- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1840-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00201-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Luminor Bank, Estateguru
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovėms antstolei V. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „PJE Project“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank, Estateguru tagatisagent OU, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės V. D. 2017 m. birželio 29 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825; taikyti restituciją ir ieškovo naudai priteisti 3,9190 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3524 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2236 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2247 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,3868 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7135 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui grąžinti 1 020 000 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – nutarė padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atsakovei UAB „PJE Project“ nuosavybės teise priklausančio turto – ginčo sklypų, nuosavybės teisės perleidimo draudimą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant 1 020 000 Eur sumos.
5. Klaipėdos apygardos teisme gautas pakartotinis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šio ginčo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, areštuoti atsakovei UAB „PJE Project“ priklausančius ginčo žemės sklypus uždraudžiant juos perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti; tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad žemės sklypų areštas neatliktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, prašė areštuoti atsakovei UAB „PJE Project“ nuosavybės teise priklausantį registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant pinigines lėšas pareikšto ieškinio sumai. Prašymą grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu perleidus žemės sklypus tretiesiems asmenims – teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo taptų neįmanoma įvykdyti, ypač tuo atveju, jei pardavėjas žemės sklypus perleistų sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių būtų nebegalima minimo turto išreikalauti. Pirkėjas gali dar labiau apsunkinti žemės sklypus; ginčo sklypai gali būti apsunkinti kitoms atsakovės UAB „PJE Project“ prievolėms užtikrinti bei kitų atsakovės UAB „PJE Project“ kreditorių atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus atsakovei.
8. Įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas prašymą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas išvadai, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė antros būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas E. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinai, iki šio ginčo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, areštuoti atsakovei UAB „PJE Project“ priklausančius žemės sklypus: 3,9190 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,3524 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini); 0,2236 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2247 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,3868 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,7135 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minimus sklypus perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti; tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad žemės sklypų areštas neatliktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, areštuoti atsakovei UAB „PJE Project“ nuosavybės teise priklausantį registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant pinigines lėšas pareikšto ieškinio sumai; teismui manant, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, prašo įpareigoti VšĮ Registrų centrą atlikti įrašą apie vykstantį teisminį ginčą, susijusį su minėtais UAB „PJE Project“ nuosavybės teise priklausančiais sklypais; nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
9.1. Ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas konstatuotas šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje.
9.2. Laikinųjų apsaugos priemonių (ginčo žemės sklypų arešto) tikslas yra iki ginčo išnagrinėjimo užtikrinti susidariusios situacijos status quo, todėl būdamas nešališkas ir visapusiškai į bylos aplinkybes įsigilinęs teismas neturėjo pagrindo remtis apeliacinės instancijos teismo išsakyta pozicija dėl ieškovo tikrosios valios, juolab kad pats pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo pripažinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
9.3. Daikto įkeitimas (hipoteka) netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (arba dar labiau jį apsunkinti), perleidžiant įkeistą daiktą hipoteka seka paskui daiktą. Todėl hipoteka jokiais būdais neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijos.
9.4. Ginčo pagrindas – tikroji žemės sklypų vertė, kuri šiuo metu tikėtina yra dar didesnė. Todėl atsakovei perleidus sklypus tretiesiems asmenims – teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo vykdymas taptų neįmanomas. Be to, atsakovė gali dar labiau apsunkinti ginčo sklypus; juos gali apsunkinti kiti atsakovės kreditoriai. O tai apsunkintų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
9.5. Apeliantas tiesioginių įrodymų, galinčių pagrįsti konkrečius atsakovės veiksmus siekiant perleisti ginčo žemės sklypus, neturi, o tokių įrodymų reikalavimas būtų per didelė ir neįgyvendinama našta. Tačiau vien tai, kad reali žemės sklypų kaina ir maksimali hipoteka skiriasi daugiau nei du kartus, kelia pagrįstą grėsmę, jog atsakovė gali imtis tokių veiksmų, kurie pasunkins ar padarys neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10. Atsakovė UAB „PJE Project“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pakartotinis prašymas taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tais pačiais argumentais dėl grėsmės sprendimo įvykdymui, kaip ir ieškinyje, naujų argumentų apeliantas nenurodo.
10.2. Dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų arešto ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą 2018 m. liepos 9 d., Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, šios nutarties apeliantas neskundė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė antrosios sąlygos – egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes bei reikalavimas pagrįsti konkrečius atsakovės veiksmus siekiant perleisti ginčo sklypus būtų per didelė ar net neįgyvendinama našta ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams.
13. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo finansinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai; taip pat žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018).
14. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantas, turėdamas pareigą pagrįsti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą, nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties, nenurodė nė vieno argumento, pagrindžiančio atsakovės galbūt nesąžiningus veiksmus bei paneigiančio teismo išvadą dėl grėsmės teismo sprendimui neegzistavimo. Deklaratyvūs teiginiai dėl egzistuojančios galimybės perleisti ginčo sklypus ar juos dar labiau apsunkinti, nepagrindžiant jų jokiais atsakovės atliekamais veiksmais, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo.
15. Apeliantas klaidingai mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais išaiškinimais. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas byloje ne kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo prašymai teismų buvo įvertinti, todėl teikiant naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis turėtų būti grindžiamas naujomis, o ne jau byloje išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, o tokių aplinkybių ieškovas nenurodė.
16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovo E. Š. ieškinį atmetė, t. y. iš esmės išnagrinėjo ir įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog ieškinyje pateikti reikalavimai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo (nutarties) priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas (nutartis), nepriklausomai nuo to, kad jis nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1452-370/2015; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-302/2016). Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (byloje priimtas ieškovo apeliacinis skundas), tačiau jis patvirtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas atskirojo skundo nagrinėjimo metu taip pat nebeegzistuoja.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.