- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-13-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30639-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. R., R. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys – T. R., R. Č., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui R. Č. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, dieną, baudą priteisiant suinteresuoto asmens T. R. (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotojas) naudai.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nustatė laikiną suinteresuoto asmens T. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. R. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal kurią suinteresuotas asmuo T. R. bendrauja su nepilnamete dukra G. R. vieną kartą per mėnesį, trečią mėnesio šeštadienį, nuo 13.00 val. iki 17.00 val., neutralioje vietoje Vilniaus mieste, dalyvaujant dukros motinai R. Č. arba kitam su vaiku artimais emociniais ryšiais susijusiam asmeniui; susitikimo laikas ir vieta suderinama iš anksto, t. y. prieš 5 kalendorines dienas trumpąja žinute (SMS) ar telefoniniu pokalbiu; į sutartą vietą vaiką atveža vaiko motina R. Č. savo lėšomis, pasirūpinusi vaikui reikalingais rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, jei reikalinga, medikamentais. 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-19-8-15063, įteiktu 2019 m. gegužės 28 d., suinteresuotas asmuo R. Č. įpareigota nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 ir apie tai informuoti antstolių kontorą. Papildomai su suinteresuotu asmeniu R. Č. susisiekta telefonu 2019 m. birželio 4 d. Telefoninio pokalbio metu suinteresuotas asmuo R. Č. paaiškino, jog dėl bendravimo tvarkos reikia kreiptis į jos advokatą, dėl numatyto susitikimo bendrauti atsisakė ir pokalbį nutraukė. Susisiekus su suinteresuoto asmens R. Č. atstovu, šis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 yra apskųsta ir tiksliai pasakyti ar susitikimas įvyks negalėjo. Suinteresuotas asmuo T. R. raštu informavo antstolių kontorą, kad 2019 m. birželio 15 d. numatytas susitikimas su vaiku neįvyko. Prieš susitikimą suinteresuotas asmuo T. R. skambino bei rašė trumpąsias žinutes suinteresuotam asmeniui R. Č., tačiau atsakymo negavo. 2019 m. birželio 14 d. pavyko susisiekti su suinteresuotu asmeniui R. Č., tačiau ji pareiškė, kad vaiko neatveš, nes negavo suinteresuoto T. R. skambučio ar trumpųjų žinučių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydamas jį tenkinti. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo R. Č. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 geruoju, o įvykus susitikimui – neleidžia tėvui su vaiku bendrauti, sudarydama kliūtis, vaiką nuteikinėja, nereaguoja į siūlymus ir prašymus. Pirmasis suinteresuoto asmens T. R. ir dukters G. R. susitikimas turėjo įvykti 2019 m. gegužės 18 d., antrasis – 2019 m. birželio 15 d. Suinteresuotas asmuo T. R. teigė, jog buvo abu kartus nuvykęs į Vilniaus miestą, prieš tai informavęs suinteresuotą asmenį R. Č. trumpąja žinute (SMS) apie susitikimo vietą ir laiką, tačiau į telefono skambučius ir trumpąsias žinutes (SMS) nebuvo atsakyta. Abu susitikimai neįvyko, suinteresuotam asmeniui R. Č. su vaiku nepasirodžius. Suinteresuotas asmuo T. R. prieš numatytą trečiąjį susitikimą, kuris turėjo įvykti 2019 m. liepos 20 d., gavo trumpąją žinutę (SMS) iš suinteresuoto asmens R. Č., kurioje buvo nurodyta, jog susitikti galima 2019 m. liepos 21 d. 14.00 val. Nuvykus į sutartą vietą, suinteresuotas asmuo R. Č. atvežė dukrą, tačiau susitikime dalyvavo neprisistatęs asmuo, kuris pareiškė, kad susitikimo metu bus daromas garso įrašas. Vaikas buvo pasodintas toliau ir jo veidas uždengtas kavinės meniu. Vaikui buvo duotas išmanusis telefonas, kuriuo jis naudojosi susitikimo metu. Į visus suinteresuoto asmens T. R. klausimus vaikas atsakinėjo tik taip arba ne, jam pasiūlius nueiti kartu į kino filmą arba vaikų žaidimų kambarį, atsisakė. Dovanas vaikui atsisakyta paimti, o į suinteresuoto asmens T. R. klausimus, kurioje mokykloje vaikas pradės lankyti pirmą klasę, nei suinteresuotas asmuo R. Č., nei kitas susitikime dalyvavęs asmuo neatsakė. Po 20 minučių nuo susitikimo pradžios neprisistatęs asmuo pareiškė, kad susitikimas baigėsi, ir suinteresuotas asmuo R. Č., paėmusi dukrą už rankos, išėjo, nereguodama į suinteresuoto asmens T. R. pastabą, kad susitikimas turi tęstis keturias valandas.
4. Suinteresuotas asmuo R. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydama jo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 ji vykdo, šiuo metu jau yra įvykę du suinteresuoto asmens T. R. ir dukters susitikimai: 2019 m. liepos 21 d. prekybos centre (toliau – PC) „Ozas“ ir 2019 m. rugpjūčio 17 d. „Cancan“ picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vaiko ir suinteresuoto asmens T. R. 2019 m. liepos 21 d. susitikimo aplinkybės skiriasi nuo pastarojo nurodytųjų. Suinteresuotas asmuo R. Č. 2019 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku informavo antstolį I. G., kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 yra vykdoma. Suinteresuoto asmens T. R. atsiliepimo į antstolio I. G. prašymą pateikimo momentu antrasis susitikimas dar nebuvo įvykęs. Suinteresuotas asmuo R. Č. 2019 m. rugpjūčio 17 d. susitikimą aprašė elektroniniame laiške savo atstovui advokatui R. R..
Šalies argumentai
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl antstolio I. G. pareiškimo dėl baudos skyrimo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei vaiko motina R. Č. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 patvirtintos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir / arba būtinas vaiko saugumui ir / arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir / arba apsaugoti, tokiais savo veiksmais / neveikimu suinteresuotas asmuo R. Č. pažeidžia nepilnametės teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, prieštaraudama vaiko interesams. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas antstolio I. G. pareiškimas skirti baudą, prašė atsižvelgti į tai, kad baudą suinteresuotas asmuo R. Č. privalės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28360-1090/2019 antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui R. Č. skyrimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 buvo nukreipta vykdyti skubiai, todėl suinteresuoto asmens R. Č. advokatas R. R. negalėjo nežinoti ir turėjo išaiškinti tai savo atstovaujamajai, kad skubiai vykdytinos teismo nutarties apskundimas aukštesnės instancijos teismui nesustabdo jos vykdymo, t. y. minėta teismo nutartis buvo vykdytina nuo jos priėmimo.
8. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo R. Č. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos išdėstytas aplinkybes dėl telefono ekrano gedimo ar išvykimo atostogauti ir objektyvių duomenų, jog tėvas smurtavo prieš vaiką ar bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams bei psichologiškai traumuotų vaiką.
9. Teismo vertinimu, vaiko interesų požiūriu aplinkybė, kad vaikas nepažinojo suinteresuoto asmens T. R., o savo tėvu laiko dabartinį skolininkės sutuoktinį, galėjo apsunkinti suinteresuoto asmens R. Č. galimybes vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, nes ji turėjo parengti vaiką susitikimui, paaiškinti, kas yra tas asmuo, su kuriuo vaikas turi susitikti taip, kad jo netraumuotų, tačiau nepaisant to, ji privalėjo būti aktyvi, nežinodama kaip vaiką paruošti bendravimui su biologiniu tėvu, galėjo kreiptis pagalbos į šios srities specialistus (psichologus ar pan.).
10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti faktą, kad skolininkė R. Č. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 antstolio I. G. pareiškime nurodytu laiku, t. y. neatvežė vaiko bendravimui su išieškotoju T. R. 2019 m. gegužės 18 d. ir 2019 m. birželio 15 d.
11. Teismas, nenustatęs suinteresuoto asmens R. Č. piktybiškumo ar pakartotinio / tęstinio pobūdžio (ne)veikimo, darant žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams, sprendė, kad vaiko ir tėvo bendravimas numatytu pirmųjų dviejų susitikimų metu buvo neužtikrintas ne tik dėl subjektyvių, tačiau ir dėl objektyvių aplinkybių siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinio traumavimo – motina nežinojo kaip parengti vaiką bendravimui su biologiniu tėvu, kurio vaikas nepažinojo. Nuo 2019 metų liepos mėnesio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 yra vykdoma tinkamai, suinteresuotas asmuo R. Č. užtikrina tėvo teisę matytis ir bendrauti su vaiku, išieškotojas pretenzijų dėl paskutinio jo ir dukters susitikimo neišreiškė, todėl atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei vėlesnį skolininkės elgesį, konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei neatliktų skatinamosios funkcijos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti dukters bendravimą su tėvu, neturėtų būti ribojama vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, vaikas turėtų palaipsniui būti pripratinamas matytis su tėvu, kurio nematė didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl šalys, įgyvendindamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nustatytą laikiną bendravimą tvarką, turėtų atsižvelgti ir į vaiko užimtumą ir, esant galimybei, susitarti dėl kito susitikimo laiko.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo T. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-28360-1090/2019; prijungti prie bylos medžiagos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 25 d. atsakymą Nr. 3SD-4290 „Dėl Jūsų dukros teisių ir geriausių interesų užtikrinimo“; įpareigoti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją; antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui R. Č. tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019, kurioje buvo kilęs šalių ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo esant diagnozuotam vaiko mišriam vaiko raidos sutrikimui. Šiuo atveju nepilnamečiam vaikui G. R. nėra nustatytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių bendravimas su biologiniu tėvu ją traumuotų, į bylą nepateikta psichologo ar psichiatro pažyma, kad vaikas yra jautrus emociškai ar turi elgesio / bendravimo sutrikimų.
13.2. Išieškotojo kaltės dėl neįvykusių ar netinkamai vykdytų susitikimų nėra – jis deda pastangas atkurti emocinį ryšį tarp jo ir dukros G. R., vyksta į visus teismo posėdžius, susitikimus, perka dovanas, kurios yra nepaimamos. Suinteresuotas asmuo T. R. kreipėsi į antstolį I. G. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siekdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 būtų vykdoma, skambina ir rašo trumpąsias žinutes (SMS), susitikimų metu teiraujasi apie mergaitę jos motinos. Su išieškotoju nebendraujama, jam apie vaiką, jo lankomas ugdymo įstaigas ir būrelius neteikiama informacija, ją gauna tik bylinėjimosi metu arba tarpininkaujant Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
13.3. Nuo 2018 metų spalio mėnesio suinteresuotam asmeniui R. Č. yra žinoma, kad ji privalo leisti suinteresuotam asmeniui T. R. matytis su vaiku, tačiau bylą vilkina vaiko nerodydama ir neleisdama su juo bendrauti, pastangų tėvo ir dukters ryšiui atkurti nededa. Pažymėjo, jog 2019 metų lapkričio mėnesio pranešus apie susiklosčiusią situaciją Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos specialistai suinteresuotam asmeniui R. Č. išaiškino, jog mergaitei turi būti leidžiama bendrauti su biologiniu tėvu. Suinteresuotas asmuo R. Č. per laikotarpį nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 m. gegužės 15 d., kada turėjo įvykti pirmasis susitikimas, galėjo pasitarti su specialistais, kaip pristatyti suinteresuotą asmenį T. R. vaikui, tačiau informacijos G. R. apie biologinį tėvą nesuteikė, nepaaiškindama, kodėl ji su suinteresuotu asmeniu T. R. turi susitikti ir bendrauti.
13.4. Nepilnametis vaikas G. R. turi teisę remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsniu žinoti savo tėvus, nesant įrodymų, jog bendravimas su biologiniu tėvu jai kenktų. Suinteresuotas asmuo R. Č. vaikui daro moralinę žalą, jį nuteikinėdama prieš biologinį tėvą, slėpdama šį faktą ir meluodama. Pažymėjo, jog nepaisant išdėstytų aplinkybių, vaikui yra žinoma apie biologinį tėvą, su kuriuo ji negyvena, tačiau šiuo atveju jo pristatymas buvo būtinas – po beveik trijų metų laikotarpio vaikas tėvą yra pamiršęs, susitikimų metu jaučiasi nejaukiai, nenori bendrauti. Pirmo susitikimo metu pastebėta, kad mergaitė yra nuteikta prie suinteresuotą asmenį T. R.. 2019 m. rugsėjo 21 d. vykusio susitikimo metu ji su suinteresuotu asmeniu T. R. pradėjo bendrauti.
Šalies argumentai
13.5. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 12 d. pateiktas suinteresuoto asmens T. R. skundas dėl netinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 vykdymo, atvejo vadybininkai 2019 m. rugsėjo 19 d. nuvyko pas skolininkę R. Č. į namus ir apklausė nepilnametį vaiką, darytas garso įrašas ir surašytas vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3TSD-1208, su kuriuo suinteresuotas asmuo T. R. 2019 m. spalio 18 d. buvo supažindintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsniu, vaiko nuomonės išklausymo aktas negali būti pridėtas, tačiau teismas gali įpareigoti jį pateikti Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono vyriausiąjį specialistą A. V.. Išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę nustatyta, kad G. R. buvo liepta su suinteresuotu asmeniu T. R. nebendrauti, nekalbėti, niekur su juo neiti, ignoruoti, neimti jokių daiktų ir dovanų. Mergaitei nebuvo paaiškinta, kodėl ji turi bendrauti su suinteresuotu asmeniu T. R., jai iki šiol apie jį, kaip apie biologinį tėvą, nėra pasakojama. Pažymėjo, jog vaikas prieš tėvą buvo nuteikinėjamas sąmoningai, siekiant, kad nebūtų atkurtas emocinis ryšys ir vaikas prarastų bet kokį norą bendrauti su savo biologiniu tėvu. Tokiu savo elgesiu suinteresuotas asmuo R. Č. traumuoja mergaitę psichologiškai, veikia jos nenaudai, kenkia jos interesams, jos elgesys yra sisteminis ir piktybiškas.
13.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nėra tinkamai vykdoma iki šiol, susitikimams trunkant daugiausiai vieną valandą, pavyzdžiui, pirmas susitikimas 2019 metų liepos mėnesį vyko 20 minučių, antras 2019 metų rugpjūčio mėnesį – 40 minučių, trečias ir ketvirtas – apie valandą laiko. Susitikimo laiką suinteresuotas asmuo R. Č. nurodo tokį, koks jai yra patogus, motyvuodama tuo, kad šeštadieniais mergaitė 4 valandas lanko gimnastikos būrelį. Siekiant kompensuoti likusias tris valandas, suinteresuotas asmuo R. Č. liepia dar kartą jai rašyti ir klausti, kada vaikas galės susitikti. Suinteresuotam asmeniui T. R. yra sudėtinga važinėti iš Šilutės į Vilnių, konkrečiai nežinant, kada jis turės galimybę pasimatyti su vaiku. Kadangi atstumas tarp Vilniaus ir Šilutės į abi puses – 600 km, laiką išieškotojas turi planuotis iš anksto. Žinodama, kad susitikimas vyksta tik vieną kartą į mėnesį, laiką susitikimams suinteresuotas asmuo R. Č. gali suderinti su vykstančiomis treniruotėmis. Skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, skolininkė turėjo pagalvoti ir apie jai tinkamą laiką, tačiau to nepadarė.
13.7. Suinteresuotas asmuo R. Č. netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, nuteikinėja dukrą, ja manipuliuoja, meluoja, neužtikrindama geriausių vaiko interesų ir teisių, tokiu būdu sukeliant jai ir išieškotojui moralinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio I. G. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui R. Č. skyrimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atmesti antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui R. Č. skyrimo buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Suinteresuotas asmuo T. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019 m. spalio 25 d. atsakymą Nr. 3SD-4290 „Dėl Jūsų dukros teisių ir geriausių interesų užtikrinimo“. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS 2019 m. spalio 25 d. atsakymas Nr. 3SD-4290 „Dėl Jūsų dukros teisių ir geriausių interesų užtikrinimo“ buvo gautas jau priėmus skundžiamą nutartį, tačiau jį pateikdamas, suinteresuotas asmuo T. R. nepaaiškino kaip jis yra susijęs su šios bylos ginčo objektu, kuriam pagrįsti būtinybė būtų kilusi apeliacinės instancijos teisme, jį priimti atsisakytina, nevertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo
18. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina išieškotojo T. R. bendravimo su nepilnamete dukra G. R. tvarka, nutariant, kad išieškotojas T. R. bendrauja su nepilnamete dukra G. R. vieną kartą per mėnesį, trečią mėnesio šeštadienį, nuo 13.00 val. iki 17.00 val., neutralioje vietoje Vilniaus mieste, dalyvaujant dukros motinai R. Č. arba kitam su vaiku artimais emociniais ryšiais susijusiam asmeniui; susitikimo laikas ir vieta suderinama iš anksto, t. y. prieš 5 kalendorines dienas, trumpąja žinute (SMS) ar telefoniniu pokalbiu; į sutartą vietą vaiką atveža vaiko motina R. Č. savo lėšomis, pasirūpinusi vaikui reikalingais rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, jei reikalinga, medikamentais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 kartu su 2019 m. gegužės 22 d. prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pateikta vykdyti antstoliui I. G.. Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-19-8-15063 skolininkė R. Č. įpareigota nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 ir apie tai informuoti antstolių kontorą (el. p. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. birželio 4 d. surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. 13.32 val. paskambinus skolininkei R. Č., jai buvo paaiškinta, jog 2019 m. birželio 15 d. turi vykti tėvo susitikimas su vaiku, išieškotojas bando su ja susisiekti telefonu, bet ji neatsako, tačiau skolininkė R. Č. dėl numatyto susitikimo bendrauti atsisakė, nutraukė pokalbį, nurodžiusi, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 vykdymo reikėtų kreiptis į jos advokatą. Susisiekus su skolininkės R. Č. atstovu advokatu R. R., šis nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 yra pateiktas atskirasis skundas, ar susitikimas įvyks, atsakyti negalėjo, paaiškindamas, kad skolininkė R. Č. bando apsaugoti vaiką, ilgą laiką nemačiusį tėvo ir juo laikančiu kitą vyrą (2019 m. birželio 6 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstoliui I. G. kreipusis į VTAS, šis 2019 m. birželio 11 d. raštu ,,Dėl pranešimo“ Nr. 3SD-2303 nurodęs, kad mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 detalizuota aiškiai, jos nevykdymo pasekmės skolininkei R. Č. išdėstytos, todėl esant poreikiui, VTAS yra pasirengęs bednradarbiauti siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją savo kompetencijos ribose.
19. Išieškotojas T. R. 2019 m. birželio 19 d. prašymu antstolio I. G. prašė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, skolininkei R. Č. nevykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 (antstolių V. M. ir I. G. kontoroje šis gautas 2019 m. birželio 25 d., reg. Nr. S-19-8-4650). Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių išieškotojo T. R. telefoninių pokalbių išklotinių ir momentinių ekrano nuotraukų matyti, jog išieškotojas T. R. periodiškai 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. gegužės 17 d. bandė susisiekti su skolininke R. Č., 2019 m. gegužės 18 d., kada turėjo įvykti pirmasis susitikimas, buvo atvykęs į Vilniaus miestą, tačiau skolininkė R. Č. nepasirodė, į trumpąją žinutę (SMS), kur esanti su nepilnamete dukra G. R., neatsakė. 2019 m. birželio 9 d. išieškotojas T. R. pranešė skolininkei R. Č. trumpąja žinute (SMS), kad 2019 m. birželio 15 d. 13.00 val. atvažiuoja pasimatyti su dukra, prašydamas atvežti ją adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur jis lauks vaikų restorane ,,Charlie kids“, bandė susisiekti su ja telefonu 2019 m. birželio 9 d. ir 2019 m. birželio 14 d. Iš išieškotojo T. R. 2019 m. birželio 15 d. trumposios žinutės (SMS) galima spręsti, jog skolininkė R. Č. su dukra neatvažiavo.
20. Tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
21. Antstolis I. G., įvertinęs raštu gautą informaciją iš išieškotojo T. R., surašė 2019 m. birželio 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 8 9 2019 06 26 797/19-4. 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-8-20840 skolininkė R. Č. pakartotinai buvo įpareigota nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 ir apie tai informuoti antstolių kontorą (el. p. (duomenys neskelbtini)). Su 2019 m. liepos 23 d. pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo Nr. B-28033 kreiptasi į teismą, prašant skirti skolininkei R. Č. 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojo T. R. naudai. Pirmosios instancijos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolio I. G. 2019 m. liepos 23 d. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo Nr. B-28033, nutarė, kad yra pagrindas konstatuoti skolininkės R. Č. įpareigojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nevykdymo faktą, 2019 m. gegužės 18 d. ir 2019 m. birželio 15 d. šiai neatvežus vaiko į susitikimus su tėvu, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir vėlesnį skolininkės elgesį, baudos skyrimas skatinamosios funkcijos neatliktų. Suinteresuotas asmuo T. R. tokią pirmosios instancijos teismo poziciją ginčijo, nurodydamas, kad skolininkė R. Č. pastangų tėvo ir dukters ryšiui atkurti nededa, liepia nebendrauti su suinteresuotu asmeniu T. R., nekalbėti, niekur su juo neiti, ignoruoti, neimti jokių daiktų ir dovanų, jai iki šiol apie jį, kaip apie biologinį tėvą, nėra pasakojama, kaip tai nurodyta VTAS vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3TSD-1208, kurį apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti į bylą pateikti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemia tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014).
23. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribotumą, kuriai būdinga, kad pirmosios instancijos teismo šiuo atveju skundžiama nutartis apeliacine tvarka tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pripažįsta esant netikslingą VTAS vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-1208 išreikalavimą, kuriuo remiantis, be kita ko, suinteresuoto asmens T. R. yra išdėstytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 paskirtos nepilnametės G. R. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės, pavestos atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams, klausimais, pavyzdžiui, G. R. gebėjimu išreikšti savo nuomonę, atsakyti, ar ji pažįsta savo biologinį tėvą, jeigu jo neprisimena, kaip sužinojimas apie jį paveiktų jos psichologinę būseną, kokie yra jos tarpasmeninių santykių su kiekvienu iš tėvų ypatumai, kiek stiprus kiekvieno iš tėvų poveikis vaiku, ar kuris nors iš tėvų formuoja neigiamą vaiko požiūrį į kitą iš tėvų, ir kt. Atsižvelgiant į tai, jog minėti klausimai ir su jais susijusios aplinkybės nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, į juos atsakyti pateikiant išvadą yra pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams, apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens T. R. prašymo išreikalauti VTAS vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-1208 netenkina, atitinkamai kartu ir nevertindamas su ekspertizės klausimais susijusių aplinkybių, išdėstytų atskirajame skunde.
24. Tuo tarpu pasisakant dėl skolininkės R. Č. pastangų vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, jog vaiko ir tėvo bendravimas pirmųjų dviejų susitikimų metu neužtikrintas ne dėl piktybiško skolininkės R. Č. elgesio, tačiau siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinio traumavimo, jam nepažįstant biologinio tėvo, todėl skolininkei R. Č. nuo 2019 metų liepos mėnesio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 pradėjus vykdyti tinkamai, baudos skyrimas nebūtų turėjęs įtakos skatinamajai funkcijai atlikti. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti pasiektas, kaip jau minėta, jų tikslas užtikrinti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku kontaktą ir vaiko teisę į šeimos ryšius, kuris gali būti atkurtas ir palaikytas tik šalims laikantis kooperavimosi pareigos. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad tiek išieškotojas T. R., tiek ir skolininkė R. Č. privalo imtis aktyvių veiksmų, siekiant realaus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, atsižvelgdami į, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyvią aplinkybę dėl vaiko atitolimo nuo biologinio tėvo, ką nurodė ir išieškotojas T. R. atskirajame skunde, paminėdamas, jog vaikas po beveik trijų metų laikotarpio biologinį tėvą yra pamiršęs, susikimų metu jaučiasi nejaukiai, nenori bendrauti. Šiuo atveju iš suinteresuotų asmenų T. R. ir R. Č. atsiliepimų į antstolio I. G. pareiškimą galima spręsti, jog suinteresuotas asmuo R. Č. dukrą į vėlesnius susitikimus, pavyzdžiui, vykusius 2019 m. liepos 21 d., 2019 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo atvežusi, susitikimų laiką proporcingai ilgino, kaip nurodyta išieškotojo T. R. atskirajame skunde, t. y. pirmas susitikimas 2019 m. liepos 21 d. vyko 20 min., antras susitikimas 2019 m. rugpjūčio 17 d. – 40 min., o trečias ir ketvirtas (tiksliai nenurodytomis dienomis) – apie valandą laiko. Taigi, nors išieškotojas T. R. atskirajame skunde ir pažymi, kad susitikimai su dukra G. R. trunka trumpiau nei keturias valandas, kaip tai numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019, tačiau pats neabejotinai pripažįsta esant progresą bendravimo laiką didinant pamažu, nurodydamas, kad 2019 m. liepos 21 d. vykusio susitikimo metu mergaitė į jo klausimus atsakinėjo tik taip arba ne, o susitikusi su suinteresuotu asmeniu T. R. 2019 m. rugsėjo 21 d., pradėjo su juo bendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog faktiškai siekiant atkurti tėvo ryšį su vaiku, kooperavimosi pareiga turėtų būti suprantama kaip dvišalė, suinteresuotiems asmenims dedant bendras pastangas, kad susitikimai įvyktų, pavyzdžiui, abipusiu šalių susitarimu pakeičiant susitikimų dieną ar laiką, tokiam draudimui civilinio proceso įstatyme nesant įtvirtintam, arba abiems ar vienam iš tėvų kreipiantis į specialistus dėl konsultacijos atkuriant bendravimą su biologiniu tėvu suteikimo, tokiu būdu kartu neapribojant vaiko galimybės užsiimti popamokine veikla ir šeštadieniais lankyti gimnastikos būrelį.
25. Kiti suinteresuoto asmens T. R. atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs antstolio I. G. 2019 m. liepos 23 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei R. Č., pagrįstai sprendė, jog šiai įgyvendinant pagrindinį taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir sudarant sąlygas tėvui matytis su dukra G. R., baudos skyrimas skolininkei R. Č. būtų buvęs netikslingas, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-28360-1090/2019 palikti nepakeistą.