų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo planai vykti į jo nurodytas planuojamas keliones nebuvo pareiga, kylanti iš sutartinių prievolių ar neišvengiama būtinybė. Pareiškėjas turėjo alternatyvą, t. y. pasirinkimo galimybę vykti ilsėtis į kitas šalis ar trumpesnes keliones senojo paso galiojimo laikotarpiu. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais, ilgalaikiais ir žymiais. Pareiškėjas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas jo vardas žmonių akyse ir darbe. Teismo nuomone, pareigūnų veiksmai negalėjo įtakoti pareiškėjo reputacijos darbe ar visuomenėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 100 000 Lt suma yra pernelyg didelė nurodytiems nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti, be to, pareiškėjui realiai nebuvo padaryta tokio dydžio moralinė žala. Paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, o pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai šiuo atveju kompensuoti palankiu teismo procesiniu sprendimu – Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį bei administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Konstatavo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija moralinei žalai kompensuoti, nepriteisiant pareiškėjui piniginės kompensacijos. Nurodė, jog pareiškėjo prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikytinos ne ABTĮ normos, reglamentuojančios skundų padavimo terminus, bet ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o byloje nenustatyta aplinkybių, kad šis terminas būtų praleistas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 93–94) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėtų būti reikalaujama neprotingų įrodymų turtinei žalai atlyginti. Jo nuomone, yra sunku ar neįmanoma pateikti įrodymus, kad asmuo susirgo dėl to, jog atsakingi valstybės pareigūnai kelis mėnesius tyčiojosi iš Lietuvos Respublikos piliečio, neteisėtai apribojo jo teisę ir laisvę laisvai judėti, planuoti atostogas, keliones ir pan. (dėl to padidėjo kraujospūdis, atsirado nervinių ląstelių uždegimai). Jo nuomone, šiuo atveju turi būti remiamasi protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodo, kad neturėdamas Lietuvos Respublikos paso, kuris be jokio pagrindo buvo neišduodamas daugiau nei pusę metų, jis negalėjo atlikti bet kokių veiksmų, kuriems reikalingas galiojantis pasas, planuoti kelionių, atostogų. Taip pat pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi visiškai nepanašiomis į jo atvejį Europos Žmogaus Teisių Teismo bylomis. Teigia, kad jis, iš anksto planuodamas keliones ir atostogas, kaip sąžiningas Lietuvos Respublikos pilietis, laiku kreipėsi į Migracijos poskyrį dėl paso pakeitimo, kadangi paso galiojimo terminas turėjo baigtis po pusės metų ir įvairios užsienio šalys reikalauja, kad pasas galiotų ilgiau nei pusę metų. Teigia, kad Migracijos departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, ignoravo jo prašymus pakeisti pasą ir netrukdyti galimybės išvykti atostogauti, tuo padarymas jam materialinę ir moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97–101) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl, pareiškėjo teigimu, jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmais (neveikimu). Bylos dalykas – turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu), buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydis. Šiose ribose teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Migracijos poskyrio pareigūnų veiksmais, neteisėtai atsisakius iš jo priimti dokumentus pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teigė, jog 2010 m. balandžio 8 d. – 2010 m. balandžio 10 d. negalėjo kartu su žmona išvykti į Kopenhagą, todėl dėl iš anksto užsakytų ir apmokėtų bilietų patyrė 658 Lt turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad nepagrįstai suvaržius jo judėjimo laisvę, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sunkiai susirgo nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 21 d. Dėl nedarbingumo neteko 1 493 Lt atlyginimo dalies, todėl teigė, kad jam buvo padaryta 1 493 Lt turtinė žala. Pareiškėjas nurodė iš viso patyręs 2 151 Lt turtinę žalą, be to, pabrėžė, kad dėl neįvykusių sandorių, pinigų judėjimo banke, indėlių padėjimo jo patirtą turtinę žalą yra sunku įvertinti. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių jo teises ir judėjimo laisvę, jis patyrė nepatogumus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, prarado galimybę ilsėtis, laisvai judėti, buvo sumenkintas jo vardas žmonių akyse ir darbe, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl padarytą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt.

Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010 turi res judicata galią šioje nagrinėjamoje byloje ir juo nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Pritartina teismo išvadai, kad paminėtu sprendimu pripažinus Migracijos poskyrio pareigūnų veiksmus, nepriimant iš pareiškėjo prašymo pasui pakeisti, neteisėtais, atsirado neabejotinas pagrindas konstatuoti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytus neteisėtus valstybės institucijos pareigūnų veiksmus, lemiančius valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais laikytini veiksmai, susiję su atsisakymu priimti pareiškėjo dokumentus pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, padaryti iki Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-395-402/2010 priėmimo, nes neteisėtų Migracijos poskyrio veiksmų ar neveikimo, susijusio su pareiškėjo 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. birželio 4 d. prašymais pakeisti pasą, byloje nenustatyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2010 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo konstatuota viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. reali turtinė ir neturtinė žala, ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pažymi, kad pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl turtinės žalos nepagrįsti įrodymais, todėl negali būti vertintini kaip neabejotinas pagrindas turtinei žalai pripažinti. Pareiškėjo nurodyta 658 Lt turtinė žala dėl neįvykusios kelionės į Kopenhagą nelaikytina pagrįsta, kadangi iš į bylą pateiktų elektroninių bilietų (b. l. 64–71) matyti, jog paminėta kelionė turėjo įvykti 2010 m. balandžio 8 d. – 2010 m. balandžio 10 d., t. y. kai pareiškėjo pasas dar buvo galiojantis (pareiškėjo pasas galiojo iki 2010 m. birželio 8 d.). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad paminėtais elektroniniais bilietais iš tiesų nebuvo pasinaudota. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad taip pat nėra nustatyta ir įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas susirgo būtent dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. kad tarp jo ligos ir paminėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog turtinė žala jam priteistina vadovaujantis vien protingumo ir teisingumo kriterijais, atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus yra pareiškėjo pareiga, numatyta ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl patirtos turtinės žalos dėl neįvykusių sandorių, pinigų judėjimo banke, indėlių padėjimo grindžiami tik bendro pobūdžio samprotavimais, tačiau jokių neabejotinų įrodymų, kad turtinė žala buvo realiai patirta, nėra pateikiama. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima ir turtinės žalos atlyginimas iš atsakovo pareiškėjui nepriteistinas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Lt, kadangi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos jo teisės, judėjimo laisvė, jis patyrė nepatogumus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, prarado galimybę ilsėtis, laisvai judėti, buvo sumenkintas jo vardas žmonių akyse ir darbe, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pagrįstumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas patyrė negatyvius išgyvenimus dėl Migracijos poskyrio pareigūnų neteisėtų veiksmų, neteisėtai atsisakius priimti iš jo dokumentus Lietuvos Respublikos piliečio paso pakeitimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjui tam tikrą laiką buvo varžoma konstitucinė teisė į judėjimo laisvę, kadangi pareiškėjas negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui, negu galiojo jo pasas, be to, negalėjo vykti į užsienio valstybes, reikalaujančias, kad atvykimo į jas metu piliečio pasas galiotų nustatytą laikotarpį. Teisėjų kolegijos nuomone, neigiami pareiškėjo išgyvenimai susiję ir su tuo, jog jam teko dalyvauti ginče su valstybės institucijos pareigūnais, patirti neteisėtus jų reikalavimus, kreiptis į teismą ir bylinėtis, kad apgintų savo teises. Visa tai asmeniui neabejotinai sukelia dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teisėjų kolegijos nuomone, nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paminėti pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais ir ilgalaikiais bei žymiais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjo ginčas su Migracijos poskyriu vyko nuo 2009 m. gruodžio 10 d., t. y. šią dieną jis pirmą kartą kreipėsi į Migracijos poskyrį su prašymu pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai pripažinti neteisėtais, priimtas 2010 m. gegužės 17 d. Galima daryti išvadą, kad šį laiką pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su ginčais su valstybės institucijos pareigūnais, neteisėtų reikalavimų į jį nukreipimu, bylinėjimusi teisme, judėjimo laisvės apribojimu. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp paminėtos pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų yra neginčytinas priežastinis ryšys, t. y. ši žala laikytina neteisėtų pareigūnų veiksmų rezultatu. Esant visoms trims valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms – neturtinei žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp jų – konstatuotina valstybės civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodymui, kad pareiškėjo prašoma priteisti 100 000 Lt suma yra pernelyg didelė nurodytiems nepatogumams bei dvasiniams išgyvenimams kompensuoti, tačiau vien teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, teisinga ir pagrįsta kompensacija pareiškėjui laikytina 1 000 Lt suma, todėl jam priteisiamas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Nurodytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo R. B. reikalavimas dėl 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančio litų) neturtinės žalos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, pakeisti, priteisiant pareiškėjui R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė