Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-260-1122/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
1-260-1122/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
I. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-260-1122/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01530-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Karolinai Šlapšinskienei, Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam M. G.,nukentėjusiajai I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 26 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 22 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2021 m. sausio 14 d. 19.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie I. S. už nugaros ir griebęs jai už striukės gobtuvo, ją tampė į šonus, nuo ko pastaroji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir ją pastūmė, dėl ko ji vėl parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir tampė, I. S. ranka besilaikant už stulpelio ir bandant tokiu būdu išsilaikyti, sudavė ranka vieną smūgį jai į galvą, po to griebęs jai už striukės gobtuvo, ją traukė, J. S. stovint ir ranka besilaikant už stulpelio, jis (M. G.) nuėjęs I. S. už nugaros, ranka pastūmė ją, dėl ko ji parkrito ant žemės, po to I. S. pradėjus keltis nuo žemės, sudavė ranka vieną smūgį jai į galvą, dėl ko I. S. parkrito ant žemės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. S. gulint ant žemės, M. G. priėjęs prie jos ir paėmęs už striukės krūtinės srityje, tampė ją į šonus ir nemažiau trijų kartų trankė jos galvą į šalia stovintį metalinį stulpelį, po to griebęs I. S. už kepurės, tampė į šonus, po to ranka pastūmė I. S., dėl ko ji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės ir tampė ją, dėl ko I. S. prarado pusiausvyrą ir atsiklaupė ant žemės, po ko jis (M. G.) abiem kojomis suspaudė I. S. galvą ir taip ją laikė suspaudęs, po to kojomis spyrė keturis kartus I. S. į galvą, tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajai I. S. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame delne, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nebuvo tiek daug smūgių rankomis ir juo labiau kojomis, jis ją prisivijo, įmetė į sniegą, bet nemušė. Jis ją tampė už striukės, buvo tik įmetimas į sniego pusnį, tačiau stulpelis buvo apsnigtas ir jis jo nepastebėjo, gal nekreipė dėmesio. Neigia spardymą kojomis – filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas apdrabstymas sniegu, o ne smūgiai, spardymas kojomis. Taip pat neigia smūgius rankomis. Du kartus įstūmė į sniegą, ir apdrabstė sniegu, vaizdo kamerų užfiksuotoje medžiagoje atrodo, kad jis ją spardė, iš tikrųjų ant jos tik krito sniego purslai, kojomis jos nemušė. Pripažino, kad galimai nevalingai stuktelėjo keliu į galvos sritį, kai ji jam įkando į koją. Jo manymu, ji neprisimena, nes tikriausiai irgi nevalingai taip pasielgė. Parodė darbinį batą su apsaugomis, metalais ir nurodė, kad, jei būtų spardęs tokiu batu, būtų tikrai matęsi. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie stovėjo laiptinėje, jis sakė „pažiūrėkite į nukentėjusiąją, pas ją nėra nei mėlynių, nei kraujosruvų, nei jokių sumušimų“. Net pareigūnai jos klausė „ar kreipsitės į medicininę ekspertizę“, ji atsakė, kad – turbūt ne. Patikino, kad tą vakarą jo elgesys nebuvo agresyvus. Po įvykio grįžo lyg nieko nebūtų buvę. Kai jį sulaikė policija I. S. buvo išėjusi į laiptinę. Kai atvyko policija, nebuvo agresyvus, įsileido juos į namus. Pasipriešinimas buvo, nes pareigūnai iškart užlaužė rankas, iškart naudojo specialias priemones, išvedė jį su šlepetėmis esant 16 laipsnių šalčio, striukę užmetė ant galvos. Nurodė, kad tą vakarą buvo išgėręs alkoholio. Pripažino, kad tokia būklė galėjo lemti tokį jo elgesį, veiksmus. Paiškino, kad iš pradžių viskas vyko laiptinėje, o paskui kieme. Jis išėjo iš buto ir ji (I. S.), kuri gyvena šalia, išėjo. Jis laukė lifto, o ji leidosi laiptais žemyn, kol jis sulaukė lifto, ji jau buvo nusileidusi. Jis sakė: „matau, kad nori būti greitesnė“, paklausė, ko nesisveikina. Ji atsakė necenzūriniais žodžiais, kad „nėra reikalo čia su tavimi sveikintis“. Dėl to galimai jam užvirė kraujas ir jis ją pasivijo. Supyko, kodėl ji nesisveikina, už tai tampė už striukės, o ji tylėjo „kaip pelytė“. Iš I. S. pusės nebuvo jokių veiksmų, ji visą laiką tylėjo, tas jį dar labiau erzino. Mano, kad ji nešaukė nei gelbėkite, nei padėkite, to neatsimena. Ji bandė atsikabinti nuo jo, bet nestūmė, jie abu buvo įkritę į sniegą. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, nes (viskas įvyko) viešoje vietoje. Suprato, kad viskas vyksta viešoje vietoje – jų kieme ir, kad konfliktą gali stebėti ir daugiau žmonių. Paskui tik suvokė, ką padarė. Patikino nebuvęs visiškai girtas, kad nesuvoktų, buvo tik išgėręs, po to nuėjo į parduotuvę ir dar nusipirko išgerti.

Patikino, kad jie kaimynai ir jis dažnai padėdavo jos sugyventiniui, baldus pernešti, ir šiaip nebuvo jokių konfliktų. Pažymėjo, kad nukentėjusioji su sugyventiniu gyvena varganai, išnešioja lapelius, jų uždarbis mažas, neturi pinigų pragyvenimui, gyvena socialiniame būste. Pabrėžė, kad jam prieš I. S. smurtauti nebuvo priežasties, jo vertinimu, įvyko buitinis konfliktas tarp kaimynų. Jie gerai sutardavo, jis buvo pakvietęs juos eiti kartu filmuotis, kad užsidirbtų pinigų, ateidavo pas juos išgerti su jos sugyventiniu alaus. Jų santykiai nebuvo įtempti. Po ikiteisminio tyrimo jam buvo pasakyta nebendrauti su I. S., jis stengdavosi taip ir daryti – pasisveikindavo, tik tiek. Praėjus tam tikram laikui, ji lapelius jam atnešdavo. Mano, kad tas konfliktas išblėso. Gailisi, kad taip įvyko. Dėl teismo medikų išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimų paaiškino, kad kraujosruva pakaušyje, ant rankos galimai irgi galėjo atsirasti, bet ant veido tikrai negalėjo nieko būti, negalėjo būti tiek nustatytų sužalojimų, kiek parašyta. Mano, kad į teismo ekspertizę ji važiavo po kelių valandų ir galimai specialiai pati galėjo save sužaloti, kad gautų daugiau asmeninės, piniginės naudos. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos (800 Eur). Sutinka padengti I. S. žalą už pirktus vaistus, bet mano, kad 800 Eur yra labai daug – nei jis galės padengti šį ieškinį, nei ji lauks. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu 11 Eur sutinka, gali dabar sumokėti. Taip pat mano, kad I. S. jam jaučia nuoskaudą, nes jis buvo pasirašęs dokumente kaimyno, I. S. buvusio vyro, prašymu, jai išėjus gyventi pas dabartinį sugyventinį (abejotinos reputacijos žmogų), jo manymu, I. S. galvoja, kad jis išskyrė ją su buvusiu vyru, be to, jis daugiau su jos sugyventiniu bendravo, su ja mažai.

Nukentėjusioji I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai tą dieną paskambino netoliese gyvenanti močiutė, pasiūlė ateiti, kai galės, duoti pieno katėms. Ji per pusvalandį susiruošė ir išėjo. Išėjusi pamatė prie lifto kaimyną M. G., nenorėjo laukti lifto, todėl nulipo laiptais. M. G. pasisveikino su ja, o ji – ne. Taip išėjo, kad vienu metu kartu buvo pirmame aukšte. M. G. paklausė „ko nesisveikini“, o ji skubėjo ir nenorėjo nei sveikintis, nei kalbėti su išgėrusiu. Jis pavijo ją ir pradėjo mušti, sakyti „ko nesisveikini“. Ji tylėjo, nes nenorėjo kalbėti, skubėjo – jos laukė močiutė. Jis mušė ją lauke. Kai tris kartus sudavė smūgį su koja – du kartus dar nieko buvo, o trečias smūgis buvo labai skausmingas, ji pradėjo šaukti. Išgirdusi žingsnius galvojo, kad ateina kas nors, pasirodo išėjo M. G. Po visko paskambino močiutei, pasakė, kad nebeateis, nes ją užpuolęs sumušė kaimynas. Paskui paskambino sugyventiniui, papasakojo, kas nutiko, jis paklausė, kas toks, ji atsakė, kad M. G. Sugyventinis liepė palaukti, tuoj išeis į kiemą, liepė kviesti policiją. Laukė policijos lauke. Kai atvažiavo policija ir buvo koridoriuje. Jie klausė, ar ji kreipsis į medikus, ji atsakė, kad gal nėra prasmės. Pareigūnai liepė palaukti, jie nufotografavo, nes buvo kažkokia dėmė. Ji pasakė, gal tada reikia. Klausė, ar buvo kažkas ant kaktos, nes yra paraudimas. Paklausė, ar ne per vėlu, sakė ne, liepė eiti pasiimti dokumentus, apsirengti ir palaukti. Paskui pajuto, kad labai skauda ranką. Delne buvo žymės nuo laikymosi už stulpelio. Nurodė, kad nebuvo labai sumušta, bet buvo žymės. Smurtinius veiksmus patyrė, kai tampė už striukės, už kepurės, su galva, su ranka ir su koja iš nugaros ją mušė. Trenkėsi galva į savo ranką, kuri laikėsi už to stulpelio. Paskui pareigūnai pasakė, kad jai yra išgąstis, skausmas, klausė, kiek įvertintų savo skausmą iki 300. Ji sakė, kad vienas 300, kitas 300 ir trečias 300. Patikino, kad sužalojimų patirti po įvykio negalėjo ir pati savęs nežalojo. Pabrėžė, kad ji neturi tikslo apkaltinti kaimyno dėl pinigų. Jautė fizinį skausmą iš nugaros, galvoje ir ranką. Nežino, ar kažkas iš kaimynų dar matė įvykį. Pabrėžė, kad iš pradžių nekvietė greitosios. Ji ilgai laukė, kol jie viską surašė, tada pakvietė ją prie automobilio, kad pasirašytų, ir pareigūnas pasakė, kad mato pas ją guzą, klausė, ar neskauda. Ji pasakė, kad jaučia kažkokį diskomfortą, pareigūnai pasiūlė kreiptis (į medikus), ji sutiko. Tada jai iškvietė medikus. Ją išvežė į ligoninę, apžiūrėjo ir ranką, ir kaktą, ar visa motorika dirba. Rimčiau nieko nebuvo pažeista. Po įvykio vartojo „Ibumetiną“, jai buvo išrašytas receptas, liepė gerti po tris tabletes per dieną savaitę laiko. Paaiškino, kad nors M. G. sako, kad tik sniegu apdrabstė, bet iš tikrųjų ją spardė. Nurodė, kad jai padaryta 800 Eur žala, nes buvo išgąstis, skausmas – jautė skausmą 6 – 7 dienas. Nedarbingumo neėmė, nes nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje. Dėl šio įvykio jautėsi įžeista, bijojo susitikti su M. G. dar kartą, vengė jo. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino juos. Pridūrė, kad nors pasakė tyrėjai, kad čia buvo pirmas kartas, kai M. G. smurtavo, bet prisiminė, kad buvo ir prieš tai, kai ji susiginčijo su M. G. jos draugo namuose, jis sudavęs jai su ranka per galvą, pastūmė, ji nukrito ant lovos. Kraujo ir sužeidimų nebuvo. Kai buvo skyrybos su sutuoktiniu, M. G. irgi parašė, kad ji išėjo ir paliko sutuoktinė, nors viskas buvo ne taip.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas J. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareigūnus pasitiko kaimynė lauke ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas. Ji sakė, kad ją be priežasties užkabino ir pradėjo naudoti fizinę jėgą. Ji parodė, kurioje vietoje buvo, visa kita. Sakė, kad galimai mušė prie laiptų, ganėtinai stipriai viskas vyko. Neprisimena, kaip mušė. Jei neklysta, ant kaktos buvo guzas. Moteriškė iš pradžių labai mėtėsi, nenorėjo problemų, bijojo agresyvaus kaimyno, buvo susijaudinusi. Po kurio laiko moteriškei pasidarė bloga. Išsikvietė medikus, medikai apžiūrėjo ją ir išvežė. Vyriškis (kaltinamasis) pareigūnų atžvilgiu buvo agresyvus, neprognozuojamas, galimai net truputį neadekvatus – iš pradžių gražiai bendravo, o paskui suagresyvėjo ir pareigūnai jį sulaikė. Jis sakė, kad nieko nedarė, nieko nemušė. Pripažino, kad toks jo elgesys galėjo būti dėl išgerto alkoholio, nežino. Pažymėjo, kad viskas buvo filmuojama „Body“ kamera ir turėtų būti nuotraukos darytos.

Liudytojas A. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos neatsimena, buvo vakaras, pakankamai seniai, galimai prieš metus, buvo namie, kai jam paskambino draugė I. S. ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas M. G., nepasakė kaip sumušė. Jis nusileido į apačią, pakalbėjo su ja, kuri tuo metu verkė, buvo susijaudinusi, ir grįžo atgal namo, nes buvo labai šalta, I. S. pati pasiūlė jam eiti namo. Ji liko laukti pareigūnų. Sužalojimus ir guzą matė. Su pareigūnais jis nebendravo, viską I. S. tvarkė, jis buvo namie. Nepamena, ar buvo sutikęs M. G. tą vakarą. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, pasakojo tyrėjai, ką jam I. S. pasakojo. Pats to įvykio nematė ir jame nedalyvavo, žino tiek, kiek ji papasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. įtariamuoju apklaustas M. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad I. S. du kartus pastūmė, nuo ko ji nugriuvo ant sniego. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. 2021 m. sausio 14 d., kiek valandų buvo, jis nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo, galėjo būti 19.45 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kai jam einant iš parduotuvės pakeliui susitiko savo kaimynę I. S. Su I. S. žodis po žodžio įvyko konfliktas, dabar jis negali nurodyti konflikto priežasties, kurio metu I. S. pagriebė jam už drabužių, tada jis griebė jai už drabužių, jie kartu stumdėsi ir jis vieną kartą stipriai pastūmė I. S., nuo ko ji nugriuvo ant sniego. I. S., griūdama ant sniego, paleido jo drabužius. Būdama nugriuvusi ant sniego, I. S. rankomis apsikabino jo kairę koją, turbūt tikėjosi jį irgi pargriauti ant žemės ir tuo metu jam įkando į koją. Tuo metu galėjo nespecialiai ir refleksiškai atstumti nuo savęs ją, taip I. S. kažkur įspirdamas. Jis nesudavė jokių smūgių nei rankų kumščiais, nei spirdamas koja. Kai I. S. atsikėlė nuo žemės, tada jis dar kartą ją pastūmė, nuo ko ji vėl nugriuvo ant sniego. I. S. atsistojo labai greitai nuo žemės ir nuo drabužių pradėjo valytis sniegą. Tada jis nuėjo namo, o I. S. liko lauke. Spyris norint I. S. atstumti nuo savęs, galėjo pataikyti į pilvo, krūtinės sritį, išskyrus galvos sritį. Smūgis buvo nestiprus. Kol jis buvo šalia I. S., ant jos veido jokių sumušimo žymių nebuvo. I. S. pati gali pasidaryti mėlynių. Dėl kokių priežasčių įvyko įvykis su I. S., paaiškinti negali, nes tuo metu buvo išgėręs, tačiau galėjo būti dėl kažkokios smulkmenos. Jis netrankė I. S. į jokius stulpelius, nes kieme prie namo nėra jokių stulpelių ir nežino, apie kokius stulpelius kalba I. (1 t., b. l. 98–100, 117–119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 14 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) (prie namo, lauke) jai pažįstamas neblaivus kaimynas M. G. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais („kurva, suka“), pradėjo prieš ją smurtauti, dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį, vėliau sugriebęs ją už rūbų, trankė į metalinius stulpelius, buvo pargriovęs ant sniego. Kai ji gulėjo ant sniego, jis su dešine koja du kartus spyrė į galvos sritį. Visą laiką M. G. ją gąsdino, kad jeigu ji pasiskųs, bus blogai. M. G. savo veiksmais sukėlė I. S. fizinį skausmą. I. S. galvos srityje, t. y. ant kaktos matėsi guzas, šiuo metu medikų pagalba nereikalinga. Jokių konfliktų su M. G. anksčiau nėra buvę, policija kviesta nebuvo (1 t., b. l. 1–6).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 24 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. po 19.00 val. jai paskambino iš gretimai stovinčio namo viena pažįstama senelė ir paprašė ateiti pas ją. Ji po truputį pradėjo ruoštis ir netrukus, apie 19.40 val., išėjo iš savo buto į laiptinę. Tuo metu pamatė stovintį ir laukiantį prie lifto kaimyną M. G. Jis jai pasakė: „labas I.“. Ji su juo nepasisveikino. Ji nusprendė nuo 9-to aukšto leistis žemyn laiptais. Jai nusileidus laiptais į pirmą aukštą, iš lifto išėjo M. G. Pamatęs ją, jis pasakė: „ką, norėjai anksčiau už mane nusileisti“. Ji nieko jam neatsakė ir išėjo pro išėjimo duris į lauką. M. G. išėjo į lauką jai iš paskos. Ji girdėjo, kaip jis sušaukė jai: „stok „bliat“ „suka“, kurva, kur dabar skubi?“. Ji neklausė jo ir ėjo šaligatviu link jų namo kampo, kur yra „(duomenys neskelbtini)“. Jai pasirodė, kad M. G. trumpam buvo lyg tai sustojęs, gal uždegti cigaretę. Jai pasukus už kampo, išgirdo greitai artėjančius žingsnius. Ji praėjo šalia „(duomenys neskelbtini)“ įrengto panduso ir staiga M. G. griebė už jos striukės gobtuvo ir pradėjo ją tampyti į šonus. Ji parkrito ant žemės. Ji kažkaip greitai atsikėlė, tada M. G. griebė už striukės krūtinės srityje ir pastūmė ją. Ji vėl nukrito į sniegą. M. G. irgi nukrito ant slidaus šaligatvio. Ji pirmiau atsikėlė nuo žemės ir pradėjo trauktis atgal nuo jo. M. G. atsikėlė nuo šaligatvio ir, priėjęs prie jos, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir pradėjo tampyti. Ji ranka griebė už šalia stovinčio stulpelio ir bandė išsilaikyti. M. G. šaukė: „laikaisi, tai laikykis“ ir sudavė ranka jai smūgį į galvą. Po to vėl griebė jai už striukės gobtuvo ir pradėjo ją traukti į priekį. Ji ranka laikėsi už stulpelio. Tada M. G. nuėjo jai už nugaros ir pastūmė ją ranka į sniegą. Ji nukrito, tačiau po truputį pradėjo keltis. Tada jis ranka sudavė jai smūgį į galvą ir ji nuo jo suduoto smūgio vėl parkrito į sniegą. Jai begulint ant žemės, M. G. priėjo prie jos ir vėl paėmęs už striukės krūtinės srityje pradėjo tampyti į šonus. Po to pradėjo jos galvą trankyti į šalia stovintį stulpelį. Ji tuo metu buvo su pirštinėmis ir spėjo pakišti savo dešinę ranką tarp galvos ir stulpelio, kad suminkštintų smūgius galva į stulpelius. Po įvykio ant jos dešinės rankos delno buvo kraujosruva. Kiek kartų jis trankė jos galvą į stulpelį, negali nurodyti, tačiau ne mažiau trijų kartų. Po to M. G. griebė už jos kepurės ir pradėjo tampyti į šonus. Vienu momentu jis paleido jos kepurę ir pasilenkęs link jos veido šaukė: „klausiu, kodėl nesisveikini, atsakyk“. Po to staiga vėl paėmė už kepurės ir vis jai kartojo: „kodėl nesisveikini?“. Ji tuo momentu sėdėjo ant sniego. Ji nieko jam neatsakinėjo. M. G. vėl ranka ją pastūmė į sniegą, ji gulėdama ant sniego bandė kojomis atsispirti nuo jo. Vienu momentu ji atsikėlė nuo žemės ir norėjo jį apeiti, tačiau jis griebė jai už striukės ir pradėjo tampyti. Ji prarado pusiausvyrą ir atsiklaupė ant sniego. M. G. laikė ją už striukės kartodamas: „kodėl nesisveikini, tave klausiu“. Po to paleidęs jos striukę, jis atsistojo ir abiem kojomis suspaudė jos galvą ir taip ją laikė suspaudęs. Ji gulėjo ant sniego. Po kelių sekundžių M. G. paleido jos galvą ir atsitraukė. Ji pradėjo keltis. Jis užėjo jai už nugaros ir spyrė jai vieną kartą koja į galvą. Nuo šio jo smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti. Tada M. G. užėjo jai iš priekio ir vėl koja spyrė jai į galvą, po to dar vieną kartą koja spyrė į galvą ir dar vieną kartą spyrė koja į galvą. Taip gavosi, kad vienas smūgis koja už nugaros ir trys smūgiai iš priekio. Ji nuo skausmo nukrito ant šono. M. G. po paskutinio, t. y. ketvirto suduoto koja smūgio, jai į galvą nuėjo link parduotuvės. Ji tada paskambino savo draugui ir pranešė apie M. G. sumušimą. Po to paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji iš pradžių atsisakė nuo medicininės pagalbos, tačiau po to pradėjo jausti stipresnį galvos skausmą. Pareigūnai vis dėl to iškvietė jai medikus, kurie nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Gydytojas ją apžiūrėjo, išrašė jai receptą. Po įvykio teko pirkti vaistus ir juos vartoti nuo skausmo. Tyrimui pateikia vaistų pirkimo kvito nuotrauką. Ji ketina pateikti civilinį ieškinį dėl fizinės, moralinės ir turtinės žalos (1 t., b. l. 27–29).

2021 m. balandžio 10 d. akistatos protokole užfiksuota, kad prieštaravimų tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymų pašalinti nepavyko. Akistatos protokole užfiksuota, kad I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. kai ji išėjo iš buto, pamatė M. G., kuris stovėjo laiptinėje ir laukė lifto. Jis pasisveikino, tačiau ji nieko neatsakė jam ir nusileido laiptais žemyn į pirmą aukštą. Kai ji nusileido į pirmą aukštą, kaip tik atvažiavo liftas ir iš jo išėjo M. G. Jis jos paklausė: „ką, tu greitesnė už mane?“. Ji nieko jam nepasakė ir išėjo iš laiptinės į lauką. Jis išėjo jai iš paskos. Ji ėjo, o jis ją pasivijo ir griebė už striukės bei pradėjo tampyti. Jis klausė: „ko tu su manimi nesisveikini, kur tu skubi?“. Nuo to prasidėjo konfliktas. Į klausimą: „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ M. G. parodė, kad jis girdėjo jos atsakymą, suprato ir nori patikslinti, kad iš tikrųjų stovėdamas prie lifto jis pasisveikino su I. S., ji jam nieko neatsakė. Po to nusileidus liftu į pirmą aukštą, pamatęs I. S. pirmame aukšte paklausė: „kodėl nesisveikini?“. Dar klausė, ar ji greitesnė už jį. Ji jam atsakė necenzūriškai ir pasakė: „nėra reikalo su tavim sveikintis“. Po to ji išėjo į lauką, o jis jai iš paskos. Jis dar pasilenkė, paėmė nuo žemės sniego, sulipdė sniego gniūžtę ir metė ją į I. S. pataikęs jai į nugarą. I. S. kažką pasakė, tačiau ką būtent – negali nurodyti. Tada jis iš paskos ją pasivijo. Į klausimą: „Ar girdėjote M. G. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ I. S. parodė, kad girdėjo jo atsakymą, ji su juo nekalbėjo, nes neturėjo laiko. Ji nejautė, kad jai būtų pataikę į nugarą sniego gniūžte. Jis vis kartojo: „kur skubi? kodėl man neatsakinėji?“. Į klausimą: „Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas Jums 2021 m. sausio 14 d. sudavė M. G.?“ I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. M. G. sudavė jai tris smūgius koja į galvą, ji pradėjo šaukti, tada jis dar ketvirtą smūgį sudavė, pataikęs į priekinę galvos sritį. Vienu metu jis viena ranka paėmęs jai už kepurės, pradėjo trankyti jos galvą į šalia esantį stulpelį. Ji padėjo rankos delną ant stulpelio, kad smūgiai nebūtų tokie skausmingi ir po įvykio pas ją ant delno buvo sužalojimai. Į klausimą: „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ M. G. parodė, kad jis girdėjo I. S. atsakymą į jai užduotą klausimą ir nori jį paneigti. Jis nebuvo paėmęs jai už kepurės ranka ir netrankė jos galvą į stulpelį. Jis galėjo jai suduoti nevalingai vieną smūgį koja į galvą ar į kūną, tiksliai negali nurodyti, po to, kai ji jam įkando į kairės kojos blauzdą. Daugiau jokių smūgių I. S. jis nebuvo sudavęs. Jis du kartus buvo parvertęs I. S. į sniegą. Į klausimą: „Ar girdėjote M. G. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ I. S. parodė, kad ji girdėjo jo atsakymą, viską suprato, nori paneigti, nes ji nebuvo jam įkandusi į blauzdą. Kai jis ją tampė ir trankė, jai apsvaigo galva, ji vis bandė atsistoti, nes skubėjo, kadangi turėjo savo reikalų (1 t., b. l. 106–110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 10 d. liudytoju apklaustas A. I. parodė, kad gyvena su I. S. 2021 m. sausio 14 d. po 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena, I. S. į telefoną paskambino iš gretimai stovinčio namo viena pažįstama senelė ir paprašė ateiti. I. S. po truputį pradėjo ruoštis ir netrukus, gal apie 19.40 val., išėjo iš jų buto. Jis liko namie. Praėjus gal 15 min., o gal net ir mažiau, jam į telefoną paskambino I. S. ir pasakė, kad ją lauke užpuolė ir sumušė jų kaimynas vardu M. (M. G.), pavardės nežino. Jis pasakė I. S., kad tuoj nusileis. Jis apsirengė ir nusileido į apačią. Lauke prie durų į laiptinę jo laukė I. S. Ji buvo susijaudinusi ir pasakė, kad kaimynas M. G. ją užpuolė už namo kampo, sudavė smūgius į galvą ranka, o po to mušė kojomis, išvoliojo ją sniege. Kaip tik tuo momentu pamatė ateinantį link laiptinės nuo parduotuvės pusės M. G. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, nes eidamas svirduliavo. Kiek pamena, praeidamas šalia, jis kažką pasakė I. S., neva jai gali blogai baigtis, jeigu ji kam nors pasiskųs. I. S. buvo labai išsigandusi, nežinojo, ką daryti. Paskui ji paskambino policijai ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jis tuo metu jau nuėjo namo. Po kurio laiko I. S. atėjo namo ir nusiėmė viršutinius drabužius. Tada jis pamatė ant jos kaktos guzą. I. S. pasakė, kad tas guzas atsirado nuo kaimyno M. G. suduoto smūgio. Jis asmeniškai nematė, kaip M. G. mušė I. S., nes tuo metu buvo namie. Viską žino tik iš I. S. žodžių (1 t., b. l. 77–80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 22 d. liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. sausio 14 d. dirbo su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu P. B. Vakare, apie 20.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad prieš 15–20 minučių pranešėją užpuolė pažįstamas, kuris mušė ją su kojom. Kiek pamena, budėtojas nurodė vykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kurios vardo ir pavardės neprisimena, kuri paaiškino, kad prie namo ją pargriovė ant žemės kaimynas ir mušė kojomis į galvą. Kartu su pareiškėja užėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini), pakilo liftu (aukšto neprisimena) ir pranešėja nurodė kaimyno buto duris. Jiems pasibeldus, duris atidarė vyras (kiek pamena, plikas), jo vardas M. G., tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas. Su kolega užėjo į buto vidų. Vyras bute buvo ne vienas, virtuvėje prie stalo sėdėjo dar vienas vyras. Jie pasikvietė buto šeimininką išeiti į koridorių ir išsiaiškinti dėl įvykio. Kai paklausė vyro apie įvykį prie namo, pastarasis pradėjo viską neigti, kad neva jis nemušė pareiškėjos. Pamatęs koridoriuje stovinčią pareiškėją, M. G. pradėjo jos klausti: „kur abdukcija?, kur tavo sumušimai? Parodyk“. Jis pasitraukė link pareiškėjos ir pradėjo bendrauti su ja, o kolega stovėjo šalia M. G. Jis klausė pareiškėjos, kaip ji buvo sumušta, ar turės pretenzijų šiam vyrui, kiek smūgių buvo jai suduota, į kokias kūno vietas. Staiga išgirdo, kad M. G. pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir šaukti jo kolegos atžvilgiu, M. G. užėjo į savo butą ir bandė uždaryti duris. Jie su kolega neleido jam uždaryti durų. Tada M. G. pradėjo garsiai keiktis, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, neklausė jų reikalavimų apsiraminti. M. G. tapo agresyvus ir neprognozuojamas. Vienu momentu M. G. net griebė kolegai už tarnybinės uniformos. Jie paguldė jį ant grindų ir uždėjo antrankius. Po to jis grįžo prie pareiškėjos ir toliau aiškinosi dėl įvykio, kurio metu ji buvo sumušta. Pranešėja buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, ant jos kaktos matėsi ką tik iššokęs guzas. Jis padarė jos veido nuotrauką, kurioje užfiksavo sužalojimą. Pranešėja teigė, kad M. G. ją mušė kojomis į galvą lauke prie namo. Kiek tiksliai sudavė jai smūgių ir į kokias kūno vietas, J. Č. dabar neprisimena. Susidarė toks įspūdis, kad pranešėja bijo M. G. Pareiškėja sakė, kad buvo užpulta be jokios priežasties. Ji norėjo rašyti pareiškimą, buvo užpildytas protokolas (5/1), apžiūrėta įvykio vieta lauke, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Į pagalbą buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kuris pristatė M. G. į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 82–85).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. sausio 14 d. 20.00 val. gautas I. S. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15–20 minučių ją užpuolė pažįstamas vyras, mušė su kojomis per galvą, kuris galimai nuėjo namo. Žino, kur gyvena, parodys. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie namo pareigūnus pasitiko preanešėja, nukentėjusioji I. S., kuri paaiškino, kad jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. G. smurtavo prieš ją. Smurtautoją kitas ekipažas pristatė į OVS. Faktinis sulaikymas 20.40 val. Supildytas 5/1. Vėliau nukentėjusioji pasijuto blogai, greitosios medicinos pagalba 0832 moterį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Filmuota „Body 1741“. 2021 m. sausio 15 d. 0.04 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja S. pranešė, kad I. S. nustatytas galvos sumušimas. Išleista į namus. M. G. uždarytas į areštinę. Filmuota „Body Cam 1005“ (1 t., b. l. 42–44).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2021 m. sausio 14–15 d., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Iš 2021 m. sausio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie namo, (duomenys neskelbtini), jai pažįstamas asmuo (kaimynas) M. G. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Atlikta įvykio vietos, esančios kieme prie namo (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – namo kiemas. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra (duomenys neskelbtini). Prie namo lauke yra dvi vaizdo stebėjimo kameros. Prie automobilių stovėjimo aikštelės metalinių stulpelių sutryptas sniegas. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 1–10).

Iš 2021 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 146/2021 (01) matyti, kad I. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame delne, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą ar įrankį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 24–25).

Iš 2021 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 garso įrašai, gauti elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. Apžiūros metu nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, kuri prisistatė kaip I. S., ir pranešė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), ją užpuolė pažįstamas, sumušė kojomis per galvą, trankė, greitosios nereikia (1 t., b. l. 47–52).

Iš 2021 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas pagal reikalavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo pavadinimas 192.168.1.10_ch2_20210114190002_20210114203223.mp4. Vaizdo įrašo kairiajame kampe užrašas „CAM2“, o dešiniame užrašas „2021-01-14 19:02:36“. Vaizdo įrašas garso neturi. Vaizdo įrašo pradžioje matomas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas, kairėje pusėje laiptai. Vaizdas matomas neryškiai, kadangi yra žiema ir tamsusis paros metas. Vaizdo įrašo 02.36 min. matoma, kaip iš kairės pusės praeina tamsiai apsirengęs vyras su kepure, jis prieina prie sidabrinės spalvos automobilio, atsisėda ir išvažiuoja su juo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įrašo 18.17 min. iš įstaigos, prie kurios yra laiptai, išeina asmuo su tamsiais rūbais ir šviesia kepure. Vaizdo įrašo 19.34 min. matoma, kaip iš dešinės pusės ateina vyras, apsirengęs tamsias rūbais, besivedantis šunį. Vaizdo įrašo 27.43 min. iš įstaigos, prie kurios yra laiptai, išeina asmuo su tamsiais rūbais. Vaizdo įrašo 29.10 min. į automobilių aikštelę įvažiuoja ir prisiparkuoja tamsios spalvos automobilis. Iš automobilio išlipa asmuo su tamsiais rūbais ir nueina į dešinę pusę. Vaizdo įrašo 33.49 min. iš kairės pusės ateina tamsiai apsirengęs vyras, su šviesiu gobtuvu, kuris rankose neša du šviesius maišus, jis nueina tolyn pro automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įrašo 48.24 min. matomas vaizdas, kaip iš kairės pusės ateina moteris su tamsiais rūbais ir šviesia kepure, o paskui ją eina vyras su tamsiais drabužiais, ties laiptų pabaiga vyras pasivijo moterį ir dešine ranka tempia ją už striukės gobtuvo, jis tampo moterį į kairę ir dešinę puses, kol ji nukrito dešinėje pusėje prie vyro. Tuomet vyras paleidžia moterį, o ji atsistoja tiesiai priešais vyrą, vyras griebia moterį už kaklo dešine ranka ir numeta ją ant sniego į kairę pusę. Vyras bemesdamas moterį į sniegą pats nukrenta ant žemės. Moteris su vyru atsistoja ir vyras vėl griebia ranka moteriai už kaklo, kuria ranka suima, pasakyti neįmanoma, kadangi nesimato, vyras tampo moterį, ji bando išsilaisvinti. Vyras suduoda ranka moteriai smūgį į galvą. Tuomet vyras, griebęs už striukės gobtuvo, vėl pastumia moterį ir ji parkrito ant sniego. Moteris atsistoja, o vyras ranka suduoda smūgį moteriai į galvą, nuo kurio ji parkrito ant sniego. Moteriai nukritus, vyriškis pasilenkia prie jos ir ranka griebia moteriai už striukės kaklo srityje bei tranko moters galvą į stulpelį. Tuomet jis atsitraukia nuo moters, kuri vis dar guli ant žemės ir vėl pasilenkia prie jos veido, ką jie daro, matyti neįmanoma, moteris kojomis bando atsispirti nuo vyro ir atsistoja. Tuomet vyras vėl sugriebia moterį, už kurios vietos, pasakyti negalima, nes nesimato, jis tampo ją, po to vėl pastumia moterį ir ji nukrenta ant žemės. Po to jis spaudžia moters galvą kojomis į sniegą. Vyras tarsi užlipa ant moters, tačiau vaizdas labai miglotas, matosi tik siluetai. Tuomet vyras atsistoja ir nueina kelis žingsnius nuo gulinčios ant sniego moters jai už nugaros ir su savo dešine koja spiria moteriai vieną kartą į galvą. Moteris bando atsitraukti, o vyras, užėjęs jai iš priekio, vieną kartą spyrė kaire koja moteriai į veidą, po to vieną kartą spyrė į veidą dešine koja ir dar vieną kartą spyrė kaire koja moteriai į veidą. Moteris iš sėdimos padėties nukrenta gulėti ant žemės. Vyras greitu žingsniu nueina į dešinę pusę, o moteris lieka gulėti ant žemės. Vaizdo įrašo 52.41 min. moteris pasikelia nuo žemės ir nueina link dešinės pusės, apsisuka ir grįžta atgal iš ten, kur atėjo, matosi, kad rankose laiko telefoną ir kažkam skambina. Toliau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 57–59).

Iš 2021 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 6 vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ kamera Nr. BOF1EC60D7D4. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdas fiksuojamas „Body“ kamera nuo pareigūno krūtinės. Vaizdo įrašų apžiūros metu nustatyta, kad atvykę pareigūnai bendrauja su I. S., kuri praneša, kad kaimynas ją mušė, taršė, visą išvoliojo. Policijos pareigūnai kartu su I. S. nueina prie M. G. buto durų. Policijos pareigūnams bendraujant su M. G., pastarasis praneša, kad lauke sukonfliktavo su I. S., tačiau neigia ją mušęs. I. S. nurodė, kad turi M. G. pretenzijų. Policijos pareigūnas pastebėjo ant I. S. kaktos guzą ir jį nufotografavo. I. S. nurodė, kad M. G. sudavė jai du smūgius dešine ranka į galvą, trankė į stulpelius, murkdė į sniegą, po to koja spyrė į kaktą ir į pakaušį, ji pradėjo rėkti, jis iš karto pabėgo (1 t., b. l. 62–75).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę iš esmės neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu I. S. tik du kartus pastūmė, nuo ko ji nugriuvo ant sniego. Kilus žodiniam konfliktui, pati I. S. pagriebė jam už drabužių, tada jis griebė jai už drabužių, jie kartu stumdėsi ir jis vieną kartą stipriai pastūmė ją, nuo ko ji nugriuvo ant sniego. Būdama nugriuvusi ant sniego, I. S. rankomis apsikabino jo kairę koją ir tuo metu jam įkando į koją. Tuo metu galėjo nespecialiai ir refleksiškai atstumti nuo savęs ją, taip I. S. kažkur įspirdamas, galėjo pataikyti į pilvo, krūtinės sritį, išskyrus galvos sritį. Jis nesudavė jokių smūgių nei rankų kumščiais, nei spirdamas koja. Kai I. S. atsikėlė nuo žemės, tada jis dar kartą ją pastūmė, nuo ko ji vėl nugriuvo ant sniego. Ant jos veido jokių sumušimo žymių nebuvo. I. S. pati galėjo pasidaryti mėlynių. Jis netrankė I. S. į jokius stulpelius. Teisme M. G. taip pat aiškino, kad nebuvo smūgių rankomis ir juo labiau kojomis, jis tik ją prisivijo, tampė už striukės, du kartus įmetė į sniegą, bet nemušė rankomis, nespardė kojomis, tik apdrabstė sniegu. Pripažino, kad galimai nevalingai stuktelėjo keliu į galvos sritį, kai ji jam įkando į koją. Atvykus pareigūnams rodė, kad pas I. S. nesimatė nei mėlynių, nei kraujosruvų, nei jokių sumušimų. Tą vakarą jo elgesys su pareigūnais nebuvo agresyvus. Tą vakarą buvo išgėręs alkoholio ir tai galėjo lemti tokį jo elgesį, veiksmus su I. S. Pripažino, kad pasielgė netinkamai, nes (viskas įvyko) viešoje vietoje – jų kieme, tai suprato, kad konfliktą gali stebėti ir daugiau žmonių. Paskui tik suvokė, ką padarė. Pabrėžė, kad jam prieš I. S. smurtauti nebuvo priežasties, jo vertinimu, įvyko buitinis konfliktas tarp kaimynų. Gailisi, kad taip įvyko. Tačiau mano, kad kraujosruva pakaušyje, ant rankos galimai irgi galėjo atsirasti įvykio metu, bet ant veido tikrai negalėjo nieko būti, negalėjo būti tiek nustatytų sužalojimų, į teismo ekspertizę ji važiavo po kelių valandų ir galimai specialiai pati galėjo save sužaloti, kad gautų iš to ir finansinės naudos.

Vis dėlto, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Štai nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pakankamai nuosekliai ir detaliai paaiškino, kad įvykio metu 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., lauke prie jų namo, esančio (duomenys neskelbtini), neblaivus M. G. pasivijęs ją griebė už jos striukės gobtuvo ir pradėjo ją tampyti į šonus. Ji parkrito ant žemės. Kai atsikėlė, tada M. G. griebė už striukės krūtinės srityje ir pastūmė ją. Ji vėl nukrito į sniegą. M. G. irgi nukrito ant slidaus šaligatvio. Ji pirmiau atsikėlė nuo žemės ir pradėjo trauktis atgal nuo jo. M. G. atsikėlė nuo šaligatvio ir, priėjęs prie jos, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir pradėjo tampyti. Ji ranka griebė už šalia stovinčio stulpelio ir bandė išsilaikyti. M. G. sudavė ranka jai smūgį į galvą. Po to vėl griebė jai už striukės gobtuvo ir pradėjo ją traukti į priekį. Ji ranka laikėsi už stulpelio. Tada M. G. nuėjo jai už nugaros ir pastūmė ją ranka į sniegą. Ji nukrito, tačiau po truputį pradėjo keltis. Tada jis ranka sudavė jai smūgį į galvą ir ji nuo jo suduoto smūgio vėl parkrito į sniegą. Jai begulint ant žemės, M. G. priėjo prie jos ir vėl paėmęs už striukės krūtinės srityje pradėjo tampyti į šonus. Po to pradėjo jos galvą trankyti į šalia stovintį stulpelį. Ji tuo metu buvo su pirštinėmis ir spėjo pakišti savo dešinę ranką tarp galvos ir stulpelio, kad suminkštintų smūgius galva į stulpelius. Po įvykio ant jos dešinės rankos delno buvo kraujosruva. Kiek kartų jis trankė jos galvą į stulpelį, negali nurodyti, tačiau ne mažiau trijų kartų. Po to M. G. griebė už jos kepurės ir pradėjo tampyti į šonus. Vienu momentu jis paleido jos kepurę ir pasilenkęs link jos veido šaukė: „klausiu, kodėl nesisveikini, atsakyk“. Po to staiga vėl paėmė už kepurės ir vis jai kartojo: „kodėl nesisveikini?“. Ji tuo momentu sėdėjo ant sniego. Ji nieko jam neatsakinėjo. M. G. vėl ranka ją pastūmė į sniegą, ji gulėdama ant sniego bandė kojomis atsispirti nuo jo. Vienu momentu ji atsikėlė nuo žemės ir norėjo jį apeiti, tačiau jis griebė jai už striukės ir pradėjo tampyti. Ji prarado pusiausvyrą ir atsiklaupė ant sniego. M. G. laikė ją už striukės kartodamas: „kodėl nesisveikini, tave klausiu“. Po to paleidęs jos striukę, jis atsistojo ir abiem kojomis suspaudė jos galvą ir taip ją laikė suspaudęs. Ji gulėjo ant sniego. Po kelių sekundžių M. G. paleido jos galvą ir atsitraukė. Ji pradėjo keltis. Jis užėjo jai už nugaros ir spyrė jai vieną kartą koja į galvą. Nuo šio jo smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti. Tada M. G. užėjo jai iš priekio ir vėl koja spyrė jai į galvą, po to dar vieną kartą koja spyrė į galvą ir dar vieną kartą spyrė koja į galvą. Ji nuo skausmo nukrito ant šono. M. G. po paskutinio, t. y. ketvirto suduoto koja smūgio, jai į galvą nuėjo link parduotuvės. Ji tada paskambino savo draugui ir pranešė apie M. G. sumušimą. Po to paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie iškvietė jai medikus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji patvirtino šiuos savo parodymus. Papildė, kad sužalojimų patirti po įvykio negalėjo ir pati savęs nežalojo, neturi tikslo apkaltinti kaimyno dėl pinigų, pats M. G. prieš ją smurtavo nebe pirmą kartą.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju apklausto I. S. sugyventinio A. I. parodymai, kuriuose jis nurodė, ką jam pati I. S. apie įvykį pranešė iš karto po jo, t. y. kad neužilgo kai išėjo iš namų įvykio vakarą jam telefonu paskambino I. S. ir pasakė, kad ją lauke užpuolė ir sumušė jų kaimynas M. G., o nusileidęs į apačią pas ją pamatė ją susijaudinusią, išsigandusią, ji aiškino, kad kaimynas M. G. ją užpuolė už namo kampo, sudavė smūgius į galvą ranka, o po to mušė kojomis, išvoliojo ją sniege, pati iškvietė policijos pareigūnus ir pasiūlė jam eiti namo, ji jų ir sulaukė, o jai grįžus į namus, jis pastebėjo ant jos kaktos guzą, I. S. pasakė, kad tas guzas atsirado nuo kaimyno M. G. suduoto smūgio.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju apklaustas į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas J. Č. patvirtino, kad nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad prie namo ją pargriovė ant žemės kaimynas, kaip paaiškėjo M. G., ir mušė kojomis į galvą, ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, ant jos kaktos matėsi ką tik iššokęs guzas, susidarė įspūdis, kad pranešėja bijo M. G., sakė, kad buvo užpulta be jokios priežasties. Nuėję pas M. G., bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau pastarasis pradėjo viską neigti, kad neva jis nemušė pareiškėjos, reikalavo jos parodyti sužalojimus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir šaukti jo kolegos atžvilgiu, o užėjęs į savo butą bandė uždaryti duris, tačiau jie su kolega neleido jam to padaryti, dėl ko M. G. pradėjo garsiai keiktis, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, neklausė jų reikalavimų apsiraminti, tapo agresyvus ir neprognozuojamas, vienu momentu net griebė kolegai už tarnybinės uniformos, po ko jie paguldė jį ant grindų ir uždėjo antrankius. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir papildo vaizdo ir garso įrašų, užfiksuotų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ kamera apžiūra.

Nukentėjusiosios I. S. parodymus taip pat patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Štai policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. sausio 14 d. 20.00 val. I. S. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš 15–20 minučių ją užpuolė pažįstamas vyras, mušė su kojomis per galvą, galimai nuėjo namo, žino, kur gyvena, parodys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad skambinanti pranešėja I. S. pranešė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), ją užpuolė pažįstamas, sumušė kojomis per galvą, trankė, 2021 m. sausio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pareiškėja I. S. parodė, jog 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie namo, (duomenys neskelbtini), jai pažįstamas asmuo (kaimynas) M. G. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, 2021 m. sausio 14 d. vaizdo įrašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolas, iš kurio aiškiai matyti kaltinamojo M. G. atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai prie nukentėjusiąją I. S., atitinkantys jos parodymus ir kitus surinktus duomenis, t. y. kad iš paskos pasivijęs I. S. M. G. dešine ranka tempia ją už striukės gobtuvo, tampo į kairę ir dešinę puses, kol ji nukrito, o jai atsistojus, griebia I. S. už kaklo dešine ranka ir numeta ją ant sniego į kairę pusę, dėl ko ir pats nukrenta ant žemės, tačiau abiem atsistojus M. G. vėl griebia ranka nukentėjusiajai už kaklo, tampo ją, o ji bando išsilaisvinti, tada suduoda ranka jai smūgį į galvą, griebęs už striukės gobtuvo, vėl pastumia ir ji parkrenta ant sniego, atsistoja, o M. G. ranka suduoda smūgį jai į galvą, nuo kurio ji parkrito ant sniego, pasilenkęs prie jos ranka griebia už striukės kaklo srityje bei tranko jos galvą į stulpelį, vėl pasilenkia prie jos veido, ji kojomis bando atsispirti nuo jo ir atsistoja, tuomet M. G. vėl sugriebia ją, tampo, po to vėl pastumia ir ji nukrenta ant žemės, po to jis spaudžia jos galvą kojomis į sniegą, tarsi užlipa ant jos, atsistoja ir nueina kelis žingsnius nuo gulinčios ant sniego nukentėjusiosios jai už nugaros ir su savo dešine koja spiria jai vieną kartą į galvą, ji bando atsitraukti, tačiau M. G. užėjęs jai iš priekio, vieną kartą spyrė kaire koja į veidą, po to vieną kartą spyrė į veidą dešine koja ir dar vieną kartą spyrė kaire koja į veidą.

Galiausiai 2021 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad I. S. nagrinėjamo įvykio metu nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame delne, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Buvo juntamas fizinis skausmas.

Taigi aptartų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamajam M. G. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiojantis, nesilaikant elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, dėl ko jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymus sveikatos sutrikdymas, bei tokiu būdu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patikimi, juos patvirtina kitų surinktų įrodymų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybos versija. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukentėjusiajai I. S. apkalbėti kaltinamąjį ar dėl to siekti asmeninės naudos. Pabrėžtina, kad nustatytas kaltinamojo tyčinis elegsys ir veiksmai buvo itin įžūlūs bei amoralūs, nepagarbūs tiek nukentėjusiosios, tiek visuomenės atžvilgiu, smurtauta be jokios pateisinamos, savo susigalvotos menkavertės priežasties – neva nepasisveikinus su juo, atlikti intensyvūs daugkartiniai smurtinio pobūdžio veiksmai tiek rankomis, tiek kojomis, net ir nukentėjusiajai nukritus ant žemės, bandant atsikelti, išsilaikyti, atsitraukti nuo kaltinamojo, įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti ir sužalojimai, buvo kviesta policija, medikai, viskas vyko viešoje vietoje, kurioje vaikščiojo ir pašaliniai asmenys, Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti net trys skambučiai dėl šio įvykio, taigi toks elgesys buvo įžūlus, prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms, realiai sutrikdęs visuomenės rimtį bei tvarką.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo M. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nors kaltinamojo neblaivumas ir nebuvo nustatytas alkotesterio pagalba, tačiau pats kaltinamasis apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi įvertinus jų paaiškinimus ir įvykio aplinkybes, ypač tai, kad smurtą kaltinamasis I. S. atžvilgiu naudojo dėl menkavertės priežasties, teismas sprendžia, kad toks neadekvatus ir neproporcingas M. G. elgesys konfliktinėje situacijoje būtent buvo nulemtas jo neblaivumo, tačiau tai jokiu būdu nešalina jo atsakomybės (BK 19 str. 1 d.).

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. G. – brandaus amžiaus, išsiskyręs, oficialiai nedirbantis (1 t., b. l. 145), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 146), per penkis metus iki nusikalstamos veikos padarymo 8 kartus baustas administracine tvarka, kartą ir už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu, dalis baudų nesumokėtos (1 t., b. l. 137–144), teistas 2 kartus, skirtos baudos ir arešto bausmės (1 t., b. l. 121–136, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centruose byloje nėra, gydėsi VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų žalingai vartojant alkoholį, tačiau pagal specialisto išvadą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 148–150, 155).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, jog kaltinamasis kritiškai nevertina savo veiksmų, išdėstė neigiamą požiūrį į visuomenę, jos vertybes, į pačią nukentėjusiąją, teismas sprendžia, jog šiuo atveju jo elgesys nebuvo atsitiktinis, todėl kaltinamajam M. G. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatytina didesnė nei vidurkis, skiriamas už nusikaltimą.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. G. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 14 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 15 d. 15.03 val. (viena diena) išbūtas laikas (1 t., b. l. 89–90, 101), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 19,06 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota I. S., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34–35). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios I. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 36). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 19,06 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju šioje byloje tenkina ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą priteisti iš kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat nukentėjusioji I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos ir 2,28 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31), ji 2021 m. vasario 25 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 32). Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad M. G. neteisėtais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris tęsėsi visą savaitę, teko gerti šeimos gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo, už kuriuos sumokėjo 2,28 Eur (kvito nuotrauka pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos). Po įvykio teismo specialistas jai nustatytė kūno sužalojimus – kraujosruvas ant kaktos, ant dešinio delno, veido patinimas. Įvykio metu patyrė stresą ir emocinius išgyvenimus, kurį laiką buvo sutrikęs miegas. Iki šiol pergyvena dėl įvykio, be to, kaltinamasis gyvena jos laiptinėje ir praeidama pro jo butą arba matydama jį lauke, nuolat jaučia baimę, kad bus netikėtai užpulta ir vėl sumušta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl civilinio ieškinio ji paaiškino, kad po įvykio 6 – 7 dienas jautė skausmą, savaitę laiko vartojo nuskausminamuosius vaistus „Ibumetin“, tam jai buvo išrašytas receptas, taip pat morališkai jautė išgąstį, jautėsi įžeista, bijojo susitikti su M. G. dar kartą, vengė jo.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios paaiškinimus, tai, kad jos patirta žala buvo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimu, kad smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo intensyvūs, nevienkartiniai, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji vartojo vaistus, kurį laiką jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, kadangi buvo užpulta ir sumušta pažįstamo asmens, kaimyno, su kuriuo vis dar tenka susidurti gyvenant šalia, atsižvelgęs į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, sprendžia, kad I. S. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, prašoma tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai žalai, atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinys tenkintinas ir I. S. naudai 800 Eur dydžio neturtinės žalos bei 2,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102–103), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vaizdo įrašų kompaktiniai diskai CD laikmenose, vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 14 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 15 d. 15.03 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. G. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš M. G. 19,06 Eur (devyniolikos eurų šešių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už I. S. gydymą“.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti I. S. naudai iš M. G. 2,28 Eur (dviejų eurų dvidešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vaizdo įrašų kompaktinius diskus CD laikmenose, vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. G., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė