Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-778-290-2014

2014 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam V. P. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Lukauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendžio, kuriuo V. P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 1 d. – 12 (dvylikos) MGL dydžio, t.y. 1560 Lt (tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (tūkstančio keturiasdešimties litų) bauda.

Iš V. P. K. nukentėjusiajam V. K. priteisti 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt (trys šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad, V. P. K. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. vasario 12 d. apie 7 val. 15 min. vairuodamas automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. K., ir dėl to eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio ,,Audi 100“ vairuotojas V. K., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.

Be to skunde nurodoma, kad vairuotojas visada vairuodamas transporto priemonę privalo būti dėmesingas. V. P. K. vairuodamas savo transporto priemonę nebuvo pakankamai dėmesingas, nepasirinko saugaus manevro, lenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, dėl to pastarojo vairuotojui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių aišku, kad atėmus iš nuteistojo teisę vairuoti, jam bus apsunkintas judėjimas dėl to, kad jis gyvena už miesto bei yra senyvo amžiaus. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti. Tačiau, jei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas tik suvaržytų jo galimybę dirbti, bet iš esmės neužkirstų kelio užsiimti darbine veikla, pripažįstama, kad toks suvaržymas nelaikytinas neproporcingu. V. P. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo kelių eismo pažeidimus rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas. V. P. K. nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles, net ir po eismo įvykio vėl pažeidė Kelių eismo taisykles viršydamas leistiną greitį. Yra pagrindas uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant bent minimalų 1 metų trukmės laikotarpį.

Nuteistasis V. P. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad nuosprendis motyvuotas, pagrįstas, todėl keisti jį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teisės normos aiškiai suprantama, jog tai nėra imperatyvus reikalavimas, o teismo teisė, įvertinus visas bylos aplinkybes, ką ir padarė teismas nagrinėdamas bylą, taikyti arba netaikyti minėtą teisės normą.

Nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkaus nusikaltimo, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į jo asmenybę, į lengvinančią aplinkybę, kad kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde akcentuojami padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau, kaip ir matyti iš bylos medžiagos, jis nebuvo įvykdęs baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, o baustas tik administracine tvarka.

Atsikirtime nuteistasis pažymi, kad yra ne tik senyvo, pensijinio amžiaus ir gyvenantis už miesto, bet yra neįgalus asmuo, turintis neterminuotą neįgaliojo pažymėjimą, jam nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis. Neįgalumas (darbingumo lygis 35 %) neterminuotai nustatytas ir jo sutuoktinei, kurią jis kas rytą nuveža į darbo vietą. Be to, jie gyvena vieni, rūpinasi tik vienas kitu. Taigi, atėmus jam teisę vairuoti, bus ypatingai apsunkintas dviejų neįgalių senyvo amžiaus žmonių gyvenimas. Kadangi vairavimas yra leidžiama ir tinkama veikla kaip darbinė, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dažnai yra siunčiamas į tolimas komandiruotes remontuoti įmonei priklausančių transporto priemonių. Šią aplinkybę patvirtina metinė Rusijos Federacijos viza išduota jam, taip pat jo pase esančios atžymos apie periodinius išvykimus. Didžiulė tikimybė, jog jis, atėmus teisę vairuoti, neteks turimo darbo, kas sukels tolesnę grandinę itin neigiamų pasekmių ir jis patirtų neproporcingai daug suvaržymų bei praradimų. Pažymi, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino teismo nuosprendžiu paskirtą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas, sumokėjo paskirtą baudą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise paprastai skiriamas ne tik tuo atveju, kai padaromas šiurkštus KET pažeidimas, bet ir tada, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, t. y. šiuo atveju svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2008, 2K-135/2008, 2K-366/2008).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės klausimas net nebuvo svarstytas. Tačiau skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, į nuteistojo asmenybę, kad psichiatro kabineto įskaitoje neregistruotas, administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas.

Pažymima, kad svarstant klausimą skirti ar neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, visus reikšmingus duomenis kaip visumą, jokiu būdu nesuteikdamas išskirtinės reikšmės tik vienai aplinkybei.

Iš byloje esančios Pažymos apie asmens baustumą (b. l. 41-47) matyti, kad nuteistasis V. P. K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (turi dvi galiojančias nuobaudas). V. P. K. tyrėdamas galiojančią administracinę nuobaudą padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. K. sveikata. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo, V. P. K. teigiamų išvadų nepadarė, jis ir vėl buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti V. P. K. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, būtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2, 4 punktuose.

Byloje nustatyta, kad V. P. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsikirtime jis nurodė, jog vyksta į komandiruotes remontuoti įmonei priklausančias transporto priemones. Taigi kaltininkas naudojasi automobiliu, kad galėtų nuvykti į darbinių pareigų atlikimo vietą, ir akivaizdu, kad neturint teisės vairuoti, atvykimas remontuoti transporto priemones V. P. K. bus apsunkintas, tačiau automobilis ir teisė vairuoti transporto priemones nėra jam reikalingi tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, vadinasi, šios teisės atėmimas neužkirstų kelio jam toliau dirbti. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010).

Nuteistojo atsikirtime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su jo sveikatos būkle, bei galima jo pagalba silpnos sveikatos žmonai nuvykti į darbą, negali būti vertinami kaip aplinkybės, dėl kurių baudžiamosios poveikio priemonės turėtų būti netaikomos, nes aplinkybės, susijusios su nuteistojo poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais nuteistajam negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Atsižvelgus į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neskirdamas V. P. K. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jo sprendimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį:

nuteistajam V. P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.