Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims D. D., L. D., antstoliui Jonui Petrikui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui D. D. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. D. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės L. D. vardu registruotoje sąskaitose pagal pensijų kaupimo sutartį, taip pat ½ dalis jo sutuoktinės L. D. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kuriame nurodyta, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo.

Suinteresuotas asmuo L. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ir pripažinti skolininko D. D. įsiskolinimą pareiškėjai asmenine D. D. prievole. Nurodo, kad teisme nagrinėjama byla dėl L. D. ir D. D. santuokos nutraukimo ir kt. Kadangi tarp sutuoktinių santuoka faktiškai yra iširusi, todėl L. D. gaunamas darbo užmokestis nebelaikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir skolininko turto dalis šiame turte negali būti nustatyta. Be to, nustačius turto dalį, būtų pažeisti dviejų nepilnamečių vaikų interesai. Kadangi skolininkas yra jauno amžiaus, darbingas, skolos suma nėra didelė, todėl ji turėtų būti padengta išieškant iš skolininko darbo užmokesčio, kadangi L. D. duomenimis, skolininkas dirba užsienyje, be to, tai yra jo asmeninė prievolė, kuri turi būti vykdoma tik iš jo asmeninio turto.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00628, dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) naudai.

2020 m. vasario 24 d. patvarkymu areštuoti lėšas bei turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės L. D. vardu registruotoje sąskaitose pagal pensijų kaupimo sutartį ir 2020 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl darbo užmokesčio arešto dalį L. D. gaunamo darbo užmokesčio. 2020 m. kovo 27 d. patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojai per 6 mėnesius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-740-838/2020 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių, tame tarpe ir turto bei prievolių padalinimo, trečiasis asmuo UAB ,,Gelvora“, išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnis reglamentuoja, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, jog CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju visi turto padalijimo klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, kadangi tokia teismo pareiga įtvirtinta CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme numatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi, visi klausimai susiję su sutuoktinių turtu, jo padalijimu bei sutuoktinių prievolėmis, turintys esminės reikšmės skolininko D. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymui, spręstini santuokos nutraukimo byloje.

Pareiškėja į minėtą santuokos nutraukimo bylą turi teisę reikšti prašymą ir būti įtraukta trečiuoju asmeniu, kaip vienos iš šios bylos šalių kreditorė, pareikšti savo nuomonę dėl kreditorinio įsiskolinimo pasidalijimo tarp sutuoktinių, tokiu būdu apginti savo teises ir interesus. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymas taikomas tais atvejais, kai nėra galimybių išieškoti iš asmeninio turto. Šiuo atveju šalims išsituokus bus padalintas ir turtas, į kurį pareiškėja galės nukreipti savo reikalavimus. Esant nurodytų aplinkybių visetui, prioritetas turėtų būti teikiamas ne turto dalies nustatymui vykdymo procese, o santuokos nutraukimui bei turto padalinimui (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1197-265/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1698-265/2014).

Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl teisme nagrinėjama civilinė byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių, pareiškėjos prašymas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę su reikalavimais kreiptis į skolininko ir jos sutuoktinės santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantį teismą, kaip vienos iš šios bylos šalių kreditorė, o ne reikšti reikalavimą vykdymo procese, nes tarp šalių jau vyksta ginčas dėl turto bei prievolių padalijimo.

Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime pateikė prašymą D. D. prievoles pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant prašymus vykdymo procese, nesprendžiami šalių materialinio pobūdžio reikalavimai, kurie teismui gali būti reiškiami tik ginčo teisenos tvarka, teikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kas reikalavimą dėl prievolės pobūdžio turėtų reikšti santuokos nutraukimo byloje, kurioje sprendžiami sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims D. D., L. D., antstoliui Jonui Petrikui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jog ji turi teisę pateikti prašymą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams įtraukti ją į civilinę bylą Nr. e2-740-838/2020 trečiuoju asmeniu.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00628 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.