- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- A15.-1617-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00583-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2020 m. rugsėjo 9 d. 19 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 11,07 kilometre, vairuodama automobilį Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės ir signalinis stulpelis, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126 punktus.
S. K. teismo posėdžio metu kalta prisipažino, pripažino visas aplinkybes nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Geranoriškai ir nieko neverčiama atlygino eismo įvykio metu kitiems žmonėms padarytą žalą. Eismo įvykio metu traumų nepatyrė. Anksčiau eismo įvykių nėra buvę, tik smulkūs pažeidimai. Nuo 1991 m. vairuoja, vairuotojo pažymėjimo niekada nėra praradusi. Vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas darbinėms funkcijoms. Be automobilio savo gyvenimo nesivaizduoja. Gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), taip pat yra pacientų, kurie skirtingose vietose gyvena, yra neįgalūs, kuriuos privalo aplankyti vieną kartą per mėnesį, taip pat lanko naujagimius. Jos poliklinikoje automobilio ir vairuotojo nesuteikia. Taip pat pati lanko stuburo mokyklą, konferencija. Nežino kodėl taip pasielgė, kodėl vyno išgėrė. Jaučiasi labai kalta. Niekada nevairuoja išgėrusi. Jei išgeria tada važiuoja su taksi. Jai nėra būdinga išgėrusiai sėsti prie vairo. Prašo teismo suteikti galimybę greičiau atgauti teises.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo, jos kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, N. Š., A. Š. ir pačios S. K. paaiškinimai, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu, alkotesterio matuoklio patikros kvitas ir sertifikatas, administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, pakvitavimas, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenys, nuotraukos. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad S. K. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės ir signalinis stulpelis. Šie S. K. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 423 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad būdama neblaivi padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad administraciniame kaltinime nurodyta nuoroda į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK kodekse, tačiau teismo manymu ji yra perteklinė, kadangi kaip jau minėta ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už padarytą KET pažeidimą, todėl ANK 417 straipsnio 7 dalis šalintina iš administracinio kalinimo.
Dėl nuobaudos individualizavimo
S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjos asmenybę, kuri administracine tvarka baustas, tačiau visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjusi, todėl esant jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali straipsnio sankcijose numatyta piniginė nuobauda.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad S. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra šiurkštus ir keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą, kas matyti ir iš jos elgesio teismo posėdžio metu (duodama paaiškinimus jaudinosi, verkė), išgyvena dėl atliktų veiksmų. S. K. vairavimo stažas beveik 30 metų. Nors per 5 metų laikotarpį bausta už KET pažeidimus, tačiau pinigines nuobaudas sumokėjusi, padaryti KET pažeidimai nelaikytini ypatingai šiurkščiais ar keliančiais itin didelį pavojų nusižengimu. Tai vienintelė aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Ji nėra padariusi teisės pažeidimų/nusižengimu, susijusių su transporto vairavimu esant neblaiviai, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad ji nėra piktybinė KET pažeidėja, padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas jos nepagarbos įstatymui. Kartu pažymėtina, kad S. K. yra dirbanti, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip matyti jos darbui reikalingas ir vairuotojo pažymėjimas (b. l. 33–34), pateikti atsiliepimai apie S. K. ją taip pat charakterizuoja kaip išskirtinę, atsakingą ir pareigingą savo srities specialistę (b. l. 35, 37, 38, 39). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu dėl S. K. veiksmų nukentėję žmonės pretenzijų jai neturi, S. K. atlygino padarytą žalą (b. l. 36). Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę, kuri pati dėl sveikatos problemų lankosi gydymo įstaigose (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsižvelgiant į byloje esančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis, nepaisant padaryto administracinio nusižengimo sunkumo, atsižvelgiant į nuobaudos paskirtį, į tai kad pats administracinio nusižengimo bylos procesas S. K. turėjo pakankamą poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų, teismo vertinimu laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų, bus pasiekti S. K. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Esant nustatytoms aplinkybėms teismo vertinimu administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti S. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 17).
ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 31–32). Jau buvo minėta, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų. ANK 27 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus administracinės nuobaudos tikslus atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, bei atsižvelgus į kitos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sumažinimą, tikslinga paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,
nutarė:
S. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., ir su automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Bauda įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20122344821.
Išaiškinti S. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.