Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-741-808/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2-741-808/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
BUAB „Lietuvos tranzitas“
Atsakovas
R. T.
Advokatai
Agnė Litvinaitė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, Viktorijai Skorulskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lietuvos tranzitas“ ieškinį atsakovei R. T. dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir/ar negaliojančiu 2017 m. sausio 17 d. atliktą mokėjimą bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovui reikalavimo teises į atsakovę ir priteisiant iš jos 12000 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (civ. b. Nr. B2- 5252-565/2017) UAB „Lietuvos tranzitas“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. To paties teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi (civ. b. Nr. B2-724-565/2018), patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bankroto administratorius patikrinęs įmonės sandorius ir buhalterinius dokumentus nustatė, kad atsakovei buvo grąžinta paskola (2017-01-17 KPO Nr.EUR17001), tačiau tarp įmonės dokumentų Paskolos sutartis nerasta. Teigia, kad atsakovės prievolės vykdymo dienai įmonė turėjo mažiausiai 465842,99 Eur pradelstų įsipareigojimų tos pačios eilės kreditoriams kaip ir atsakovė, kuriai pareiga atsiskaityti su jais atsirado anksčiau. Įmonė būdama nemoki ir ginčijamu sandoriu atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių – atsakove R. T., nepagrįstai suteikė jai pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius, todėl toks sandoris turi būti pripažintas niekiniu ir/ar negaliojančiu, nes mokėjimas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o taip pat mokėjimas pripažintinas negaliojančiu ir atsižvelgiant į CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas (Actio Pauliana).

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. su UAB „Lietuvos tranzitas“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. RT/LT-1 (toliau Suartis), kurios pagrindu atsakovė įmonei paskolino 12000 Eur (KPO serija EUR, Nr. 16009). Visa paskolinta pinigų suma, grynais pinigais, atsakovei buvo grąžinta 2017 m. sausio 17 d. (kasos išlaidų orderis Nr. EUR17001). Nei Sutarties sudarymo metu, nei atlikto mokėjimo metu, atsakovė nebuvo įmonės darbuotoja ir/ar akcininkė, todėl priimdama nurodytą mokėjimą negalėjo numanyti, kad įmonė nemoki, juolab, kad byloje nėra duomenų apie įmonės nemokumą tuo momentu. Teigia, kad ieškovė priktnaudžiauja teise, todėl prašo jai skirti 5000 Eur baudą, kurios 50 proc. paskirti atsakovei, nes teismui pateiktas nepagrįstas ieškinys, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės teisės buvo nepagrįstai suvaržytos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Agnė Litvinaitė prašė ieškinį tenkinti, procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Atsakovė, kuriai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo atsiskaitymo su atsakove teisinio vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos tranzitas“ ir atsakovė 2016 m. kovo 16 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. RT/LT-1 (toliau Sutartis), kuria atsakovė paskolino (iki 2016-03-25) ieškovei 12000,00 Eur (KPO serija EUR Nr.16009), o ieškovė įsipareigojo laiku paskolą grąžinti Nurodytą sumą ieškovė atsakovei, grynaisiais pinigais, sumokėjo 2017 m. sausio 17 d. (KPO serija Nr.EUR17001). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2- 5252-565/2017, UAB „Lietuvos tranzitas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-724-565/2018, patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 739022,69 Eur sumai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui, pripažinimo negaliojančiais. Minėtas įstatymas nenumato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, tačiau numato administratoriaus ginčytinų sandorių požymius. Tai priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti visais įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. numatytu pagrindu.

Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog įmonė mokėjimo metu buvo nemoki.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal suformuotą teismų praktiką yra išskiriamos actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma, t.y. jos turi egzistuoti jau ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ir kt.). Tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, būtina nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta Sutartis ir ar jos sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 ir kt.).).

Pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 17 d. atliktą 12000,00 Eur sumos sumokėjimą atsakovei, tačiau minėtas pinigų sumokėjimas atliktas ieškovės ir atsakovės 2016 m. kovo 16 d. sudarytos Sutarties pagrindu, kurios 3 punktu numatyta, kad pinigai atsakovei turi būti grąžinti iki 2016 m. kovo 25 d. Nors ieškovė teigia, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų informuota apie ieškovės nemokumą bei iškeltą bankroto bylą ir reikalavimą grąžinti 12000,00 Eur. Kaip minėta, sudarytos Paskolos sutarties pagrindu atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę dėl 12000 Eur. Taigi, ginčijamu sandoriu ieškovo kreditorinių prievolių apimtis nepakito. Į bylą nepateikti įrodymai, kad kiti ieškovės kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokioje pačioje padėtyje, kaip atsakovė ir, būtų buvę suinteresuoti sudaryti tokį patį sandorį tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieškovei, kaip skolininkei, sąlygomis. Nors formaliai ankstesnį nei atsakovės kreditorinį reikalavimą ieškovei turėjo tik UAB „Cat cargo logistics“ (477,35 Eur skola pagal 2012 m. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, 2017-11-20 kreditorinis reikalavimas), o kitų kreditorinių reikalavimų terminas yra vėlesnis nei atsakovės, byloje nėra duomenų, kad minimas kredotorius būtų kreipęsis dėl skolos išieškojimo iš ieškovės priverstine tvarka. Taigi ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo įtakos jos mokumui ir, kad juo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, suteikiant pirmumo teisę atsakovei kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nepaneigė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, pinigų grąžinimo metu ir tokio veiksmo esmė eliminuoja pagrindą daryti išvadą, kad toks veiksmas gali pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesus ar mažinti ieškovės mokumą, nes į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2017 m sausio 17 d. atliktas pinigų grąžinimas, sąlygojo atitinkama suma ieškovo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir pan. sumažėjimą. Teismo vertinimu, šalims sudarant 2016 m. kovo 16 d. Paskolos sutartį bei atsakovei 2017 m. sausio 17 d. priimant grąžintus pinigus, atsakovė nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovė yra nemoki. Aplinkybė, kad pinigai buvo grąžinti vėliau nei numatyta šalių Sutartyje, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė turėjo numanyti apie ieškovės nemokumą, juolab, kad tai dienai, atsakovei nebuvo žinomi jokie duomenys apie ieškovės galimas finansines problemas. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog tuo metu būti vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla ir 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria patvirtinti kreditoriai bei jų finansiniai reikalavimai, t.y. po šalių Sutarties sudarymo ir pinigų grąžinimo atsakovei veiksmo tik patvirtina, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės mokumą nurodytų veiksmų metu. Konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad ieškovė neginčija paskolos sandorio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia CK 6.930¹ str. nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtame straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad atlikto mokėjimo pripažinimui prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (tai nustatant būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį); antra, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas minėto straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (t.y. ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 d. ieškovės atsiskaitomosiose sąskaitose buvo 5091,10 Eur (bankų sąskaitų išrašai), grynais pinigais ieškovė turėjo 16346,55 Eur (kasos knyga). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mokėjimas atsakovei buvo atliktas vykdant sutartinius įsipareigojimus, šis mokėjimas priskirtinas penktos eilės reikalavimams (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurie atliekami mokėjimų dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmumo eilę nei atsakovė turėjo tik UAB „CAT Cargo Logistics“ (477,35 Eur skola). Tačiau tai, kad minėta bendrovė nebuvo pradėjusi priverstinio skolos išieškojimo, ieškovės 2017 m. sausio 17 d. atliktas atsiskaitymas (12000 Eur) negali būti pripažintas negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nėra pagrindo manymui, kad ieškovės atsiskaitymo su atsakove metu, pastarajai buvo suteikta pirmenybė kito kreditoriaus atžvilgiu.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų bei CK 6.930¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumą, todėl 2017 m. sausio 17 d. atsiskaitymas nepripažintinas negaliojančiu nurodytų įstatymo nuostatų pagrindu. Taigi ieškovo reikalavimas pripažinti minėtą atsiskaitymą negaliojančiu yra netenkinamas, o taip pat atmetamas kaip išvestinis, reikalavimas taikyti restituciją.

Dėl baudos.

Atsakovė pareiškė teismui prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant, jos nuomone, akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovės ieškinys pareikštas manant, kad yra pažeisti įmonės teisės ar interesai. Tai, kad ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nereiškia ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise pareiškiant ieškinį.

Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, bet šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 13,54 Eur pašto išlaidų, atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovei skirtų administravimo lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Lietuvos tranzitas“, į.k. 300075778, į valstybės biudžetą 13,54 Eur (trylika eurų ir 54 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė