Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mažametės nukentėjusiosios A. M. atstovui pagal įstatymą A. M. ir įgaliotam mažametės nukentėjusiosios A. M. atstovui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. dėl neatsargumo sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. jis dėl neatsargumo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį gyvūnų laikytojo pareigą užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir pažeisdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-3344 8.9 papunktį, nustatantį gyvūnų laikytojo pareigą garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis „Rotveilerio“ veislės šuo būtų tinkamai laikomas, dėl ko minėtas šuo 2023 m. spalio 14 d., apie 11 val., Žalesos ežero paplūdimyje (koordinatės: 54,87289 N, 25,27849), adresu Užuežerės k., Riešės sen., Vilniaus rajono sav., įkando mažametei A. M., gim. (duomenys neskelbtini) į dešinę ranką ir pradėjo ją vilkti, po to įkando jai į šoną, dėl ko A. M. buvo padaryti: dešinės rankos kąstinis sužalojimas, pasireiškęs penkiomis kąstinėmis dešinio dilbio žaizdomis, dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, nugaros kairės pusės kąstinė žaizda su aplinkiniais kairio sėdmens odos nubrozdinimais, o tai visumoje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. Č., būdamas nusikalstamai nerūpestingas, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. Č. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagal 139 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Č. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinamasis atlygino mažametės nukentėjusiosios patirtą 7 000 Eur neturtinę ir šią dieną patirtą 650 Eur turtinę žalą, taip pat įsipareigojo atlyginti ateityje dėl įvykio kilsiančią turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. liepos 18 d. Susitarimas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje (toliau – Susitarimas) (b. t. 2, b. l. 17), teisme mažametės nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą duoti paaiškinimai, kuomet jis patvirtino, kad Susitarime yra išdėstytos teisingos aplinkybės ir jis, kaip dukters atstovas pagal įstatymą, atsisako visų pretenzijų kaltinamajam dėl byloje tiriamo įvykio; mokėjimo pavedimų kopijos (b. t. 2, b. l. 23,24). Byloje taip pat gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo (b. t. 1, b. l. 191), nes kaltinamasis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo dėl mažametės nukentėjusiosios gydymo patirtą 2 921,96 Eur turtinę žalą

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus A. Č. administracine tvarka buvo baustas (b. t. 1, b. l. 138–145), tačiau visos baudos yra sumokėtos įstatyme nustatytais terminais. A. Č. dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju-ekskavatorininku (b. t. 1, b. l. 147), darbdavio charakterizuojamas kaip patikimas, sąžiningas, darbuotojas, kuris laikosi duoto žodžio, savo darbo funkcijas atlieka gerai. Kolegos, partneriai ir tiekėjai pažymi jo profesionalumą, atsakomybę, malonų ir mandagų bendravimą. A. Č. nuolat domisi naujovėmis ir prieš priimdamas sprendimus dažnai atsiklausia nuomonės. Darbdavys pažymi, kad A. Č. ypatingą pagarbą rodo tokioms vertybėms kaip atsakomybė ir meilė šeimai, draugams, artimiesiems bei Tėvynei (b. t. 2, b. l. 22). Byloje nėra duomenų apie A. Č. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Duomenų apie sistemingai kaltinamojo daromus nusikaltimus ir (ar) po šios nusikalstamos veikos padarymo pakarotinai pažeistus baudžiamuosius įstatymus nebuvimas, teigiamai A. Č. asmenybę charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą vertinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje A. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti G. Č., kaltinamojo sutuoktinė, teisme paaiškino, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena 27 metus. Jų santykiai pagrįsti pagarba vienas kitam, sprendimus priima kartu, prieš tai juos aptardami. Sutuoktinio poelgį vertiną kritiškai, po įvykio situaciją aptarė, A. Č. įsiklausė į G. Č. pastebėjimus. Apgailestauja, kad taip atsitiko, prisiima visą atsakomybę. Supranta, kad, būdama laiduotoja, turės užtikrinti, kad ateityje vyras nepažeistų įstatymų.

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. Č. anksčiau neteista (b. t. 2, b. l. 19), yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip darbšti, žingeidi, empatiška, geranoriška, atsakinga darbuotoja. Puikiai sutaria su personalu, yra imli įvairioms naujovėms, pasirengusi nuolat tobulinti savo įgūdžius. G. Č. administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jos įvykdyti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos buvo sumokėtos įstatyme nustatytais terminais (b. t. 2, b. l. 21, 25– 32). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą akcentuota, jog galimo laiduotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020).

Įvertinus A. Č. ir G. Č. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tiek A. Č., tiek G. Č. paaiškino, kad jie jau 27 metus gyvena santuokoje, santykiai geri, kartu priima sprendimus, aptarinėjo įvykį, abu sprendė, kad su šunimis reikia elgtis griežčiau, geriau juos prižiūrėti. Abu nurodė pergyvenantys dėl įvykio ir pasiruošę padėti nukentėjusiajai. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo G. Č. požiūrį į A. Č. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad G. Č. yra tinkama būti laiduotoja. G. Č. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už A. Č., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. Č. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį G. Č. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė A. Č.. Atsižvelgiant į kaltinamojo byloje atlygintos jo neteisėtais veiksmais sukeltos turtinės ir neturtinės žalos dydį, laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Įvertinęs įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, tą aplinkybę, kad ateityje kaltinamasis turės atlyginti kitas mažametės nukentėjusiosios galbūt kilsiančias gydymo išlaidas ir (ar) kitokio pobūdžio su įvykiu susijusias išlaidas, teismas sprendžia, kad A. Č. skirti BK 67 straipsnyje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga, o pats baudžiamasis procesas, dėl jo veiksmų kilęs įvykis ? mažamečio vaiko, kuris patyrė stiprius fizinius skausmus ir iki šiol jaučia įvykio pasekmes, sužalojimas, turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą, A. M., pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 30 000 Eur jos dukros patirtą žalą. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos ir reikės dar trečios, ateityje gali prireikti ir odos persodinimo, taip pat buvo atlikta reabilitacija Santariškių klinikose ir reikės vykti dar į sanatoriją. Taip pat nurodoma, kad šiuo metu nukentėjusiajai yra teikiama psichologo pagalba (b. t. 1, b. t. 70–71).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateiktas rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą pasirašytas Susitarimas, kuriame nurodoma, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą patirtą neturtinę žalą įvertina 7 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur yra pervesta į nukentėjusiosios sąskaitą, o likusi neturtinė žala, t. y. 4 000 Eur, pervedama šios sutarties pasirašymo dieną. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą dukros patirtą turtinę žalą įvertino 650 Eur, Susitarime nurodant, kad žala yra pagrįsta pateiktais paskaičiavimais bei dokumentais ir yra taip pat atlyginama Susitarimo pasirašymo dieną, pervedant šią sumą į nukentėjusiosios sąskaitą. Susitarime nurodoma, kad tuo atveju, jeigu su šiuo įvykiu susijusi turtinė žala atsiras ateityje, tęsiant nukentėjusiosios gydymą, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus, žala kaltinamojo bus atlyginta per 30 dienų laikotarpį. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą savo parašais patvirtino, kad jie, po šio Susitarimo pasirašymo ir po visiško neturtinės žalos atlyginimo, atsisako visų pretenzijų vienas kitam dėl byloje tiriamo įvykio. Šias aplinkybes minėti asmenys patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą patvirtinus, kad jo dukros patirta neturtinė žala ir šią dieną jos patirtą turtinė žala yra visiškai atlygintos, procesas dėl byloje A. M. kaltinamajam pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 2 921,96 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalota A. M. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2 921,96 Eur (b. t. 1, b. l. 59–64).

2024 m. gegužės 2 d. teismas gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pateikto civilinio ieškinio byloje atsisako, kadangi A. Č. jau atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 191). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1,b. l. 118–121), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? kompaktinis diskas, kuriam yra BPC patektas garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. (A.) Č., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. (A.) Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą A. M. byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? kompaktinį diską, kuriame yra Bendrojo pagalbos centro patektas garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Išaiškinti G. Č. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.