Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1-232-718/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02283-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
M. J., D. J.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-232-718/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02283-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Jurgitai Venckuvienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,kaltinamiesiems M. J. ir D. J.,jų gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui, Nataljai Fočenkovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2013 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 5 metams, 2016 m. birželio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

2) 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės neatlikęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) formuotoju, neteistas, 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str,. 1d. 3 p. numatytais pagrindais, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji M. J. ir D. J., veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra:

M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su D. J. ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00281-17, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, kad melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, suklaidins asmenį ir iš jo paims pinigus. Po ko, M. J. paskambinęs D. J., pasiūlė užsidirbti, nurodydamas, kad reikės nuvykti pas moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatyti policijos pareigūnu bei paaiškinti, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinus, paimti pinigus bei pasišalinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 15 d., 13.44 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. P. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, jog ji už komunalines paslaugas atsiskaitė netikrais pinigais, įtikino ją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko D. J., tęsdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pradėtą nusikalstamą veiką, M. J. nurodymu atvyko pas J. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu D. V., tokiu būdu įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, pradėjo imituoti nukentėjusiosios pateiktų 3605 eurų patikrinimą, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu kalbino J. P.. D. J., tariamai patikrinęs visus pinigus, J. P. paliepimu, išėjo iš buto, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu apie 14.30 val. grįžo pas J. P. į butą, kur vėl imitavęs, kad telefonu tikrina J. P. pateiktus pinigus, paėmė 1705 eurus ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu M. J. ir D. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - J. P. priklausančius 1705 eurus.

Be to, kaltinamasis M. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra:

M. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00281-17, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, kad jis, M. J., nuvyks pas R. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paaiškins, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus bei pasišalins. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 23 d., apie 14.24 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino R. Š. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs UAB „Mano būstas“ atstovu, nurodė, jog yra neužskaitomas jos mokėjimas už komunalines paslaugas, kadangi ji atsiskaitė netikrais pinigais. Po ko telefono skambutį nukreipė kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir nurodęs, jog yra pradėta baudžiamoji byla AB „Swedbank“ inkasatoriams ir prekybos centro „Maksima“ kasininkei, įtikino R. Š. įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Ko pasekoje M. J., tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 23 d., apie 16.00 val., atvyko pas R. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš R. Š. 3865 eurus ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu M. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. Š. priklausančius 3865 eurus.

Be to, kaltinamasis D. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra:

D. J., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00293-17, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2017 m. liepos 7 d., 17.29 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamas telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš Alytaus pataisos namų paskambino A. S. G. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodydamas, jog mokesčius už komunalines paslaugas ji sumokėjo netikrais pinigais, įtikino ją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Ko pasekoje D. J., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, atvyko pas A.S. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, pagrobė iš nukentėjusiosios A.S. G. rankų voką su 3400 eurų ir iš buto pabėgo. Tokiu būdu D. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A.S. G. priklausančius pinigus - 3400 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad ne viską prisimena, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo metu per socialinį tinklą Facebook.com pradėjo bendrauti su kaimynu M. Š.. M. Š. pažinojo nuo vaikystės, jis gyveno netoliese Melnragėje. Žinojo, kad tuo metu M. Š. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. M. Š. jam pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų, sakė, kad reikės paimti iš kažko pinigus. Jis kaltinamasis, suprato, kad pinigus gaus neteisėtu būdu, tai yra sukčiaujant, todėl tada nesutiko. M. Š. tuo metu nesakė, kad reikės prisistatyti policijos pareigūnu, tik pasakė, kad reikės nueiti pinigus paimti. Vėliau, po savaitės, autobuso stotelėje sutiko D. J., taip pat gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir pokalbio metu D. J. užsiminė, kad yra kažkam skolingas daug pinigų ir nežino ką daryti. Tada jis, kaltinamasis, D. J. papasakojo, kad M. Š. jam siūlė užsidirbti pinigų. D. J. susidomėjo, todėl perdavė jam M. Š. telefono numerį. Žino, kad D. J. bendravo su M. Š., tarėsi. Be to, jam, kaltinamajam, paskambino nepažįstamas vyras, kaip suprato, tai buvo M. Š. draugas, kuris taip pat tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Vyriškis pasakė, kad reikės nueiti pas moterį paimti iš jos pinigus, atsiuntė jam tos moters gyvenamosios vietos adresą. Minėtą adresą perdavė D. J.. D. J. pasakė, kad jam jau paskambino ir jis viską žino. Po kelių dienų jam paskambino M. Š. pažįstamas ir sakė, kad D. J. atveš pinigus, paprašė pinigus paimti ir juos perduoti M. Š. mamai. Tą pačią dieną susitikęs su D. J. paėmė pinigus ir juos nunešė M. Š. mamai. Žinojo, kad pinigai gauti apgaulės būdu. D. J. pasakojo, kad nuvykus nurodytu adresu buto duris atidarė moteris ir jam atidavė pinigus. Suprato, kad tie pinigai gauti sukčiaujant nukentėjusios atžvilgiu. Negali pasakyti, kodėl taip pasielgė. Nepamena, kiek pinigų jam perdavė D. J., mano, kad apie 1600 Eur. D. J. pasiėmė apie 500 Eur, jis, M. J., paėmė 200 Eur, o likusius pinigus perdavė M. Š. motinai. Tarpininkavo perduodant informaciją.

Dėl sukčiavimo R. Š. atžvilgiu taip pat kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad po pirmojo atvejo, tai yra po D. P. pinigų paėmimo, praėjus kažkuriam laikui, jam paskambino nepažįstamas vyras, kaip suprato, iš Alytaus pataisos namų. Vyras pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), prisistatyti policijos pareigūnu ir iš jos paimti pinigus. Jis, kaltinamasis, nenorėjo važiuoti, tačiau tą kartą sutiko. Nuvykęs nurodytu adresu, paskambino tam vyriškiui ir pasakė, kad yra vietoje. Vyras jam liepė eiti į nukentėjusiosios butą. Duris atidarė moteris, kuri tuo metu kalbėjo laidiniu telefonu. Jis, kaltinamasis, prisistatė, pasakė, kad yra policijos pareigūnas, pasakė kažkokį vardą ir pavardę, daugiau jai nieko neaiškino, paėmė moters paduotus pinigus ir iš buto išėjo. Visą tą laiką pats bendravo telefonu su tuo pačiu vyriškiu. Matė, kad pinigai buvo padėti ant stalo. Visą laiką moteris kalbėjo laidiniu telefonu, vykdė kažkieno nurodymus. Nežino, su kuo ji bendravo. Pinigų neskaičiavo, mano, kad jų galėjo būti apie 3400-3800 Eur. Nežinojo, kad nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad pinigai galimai yra netikri. Suprato, kad sukčiauja. Mano, kad šioje veikoje dalyvavo keli asmenys, vienas jų kalbėjo su juo, kaltinamuoju, o kitas – su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji buvo apie 60 metų amžiaus, tuo metu bute buvo viena. Vyriškis liepė jam, kaltinamajam, važiuoti į miestą, žadėjo paskambinti vėliau. Po dviejų valandų, vakare, sutemus, jam vėl paskambino tas pats vyriškis, klausė, kur jis yra. Vyriškiui atsakė, kad yra prekybos centre „Studlendas“. Tada vyriškis liepė jam eiti į stotelę prie degalinės „Statoil“. Netrukus taksi automobiliu atvažiavo nepažįstamas vyras, kuriam jis padavė iš moters paimtus pinigu, sau pasiliko 400 Eur, nes tiek leido pasilikti asmuo, su kuriuo bendravo telefonu. Neigiamai vertina savo poelgį, gailisi, su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai, Nurodė, kad ne viską prisimena, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Parodė, kad 2017 m. pradžioje Melnragėje susitiko su M. J.. M. J. pažinojo jau seniai. Tuo metu jis, kaltinamasis, mokėsi 12-oje klasėje, gyveno su seserimi, turėjo daug skolų. Dirbti negalėjo, nes norėjo mokytis, baigti mokyklą, įgyti specialybę. M. J. žinojo apie jo sunkią finansinę padėtį, pasiūlė jam užsidirbti. M. J. pasakė, kad reikės apsimesti policijos pareigūnu, nuvykti nurodytu adresu ir paimti iš nurodyto asmens pinigus. Jis, kaltinamasis, sutiko. Žinojo, kad M. J. siūlo daryti nusikaltimą. Po kurio laiko jam paskambino M. J., nurodė adresą, liepė ten nuvažiuoti, prisistatyti policijos pareigūnu D. V.. Nuvykęs prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), paskambino M. J.. Netrukus jam paskambino nepažįstamas vyriškis, davė nurodymus, ką ir kaip toliau daryti. Liepė telefonspyne paskambinti į 108 butą, prisistatyti policijos pareigūnu, pasakyti vardą ir pavardę. Įėjęs į nukentėjusiosios butą dar kartą prisistatė policijos pareigūnu, jokių dokumentų nukentėjusiajai nerodė. Moteris jam padavė pinigus, o jis, kaltinamasis, apsimetė, kad juos tikrina. Nukentėjusioji tuo metu taip pat su kažkuo kalbėjo telefonu, kažką užsirašė ant popieriau lapo. Viskas įvyko greitai, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Staiga nukentėjusioji jam liepė išeiti iš buto. Jis, kaltinamasis, išsigando ir iš buto išėjo, tačiau vyriškis, su kuriuo kalbėjo telefonu, liepė sugrįžti. Tada grįžo į nukentėjusiosios butą, nukentėjusioji jam padavė pinigus ir jis vėl apsimetė, kad telefonu pinigus tikrina. Pasakė nukentėjusiajai, kad atneštų savo pasą, o jai nuėjus, laikydamas rankoje pinigus, iš buto išbėgo. Bėgdamas laiptais girdėjo kaip nukentėjusioji šaukia. Nuo (duomenys neskelbtini) atbėgo iki prekybos centro „Akropolis“, kur įsėdo į taksi automobilį. Taksi automobilyje suskaičiavo pinigus, buvo apie 1705 Eur. Pinigus iš karto nuvežė M. J.. Visus pinigus atidavė M. J.. Jis, D. J., pasiliko 300 Eur, o M. pasiėmė 200 Eur. Gailisi nusikaltęs, taip pasielgė, nes neturėjo pinigų.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiosios A. S. G. atžvilgiu taip pat kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad 2017-07-07, praėjus 6 mėnesiams po pirmojo sukčiavimo, jam paskambino tas pats asmuo. Skambino tas pats vyriškis, tačiau telefono numeris buvo kitoks. Jis, kaltinamasis, vėl sutiko nuvykti nurodytu adresu, prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti pinigus. Nuvyko nurodytu adresu, nukentėjusiajai prisistatė policijos pareigūnu. Nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad mokėdama už komunalines paslaugas ji pateikė netikrus banknotus, todėl būtina patikrinti namuose jos turimus pinigus. Nukentėjusioji nepatikėjo, kad jis yra policijos pareigūnas, paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą. Jis atsakė, kad tarnybinį pažymėjimą paliko automobilyje. Nukentėjusioji tuo metu su kažkuo kalbėjo telefonu, sakė, kad juo, kaltinamuoju, nepasitiki. Nukentėjusioji paėmė voką su pinigais ir pasakė, kad kartu su juo, kaltinamuoju, eis į „Swedbank“ banką. Telefonu vyriškis liepė jam paimti nukentėjusiosios pinigus ir išeiti. Jis, kaltinamasis, griebė iš moters rankų voką su pinigais ir pabėgo, nukentėjusioji jo nesivijo. Voke buvo apie 3400 Eur. Sau jis pasiliko 700 Eur, o likusius pinigus perdavė M. Š. mamai, kuri tuo metu gyveno Melnragėje. Neigiamai vertina padarytas nusikalstamas veikas, dirba, žada žalą atlyginti. Baigė (duomenys neskelbtini), gyvena vienas, yra našlaitis, tėvai mirę.

Nukentėjusioji J. P., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-15, apie 13.47 val., į laidinį namų telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė esantis iš policijos, paaiškino, kad tiria bylą dėl padirbtų pinigų, paklausė, kokiu būdu ji susimoka už komunalines paslaugas. Ji atsakė, kad moka per ,,Perlo“ terminalą grynaisiais pinigais. Tuomet jis nurodė, kad jos komunaliniai mokesčiai nebus užskaityti, paklausė kokiame bankomate išsiima pensijos pinigus, ji atsakė, kad ,,Swedbank“ banke. Jis teigė, kad į minėtą bankomatą yra įdedamos kasetės su netikrais pinigais, ir jie nori šituos pinigus patikrinti. Jis telefonu paprašė ant balto lapo parašyti du pareiškimus, kad sumokėti komunaliniai mokesčiai būtų užskaityti, jei jie buvo sumokėti netikrais pinigais, ir kad ji, nukentėjusioji, prašo patikrinti savo turimus pinigus. Jis paprašė jos surinkti visus turimus pinigus, pasakydamas, kad neužilgo atvažiuos su tikrinimo aparatu patikrinti. Ji, surinkusi visus pinigus, padėjo juos koridoriuje ant spintelės. Su juo visą laiką palaikė pokalbį. Pasakė, kad ateis tikrinti vyriškis vardu D. V.. Netrukus jai paskambino asmuo į durų telefonspynę ir teigė, kad esąs D. V., atėjęs pinigų patikrinti. Ji įsileido vaikiną į koridorių. Jis telefono aparatu tikrino pinigus ir tuo pačiu metu su kažkuo kalbėjo telefonu. Vadinamasis tikrintojas D. V. atrodė jaunas, apie 20 metų amžiaus, turėjo apgamą veido srityje, ant kairiojo žando, su juoda striuke, džinsais. Vaikinui peržiūrėjus visus pinigus, ji vaikino paklausė, ar viskas gerai. Vaikinas tik linktelėjo galva ir nieko neatsakė. Tada ji atidarė duris ir vaikinas išėjo. Visą tą laiką ji namų laidiniu telefonu kalbėjo su kitu vyriškiu, kuris jai paaiškino, kad ateis tikrintojas iš policijos ir patikrins pinigus. Vyriškis taip pat pasakė, kad jis nemoka rusų kalbos ir ji nenustebtų, kad su ja nebendraus. Vaikinui, patikrinusiam pinigus, išėjus, ji asmeniui, su kuriuo kalbėjo laidiniu telefonu, pasakė, kad asmuo jau išėjo. Tada tas vyriškis jai pasakė, kad asmuo išėjo atsinešti kažkokio aparato ir jis tuoj grįš atgal. Ji pasakė, kad jam nebėra ko grįžti, nes pas ją visi pinigai tikri. Tada vyriškis atsakė, kad asmuo rado 7 netikras kupiūras. Praėjus 5 minutėms, vaikinas vėl grįžo. Ji pati atrakino ir atidarė duris. Antrą kartą vaikinas vėl pertikrino visus pinigus, jis juos tikrino mobiliuoju telefonu, iš kurio sklido mėlyna šviesa. Ji galvojo, kad jame yra kokia įranga, kuri leidžia patikrinti pinigus. Patikrinęs visus pinigus, juos sudėjo koridoriuje ant spintelės, smulkesnės kupiūros buvo viršuje, o stambesnės apačioje. Ji visą tą laiką kalbėjo laidiniu telefonu su kitu vyriškiu. Patikrinus pinigus, ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir norėjo jį išsiimti iš dėtuvės, tačiau tuo tarpu vaikinas, kuris tikrino pinigus, juos griebė nuo spintelės ir išbėgo lauk. Ji tada į laidinį telefoną vyriškiui pradėjo šaukti, kad pavogė pinigus. Kol susirado buto raktus ir išbėgo į laiptinę, vaikino, paėmusio pinigus, jau nebuvo. Laiptinėje stovėjo kaimynė T. B. su šeima. Jiems pasakė, kad ką tik iš jos buto išėjęs vaikinas pavogė jos pinigus. Tada kaimynės sūnus D. B. dar bandė jį vytis, bet nepavijo. Dėl šio įvykio jai padaryta 1705 eurų turtinė žala. Vaikinui tikrinti buvo pateikusi 3605 eurus, iš kurių dalį - 1900 eurus, sekančią dieną rado užkritusius už spintelės. Civilinio ieškinio ji nereiškia (1 t., b.l. 6-9, 120-121, 124).

Nukentėjusioji R. Š., kurios parodymai pagarsinti, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-23, apie 14.30 val., į laidinį namų telefoną paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad dirba „Mano būstas“ ir teigė, kad jos sumokėtos komunalinės paslaugos yra neužskaitytos, nes ji atsiskaitė netikrais eurais. Paklausė, ar ji pati mokėjo už paslaugas ir kur mokėjo. Atsakė, kad pati mokėjo „Maximoje“ ir pinigus paėmė iš „Swedbanko“. Tada vyriškis pasakė, kad viskas sutampa ir ją užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, kaip ji atsiskaitė netikra 50 eurų kupiūra. Tada jis pasakė, kad tuoj ją sujungs su policijos pareigūnu. Skambinęs vyriškis kalbėjo lietuviškai be jokio akcento, balsas buvo jauno vyriškio. Sujungęs su policijos pareigūnu, kalbėjo jau kitas vyriškis, kurio balsas buvo jau storesnis, galėjo kalbėti vyresnio amžiaus vyriškis. Vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, pasakė, kad yra užvesta baudžiamoji byla „Swedbanko“ inkasatoriams ir „Maximos“ kasininkei. Jai po tokių jo pasakymų pasidarė bloga ir jam pasakė, kad jai pasidarė bloga ir nebegalėjo pakalbėti. Tada vyriškis pasakė, kad nusiramintų ir išgertų lašiukų. Pratęsus pokalbį jis paklausė, ar ji turi namuose grynųjų pinigų. Atsakius, kad turi, liepė pasiimti popieriaus lapą ir parašyti paaiškinimą, kad pinigus paėmė iš „Swedbanko“ ir nori, kad būtų užskaitytas mokestis už komunalines paslaugas. Liepė surašyti visas turimas kupiūras, nurodyti po kiek vienetų jų turi, nurodė, kad atvažiuos policijos pareigūnas ir iš jos paims visas kupiūras ir jas patikrins. Paklausus kodėl pareigūnas negali atėjęs vietoje jų patikrinti, vyriškis atsakė, kad aparatas, kuris tikrina pinigus, yra labai sunkus ir niekas jo į namus neatveš, todėl reikia juos iš jos paimti ir patikrinti. Taip pat vyriškis, kuris kalbėjo telefonu, pasakė, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas ir paims jos surašytus pinigus ir paaiškinimą. Parašytą paaiškinimą jis liepė perrašyti dar kartą, kol atvyks policijos pareigūnas. Apie 16.00 val. į namų duris paskambino vaikinas, kuris prisistatė, kad yra policijos pareigūnas. Paprašius parodyti policijos tarnybinį pažymėjimą, jis pasakė, kad neturi jo ir pasakė, kad policijos pažymėjimą turi jo draugas, kuris liko automobilyje. Vaikinas dar pasakė, kad tuoj tau paskambins. Tuomet ji uždarė duris ir jo į vidų neįsileido. Tik uždarius duris, iš karto suskambo vėl namų telefonas. Kalbėjo vėl tas pats policijos pareigūnas, kuris liepė netrukdyti dirbti policijos pareigūnui. Jis paaiškino, kad pažymėjimą turi pareigūno kolega, kuris liko automobilyje, ir liepė jį įleisti ir pakviesti prie ragelio. Ji įleido tą vaikiną bei pasakė, kad kalbėtų telefonu. Jis priėjo prie telefono ir pasakė: „paliko“, ir padėjo telefoną. Kaip suprato, klausė apie pažymėjimą. Vaikinas, kurį įsileido į namus kaip policijos pareigūną, visą laiką prie ausies laikė mobilaus ryšio telefoną, bet juo nekalbėjo. Pasirodė keistai, bet nekreipė į tai dėmesio. Vaikinui iš karto padavė savo parašytą paaiškinimą ir pinigus, tai yra 3865 eurus kupiūromis 2 vnt. po 500 eurų, 4 vnt. po 200 eurų, 2 vnt. po 100 eurų, 17 vnt. po 50 eurų, 38 vnt. po 20 eurų, 24 vnt. po 10 eurų, 3 vnt. po eurus. Vaikinas su ja daug nekalbėjo. Jam dar būnant bute, vėl suskambo namų telefonas. Vėl kalbėjo tas pats policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis. Jis pasakė, kad dabar reikia atnešti savo asmens dokumentą ir patvirtinti savo asmens tapatybę. Jai nuėjus paimti paso, tuo metu vaikinas su pinigais ir paaiškinimu išėjo lauk iš jos buto. O kai ji priėjo prie telefono, su ja telefonu jau niekas nebekalbėjo. Tada ir suprato, kad buvo apgauta. Vaikinas, kuris paėmė paaiškinimą ir pinigus, buvo apie 25 metų amžiaus, šviesiai rudų plaukų, apie 165 cm ūgio, liekno sudėjimo. Vaikinas vilkėjo mėlynus džinsus, melsvą striukę. Daugiau jo požymių neįsidėmėjo, bet mano, kad galėtų atpažinti. Po įvykio iš karto išbėgo į laiptinę, bet joje jau nieko nebuvo. Dar apibėgo aplink namą, bet taip pat nieko nepastebėjo. Grįžusi namo, iš karto iš namų telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad ją apgavo ir apgaulės būdu iš jos paėmė pinigus. Dėl įvykio padaryta materialinė žala už 3865 eurus (1 t., b.l. 30-34, 2 t., b.l. 98-99, 102-103).

Nukentėjusioji A. S. G., kurios parodymai pagarsinti, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-07, apie 17.30 val., jai į namų laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė, kad jos sumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas yra anuliuoti, nes buvo sumokėti padirbtais pinigais ir reikia patikrinti namuose turimus pinigus, ar jie nėra padirbti. Skambinęs vyriškis nurodė, kad į namus atvyks policijos pareigūnas, kuriam turi paduoti namuose turėtus pinigus, kad jis galėtų juos patikrinti. Nurodė, kad tikrinimas nieko nekainuos. Baigus pokalbį, už 20-25 min. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko apie 20-25 metų amžius vaikinas, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė pateikti namuose turimus pinigus. Ji vaikino paprašė pateikti savo tarnybinį pažymėjimą, tačiau jis pasakė, kad pažymėjimas automobilyje. Tariamas policijos pareigūnas sugriebė už voko, kurį ji laikė rankose, ir išbėgo pro duris. Tuo metu jai į laidinį telefoną vėl paskambino tas pats vyriškis, kuris skambino anksčiau, liepė nusiraminti. Sakė, kad kolega patikrins pinigus ir grįš į butą. Voke, kurį paėmė vaikinas, buvo 3400 eurų (4 t. b.l. 47-48).

Liudytoja T. B., kurios parodymai pagarsinti, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-15, apie 14.30 val., išėjusi iš savo buto palydėti dukros su vaikais ir sūnaus D. B., pamatė, kad iš priešais esančio kaimynės J. P. buto Nr. (duomenys neskelbtini) greitai išbėgo jaunuolis, kuris staigiai pasileido laiptais į apačią. Girdėjo, kad kaimynė J. šaukdama išbėgo iš buto. Ji šaukė, kad ją apvogė. Jos sūnus D. nubėgo paskui tą vaikiną. Norėjo jį sugauti. Priėjusi prie laiptų ir pažvelgusi į apačią matė, kad jaunuolis greitai bėgo ir šokinėjo per laiptus kaip „beždžionė“. Sūnus, vydamasis tą vaikiną, nubėgo iki pirmo aukšto. Buvo išbėgęs į lauką, tačiau paskui grįžo ir pasakė, kad vaikinas labai greitai bėgo ir vienu momentu tiesiog kažkur dingo. Kalbėjo su sūnumi, kuris pasakė, kad to vaikino veido jis nematė. Kai minėtas vaikinas išbėgo iš Jelenos buto, jie nesuprato, kas vyksta. Kalbėjo su dukra, kuri pasakė, kad ji matė tik to vaikino siluetą, veido nematė. Vaikinas labai greitai laiptais pasileido į apačią. Viskas vyko labai greitai, vaikino veido ji neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalėtų (1 t., b.l. 131-132; 133-134).

Liudytojas L. R., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. jis nepažįsta, tik žino, kad pastarasis mokosi toje pačioje mokykloje. M. J. pažįsta, jis yra buvęs jo klasiokas. Su juo bendrauja. M. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 1,5 mėnesio su M. J. nebendrauja, nes M. kažkur dingo. Nežino, kuo užsiėmė M. J. (1 t., b.l. 143).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad tyrimo metu, atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios J. P.) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad J. P. 2017-01-15, apie 13.44 val. ir 14.15 val., skambinta iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (su šiuo abonentu nukentėjusioji bendravo atitinkamai 1838 sek. ir 2591 sek.). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su šiuo abonentiniu numeriu buvo dėta į mobiliojo ryšio telefonus, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visą išklotinės laikotarpį šie telefonai veikė Ulonų gatvėje, Alytuje esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (galimai Alytaus pataisos namuose). Iš šių telefonų skambinta į įvairius laidinio ir mobilaus ryšio telefonus (1 t., b.l. 163, 170). Atlikus prie GSM retransliacijos bokštų, veikiančių adresu (duomenys neskelbtini), prisijungusių mobiliojo ryšio vartotojų skambučių analizę, nustatyta, kad asmuo, pagrobęs nukentėjusiosios J. P. pinigus, galimai naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o jo veiksmus galimai koordinavęs asmuo, naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 173). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu šiuo telefonu naudojosi D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad visą išklotinės laikotarpį telefonas, kuriame buvo įdėta SIM kortelė, su minėtu abonentiniu numeriu veikė Ulonų gatvėje, Alytuje esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (galimai Alytaus pataisos namuose) (1 t., b.l. 180). Atlikus D. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu jis bendravo su asmenimis, kurie naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas veikė Alytuje) bei (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 182). Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su šiuo abonentiniu numeriu buvo dėta į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jos buvo skambinta į kelis mobiliojo ryšio telefonus, tarp kurių ir (duomenys neskelbtini) (iš šio numerio vykdytas sukčiavimas) bei (duomenys neskelbtini) (sukčiavimo metu naudojosi D. J.). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su šiuo abonentiniu numeriu buvo dėta į mobiliojo ryšio telefonus, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (tas pats telefonas), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jos buvo skambinta į kelis mobiliojo ryšio telefonus, tarp kurių (duomenys neskelbtini) (iš šio numerio vykdytas sukčiavimas), (duomenys neskelbtini) (sukčiavimo metu naudojosi D. J.) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pastaruoju abonentiniu numeriu naudojasi L. R., kuris nurodė, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jo draugo M. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 188-189).

Iš 2017-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. Š. atpažino asmenį, kuriam 2017-01-23 skambinusio vyriškio nurodymu perdavė pinigus, tai yra M. J. (2 t., b.l. 114-118).

Iš 2017-03-07 Klaipėdos AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl R. Š. pinigų, nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas analogiškas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-02283-17 dėl sukčiavimo bute (duomenys neskelbtini). Šiame ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad 2017-01-15 nukentėjusiajai J. P. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, bei sukčiavimo būdu užvaldė jos pinigus, kuriuos atėjo paimti D. J., kuris nusikaltimo padarymo momentu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (skambino nukentėjusiajai J. P.) skambučių išklotinę, nustatyta, kad iš šio abonentinio numerio 2017-01-23, apie 14.24 val. ir 14.54 val., buvo skambinta ir R. Š. bei bendrauta atitinkamai 1800 ir 730 sekundes. Telefonas, iš kurio skambinta abiems nukentėjusiosioms visą išklotinės laikotarpį veikė Alytuje, Ulonų gatvėje (galimai Alytaus pataisos namuose) esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (2 t., b.l. 141, 155).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-10-25 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-002283-17 M. Š. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (3 t., b.l. 89-96).

Iš 2017-03-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. J. pateikė du mobilaus ryšio telefonus „Samsung S7580“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele "Labas 4G+"Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Leagoo Lead3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir pakrovėju (3 t., b.l. 105-106), kurie apžiūrėti (3 t., b.l. 108-109, 111-114).

2017-06-28 Alytaus pataisos namai pateikė mobiliojo ryšio telefoną "Samsung", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele "Ežys", paimtą iš nuteistojo G. R.. (2 t., b.l. 164-166).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu atlikus išklotinių analizę, nustatyta, kad A.S. G. 2017-07-07, 17:29:02 val., skambino asmuo, naudojantis telefono numerį (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad 2017-07-07 laikotarpiu nuo 17.29 val. - 18.09 val. minėtas numeris bendravo su nukentėjusiąja A.S. G. ir veikė GSM bokštelių veikimo zonose, esančiose Ulonų g., Alytuje. Be to, nustatyta, kad šis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 17:37 val. iki 18.12 val. bendravo su asmeniu, naudojančiu telefono numerį (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 68, 95).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos R. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu 2017-07-07, 17.53 val., veikė (duomenys neskelbtini), o laikotarpyje nuo 17.54 val. iki 18.12 val. veikė (duomenys neskelbtini) ribose. Abu minėti adresai yra šalia nusikaltimo padarymo vietos - (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 104-105).

Iš Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus rašto Nr. 1K – 4333 nustatyta, kad D. J. naudojamas telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 148).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę. Kaltinamieji M. J. ir D. J. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltais prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, tai yra byloje ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiųjų asmenų parodymai, parodymo atpažinti protokolai, telefoninių pokalbių išklotinių analizės ir kt.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji M. J. ir D. J., veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017-01-15 savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo J. P. priklausančius 1705 eurus. Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. J., susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, kad melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, suklaidins asmenį ir iš jo paims pinigus. Po ko, M. J. nurodė D. J., kad reikės nuvykti pas moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatyti policijos pareigūnu bei paaiškinti, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinus, paimti pinigus bei pasišalinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-01-15, 13.44 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino J. P. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, jog ji už komunalines paslaugas atsiskaitė netikrais pinigais, įtikino ją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko D. J. M. J. nurodymu atvyko pas J. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu D. V. ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, pradėjo imituoti nukentėjusiosios pateiktų 3605 eurų patikrinimą, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu kalbino J. P.. D. J., tariamai patikrinęs visus pinigus, J. P. paliepimu, išėjo iš buto, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu apie 14.30 val. grįžo pas J. P. į butą, kur vėl imitavęs, kad telefonu tikrina J. P. pateiktus pinigus, paėmė 1705 eurus ir iš buto pasišalino.

Apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie tariamai nukentėjusiosios J. P. disponuojamus netikrus pinigus pateikimu, nukentėjusiosios suklaidinimu dėl skambinusio ir apie tariamą neteisėtą veiką (atsiskaitymą netikrais pinigais) pranešusio asmens, bei į nukentėjusiosios namus atvykusio asmens asmenybių (D. J. prisistatė esąs policijos pareigūnas D. V., J. P. skambinęs asmuo taip pat prisistatė esąs policijos pareigūnas). Šios apgaulės, iš esmės paveikusios nukentėjusiosios J. P. apsisprendimą dėl pinigų perdavimo patikrai, įtakoje ji savanoriškai perdavė į jos namus atvykusiam kaltinamajam D. J. savo turtą – 3605 eurų. Nukentėjusiajai imant mobilaus ryšio telefoną, tuo metu D. J. paėmė 1705 eurus ir iš buto pasišalino. Teismo nuomone, kaltinamieji įvertino garbingą nukentėjusiosios J. P. amžių, jos pasitikėjimą pareigūnais, todėl siekdami nesukelti bent menkiausio įtarimo, jog prieš pastarąją yra daromas nusikaltimas – sukčiavimas, pasirinko veiksmų modelį – prisistatyti policijos pareigūnu ir taip pelnyti kuo didesnį J. P. pasitikėjimą bei kartu ją tarsi nuraminti, kad viskas daroma tik siekiant jai pagelbėti. Nukentėjusiosios suklaidinimo faktas, sprendžiant iš byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų, yra akivaizdus. Nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamųjų M. J., D. J. bei asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: M. J. nurodymu D. J. nuvykus į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą ir prisistačius policijos pareigūnu, norinčiu patikrinti jos turimus pinigus, tokiu būdu suklaidinus nukentėjusiąją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. P. ir melagingai pranešus apie tariamai jos disponuojamus netikrus pinigus, užlaikius ją prie telefono, tokiu būdu išvengiant nukentėjusiosios susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo, D. J. tariamai patikrinęs nukentėjusiosios jam perduotas pinigų kupiūras, paėmė jos pinigus ir iš buto pasišalino. Apgaule įgytus pinigus D. J. perdavė M. J., dalį pinigų pasiliko sau. Kaltinamųjų M. J. ir D. J. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamieji suprato, kad svetimą turtą nukentėjusioji jiems perduoda prieš savo valią, jų panaudotos apgaulės įtakoje, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Be to, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017-01-23 savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo R. Š. priklausančius 3865 eurus. Nustatyta, kad M. J., susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, kad jis nuvyks pas R. Š. į namus, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, suklaidins ją, įtikins nukentėjusiąją, kad yra būtina patikrinti jos laikomas pinigų kupiūras, iš jos paims pinigus. 2017 m. sausio 23 d., apie 14.24 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino R. Š. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs UAB „Mano būstas“ atstovu, nurodė, jog yra neužskaitomas jos mokėjimas už komunalines paslaugas, kadangi ji atsiskaitė netikrais pinigais. Po ko telefono skambutį nukreipė kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir nurodęs, jog yra pradėta baudžiamoji byla AB „Swedbank“ inkasatoriams ir prekybos centro „Maksima“ kasininkei, įtikino R. Š. įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko M. J. atvyko pas R. Š. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu, tokiu būdu įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė iš R. Š. 3865 eurus, imitavo pinigų patikrinimą, o nukentėjusiajai trumpam pasišalinus, paėmė pinigus ir iš buto išėjo. Dalį apgaule įgytų pinigų pasiliko sau, dalį perdavė nepažįstamam asmeniui.

Kaip ir sukčiavimo iš J. P. atveju, akivaizdu, kad tiek kaltinamasis M. J., tiek nenustatytas ikiteisminio tyrimo asmuo, skambinęs R. Š., melagingai kalbėjo apie jos turimus netikrus pinigus bei šių netikrų pinigų patikrinimą, įgijo momentinį nukentėjusios R. Š. pasitikėjimą jais kaip policijos pareigūnais. Piktnaudžiaujant būtent šiuo itin įtikinamo ir realaus pobūdžio telefoninio pokalbio metu įgytu R. Š. pasitikėjimu, kaltinamasis M. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tokiu apgaulės būdu iš jos išviliojo 3865 eurų, taip savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgydamas svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą.

Nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamojo M. J. ir asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai R. Š. ir melagingai pranešus apie tariamai jos disponuojamus netikrus pinigus bei tiriamą baudžiamąją bylą, užlaikius ją prie telefono, tokiu būdu išvengiant nukentėjusiosios susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo, tuo pačiu metu M. J. atvykus pas nukentėjusiąją į namus, prisistačius policijos pareigūnu ir tariamai patikrinus nukentėjusiosios jam perduotas pinigų kupiūras, paėmus jos pinigus ir iš buto pasišalinus. Kaltinamojo M. J. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. J. nusikalstama veika yra įvykdyta tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad, telefoninio pokalbio metu dėl suklastotų pinigų apgaule esmingai suklaidinus turto savininkę – R. Š., neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą nukentėjusiosios turtą 3865 eurų sumoje, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji patirs turtinę žalą, to norėjo bei siekė.

Be to, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017-07-07 savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo A.S. G. priklausančius 3400 eurus. Nustatyta, kad D. J. susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, kad jis, D. J., nuvyks pas A.S. G. į namus, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, suklaidins ją, įtikins nukentėjusiąją, kad yra būtina patikrinti jos laikomas pinigų kupiūras, kadangi ji atsiskaito už komunalines paslaugas netikrais pinigais, po to pinigus paims. 2017 m. liepos 7 d., apie 17.29 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino A.S. G. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė, kad ši už suteiktas komunalines paslaugas sumokėjo netikrais pinigais, taip įtikindamas nukentėjusiąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko D. J. atvyko pas A. S. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu, o nukentėjusiajai paprašius pateikti tarnybinį pažymėjimą, pagrobė A. S. G. rankoje laikomus 3400 eurų ir iš buto pasišalino. Taigi, tiek kaltinamasis D. J., tiek nenustatytas ikiteisminio tyrimo asmuo, skambinęs A. S. G., melagingai nurodė, kad jos pinigai gali būti netikri ir juos reikia patikrinti, įgijo momentinį nukentėjusios pasitikėjimą jais kaip policijos pareigūnais. Nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamojo D. J. ir asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai A. S. G. ir melagingai pranešus apie tariamai jos disponuojamus netikrus pinigus, užlaikius ją prie telefono, tokiu būdu išvengiant nukentėjusiosios susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo, tuo pačiu metu D. J. atvykus pas nukentėjusiąją į namus, prisistačius policijos pareigūnu, paėmus jos pinigus ir iš buto pasišalinus. Kaltinamojo D. J. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų M. J. ir D. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę, sukčiaujant J. P. atžvilgiu sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su šioje byloje neteisiamais asmenimis nelaikomas kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nėra duomenų apie įstatyme nustatytus subjektų bendruosius ir specialiuosius požymius.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis M. J., siekdamas turtinės naudos, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. M. J. nusikalto būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, po nusikalstamų veikų padarymo du kartus teistas, už analogiškos veikos padarymą yra dar vienas neįsiteisėjęs nuosprendis, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis nedirba, nusikaltimais padarė žalą nukentėjusiosioms, kurios neatlygino. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti, M. J. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant didesnius, nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu) paskirtos bausmės pridedama dalis bausmės (1 metai), paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. Š. atžvilgiu ). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, atlikęs bausmę pataisos namuose, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose.

M. J. 2017 m. gruodžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi 2017 m. gruodžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas Apygardos teismui, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo ateityje, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė M. J. nebendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis D. J., siekdamas turtinės naudos, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. D. J. 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str,. 1d. 3 p. numatytais pagrindais, 2017 m. gruodžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs. Kaltinamasis D. J. dirba, baustas administracine tvarka, nukentėjusiosioms padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Taip pat atsižvelgiama į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę ( sukčiavimas J. P. atžvilgiu). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant mažesnius, nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu) paskirtos bausmės pridedama dalis bausmės (1 metai), paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A.S. G. atžvilgiu). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą.

Atsižvelgęs į kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, tad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, bausmės vykdymas kaltinamajam D. J. atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

D. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji prisipažino esą kalti, kaltinamiesiems skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji R. Š. pareiškė 3865 Eur civilinį ieškinį (2 t., b.l. 108), reikalaudama atlyginti 3865 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro iš jos neteisėtai apgaulės būdu pagrobti 3865 eurai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo M. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajai R. Š. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo M. J. priteisiama 3865 Eur nukentėjusiajai R. Š. turtinei žalai atlyginti.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. G. pareiškė 3400 Eur civilinį ieškinį (4 t., b.l. 53), reikalaudama atlyginti 3400 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro iš jos neteisėtai apgaulės būdu pagrobti 3400 eurų. Tarp kaltinamojo D. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajai A.S. G. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo D. J. priteisiama 3400 Eur nukentėjusiajai A.S. G. turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 1 d., 2 d., 3d. konfiskuojamos uždraustos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatas. Iš G. R. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje, kaltinamojo M. J. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas 4G+"Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje ( 2 t., b.l. 167-171), buvo panaudoti darant šias nusikalstamas veikas, todėl kaip uždraustos veikos priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtas biologinis pėdsakas, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje (1 t., b.l. 117), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; vienas rankos pėdsakas, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje; skaitmeninės laikmenos (8 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. Š. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu- prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu), pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. Š. atžvilgiu), ir subendrintą bausmę M. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A.S. G. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu- prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. P. atžvilgiu), pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A.S. G. atžvilgiu), ir subendrintą bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės R. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo M. J. 3865 Eur nukentėjusiajai R. Š. turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės A.S. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo D. J. 3400 Eur nukentėjusiajai A.S. G. turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, iš G. R. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje, kaltinamojo M. J. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas 4G+"Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą biologinį pėdsaką, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; vieną rankos pėdsaką, saugomą baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; skaitmenines laikmenas (8 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė