Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-11-23 · Civilinė byla Nr. 2-4568-618/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
2-4568-618/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01979-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rebalta“
Advokatai
Rimvidas Valančius, Julija Manakas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4568-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-01979-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.9.2.; 3.1.12.10.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,sekretoriaujant Agnei Jakulytei, Kristinai Matiuchovai,dalyvaujant ieškovei R. Z., jos atstovui advokatui Rimvidui Valančiui,

atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rebalta“ atstovėms J. J., advokatei Julijai Manako – Galminei,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K., L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rebalta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. K., B. B., V. N., T. N., I. P., G. S., V. V., R. M., V. Z., A. R., V. V. L., A. T., K. Š., V. O., V. S., D. B., J. N. P., G. A., J. V., O. P., V. Š., O. G., L. P., D. M. G., V. D., J. M., K. V., S. V., A. K., V. D., I. T., L. Š., I. V., O. K., V. R., R. K., N. S., J. J., L. P., R. T., A. P., I. R., D. R., E. Č., Z. B., N. M., O. P., R. A., J. M., N. T., D. A., L. M., V. V., D. G., D. Š., L. G., I. J., J. R., V. P., Ž. S., A. S., R. B., J. A., P. A., V. Z., G. S., A. S., L. G., A. B., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 896,20 Eur skolą, 1 354,09 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei trūko apyvartinių lėšų stogo remontui, todėl tarp šalių 2007-08-30 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. TK30-08-07, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 35 000,00 Lt kreditą, iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos pervedant pinigines lėšas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-31 grąžino ieškovei 25 000,00 Lt pagal paskolos sutartį suteikto kredito ir liko skolinga 10 000,00 Lt. Remiantis šalių sudarytu 2009-12-30 aktu „Dėl skolų patvirtinimo” atsakovė liko įsiskolinusi 2 896,20 Eur. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, tačiau pranešimų atsakovei įteikti nepavykdavo. Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2008-11-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-07), t.y. iš viso 1 354,09 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei patikslino reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodydama, kad prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2010-03-18 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-03-18 ieškovė ėjo atsakovės DNSB „Rebalta“ pirmininkės pareigas. Atsakovė neturėjo pakankamai lėšų stogo remonto darbams atlikti, todėl tarp jos kaip paskolos davėjos ir atsakovės, atstovaujamos ieškovės kaip atsakovės pirmininkės, buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. TK30-08-07, pagal kurią ieškovės suteikė atsakovei 35 000,00 Lt kreditą. Atsakovė jai grąžino 25 000,00 Lt ir liko skolinga 10 000,00 Lt. Ieškovė pažymėjo, jog V. A. statybos ir remonto firmai atlikus pagrindinius stogo remonto darbus paaiškėjo, jog yra reikalingi papildomi stogo remonto darbai, t.y. papildomas sandarinimas. Dėl šios priežasties tarp šalių bei V. A. statybos ir remonto firmos buvo sudaryta 2008-07-30 trišalė sutartis Nr. KT07/08-30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo kaip bendrijos atstovė iš savo piniginių lėšų V. A. statybos ir remonto firmai sumokėti 10 000,00 Lt už papildomus stogo remonto darbus. Ji 2007-07-30 sumokėjo 10 000,00 Lt į V. A. statybos ir remonto firmos sąskaitą. Atsakovė šias pinigines lėšas jai yra grąžinusi, tačiau liko skolinga 10 000,00 Lt pagal 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-03-18 ieškovė ėjo atsakovės DNSB „Rebalta“ pirmininkės pareigas. 2010-03-18 visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta atšaukti ieškovę iš atsakovės pirmininkės pareigų, įpareigojant perduoti visus bendrijos buhalterinius dokumentus naujai išrinktai pirmininkei, tačiau šio įpareigojimo ieškovė nevykdė. Dalis dokumentų iš ieškovės buvo paimta kratos metu o dalies dokumentų atsakovė iki šiol nėra atgavusi. Tarp atgautų dokumentų jokios paskolos sutarties, sudarytos su ieškove nebuvo, todėl iki 2017-12-04 atsakovei apie šalių sudarytą paskolos sutartį nebuvo žinoma. Ieškovė nurodo, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, tačiau tokie ieškovės teiginiai yra vertintini kaip nepagrįsti. Ieškovė atsakovei pateikė tik vieną - 2017-11-17 – pranešimą, kuris atsakovei įteiktas 2017-12-04. Gavusi ieškovės pranešimą atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti 2007-08-30 paskolos sutarties kopiją, patvirtintą notaro, bei kitus reikšmingus dokumentus. Nesulaukus iš ieškovės reikalaujamų dokumentų, atsakovės buhalterė patikrino bendrovės sąskaitas laikotarpiu nuo 2007-08-30 iki 2008-12-30 bei archyvą ir nustatė, kad ieškovė eidama bendrovės pirmininkės ir buhalterės pareigas, viršydama savo kaip bendrijos pirmininkės įgaliojimus, atsakovės vardu pati su savimi sudarė paskolos sutartį bei pervedė į atsakovės sąskaitą: 2007-09-24 – 15 000,00 Lt, 2007-08-25 – 10 000,00 Lt, 2007-10-05 – 10 000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pagal sutartį Nr. TK30-08-07“. Ginčijamos paskolos sudarymo dienai - 2007-08-30 - bendrijos finansinė padėtis buvo stabili, bendrijos sąskaitoje buvo 53 218,72 Lt, todėl bendrijai nebuvo jokios būtinybės skolintis lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatomis, ieškovė būdama bendrijos pirmininke paskolos sutartį galėjo sudaryta tik gavusi gyventojų sutikimą. Šiuo atveju toks sutikimas nebuvo gautas. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovė yra skolinga jai 10 000,00 Eur ieškovė grindžia 2009-12-30 aktu „Dėl skolų patvirtinimo“, kuris pasirašytas pačios ieškovės bei buhalterės R. S., kuri bendrijoje niekuomet oficialiai nedirbo. Iš byloje esančių atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė eidama bendrijos pirmininkės pareigas, visas paskolintas lėšas pati sau grąžino, pervesdama jas iš atsakovės banko sąskaitos į savąją: 2008-01-24 – 10 000,00 Lt, 2008-09-19 – 10 000,00 Lt, 2008-10-02 – 10 000,00 Lt, 2008-10-31 – 5 000,00 Lt. 2008-10-02 pavedime, kuriuo ieškovė pervedė sau iš atsakovės banko sąskaitos 10 000,00 Lt, ieškovė mokėjimo paskirtyje sąmoningai norint suklaidinti arba per klaidą nurodė „veidrodinį“ sutarties pavadinimą, t.y. vietoje „Nr. TK30-08-07“ nurodė „KT 07/08-30“. 2008-10-31 pavedime 5 000,00 Lt sumai ieškovė nurodė „galutinis atsiskaitymas Nr. TK30-08-07“, t.y. patvirtino, kad visa paskola yra grąžinta. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė J. J. paaiškino, kad atsakovė visą paskolą ieškovei yra grąžinusi. Nors ieškovė teigia, kad dalis piniginių lėšų jai buvo pervesta ne pagal 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07, o pagal 2008-07-30 trišalę sutartį Nr. KT07/08-30, sudarytą tarp ginčo šalių bei V. A. statybos remonto ir firmos, tačiau šios aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju V. A. statybos ir remonto firma jokių papildomų stogo remonto darbų neatliko, bendrijos nariai nebuvo informuoti apie tokius darbus ir jų kainą, nebuvo davę sutikimo šiems darbams atlikti. Be to, šiuo atveju atsakovė nepateikė 2008-07-30 trišalės sutarties Nr. KT07/08-30 originalo, todėl nėra aišku, ar tokia sutartis faktiškai buvo sudaryta.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena 50 metų. Po pagrindinių stogo remonto darbų jokie papildomi stogo remonto darbai nebuvo atliekami.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1969-02-16. Po pagrindinių stogo remonto darbų jokie papildomi stogo remonto darbai nebuvo atliekami.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. K., B. B., V. N., T. N., I. P., G. S., V. V., R. M., V. Z., A. R., V. V. L., A. T., K. Š., V. O., V. S., D. B., J. N. P., G. A., J. V., O. P., V. Š., O. G., L. P., D. M. G., V. D., J. M., K. V., S. V., A. K., V. D., I. T., L. Š., I. V., O. K., V. R., R. K., N. S., J. J., L. P., R. T., A. P., I. R., D. R., E. Č., Z. B., N. M., O. P., R. A., J. M., N. T., D. A., L. M., V. V., D. G., D. Š., I. J., J. R., V. P., Ž. S., A. S., R. B., J. A., P. A., V. Z., G. S., A. S., L. G., A. B., atsiliepimų į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 896,20 Eur negrąžintą paskolą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-08-30 tarp ieškovės ir atsakovės DNSB „Rebalta“ atstovaujamos bendrijos pirmininkės R. Z. (ieškovės), buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. TK30-08-07, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 35 000,00 Lt paskolą, o atsakovė įsipareigojo be palūkanų per 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip iki 2008-09-01 grąžinti ieškovei 35 000,00 Lt (b. l. 6, t. 1). Taigi darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.870 straipsniai). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė pervedė atsakovei 35 000,00 Lt, tačiau šalys nesutaria, dėl to, ar atsakovė šią paskolą yra grąžinusi. Ieškovė nurodo, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 10 000,00 Lt, kadangi 2008-10-02 mokėjimo pavedimu atsakovė grąžino ieškovei 10 000,00 Lt pagal 2008-07-30 trišalę sutartį Nr. KT07/08-30, o ne 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07. Atsakovė nesutikdama su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis pažymi, kad šalims nebuvo pagrindo sudaryti 2008-07-30 trišalės sutarties Nr. KT07/08-30, kadangi V. A. statybos remonto ir firma jokių papildomų stogo remonto darbų neatliko, todėl 2008-10-02 mokėjimo pavedimu atsakovė grąžino ieškovei 10 000,00 Lt būtent pagal 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07.

7. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

8. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

9. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

10. Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą yra svarbu nustatyti aplinkybes, susijusias su 2008-07-30 trišalės sutarties Nr. KT07/08-30 sudarymu ir vykdymu. Ieškovė nurodo, kad V. A. statybos ir remonto firmai atlikus stogo statybos ir remonto darbus paaiškėjo, jog yra reikalingi papildomi stogo remonto darbai, todėl buvo sudaryta trišalė sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti V. A. statybos ir remonto firmai 10 000,00 Lt už papildomus remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo šias pinigines lėšas grąžinti ieškovei. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2008-07-30 sutartį Nr. KT07/08-30, sudarytą tarp ieškovės, atsakovės, atstovaujamos bendrijos pirmininkės R. Z., ir V. A. statybos ir remonto firmos, atstovaujamos savininko V. A., pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo lėšomis sumokėti už atsakovę V. A. statybos ir remonto firmai už papildomus stogo remonto darbus pagal sąmatą Nr. 2 10 000,00 Lt į V. A. statybos ir remonto firmos įmonės kasą, o atsakovė įsipareigojo iki 2008-10-03 pervesti ieškovei 10 000,00 Lt (b. l. 94, t. 1). Vis dėlto, vien šis įrodymas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įgijo prievolę grąžinti ieškovei 10 000,00 Lt. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis.

11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikta 2008-07-30 sutarties Nr. KT07/08-30 kopija yra nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė nurodė, kad ieškovei pabaigus eiti bendrijos pirmininkes pareigas ji šios sutarties atsakovei neperdavė, atsakovė jos neturi ir apie jos sudarymą nieko nežinojo. Ieškovė nurodė, kad šios sutarties originalo neturi. Taigi, šalys nepateikė teismui šios sutarties originalo ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos, todėl teismas negali įvertinti byloje pateiktos sutarties kopijos autentiškumo, jos atitikties originalui.

12. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-31 tarp atsakovės ir V. A. statybos ir remonto firmos sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 30-08-2007, pagal kurią V. A. statybos ir remonto firma įsipareigojo atlikti daugiabučio namo stogo remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 156 483,00 Lt (b. l. 76, t. 2). Remiantis statybos rangos sutarties 4 punktu darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2007-10-31. 2008 m. sausio mėn. atsakovė ir V. A. statybos ir remonto firma pasirašė atliktų darbų aktą, kuriuo V. A. statybos ir remonto firma perdavė, o atsakovė priėmė atliktus stogo remonto darbus 156 483,00 Lt sumai (b. l. 190-191, t. 1). Atsakovės banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2007-08-31 V. A. statybos ir remonto firmai pervedė 30 000,00 Lt, 2007-09-04 – 20 000,00 Lt, 2007-09-25 – 30 000,00 Lt, 2007-10-05 – 20 000,00 Lt, 2007-11-06 – 6 000,00 Lt, 2007-11-27 – 4 000,00 Lt, 2008-01-31 – 5 000,00 Lt, 2008-01-14 – 3 000,00 Lt, 2008-03-05 – 8 500,00 Lt, 2008-06-16 – 20 000,00 Lt, 2008-07-21 – 9 983,00 Lt, iš viso 156 483,00 Lt (b. l. 29-37, t. 1, b. l. 153-186 ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00086-10). Taigi, 2008-07-21 atsakovė buvo atsiskaičiusi su V. A. statybos ir remonto firma pagal 2007-08-31 statybos rangos sutartį. Duomenų, patvirtinančių, kad vėliau kilo poreikis atlikti papildomus stogo remonto darbus, ieškovė nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pranešusi bendrijos nariams bei kitiems namo gyventojams apie poreikį atlikti papildomus stogo remonto darbus bei gavusi jų sutikimą. Priešingai, tretieji asmenys A. K. ir L. G. teismo posėdžio patvirtino, kad jokie papildomi stogo remonto darbai nebuvo atlikti. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal 2007-08-31 statybos rangos sutarties 11 punktą rangovas suteikė atsakovei 7 metų garantiją, todėl nėra aišku, kodėl galimai paaiškėjus, kad atlikti darbai yra su trūkumais, t.y. reikalingas papildomas sandarinimas, ieškovė, kaip atsakovės pirmininkė, nesikreipė į V. A. statybos ir remonto firmą dėl darbų trūkumų šalimo, o galimai sudarė sutartį dėl papildomų stogo remonto darbų atlikimo.

13. Trečia, ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad V. A. statybos ir remonto firma faktiškai atliko papildomus stogo remonto darbus, t.y. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, PVM sąskaitos – faktūros už atliktus papildomus stogo remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog V. A. statybos ir remonto firmai atlikus pagrindinius stogo remonto darbus, tarp šalių buvo sudarytas atliktų darbų aktas 156 483,00 Lt sumai, V. A. statybos ir remonto firma pateikė atsakovei 2008-01-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AL Nr. 264 156 483,00 Lt sumai, todėl nėra aišku, kodėl šie dokumentai nebuvo parengti atlikus papildomus stogo remonto darbus (b. l. 151, t. 1). Teismas tai pat pažymi, kad ieškovė atliktų darbų faktą grindžia byloje pateikta lokaline sąmata (b. l. 160, t. 1), tačiau šis dokumentas nėra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra aišku, kada ši lokalinė sąmata buvo parengta, ją pasirašė tik V. A. statybos ir remonto firma, t.y. jos nepasirašė nei pati ieškovė, nei atsakovė.

14. Ketvirta, ieškovė aplinkybę, jog ji sumokėjo V. A. statybos ir remonto firmai 10 000,00 Lt už papildomus stogo remonto darbus, grindžia 2008-09-29 aktu (b. l. 93, t. 1). Minėto akto duomenimis nustatyta, kad 2008-07-30 dokumento pagrindu atsakovės skola V. A. statybos ir remonto firmai sudarė 10 000,00 Lt. 2008-09-29 kasos pajamų orderiu ši skola buvo sumokėta. Vis dėlto, teismas šį aktą vertina kritiškai. Ieškovė nepateikė šio dokumento originalo, o pateikta kopija yra nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. 2008-09-29 aktą pasirašė V. A. statybos ir remonto firmos savininkas V. A. ir pati ieškovė kaip atsakovės pirmininkė bei buhalterė. Įvertinus minėto dokumento turinį matyti, kad ties 156 483,00 Eur atsakovės skolos suma (už pagrindinius stogo remonto darbus) yra nurodyta, kad jos atsiradimo pagrindas yra dokumentas Nr. AL Nr. 264, t.y. būtent 2008-01-30 PVM sąskaita – faktūra, tačiau ties 10 000,00 Lt skolos suma yra nurodyta, tik dokumento, kurio pagrindu ji atsirado, data – 2008-07-30, t.y. sutarties Nr. KT07/08-30 sudarymo data, tačiau nėra nurodytas nei šios sutarties numeris, nei pagal šią sutartį parengtos PVM sąskaitos – faktūros numeris. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, ar 2008-09-29 10 000,00 Lt sumokėjo ieškovė kaip fizinis asmuo ar pati atsakovė, t.y. šis aktas nepatvirtina, kad ieškovė iš savo asmeninių piniginių lėšų faktiškai sumokėjo 10 000,00 Lt V. A. statybos ir remonto firmai. Ieškovė nepateikė teismui kasos kvito, kuris patvirtintų, kad V. A. statybos ir remonto firma priėmė iš jos 10 000,00 Lt grynaisiais. Ieškovė taip pat nepateikė teismui banko sąskaitos išrašo ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog skolos sumokėjimo dieną ji turėjo 10 000,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė negalėjo nurodyti tikslios datos, kada sumokėjo V. A. statybos ir remonto firmai 10 000,00 Lt už papildomus stogo remonto darbus – parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mokėjimą ji atliko 2008-09-29, vėlesnių teismo posėdžių metu ji teigė, kad skolą sumokėjo 2008-07-30.

15. Aplinkybę, jos ji sumokėjo 10 000,00 Lt V. A. statybos ir remonto firmai ieškovė taip pat grindžia ir 2009-12-30 aktu (b. l. 7, t. 1). Minėto akto duomenimis nustatyta, kad paskolos sutarties Nr. TK30-08-07 pagrindu atsakovės skola ieškovei yra 10 000,00 Lt, tačiau teismas šį aktą vertina kritiškai. Ieškovė nepateikė šio dokumento originalo, pateikta kopija yra nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Nors šį aktą pasirašė ieškovė ir atsakovės buhalterė R. S., tačiau nėra žinomos šio akto sudarymo aplinkybės, ar aktas sudarytas remiantis pirminiais buhalteriniais duomenimis. Taip pat nėra aišku, kodėl į šį aktą nėra įtraukta atsakovės skola ir mokėjimas ieškovei pagal 2008-07-30 sutartį Nr. KT07/08-30, t.y. visi atsakovės įsipareigojimai ieškovei.

16. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės parengti atsakovės DNSB „Rebalta“ ginčo laikotarpio buhalteriniai dokumentai yra netikslūs. Pavyzdžiui, į atsakovės didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. nėra įtrauktos piniginės lėšos, kurias atsakovė gavo iš ieškovės kaip paskolą pagal 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07, neteisingai nurodytos piniginės lėšos, kurias atsakovė sumokėjo V. A. statybos ir remonto firmai už stogo remonto darbus – ūkio knygoje nurodyta, kad atsakovė už stogo remontą 2007-09-25 patyrė 5 000,00 Lt išlaidų, 2007-10-05 – 10 000,00 Lt, tačiau iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad ji 2007-09-25 V. A. statybos ir remonto firmai sumokėjo 30 000,00 Lt, 2007-10-05 – 20 000,00 Lt (b. l. 9-10, t. 2). Byloje pateiktuose atsakovės išrašuose apie skolą V. A. statybos ir remonto firmai, kuriuos parengė pati ieškovė, pateikti duomenys yra netikslūs - ataskaitoje nurodyta, jog 2008-07-30 atsakovei suteiktas 10 000,00 Lt kreditas Nr. KT07/08-30, kurį atsakovė 2008-09-29 grąžino kaip skolos dengimą tiekėjui (b. l. 78, 80 t. 1). Pastarieji duomenys, t.y. 2008-09-29 skolos dengimas tiekėjui 10 000,00 Lt vėliau įtrauktas kaip atsakovei suteiktas kreditas ir atitinkamai nurodyta, kad 2008-10-02 atsakovė sumokėjo 10 0000,00 Lt pagal KT07/08-30. Taigi, pagal minėtos ataskaitos duomenis atsakovės įsiskolinimas V. A. statybos ir remonto firmai 10 000,00 Lt sumai yra įtrauktas 2008-07-30 ir 2008-09-29, grąžinimas – atitinkamai 2008-09-29 ir 2008-10-02.

17. Pažymėtina ir tai, kad tiek 2007 m., tiek 2008 m. atsakovės finansinėje ataskaitoje nurodyta, jog stogo kapitalinio remonto kaina yra 156 483,00 Lt (b. l. 192-193, t. 1). Ieškovė paaiškino, kad 2008 m. atsakovės finansinėje ataskaita vėliau buvo tikslinama, kadangi ją rengiant per klaidą nebuvo įtraukti papildomi stogo remonto darbai. Atsakovė pateikė teismui 2008 m. atsakovės patikslintą finansinę ataskaitą, kurioje stogo kapitalinio remonto kaina yra 166 483,00 Lt (b. l. 112, t. 2). Vis dėlto, teismas šiuos duomenis vertina kritiškai. Pirmiausia, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00086-10 yra pateikta tik 2008 m. atsakovės finansinė ataskaita, t.y. byloje nėra atsakovės 2008 m. patikslintos finansinės ataskaitos (b. l. 22-23, t. 1, ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00086-10). 2008-12-19 atsakovės DNSB „Rebalta“ visuotinio narių susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, kad 2007 m., tiek 2008 m. atsakovės finansinės ataskaitos kopijos turi būti pateiktos kiekvienam bendrijos nariui per 2009 m. pirmąjį pusmetį (b. l. 24-25, t. 1, ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00086-10). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė 2008 m. atsakovės patikslintą finansinę ataskaitą būtų pateikusi bendrijos nariams, ar kad ji būtų patvirtinta visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Be to, iš byloje pateiktų sąskaitų – paskaičiavimų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos buvo skaičiuojama po 22,72 Lt už kaupimą stogo remontui. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. už stogo remontą buvo skaičiuojama po 68,16 Lt, o sąskaitoje už 2008 m. rugsėjo mėn. apskaičiuota 90,80 Lt suma už „galutinį stogo remonto apmokėjimą“. Po 2008 m. rugsėjo mėn. mokėjimai už stogo remontą į sąskaitas nebuvo įtraukti (b. l. 59-78, t. 2). Taigi, nors, kaip nurodo ieškovė, V. A. statybos ir remonto firma atliko papildomus stogo remonto darbus, tačiau byloje nenustatyta, kad daugiabučio namų gyventojams būtų pateikti mokėjimai už šios darbus. Iš byloje pateiktų sąskaitų – paskaičiavimų matyti, kad juose buvo nurodomi, kokie papildomi remonto darbai buvo atlikti name ir šių darbų kaina. Pavyzdžiui, sąskaitoje – paskaičiavime už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas už 2008 m. rugpjūčio mėn. nurodyta, kad laiptinės remontas – 4 000,00 Lt, už 2009 m. liepos mėn. – elektros instaliacijos lokalinė darbų sąmata yra 31 420,65 Lt. Vis dėlto, minėtose sąskaitose apie papildomus stogo remonto darbus nėra nurodoma.

18. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už papildomus stogo remonto darbus buvo apmokėta iš piniginių lėšų, surinktų už nuolatinę techninę priežiūrą. Vis dėlto, teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Visų pirma, nėra aišku, kodėl iki 2008 m. rugsėjo mėn. pateiktose sąskaitose mokestis už stogo remontą buvo išskirtas kaip atskiras mokėjimas, o vėliau, t.y. už papildomus stogo remonto darbus, šis mokestis buvo priskirtas prie mokesčio už nuolatinę techninę priežiūrą. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų už papildomus stogo remonto darbus, todėl ji už šiuos darbus sumokėjo iš savo piniginių lėšų. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2008-07-30 iki 2007-09-29 atsakovė neturėjo pakankamai lėšų, sukauptų už nuolatinę techninę priežiūrą, iš kurių galėtų sumokėti V. A. statybos ir remonto firmai už papildomus stogo remonto darbus, todėl labiau tikėtina, kad esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, minėtu laikotarpiu turėjo padidėti iš namo gyventojų renkamas mokestis už nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šis mokestis tiek 2008 m., tiek 2009 m. buvo 5,77 Lt, t.y. nepakito.

19. Spendžiant tarp šalių kilusį ginčą taip pat svarbu pažymėti, jog nors ieškovė nurodė, kad atsakovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti už papildomus stogo remonto darbus, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės piniginių lėšų likutis 2008-07-30, t.y. sutarties Nr. KT07/08-30 sudarymo metu buvo 6 660,32 Lt, 2008-09-01 – 9 729,06 Lt, 2008-10-01 – 10 560,98 Lt. Taigi, atsakovė iš esmės turėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti už papildomus stogo remonto darbus. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovės DNSB „Rebalta“ pirmininkės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2010-03-18, todėl nėra aišku, kodėl ji, žinodama, kad atsakovė jai skolinga 10 000,00 Lt pagal 2007-08-30 paskolos sutartį Nr. TK30-08-07, šių piniginių lėšų sau negrąžino, juolab, kad kitus mokėjimus sau ji atliko. Pažymėtina ir tai, kad 2008-10-31 paskutiniame mokėjimo pavedime, kuriuo ieškovė pervedė sau iš atsakovės 5 000,00 Lt, ji nurodė „galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. TK30-08-07“, t.y. patvirtino, kad šiuo mokėjimu grąžinama visa skola pagal minėtą paskolos sutartį. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog iki 2017-11-17 būtų kreipusis į atsakovę dėl skolos grąžinimo. Taigi, nors ieškovės teigimu atsakovė jai buvo skolinga 10 000,00 Lt, tačiau ji beveik 10 metų dėl šios skolos grąžinimo į atsakovę nesikreipė.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė grąžino ieškovei suteiktą paskolą, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl baudos skyrimo

21. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė teikia teismui vis naujus dokumentus, reiškia nepagrįstus prašymus taip piktnaudžiaudama suteiktomis procesinėmis teisėmis taip vilkindama bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Teismas pažymi, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti jai baudą. Remdamasi turimais duomenimis ir žiniomis ieškovė vertino, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovę, ir teikdama ieškinį siekė įgyvendinti teisės aktų jai suteiktas procesines teises. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė teikė teismui papildomus dokumentus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t.y. teismui pabaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau tai iš esmės neužvilkino bylos nagrinėjimo. Be to, šiuo atveju teismas taip pat įvertina, kad ieškovė vėliau bylą vedė pati, t.y. ne per atstovą, todėl ieškovė galėjo neįvertinti visų aplinkybių, susijusių su reikiamų dokumentų pateikimu teismui, ir reiškiamų prašymų pagrįstumu.

23. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

26. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, t. y. DNSB „Rebalta“ nariams, apie teismo sprendimą praneština CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 120 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. Z. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rebalta“.

Priteisti iš ieškovės R. Z. į valstybės biudžetą 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rebalta“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, t. y. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Varpas“ nariams, teismo sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ tokio turinio pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (S. Daukanto g. 8, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu praneša L. K., B. B., V. N., T. N., I. P., G. S., V. V., R. M., V. Z., A. R., V. V. L., A. T., K. Š., V. O., V. S., D. B., J. N. P., G. A., J. V., O. P., V. Š., O. G., L. P., D. M. G., V. D., J. M., K. V., S. V., A. K., V. D., I. T., L. Š., I. V., O. K., V. R., R. K., N. S., J. J., L. P., R. T., A. P., I. R., D. R., E. Č., Z. B., N. M., O. P., R. A., J. M., N. T., D. A., L. M., V. V., D. G., D. Š., L. G., I. J., J. R., V. P., Ž. S., A. S., R. B., J. A., P. A., V. Z., G. S., A. S., L. G., A. B., A. K., jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovei DNSB „Rebalta“ dėl skolos priteisimo, kurioje jie įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, 2018 m. lapkričio 23 d. paskelbė teismo sprendimą, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys atmestas. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, informuojami, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 46) 390844.“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė