- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1698-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09288-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., J. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., J. B., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko dalies bendrąja nuosavybe esančiame turte nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti suinteresuoto asmens L. B. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu J. B., t.y. kad L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso kilnojamieji daiktai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2014-08-14 nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti, t.y. pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti turto vertę.
Klaipėdos apylinkės teismas 2014-08-26 nutartimi pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, areštuodamas suinteresuotam asmeniui L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, jo neįkainavo, todėl teismas negali objektyviai įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos kilnojamojo turto vertės, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, atitinka rinkos kainas. Teismas pareiškėjos nurodytas interneto svetainės nelaikė tinkamais šaltiniais ir įrodymais sprendžiant dėl dalintinų kilnojamųjų daiktų vertės. Teismo vertinimu, įstatymas nenumato, jog išieškotoja vienašališkai turėtų teisę spręsti dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo. Be to, teismas pažymėjo, jog šiuo metu teisme nagrinėjama B. santuokos nutraukimo byla, kurios metu šalys pasidalis santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir įsipareigojimus. Dėl to, teismo vertinimu, išieškotojos J. L. teismui pateiktas sutuoktinių B. kilnojamojo turto padalijimo būdas gali neatitikti byloje dėl santuokos nutraukimo pačių sutuoktinių L. B. ir J. B. turto dalinimo būdo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. L. prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, jos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrajame turte nustatymo priimti. Pareiškėja nurodo, kad areštuoto turto vertės nustatymo pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas, o teismas, atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl to, kad teismui nebuvo pateiktas konkretus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis areštuotų daiktų vertę, dar pareiškimo priėmimo stadijoje yra neteisėtas. Taip pat pareiškėja nurodo, jog ši byla turėtų būti sustabdyta, kol bus išnagrinėtos kitos dvi bylos, kurios susijusios su šia byla, .t. y. civilinė byla dėl skolos pripažinimo solidariąją ir skolininkų B. santuokos nutraukimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama skolininkų B. byla dėl santuokos nutraukimo ir civilinė byla, kurioje pareiškėja kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pareiškė reikalavimą B. skolą jai pripažinti solidaria. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju visi turto padalijimo klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Tokia teismo pareiga įtvirtinta CPK 385 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, jog CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kaip matyti iš LITEKO sistemos, pareiškėja yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, dėl to turi teisę pareikšti nuomonę dėl sutuoktinių turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymas taikomas tais atvejais, kai nėra galimybių išieškoti iš turto, esančio bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis. Šiuo atveju šalims išsituokus bus padalintas ir turtas, į kurį pareiškėja galės nukreipti savo reikalavimus. Esant nurodytų aplinkybių visetui prioritetas turėtų būti teikiamas ne turto dalies nustatymui vykdymo procese, o santuokos nutraukimo bylai. Šią apeliacinės instancijos teismo poziciją iš dalies patvirtina ir pati pareiškėja nurodydama, jog šią bylą reikėtų stabdyti, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos. Vis dėlto teismo vertinimu pagrindų šios bylos stabdymui nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas netgi ir esant preliminarioms vertėms turėjo priimti pareiškėjos pareiškimą, nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįstą. Analogiška pozicija suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1197-265/2014.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau įvertinus aplinkybę, jog prašymas turėjo būti atmestas, konstatuotina, jog nutarties panaikinimas prilygtų formalaus teisingumo vykdymui, kas iš esmės nėra suderinama su CPK. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.