Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams teisininkui R. B., teisininkei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei Viešojo saugumo tarnybai dėl garbės ir orumo žinios pripažinimo tikrovės neatitinkančia, žeminančią ieškovo garbę ir orumą, įpareigojimo paskelbti paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“, A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

21. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 182 str. 2 d. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos siuntė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui E. M., o šio rašto kopiją ir Lietuvos Respublikos M. P. S. S., Seimo NSGK pirmininkui V. B. bei Lietuvos Respublikos VSD direktoriui D. J. (el. b. t. I, l. 148 – 157). Šiame rašte iš esmės pažodžiui pateikti prašomi paneigti 1-as ir 2 as teiginiai, t.y.: „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp VRM, ministro ir tarnybų, jų (senbuvių) įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, kaip bet kokiais būdais sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ (1-as teiginys), „2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas plk, S. S., (tuo metu - Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skyriaus viršininkas) dėl savo žento S. S. paskyrimo į VST Vilniaus dalinio pareigas ir pulkininko laipsnio suteikimo, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė, kad už tai S. S. sprendimu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos valstybės lėšomis išasfaltuos dvi (duomenys neskelbtini) gatves iki S. M. namų“. Rašte nurodyta ir dalis 3-io prašomo paneigti teiginio, t.y. „Atsižvelgiant į tai, kad 2015-2016 metais Valstybės saugumo departamentas vykdė tyrimą S. S. atžvilgiu, buvo panaikinta teisė S. S. dirbti su slapta informacija dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis ir paslaugų joms teikimo valstybės turtu“.

35. Atsižvelgiant į tai, kad tiek 1-as, tiek 2-as teiginys, išskyrus pastarojo dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“, kuri nurodyta paties žurnalisto, taigi paskleista ne atsakovės, yra iš esmės pažodžiui nurodyti atsakovės 2019-01-21 rašte, kurio turinį atsakovės vadas atskleidė žurnalistui A. G., o pastarasis panaudojo 2019-01-24 straipsnyje, nieko papildomai nerinkdamas ir netikrindamas, darytina išvada, kad abu šiuos teiginius, išskyrus 2-ojo teiginio dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“, paskleidė atsakovė. 3-ojo teiginio dalis „VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ yra paremta aukščiau nurodytu raštu, kuriame pateikiama ši informacija, taip pat R. P. žodžiu išsakytais teiginiais. Taigi ir ši teiginio dalis laikytina paskleista atsakovės.

36. Atsižvelgiant į tai, kad kita 3-io teiginio dalis, kaip nurodė žurnalistas A. G., yra iš esmės paremta ankstesniais straipsniais, nes dėl S. S. veiklos su prorusiškomis organizacijomis R. P. buvo tik užsiminęs, be to, dalies 3-ojo teiginio „Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama, kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai“ net nėra 2019-01-21 rašte, o apie su tuo susijusius įvykius buvo rašoma 2015-12-04 15min straipsnyje „VST poligone Rusijos piliečiai šaudydavo iš „kalašnikovų“ ir grantasvaidžių“ (el.b.l. 87-93) ir 2015-12-11 veidas.lt straipsnyje „Generolo M. armija“ (el.b.l. 94-97), darytina išvada, kad pastaroji 3-ojo teiginio dalis nelaikytina 2019-01-24 straipsnyje paskleista atsakovės. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo pripažinti neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą teiginius, paskleistus būtent elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 219-01-24 publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“, todėl teiginių paskleidimą teismas vertina siedamas būtent su šia publikacija.

37. Sprendžiant dėl 2-ojo fakto kaip sąlygos asmens garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį, t.y. ar žinios apie ieškovą, atkreiptinas dėmesys į straipsnio publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ paantraštę „„Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė išsamią informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką S. S.“, kurioje aiškiai įvardinta, kas yra straipsnio akcentas ir apie kokį asmenį šis straipsnis. Be to, ir pačiame straipsnyje daug kartų minimas ieškovo vardas, pavardė, jo giminystės ryšys su S. S., pareigos, laipsnis. Pirmajame teiginyje „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ neminimas ieškovo vardas ir pavarė, tačiau šis teiginys seka iš karto po to, kai pristatomas dokumentas, kuriame, kaip nurodoma, rašoma, kad S. S., jo uošvis S. S. <...>, S. M. (buvęs VST vadas), buvę VRM tarnybų vadai susitikinėja S. M. viešbutyje „(duomenys neskelbtini). Kadangi prieš ginčijamą teiginį paminėta, kad ieškovas dalyvauja susitikimuose, o vėliau rašoma, kad susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, skaitytojui nekyla abejonių, kad kaip šių susitikimų dalyvis turimas omenyje būtent S. S.. Antrame ginčijamame teiginyje ieškovo vardo pirmoji raidė ir pavardė paminėti aiškiai, todėl nekyla abejonių, kad teiginys dėl S. S. skyrimo į aukštas pareigas, pulkininko laipsnio jam suteikimo yra būtent apie ieškovą. Trečiame teiginyje taip pat aiškiai nurodoma ieškovo vardo pirmoji raidė ir pavardė, pareigos, todėl pagrindo abejoti, kad šis teiginys apie ieškovą, nėra.

38. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra ar klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t.y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-106/2011).

39. Įstatymas numato paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją, kol juos paskleidę asmenys neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą. Visgi nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, kuriais pagrįstų jos paskleistus 1-ą ir 2-ą teiginius, t.y. jų tikrumo neįrodė. Nors ieškovas S. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad yra lankęsis motelyje „(duomenys neskelbtini)“, kur kartais buvo organizuojami neformalūs susitikimai po tarnybos, buvo susitikęs pora kartų su S. M., tačiau kategoriškai neigė dalyvavęs susitarimuose pakenkti VRM sistemai. Jis apskritai neturi duomenų apie tokius susitarimus. Taip pat ieškovas teigė buvęs paskirtas į pareigas ir gavęs pulkininko laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka, o ne S. S. ir S. M. susitarimo pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu S. S., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad niekada nebuvo atsakingas už gatvių asfaltavimą, nebuvo įgaliotas pasirašinėti dokumentų dėl kelių asfaltavimo. Nieko dėl savo žento neprašė, jo neglobojo, mano, kad jis VST Vilniaus dalinio pareigas užėmė konkurso būdu. Taip jo ir S. M. nebuvo jokio susitarimo apie žento S. S. skyrimo Tarnybos Vilniaus dalinio vadu ar pulkininko laipsnio jam suteikimo. Nėra buvę net kalbos apie gatvių išasfaltavimą (duomenys neskelbtini) miestelyje, tuo labiau iki S. M. namo“ (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00143-20 l.155-156). Kitokių duomenų byloje nėra, todėl laikytina, kad 1-o ir 2-o teiginio atitikimas tikrovei neįrodytas.

40. Trečio teiginio dalis „VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ formaliai neatitinka tikrovės, t.y. neatitinka tiek, kiek jame teigiama, kad šį leidimą sustabdė VSD, nes tokio įsakymo ar spendimo dėl leidimo ieškovui dirbti su slapta informacija atsakovė į bylą nepateikė ir duomenų, kad jis priimtas, nėra. Visgi į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2016-01-04 raštas „Dėl papildomo tikrinimo atlikimo“ patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas šiuo raštu Viešojo saugumo tarnybos paprašė užtikrinti, kad papildomo tikrinimo metu S. S. neturėtų galimybės dirbti su slapta informacija ar su tokia informacija susipažinti (el.b. t. 2, l. 32-33). Atsižvelgiant į tai, Viešojo saugumo tarnybos vadas R. P. 2016 m. sausio 12 d. įsakymu uždraudė S. S. pakartotinio tikrinimo metu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (el.b.t.2, l. 31). Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. spalio 19 d. įsakymu leidimas dirbti ar susipažinti įslaptinta informacija S. S. buvo atnaujintas (el.b.t.2, l. 34), LR Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 27 d. rašte konstatuota, kad VST vadas R. P. neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos priimti 2016 m. sausio 16 d. įsakymą dėl draudimo S. S. dirbti ir susipažinti su slapta informacija (el.b.t.2, l.16). Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad 2019-01-24 straipsnio publikavimo metu VST įsakymas dėl draudimo dirbti S. S. su slapta informacija nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, nors pats leidimas buvo atnaujintas gerokai anksčiau. Be to, aukščiau nurodytas VST įsakymas buvo priimtas gavus VSD raštą su prašymu užtikrinti, kad papildomo tikrinimo metu S. S. neturėtų galimybės dirbti su slapta informacija ar su tokia informacija susipažinti. Taigi nors formaliai įsakymas dėl draudimo dirbti su slapta informacija ir su ja susipažinti buvo priimtas VST, tačiau VSD prašymu, be to, Delfi straipsnyje esminė informacija buvo pats leidimo dirbti su slapta informacija ir su ja susipažinti sustabdymas, todėl aplinkybė kas, VST ar VSD jį sustabdė, esminės reikšmės neturi. Kita vertus, atsižvelgdama į ieškovo reikalavimą, Delfi šią informaciją patikslino, nurodžiusi, kad „VSD prašymu Viešojo saugumo tarnybos vadas S. S. uždraudė susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ (el.b.t.1, l. 121-127). Atsižvelgiant į tai, pripažinti šioje dalyje atsakovės paskleistą teiginį 3-io teiginio dalį „VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ neatitinkančia tikrovės ir įpareigoti ją paneigti nėra pagrindo.

41. Kita 3-io teiginio dalis, kaip nurodė žurnalistas, įkelta į straipsnį jo, remiantis ankstesniais straipsniais (ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad dėl S. S. veiklos su prorusiškomis organizacijomis R. P. buvo užsiminęs, bet tai buvo labai plačiai išgarsėjusi istorija, apie ją rašė visa žiniasklaida, ikiteisminio tyrimo l. 179). 2019-01-24 straipsnyje kaip minėtos 3-io teiginio dalies šaltinis neminima nei Viešojo saugumo tarnyba, nei jos vadas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nereiškiamas žiniasklaidos priemonei, teismas plačiau dėl 3-io teiginio dalies, paskleistos ne atsakovės, atitikimo tikrovei nepasisako.

42. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidžiama jo garbė ir orumas.

43. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius 1 ir 2 teiginį (išskyrus pastarojo teiginio dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“). Pastarieji teiginiai neigiamai apibūdina ieškovą. Jie žeminančio pobūdžio. Ieškovas nurodė, kad pasikeitė aplinkinių požiūris į jį, prarado nemažai draugų, sunku buvo surasti darbą. Darytina išvada, kad 1-ame ir 2-ame teiginyje pateiktos žinios pažemino ieškovo garbę ir orumą.

44. CK 2.24 str. 1 d. numatyti savarankiški asmens garbės ir orumo gynimo būdai, t.y. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

45. Teismui pripažinus, kad atsakovė ieškinyje nurodytais 1-u ir 2-u teiginiu, išskyrus 2-ojo teiginio dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“, paskleidė apie ieškovą jo garbę ir orumą žeminančius duomenis, tenkinamas ieškovo reikalavimas ir atsakovė įpareigojama šiuos duomenis elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi pirmajame puslapyje, tokio pat dydžio raidėmis, kaip ir 2019 m. sausio 24 d. publikacijos savo lėšomis paneigti.

46. Ieškovas prašo taikyti ir dar vieną jo teisių gynimo būdą, t.y. už jo garbės ir orumo pažeidimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

47. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

48. Nagrinėjamu atveju visuomenės informavimo priemonės Delfi pagalba paskleidus teiginius, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą, jis, be abejo, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovas nurodė, kad jam iki šiol tenka teisintis bei jausti kitų žmonių atsargumą ar net nenorą bendrauti su juo dėl paskleistos informacijos, susiaurėjo draugų ratas, ypač tų, kurie dirbo valstybės tarnyboje. Dauguma nenorėjo girdėti ką sakai, tikėjo žiniasklaida. Paskleista žeminančio pobūdžio informacija paveikė ir jo fizinę sveikatą (sukilo spaudimas, atsirado širdies permušimai). Ieškovui teko matyti, kaip dėl plačiu mastu paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių išgyvena jo šeimos nariai. Aukščiau nurodyti žeminančio pobūdžio teiginiai trukdė ieškovui susirasti darbą. Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos 2022-10-21 pažymos apie bedarbio registravimo laikotarpius, ieškovas nuo 2019-01-22 buvo registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau ilgą laiką darbo negavo (el.b.t.2, l. 45). Jo teigimu darbdaviai nenorėdavo priimti susikompromitavusio asmens. Siekdamas surasti darbą ieškovas nurodė teikus išvykti į kitą miestą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas dėl atsakovės paskleistų tikrovės neatitinkančių ir jo garbę bei orumą žeminančių teiginių patyrė neturtinę žalą, tačiau paskleistų teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir įpareigojimas juos paneigti, įvertinus tai, kad jie apie ieškovą paskleisti kaip apie viešą asmenį, laikytinas pakankama satisfakcija.

49. CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jo eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

50. Nagrinėjamu atveju Delfi straipsnis, kuriame yra ginčijami teiginiai, paskelbtas 2019-01-24. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 2019-01-19, kai buvo atleistas iš darbo, gulėjo ligoninėje. Pasirodžius 2019-01-24 straipsniui, sukilo spaudimas. Taigi, ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019-01-24 (duomenų apie sužinojimą kitu laiku ieškovas nepateikė). Ieškinys teismui pateiktas 2022-03-21, šį terminą praleidus daugiau nei 1,5 mėnesio. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas neginčijo, kad nuo sužinojimo apie ginčijamus teiginius iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei trys metai (jo skaičiavimus tai atitinka maždaug 3 metus ir 1,5 mėnesio), tačiau teigė, kad ieškinio senaties terminas, prašant atlyginti žalą, kylančią iš neturtinių teisių, netaikomas (grįsdamas savo nuomonę minėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-390/2008). Jei teismas laikytų, kad senaties terminas taikytinas, prašė jį atnaujinti.

51. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė ieškovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008 nepateikė aiškinimo, kad iš neturtinių teisių kylančios žalos atlyginimui netaikomas ieškinio senaties terminas. Priešingai, kitoje nutartyje, priimtoje 2008 m. sausio 2 d. civ. byloje Nr. 3K-7-2/2008, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taikoma ieškinio senatis.

52. Sprendžiant dėl šio termino atnaujinimo, įvertintinos ieškovo nurodytos jo praleidimo priežastys. S. S. teigė, kad termino praleidimą sąlygojo kiti teisminiai procesai, taip pat tikėjimasis, kad ieškinį galės pareikšti baudžiamojoje byloje dėl šmeižto.

53. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovas 2019-02-19 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymo, kuriuo buvo atleistas iš tarnybos. Ši byla baigta 2021-10-20, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir nurodžius grąžinti S. S. į buvusias pareigas. 2018-05-24 ieškovas pateikė skundą dėl Viešojo saugumo tarnybos vado 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo „Dėl vidaus tarnybos pulkininko S. S. perkėlimo“. Ši byla dalyje dėl ginčijamo įsakymo baigta 2021-12-08, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021-12-08 nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis dėl minėto įsakymo panaikinimo palikta nepakeista. Ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00143-20 dėl šmeižto buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 28 d. nutarimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo prokuroro 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimu. Pastarasis paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi, kurios nepakeitė ir Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. kovo 24 d. nutartimi.

54. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad skundą administraciniam teismui dėl perkėlimo ieškovas pateikė net nesant paskelbtiems ginčijamiems teiginiams, o visos aukščiau nurodytos bylos baigėsi 2021 metais. Labiausiai su ginčo dalyku susijusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00143-20 galutinė nutartis priimta 2021-03-24. Ieškinys teismui dėl tikrovės neatitinkančios garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik po metų. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas turėjo pakankamai teisinių žinių, buvo atstovaujamas teisininkų tiek nagrinėjant administracines bylas, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek šiuo metu nagrinėjant ieškinį, todėl senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

55. Atsakovė prašė pripažinti Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 47TE-17 „Dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ kopiją, Valstybės saugumo departamento 2016 m. sausio 4 d. rašto Nr. 18-1 „Dėl papildomo tikrinimo atlikimo“ kopiją, tarnybos vado 2016 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 47TE-373 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atnaujinimo“ kopiją, Valstybės saugumo departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 18-6972 „Dėl asmens, kurio darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ir apsauga, kandidatūros tikrinimo“ ir LR vidaus reikalų ministerijos bendrojo departamento 2016 m. spalio 6 d. rašto Nr. 1D-5983 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ kopiją nevieša bylos medžiaga, nes Valstybės saugumo departamento 2016 m. sausio 4 d. rašto Nr. 18-1 „Dėl papildomo tikrinimo atlikimo“ paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad teikiama informacija nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau atsižvelgiant į jautrų informacijos pobūdį, siūlo teikiamą informaciją naudoti tik tarnybos tikslais (el.b.t. 2, l. 30-36).

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

57. Atsakovės prašomų pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentų kopijose pašalinta informacija, susijusi su kitais nei ieškovas asmenimis. Pats ieškovas šios medžiagos pripažinti nevieša neprašė ir netgi tam prieštaravo. Dokumentuose nėra žymos „Slapta“ ir tik vieninteliame Valstybės saugumo departamento 2016 m. sausio 4 d. rašte Nr. 18-1 „Dėl papildomo tikrinimo atlikimo“ siūloma jame teikiamą informaciją naudoti tarnybos tikslais, atkreipiant dėmesį į jautrų informacijos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose dokumentuose nėra slaptos informacijos, visa pateikta informacija susijusi tik su ieškovu ir jis viešam medžiagos pobūdžiui neprieštaravo, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl aukščiau nurodytos bylos medžiagos pripažinimo nevieša, todėl prašymą atmeta.

58. CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

59. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 289 Eur žyminio mokesčio (el.b.t. 1, l. 15, 45) ir 2 178 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t. 1, l. 13-15, t.2, l. 184-189). Patirtos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Atstovavimo išlaidos, įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtį, bylos sudėtingumą ir teismo posėdžių kiekį bei trukmę, laikytinos objektyviomis. Jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius.

60. Teismas apytiksliai 66 proc. tenkino du neturtinius ieškinio reikalavimus ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 116 Eur žyminio mokesčio ir 959 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.

62. Byloje iš viso patirta 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybei priteisiama 17,54 Eur, o iš atsakovės 13,82 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti viešojoje erdvėje (elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“) paskleistą teiginį „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ neatitinkančiu tikrovės bei žeminančiu ieškovo S. S. garbę ir orumą.

Pripažinti viešojoje erdvėje (elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“) paskleistą teiginį „2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltuos dvi (duomenys neskelbtini) gatves iki S. M. namų“ neatitinkančiu tikrovės bei žeminančiu ieškovo S. S. garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovę Viešojo saugumo tarnybą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi pirmajame puslapyje, tokio pat dydžio raidėmis, kaip ir 2019 m. sausio 24 d. publikacijos, paskelbti tokį paneigimo tekstą: „Paneigimas. 2019 m. sausio 24 d. naujienų portalo „Delfi“ publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ paskleistos žinios „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, „2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltuos dvi (duomenys neskelbtini) gatves iki S. M. namų“ neatitinka tikrovės. Viešojo saugumo tarnyba“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos, j.a..k. 3006660165, 1 075 Eur (tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,54 Eur (septyniolika eurų, 54 ct), ir iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos, j.a..k. 3006660165, 13,82 Eur (trylika eurų 82 ct) pašto išlaidų valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB Luminor Banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini) Dankse Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus dokumentų siuntimo išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Atmesti atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00143-20 medžiagą grąžinti Policijos departamento prie LR VRM dokumentų administravimo valdybos Vilniaus apygardos dokumentų valdymo skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.