- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1278-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Aleksandras Seleziovas, viešoji įstaiga Klaipėdos keleivinis transportas, R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas vykdomojoje byloje) M. J. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio Aleksandro Seleziovo 2018 m. balandžio 4 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nurodė išskaičiuoti 50 procentų gaunamų pajamų, įskaitant ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Pareiškėjo vertinimu, antstolis, atsižvelgiant į tai, kad pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA), gali išskaičiuoti tik 20 procentų gaunamų pajamų, o ne 50 procentų.
2. Antstolis A. Selezniovas 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis A. Seleziovas vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal penkis vykdomuosius dokumentus. Todėl sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolis pagrįstai nurodė išskaityti 50 procentų skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, neviršijančios MMA, įskaitant iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas M. J. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir neleisti išieškoti iš jo gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA bei pajamų, gaunamų iš trečiųjų asmenų. Apelianto įsitikinimu, pagal įstatymų nuostatas draudžiama išieškoti iš asmens pajamų, kurios neviršija 1 MMA, tačiau antstolis išieško iš pareiškėjo pajamų, kurios yra mažesnės nei 1 MMA. Be to, antstolis negali reikalauti pajamų už darbą (vykdymo išlaidų), kurios šiuo metu sudaro 703,16 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Seleziovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolio žinioje yra penkios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš apelianto. Visi antstolio atliekami veiksmai atitinka CPK reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, antstoliui areštavus skolininko 50 procentų gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio bei lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
7. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
8. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo išieškojimą iš apelianto M. J. pagal:
9.1. vykdomąją bylą Nr. 0010/09/08394, pradėtą pagal VšĮ Klaipėdos keleivinio transporto 2009 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 49820 dėl 8,69 Eur (30 Lt) baudos išieškojimo;
9.2. vykdomąją bylą Nr. 0010/10/00536, pradėtą pagal VšĮ Klaipėdos keleivinio transporto 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 51663 dėl 11,58 Eur (40 Lt) baudos išieškojimo;
9.3. vykdomąją bylą Nr. 0010/10/04964, pradėtą pagal VšĮ Klaipėdos keleivinio transporto 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 56753 dėl 8,69 Eur (30 Lt) baudos išieškojimo;
9.4. vykdomąją bylą Nr. 0010/12/01568, pradėtą pagal VšĮ Klaipėdos keleivinio transporto 2012 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 64270 dėl 17,38 Eur (60 Lt) baudos išieškojimo;
9.5. vykdomąją bylą Nr. 0010/18/00940, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-232-718/2018 dėl 3 865 Eur turtinės žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos R. Š. naudai.
10. Antstolis 2018 m. balandžio 4 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S1c-27453 dėl skolos išieškojimo iš apeliantui priklausančių lėšų, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (pagal kelis vykdomuosius dokumentus).
11. Apeliantas nesutinka su tokiu antstoliu patvarkymu, teigdamas, kad pagal įstatymų nuostatas draudžiama išieškoti iš asmens pajamų, kurios neviršija 1 MMA, tačiau antstolis priėmė patvarkymą išieškoti iš jo pajamų, kurios yra mažesnės nei 1 MMA. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
12. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
13. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
14. Kaip matyti iš nutarties 9 punkte nustatytų bylos aplinkybių, antstolis vykdo išieškojimą iš apelianto ne tik pagal penkias vykdomuosius dokumentus (kas jau sudaro savarankišką pagrindą antstoliui išieškoti iki 50 procentų lėšų iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), bet ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-232-718/2018 dėl 3 865 Eur turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo išieškojimo (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad antstolis netinkamai vykdo išieškojimo procedūras, numatytas CPK 736 straipsnyje.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.