Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-993/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-10
Bylos Nr.: 2A-993/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“, Utenos rajono savivaldybės administracijos, Kruger A
Ieškovas: akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“, Stulz-Wasser
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“
Advokatai: Andrius Baranskis, Neringa Pašukinskaitė, Liutauras Baikštis

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas, Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovų atstovams advokatams Liutaurui Baikščiui, Viliui Bernatoniui,

atsakovų atstovams K. A., advokatei Neringai Pašukinskaitei, advokatui Andriui Baranskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-359-198/2011 pagal ieškovų akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“, Stulz-Wasser und Prozestechnik GmbH ieškinį atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“, Kruger A/S, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“, trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ (institucijos, duodančios išvadą, - Viešųjų pirkimų komisija, Aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkimo procedūrų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija vykdė atvirą konkursą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Atsakovas 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr.VS-622 paprašė ieškovo AB „Požeminiai darbai“ iki 2010 m. gegužės 24 d. (imtinai), vėliau pratęsiant terminą iki 2010 m. gegužės 27 d. CVP IS priemonėmis paaiškinti pateiktą techninį pasiūlymą, atsakant į pateiktus klausimus (b. l. 94) ir 101, t-2). AB „Požeminiai darbai“ 2010 m. gegužės 27 d. pagal perkančiosios organizacijos rašte nurodytus klausimus pateikė paaiškinimus dėl techninio pasiūlymo (T. 2, b. l. 135 - 149) Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2010 m. gegužės 31 d. (protokolas Nr. 25), išanalizavusi Konkurso dalyvių pateiktus techninių pasiūlymų paaiškinimus, nutarė patvirtinti, kad Konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus ir apie AB „Požeminiai darbai“ techninio pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams pranešė ieškovui 2010 m. birželio 1 d. raštu Nr.VS-712. Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. birželio 16 d. (protokolo Nr. 28), tikslu pasitikrinti, ar komisija nesuklydo vertindama Konkurso dalyvių techninius pasiūlymus, nutarė kreiptis į administracijos direktorių dėl ekspertų paslaugų pirkimo inicijavimo ir kitame posėdyje išnagrinėti bei įvertinti eksperto išvadas. Atsakovas 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. VS-861 pranešė AB „Požeminiai darbai“, kad dėl konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo įvertinimo viešųjų pirkimų komisija papildomai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą ir, gavusi eksperto išvadas, apie techninio pasiūlymo vertinimą papildomai informuos dalyvį. Vandentvarkos ekspertas E. K. 2010 m. birželio 28 d. viešųjų pirkimų komisijai pateikė ekspertinę nuomonę dėl Konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus šio konkurso dalyvio techninį pasiūlymą, įskaitant ir papildomą pasiūlymo turinio paaiškinimą (dalyvio 2010 m. gegužės 27 d. raštas Nr.03-06-60) galima konstatuoti, kad dalyvio techninis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 29.1.5 punktu turi būti atmestas dėl ekspertinėje nuomonėje nurodytų priežasčių. Iš viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 1 d. protokolo Nr. 29 matyti, kad dviems komisijos nariams kilo abejonių, ar Konkurso dalyvių AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH ir UAB „Arginta“/Kruger A/S techniniai pasiūlymai vertinti pagal tuos pačius kriterijus, nes dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas išanalizuotas detaliau nei Konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas. Buvo nutarta į komisijos posėdį kviesti išvadas pateikusį UAB „SWECO Lietuva“ vandentvarkos ekspertą E. K.. Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje (protokolas Nr.30) buvo išklausytas ekspertas E. K., kuris pažymėjo, kad dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas parengtas neprofesionaliai, jame daug neteisingų skaičiavimų, prieštaraujančių vieni kitiems duomenų ir informacijos, paaiškinime tikslinti parametrai iki reikiamo dydžio. Ekspertas konstatavo, kad UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, juos vertinant pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH. Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje (protokolas Nr.30) vieno balso (komisijos narės J. I., paskirtos į viešųjų pirkimų komisiją atsakovo direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr.AĮ-419) persvara, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Pirkimo dokumentų 29.1.5. punktu buvo atmestas Konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas 2010 m. liepos 12 d. raštu Nr. VS-1014 pranešė AB „Požeminiai darbai“, kad remdamasis eksperto išvada, pakartotinai įvertino šio dalyvio pasiūlymą ir vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirkimo dokumentų 29.1.5 punktu, priėmė sprendimą atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. AB „Požeminiai darbai“ 2010 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją Nr. 03-06-75, kuri viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 23 d. ( protokolas Nr.33) atmesta kaip nepagrįsta. Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje (protokolas Nr.35) nutarta patvirtinti, kad Konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S finansinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei nutarta patvirtinti konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S pasiūlymo ekonominį naudingumą, lygų 1, bei pritarti sudarytai preliminariai pasiūlymų eilei, į kurią pagal ekonominį naudingumą įrašyta UAB „Arginta“/Kruger A/S. Preliminari pasiūlymų eilė patvirtinta, UAB „Arginta“/Kruger A/S pateiktas pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir pasiūlyta perkančiajai organizacijai sudaryti su UAB „Arginta“/Kruger A/S sutartį. Rangos sutartis Nr.S6-36 su Konkurso laimėtoju UAB „Arginta“/Kruger A/S pasirašyta 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Šalies argumentai

Ieškovai AB „Požeminiai darbai ir Stulz-Wasser und Prozesstechnik GmbH kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 30 įvirtintą bei 2010 m. liepos 12 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo" Nr. VS-1014, adresuotame ieškovui AB „Požeminiai darbai" nurodytą sprendimą, kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija atmetė ieškovų AB „Požeminiai darbai" ir Stulz-Wasser und Prozesstechnik GmbH konkursinį pasiūlymą pateiktą atviro konkurso būdu atliekamam viešajam pirkimui „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba" (pirkimo Nr. 82525);

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 35 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba", kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija preliminariojoje pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta" ir Kruger A/S pasiūlymą;

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 36 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525), kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta" ir Kruger A/S pasiūlymą bei jį pripažino laimėjusiu;

- pripažinti negaliojančia atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Utenos vandenys" ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Arginta" bei Kruger A/S 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. S6-36;

- įpareigoti atsakovą Utenos rajono savivaldybės administraciją atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba" (pirkimo Nr. 82525).

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimas atmesti ieškovų pateiktą pasiūlymą prieštarauja ankstesniam Viešojo pirkimo komisijos sprendimui, remiasi neteisėtai pasitelkto eksperto pateikta, nepatikima ir tendencinga eksperto nuomone, kuri yra parengta pažeidžiant VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir diskriminuojant ieškovus kitų Konkurso dalyvių atžvilgiu, o taip pat ekspertui neteisėtai prisiimant Viešojo pirkimo komisijos kompetenciją. O būtent: perkančioji organizacija ieškovų techninį pasiūlymą jau buvo įvertinusi ir pripažinusi atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus. Tai nurodyta Viešojo pirkimo komisijos ieškovams adresuotame 2010 m. birželio 1 d. rašte „Dėl techninio pasiūlymo vertinimo" Nr. VS-712 bei Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gegužės 31 d. posėdžio protokole Nr. 25 (kaip matyti iš Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolo Nr. 25, „už" atitinkamą sprendimą balsavo visi 7 posėdyje dalyvavę Viešojo pirkimo komisijos nariai, o kaip matyti iš Protokolo Nr. 30, sprendimas buvo priimtas minimalia balsų persvara - „už" balsavo trys komisijos nariai, „prieš" - du komisijos nariai). Taigi, Sprendimas prieštarauja ankstesniam Perkančiosios organizacijos sprendimui ir yra laikytinas neteisėtu. Mano, jog perkančioji organizacija neturėjo teisės pasitelkti eksperto, kadangi to nenumato Konkurso sąlygos - jeigu ekspertus būtų numatyta pasitelkti vertinant Konkurso dalyvių pasiūlymus, tai ši galimybė turėtų būti buvusi paskelbta Konkurso sąlygose. Be to, iš anksto nenumatytas ekspertas jokiais atvejais negali būti pasitelktas, kai Konkurso procedūros jau yra pradėtos vykdyti. Perkančiosios organizacijos pasitelkto vandentvarkos eksperto - UAB „SWECO Lietuva" darbuotojo E. K. 2010 m. birželio 28 d. ekspertinė nuomonė „Dėl konkurso Utenos dumblo įrenginių statyba" dalyvio - jungtinės veiklos partnerių AB „Požeminiai darbai" ir Stulz-Wasser und Prozesstechnik GmbH" techninio pasiūlymo" Nr. V1-1312A ir joje padarytos išvados vertintinos kritiškai, nes ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas, prisiimdamas Viešojo pirkimo komisijos funkcijas eksperto nuomonėje nurodęs, kad, išnagrinėjus ieškovų pasiūlymą, galima konstatuoti, jog dalyvio techninis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir, vadovaujantis pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 29.1.5 punktu, turi būti atmestas. Be to, Perkančiosios organizacijos pasitelkimas eksperto ieškovų techninio pasiūlymo įvertinimui pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kadangi perkančioji organizacija ekspertą pasitelkė faktiškai išimtinai ieškovų pasiūlymo įvertinimui. Kaip matyti iš eksperto nuomonės, aptariamas išimtinai ieškovų pateiktas techninis pasiūlymas. Apskritai mano, kad eksperto atliktas ieškovų pasiūlymo vertinimas yra tendencingas ir vienpusiškas, išvados „pritrauktos“ prie tikslo konstatuoti ieškovų techninio pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams bei esant priešingam ankstesniam Viešojo pirkimo komisijos sprendimui. Tokioje situacijoje Perkančioji organizacija ir Viešojo pirkimo komisija privalėjo suteikti, tačiau nesuteikė galimybės ieškovams pateikti eksperto nuomonėje nurodytų aplinkybių paaiškinimo ir eksperto argumentų paneigimo. Viešojo pirkimo komisija protokole Nr. 30 bei rašte sprendimo yra nemotyvavusi, o tiktai pateikia nuorodą į eksperto nuomonėje pateiktas išvadas. Rašte nėra nurodyta, kokiais motyvais remdamasi Viešojo pirkimo komisija ieškovų pasiūlymą atmetė, t. y. nenurodyta, su kuriomis eksperto padarytomis išvadomis ir kodėl viešojo pirkimo komisija sutiko bei su kuriomis nesutiko ir kodėl. Ieškovų manymu, toks Sprendimas, kuriame Viešojo konkurso komisija pati neatlikusi ieškovų pasiūlymo vertinimo, o tiktai davusi nuorodą į eksperto nuomonę, yra nemotyvuotas ir laikytinas priimtu pažeidžiant VPĮ ir Konkurso sąlygose nustatytą viešojo pirkimo komisijos kompetenciją. Atsakovas atsakyme į pretenziją nepaneigė šių argumentų, tik nurodė, kad sprendimas yra užprotokoluotas.

Ieškovų techninį pasiūlymą Perkančioji organizacija įvertino pažeisdama esminius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo ir nediskriminavimo. O būtent: ekspertas faktiškai vertino tiktai ieškovų techninį pasiūlymą, bet nevertino UAB „Arginta" ir Kruger A/S techninio pasiūlymo. Vertinant ieškovų techninį pasiūlymą buvo taikomi kiti kriterijai ir standartai nei vertinant UAB „Arginta" ir Kruger A/S techninį pasiūlymą, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos skirtingai. Iš UAB „Arginta" ir Kruger A/S paaiškinimų dėl pateikto techninio pasiūlymo buvo prašoma ne mažiau nei 3 kartus, o iš ieškovų - 1 kartą. Nors rašte nurodoma, kad Viešojo pirkimo komisija nusprendė atmesti ieškovų pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau joks pirkimo dokumentų neatitikimas Rašte nepaaiškintas. Net ir eksperto nuomonėje, į kurią rašte duoda nuorodą Viešojo pirkimo komisija, yra argumentuojama, kad ieškovų techniniame pasiūlyme yra kai kurių neatitikimų tarp įvairiose techninio pasiūlymo vietose pateiktų paaiškinimų, o taip pat tarp techniniame pasiūlyme ir ieškovų 2010 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 03-06-60 pateiktų paaiškinimų, tačiau nenurodoma jokių neatitikimų pirkimo dokumentų reikalavimams. Todėl ieškovų techninis pasiūlymas nelaikytinas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų bei negalėjo būti atmestas pirkimo dokumentų reikalavimų neatitikimo pagrindu. Taip pat kai kurios eksperto nuomonėje pateikiamos eksperto išvados yra nepagrįstos argumentais ir skaičiavimais, o kai kurių teiginių, kurių pagrindu ekspertas daro savo išvadas, šaltiniai nėra nurodyti. Eksperto nuomonėje ekspertas nurodo kai kurią netikslią ir pirkimo dokumentams prieštaraujančią informaciją ir ja grindžia savo paties išvadas, kas leidžia abejoti tuo, ar ekspertas tinkamai susipažino ir įvertino Konkurso pirkimo dokumentus. Eksperto nuomonės nekonkretumas ir nepagrindimas konkrečiais skaičiavimais, o taip pat ir teikimas vertinamųjų teisinių išvadų ir išvadų viešųjų pirkimų klausimais, kaip galutinai nustatytų ir neabejotinų, leidžia kritiškai vertinti joje padarytas eksperto išvadas jo nagrinėtais klausimais, o kartu ir visą eksperto nuomonę. Ieškovų nuomone, rangos sutartis yra niekinė ir negalioja, nes antrą kartą vertinant ieškovų techninį pasiūlymą ir priimant Sprendimą, nebuvo laikomasi VPĮ 3 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą konstatuoti, kad dėl to sudarytas viešojo pirkimo sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.78 str. 5 d., 1.80, 1.81 str.). Nagrinėjamu atveju duomenų kad būtų kokių nors kliūčių šalių grąžinimui į iki Rangos sutarties sudarymo buvusią padėtį nėra. Rangos sutartis yra niekinė ir negalioja ir dėl to, kad negalėjo būti sudaryta su Konkurso dalyviu UAB „Arginta" ir Kruger A/S konsorciumu, kadangi jo pasiūlymas prieštaravo pirkimo dokumentų reikalavimams ir privalėjo būti atmestas, nes pagal Konkurso sąlygas rangovas privalo užtikrinti, kad jo paskirti subrangovai atitiktų tinkamumo reikalavimus. Tuo tarpu Konkurso laimėtojo UAB „Arginta" ir Kruger A/S pasiūlyme statybos darbams nurodytas pasitelktinas subrangovas UAB „Grundolita", kuris pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-495/2008, yra už sukčiavimą teistas asmuo, t.y. neatitinka Konkurso sąlygų 4.2.5 punkto reikalavimo. Pripažinus rangos sutartį niekine ir negaliojančia perkančioji organizacija įpareigotina tęsti viešojo pirkimo procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:

- panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 30 įtvirtintą bei 2010 m. liepos 12 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo" Nr. VS-1014, adresuotame AB „Požeminiai darbai" nurodytą sprendimą, kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija atmetė ieškovų AB „Požeminiai darbai" ir Stulz-Wasser und Prozesstechnik GmbH konkursinį pasiūlymą pateiktą atviro konkurso būdu atliekamam viešajam pirkimui „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba";

- panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 35 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba", kuriuo Utenos rajono savivaldybės administracija preliminariojoje pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta" ir Kruger A/S pasiūlymą;

- panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 36 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kuriuo Utenos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta" ir Kruger A/S pasiūlymą bei jį pripažino laimėjusiu;

- pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Utenos vandenys" ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Arginta" bei Kruger A/S 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. S6-36.

Nurodė, kad nors VPĮ 16 straipsnis ir Viešojo pirkimo komisijos reglamento 12 punktas numato perkančiosios organizacijos teisę kviesti ekspertus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar jį įvertinti, tačiau VPĮ nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės iš naujo kartoti praėjusios procedūros etapo, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai pakartotinai vertinant ieškovo techninį pasiūlymą pripažintini neteisėtais. Perkančioji organizacija eksperto paslaugų būtinumą grindė turėdama tikslą „pasitikrinti, ar komisija nesuklydo vertindama techninius pasiūlymus“. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad tiekėjų pasiūlymus nagrinėja bei vertina tik perkančioji organizacija ir sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams priima tik perkančioji organizacija (VPĮ 39 str.), kuri viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, atsižvelgiant į jos narių ekonomines, technines, teisines žinias ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jau šioje viešojo pirkimo procedūros stadijoje ekspertui buvo perkelta viešųjų pirkimų komisijos pareiga įvertinti Konkurso dalyvių techninius pasiūlymus (ieškovo pakartotinai), o ne duoti išvadą eksperto kompetencijai priskirtais klausimais. Atitinkamai šie perkančiosios organizacijos veiksmai, priimant nutarimą kreiptis į administracijos direktorių dėl ekspertų paslaugų pirkimo inicijavimo tikslu pasitikrinti, ar komisija nesuklydo vertindama techninius pasiūlymus, pripažintini neteisėtais. Ne ekspertas, o perkančioji organizacija turi pareigą atsakingai vertinti kiekvieno dalyvio pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams ir įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo jai numatytą pareigą visapusiškai įvertinti pasiūlymus, sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nei viešųjų pirkimų komisijos protokoluose, nei raštuose ieškovui konkrečiai nenurodyta, kuri ieškovų techninio pasiūlymo dalis reikalavo ekspertinio įvertinimo ir kodėl perkančiajai organizacijai toks poreikis atsirado po ieškovų techninio pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimams. Teismo nuomone, šie faktai, aplinkybės įrodo, kad perkančioji organizacija, aiškiai ir konkrečiai nenurodydama tikslo, kurio siekia pasitelkdama ekspertą, pažeidė šioje viešojo pirkimo procedūros stadijoje skaidrumo principą. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ekspertas iš esmės vertino tik ieškovų techninį pasiūlymą. Kito Konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas, kaip ir jungtinės veiklos partnerių AB „YIT Kausta“, UAB „YIT Technika“, Proseco Oy Ltd ir ECO Environment Oy Ltd techninis pasiūlymas įvertintas formaliai (viena pastraipa), nurodant, kad UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis lygiateisiškumo ir nediskriminavo principais visi Konkurso dalyvių pasiūlymai privalėjo būti vertinami vienodais pagrindais, tokia pat apimtimi ir vienodais kriterijais. Viešųjų pirkimų komisija, be motyvų konstatuodama, kad remiantis eksperto pateikta išvada, vienodai vertinti konkurso dalyvių AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH ir UAB „Arginta“/Kruger A/S techninių pasiūlymų negalima, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavo, proporcingumo principus (VPĮ 3 str.1 d.). Ekspertas E. K. 2010 m. birželio 28 d. teikdamas atsakovo viešųjų pirkimų komisijai Ekspertinę nuomonę dėl Konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo nurodė, kad išnagrinėjus šio dalyvio techninį pasiūlymą „...galima konstatuoti, kad dalyvio techninis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 29.1.5 punktu turi būti atmestas...“. Toliau ekspertas nurodo priežastis, dėl kurių ieškovo pasiūlymas turi būti atmestas. Akivaizdu, kad šioje viešojo pirkimo procedūros stadijoje ekspertas viršijo savo kompetenciją, nes ekspertas pasisakė Konkurso dalyvio pasiūlymo įvertinimo klausimu, kai pagal VPĮ 39 straipsnį konkurso dalyvių pasiūlymus vertina tik viešųjų pirkimų komisija. Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 9 d. sprendimas atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas, pasiūlymo atmetimo motyvai nekonkretūs, deklaratyvūs (nurodyta „.techninių pasiūlymų parametrai klaidingi, pasiūlymas parengtas neprofesionaliai, jame daug neteisingų skaičiavimų, prieštaraujančių vieni kitiems duomenų ir informacijos“). Viešųjų pirkimų komisija iš esmės nevertino Konkurso dalyvių pasiūlymų, o priimdama sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, vadovavosi, kaip nurodyta 2010 m. liepos 9 d. protokole Nr. 30, eksperto nuomone, kurioje konstatuota, kad UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, juos vertinant pagal tuos pačius kriterijus kaip ir konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz-Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninį pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, kad Konkurso dalyvių techniniai pasiūlymai buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Todėl dėl ieškovų pateiktų argumentų dėl eksperto nuomonėje nurodytų motyvų nepagrįstumo dėl elektros energijos sąnaudų, biodujų kiekio, pagamintos elektros energijos vertės ir garantuojamos elektros energijos suvartojimo dydžio, iš biodujų pagamintos šiluminės energijos kiekio ir garantuojamos šiluminės energijos suvartojimo dydžio, dėl dumblo sausinimui kiekio bei dumblo sausinimo įrangos pajėgumo ir našumo skaičiavimų plačiau nepasisakoma. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą ar pretenziją, nenurodant konkrečių pasiūlymo ar pretenzijos atmetimo priežasčių ar motyvų ir tokiu būdu apribojant tiekėjų galimybę pasinaudoti teisėmis, kurias jie turi vadovaujantis VPĮ V skyriaus nuostatomis, reiškia, kad neužtikrinamas skaidrumo principo įgyvendinimas (VPĮ 3 str.1 d.). Skaidrumo principas, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, reiškia perkančiosios organizacijos veiksmų prognozuotumą. Aplinkybės, kad perkančioji organizacija nenurodys Konkurso dalyviui (ieškovui) jo pateikto techninio pasiūlymo atmetimo konkrečių motyvų ir pasiūlymo vertinimo pareigą perkels ekspertui, ieškovas numatyti negalėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vertinant Konkurso dalyvių pasiūlymus buvo pažeistas ne tik skaidrumo principas, bet ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris įpareigoja perkančiąją organizaciją visų tiekėjų pasiūlymus įvertinti pagal visus pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kas šiuo konkrečiu atveju padaryta nebuvo. Panaikinus sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimo komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės ( ex iniuria ius non oritur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą konstatuoti, kad dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2008 ir kt.). Konstatavus niekinio sandorio faktą, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo ir atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija turėtų tęsti viešojo pirkimo procedūras.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Arginta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovų AB „Požeminiai vandenys“ ir Stulz-Wasser und Prozestechnik GmbH visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Įstatymas nustato komisijos pareigą įvertinti pasiūlymų techninę dalį iki vokų su pasiūlymo kaina atplėšimo etapo, tačiau niekur nereglamentuoja, kiek kartų, kokiais veiksmais ir kaip konkurso pasiūlymo techninė dalis gali būti vertinama. Tuo tarpu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar kilus abejonių dėl pasiūlymo atitikties, komisija turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti bei analizuoti pasiūlymų turinį ir esmę atitikimo pirkimo dokumentams prasme.

2. Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, todėl kuo mažesnius eksploatacinius kaštus nurodo dalyvis savo pasiūlyme, tuo didesnę pasiūlymo kainą jis gali pateikti, išlaikant aukštą pasiūlymo ekonominio naudingumo balą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog eksploatacinius kaštus paskaičiuoja pats dalyvis, egzistuoja rizika, kad jis, siekdamas įgyti konkurencinį pranašumą, nurodys nepagrįstai mažą eksploatacinių kaštų sumą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovų pasiūlyti eksploatavimo kaštai skyrėsi nuo kitų dalyvių pasiūlymuose nurodytų beveik dvigubai, kas ir sukėlė įtarimą dėl jų apskaičiavimo ir dėl to buvo kreiptasi į ekspertą, kuris patvirtino ieškovų pasiūlyme nurodytų duomenų klaidingumą.

3. Komisija turėjo teisę kviestis ekspertus (VPĮ 16 str.), o nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentai ir patys pasiūlymai buvo itin didelės apimties, todėl kviečiant ekspertą buvo siekiama apginti perkančiosios organizacijos ir viešąjį interesą, išvengiant klaidingų sprendimų ir neteisėtumo.

4. Eksperto kvietimo tikslas – gauti eksperto išvadą dėl visų konkurso dalyvių techninių pasiūlymų atitikties techniniams pirkimo dokumentų reikalavimams. Komisija pripažino neturinti pakankamai specialių žinių įvertinti technines pasiūlymų dalis, todėl ir objektyviai negalėjo bei neturėjo pateikti konkrečių klausimų ekspertui.

5. Vykdydamas sutartį, ekspertas pateikė keturias išvadas dėl keturių konkurso dalyvių pasiūlymų, o ieškovų atžvilgiu pateiktos išvados apimtis yra didesnė būtent todėl, kad atskiros pasiūlymo dalys neatitiko pirkimo dokumentų.

6. Ekspertas gali duoti technine analize paremtas konstatuojamo pobūdžio išvadas ir nagrinėjamu atveju tai pateko į eksperto teikiamų paslaugų apimtį. Iš kitos pusės, minėta eksperto pozicija neturėjo jokios sprendžiamosios galios, kadangi konkurso pasiūlymus vertino ir dėl jų atitikties pirkimo dokumentams sprendimus priėmė komisija. Atitinkamai ekspertas buvo kviestas į 2010 m. liepos 9 d. vykusį komisijos posėdį, kuriame ekspertas nurodė priežastis, lėmusias išvadą dėl ieškovų pasiūlymo neatitikimo techniniams konkurso reikalavimams.

7. Teismas nenurodė jokių argumentų, lėmusių išvadą, jog konkurso dalyvių pasiūlymai buvo vertinami taikant skirtingus kriterijus. Tuo tarpu ieškovai netiksliai citavo komisijos pirmininko pasisakymus 2010 m. liepos 9 d. posėdžio (protokolas Nr. 30) metu. Be to, sprendime nėra nurodytas ir konstatuotas nei vienas įstatymo pažeidimas, todėl išvada apie tariamą principų nesilaikymą tėra nepagrįsta interpretacija ir faktų iškraipymas. Tuo tarpu komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, o procedūrinių reikalavimų nesilaikymas yra nereikšmingas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Tiek atsakovai, tiek ir ieškovai buvo paprašyti paaiškinti savo pasiūlymus ir pagal gautus atsakymus sprendė, kad apelianto ir jo jungtinės veiklos parterio pateikti paaiškinimai nelemia pasiūlymo esmės keitimo, o ieškovų pasiūlymas (atsižvelgiant į eksperto nustatytas aplinkybes ir išvadas) iš esmės skiriasi nuo pirkimo dokumentų.

9. Eksperto išvada yra neatsiejama sprendimo atmesti pasiūlymą dalis, todėl komisijai atmetant ieškovų pasiūlymą, nebuvo būtina perrašyti šias išvadas į sprendimą. Atitinkamai 2010 m. liepos 26 d. atsakyme į ieškovų pretenziją yra konkrečiai nurodyti nesutikimo su ieškovų argumentais dėl eksperto išvados motyvai.

Apeliaciniu skundu atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą.

2. Ne ekspertas, o komisija priėmė sprendimą dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo. Tuo tarpu išvados dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties konkurso sąlygų reikalavimams pateikimas pateko į eksperto teikiamų paslaugų apimtį. Atitinkamai ekspertas vertino ne tik ieškovų, bei ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Arginta“ ir Kruger A/S techninį pasiūlymą.

3. VPĮ neriboja eksperto pasitelkimo ir kai konkurso procedūros jau yra pradėtos vykdyti.

4. Gavę komisijos sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir ekspertinę nuomonę, ieškovai galėjo tinkamai suformuoti savo gynybinę poziciją.

5. Teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti konkretų sprendimą.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Arginta“ apeliacinį skundą, atsakovas Utenos rajono savivaldybė administracija su juo sutinka ir prašo tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai AB „Požeminiai vandenys“ ir Stulz-Wasser und Prozestechnik GmbH prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovus pašalinus iš konkurso, pašalinta bet kokia galima konkurencija, kas neatitinka viešojo intereso. Komisijos sprendimas yra ne ieškovų techninio pasiūlymo įvertinimas, o formalus eksperto išvados patvirtinimas, todėl prieštarauja skaidrumo principui. Komisijos nariais buvo du kvalifikuoti UAB „Utenos vandenys“ darbuotojai (V. Š. ir G. V.), todėl ekspertas komisijai net nebuvo reikalingas. Tuo tarpu nėra aišku, kodėl abejonės dėl ieškovų pasiūlymo kilo po to, kai visi pasiūlymai, įskaitant ieškovų, jau buvo pripažinti tinkamais. Ekspertas padarė neteisingas išvadas, kurios paneigiamos ieškovų atliktais skaičiavimais ir logine argumentacija, o taip pat ieškovų pasitelkto kito eksperto išvadomis. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas manytų, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas yra naikintinas, tai nenagrinėjus kitų komisijos sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų pirmosios instancijos teisme, nebūtų pagrindo apeliacinės instancijos teismui priimti naują sprendimą, o būtų pagrindas visą bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui. Tuo tarpu ieškovų pasiūlymo trūkumai (per mažas homogenizavimo talpos tūris bei per mažo našumo homegenizuoto dumblo siurbliai) yra rašymo apsirikimai, o dumblo homogenizavimo talpos reikalaujamas tūris nėra įtvirtintas pirkimo dokumentuose. Iš kitos pusės, keli neesminiai ieškovų techninio pasiūlymo trūkumai neprilygsta daugkartiniams ir daugeliu atvejų esminiams dalyvio UAB „Arginta“ / Kruger A/S techninio pasiūlymo trūkumams, apie kuriuos ekspertinėje išvadoje neužsiminta. Skirtingai vertintos tapačios aplinkybės skirtingų dalyvių pasiūlymuose, kas prieštarauja nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principams, o ekspertui net nebuvo suformuluoti konkretūs klausimai, kas kelia abejones galimybe atlikti ekspertui priskirtą užduotį. Be to, komisija ieškovų pasiūlymą jau buvo įvertinusi, todėl negalėjo jo vertinti iš naujo. Viešųjų pirkimų reglamentavimas yra viešosios teisės dalis, todėl reikėtų vadovautis principu, kad leidžiama tai, kas įtvirtinta teisės normose, o jokia teisės norma nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai kartoti jau atliktas atskiras viešojo pirkimo procedūras ir jų etapus. Tuo tarpu panaikinus sprendimus dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, o teismas turėjo teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją atnaujinti viešojo pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija žinojo, kad vyksta du teisminiai procesai dėl viešojo pirkimo komisijos padarytų procedūrų pažeidimų, todėl galėjo neskubėti pasirašyti rangos sutarties.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Utenos vandenys“ sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais reikalavimais.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.). Tuo tarpu apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo viešojo pirkimo procedūrų metu padarytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo pagrįstumo nepaneigia.

Byloje nustatyta, kad atsakovo viešojo pirkimo komisija, susipažinusi su ieškovo pateiktais techninio pasiūlymo paaiškinimais, patvirtino, kad jo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus, apie ką ieškovui ir buvo pranešta (T. 1, b. l. 243). Toks perkančiosios organizacijos sprendimas, turint omenyje, kad tuo metu jam buvo atskleista ieškovo pasiūlymo dalis dėl eksploatavimo išlaidų dydžio, kuri pagal konkurso sąlygas (nugalėtojas buvo nustatomas pagal ekonominio naudingumo kriterijų), sudarė 20 procentų lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime (konkurso sąlygų 27 p., t. 1, b. l. 89, 90; 244, 245) neabejotinai sukėlė ieškovui teisėtus lūkesčius dalyvauti tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose bei pretenduoti laimėti konkursą.

Todėl viešojo pirkimo komisijos sprendimas atlikti pakartotinį ieškovo techninio pasiūlymo vertinimą bei vėlesnis pasiūlymo atmetimas, kas yra tolygu savo jau priimto sprendimo panaikinimui (ko nenumato nei VPĮ nuostatos, nei paties konkurso sąlygos), neabejotinai pažeidė ieškovo teisėtus interesus (T. 1, b. l. 155). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia apeliacinių skundų iš esmės teisingi teiginiai, kad VPĮ nereglamentuoja kiek kartų, kokiais veiksmais ir kaip konkurso pasiūlymo techninė dalis gali būti vertinama iki vokų su pasiūlymo kaina atplėšimo etapo, nes taip teigdami apeliantai užmiršta, kad tas pats VPĮ bei konkurso sąlygos numato, kad tiekėjų techninio pasiūlymo vertinimas pasibaigia perkančiajai organizacijai informavus tiekėjus, kad jų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, kas nagrinėjamuoju atveju ir buvo padaryta (T. 1, b. l. 243; T. 3, b. l. 82, 83; konkurso sąlygų 23.7 p., VPĮ 31 str. 2 d.).

Be to, abejones dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kelia ir tai, kad sprendimas dėl pakartotinio pasiūlymų patikrinimo bei eksperto tam tikslui pasitelkimo buvo grindžiamas didele pirkimo objekto apimtimi bei techninių pasiūlymų, kuriuos vertinti reikalingos specialios žinios, sudėtingumu. Tačiau paminėtos aplinkybės, tapusios priimto sprendimo dėl ieškovo pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygom peržiūrėjimo pagrindu, atsakovui buvo žinomos jau skelbiant konkursą. Todėl toks sprendimas (tame tarpe ir dėl eksperto pasitelkimo) paminėtoje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje laikytinas keliančiu abejonės dėl komisijos veiksmų skaidrumo bei vertinamas kaip jos veiksmų neprognozuotumas.

Abejonės kelia ir pats eksperto šioje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje pasitelkimo tikslas. Pagal VPĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas komisija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių. Todėl nagrinėjamu atveju komisija, nors jos sudėtyje ir buvo 2 šios srities (vandentvarkos) specialistai, tame tarpe ir šios srities mokslų daktarė, turėjo teisę pasitelkti ekspertą. Tačiau konkretūs klausimai ekspertui užduoti nebuvo, o ekspertą buvo nutarta pasikviesti tikslu pasitikslinti, ar komisija nesuklydo vertindama techninius pasiūlymus (T. 3, b. l. 91). Tokiu būdu ekspertui, nesant tam teisinio pagrindo, buvo deleguota viešojo pirkimo komisijos kompetencija dėl pasiūlymo vertinimo, ką patvirtina tiek atsakovo paskelbtas konkursas dėl atviro konkurso ,,Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ dalyvių techninių pasiūlymų įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo (T. 3, b. l. 137-0139), tiek ir ekspertinėje nuomonėje dėl ieškovo techninio pasiūlymo esanti teisinė išvada dėl pastarojo pasiūlymo atmetimo (VPĮ 39 str., T. 3, b. l. 98). Be to, svarbu yra ir tai, kad priimant sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, komisija iš esmės vadovavosi vien ekspertine nuomone, nenurodant savo pasiūlymo vertinimo bei ekspertinės nuomonės nekomentuojant (T. 3, b. l. 94, 95). Todėl negalima sutikti su atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog viešojo pirkimo procedūros stadijoje ekspertui buvo perkelta viešojo pirkimo komisijos pareiga įvertinti dalyvių techninius pasiūlymus. Be to, negalima sutikti ir su kitu šio apelianto teiginiu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai prieštarauja pirmos instancijos teismo išvadai, jog ekspertas buvo pasitelktas pakartotinai įvertinti tik ieškovų pasiūlymą. Priešingai, iš byloje pateiktų ekspertinių nuomonių matyti, kad iš esmės buvo vertinamas tik ieškovų pasiūlymas, ką, be kita ko, patvirtina keliais kartais besiskiriančios ekspertinės nuomonės dėl ieškovų pasiūlymo ar ekspertinių nuomonių dėl kitų dalyvių pasiūlymų apimtys (T. 3, b. l. 97, 100, 101 – ekspertinės nuomonės dėl kitų konkurso dalyvių, T. 3, b. l. 98, 102 - 104 ekspertinė nuomonė dėl ieškovų pasiūlymo). Be to, tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos 2010 m. birželio 19 d. raštas ieškovui AB ,,Požeminiai darbai“, kuriame nurodyta, jog dėl konkurso dalyvio AB ,,Požeminiai darbai/Stulz-Wasser und Prozestechnik GmbH“ techninio pasiūlymo įvertinimo komisija papildomai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą ir, gavusi eksperto išvadas apie techninio pasiūlymo vertinimą, papildomai informuos dalyvį (T. 2, b. l. 170). Be to, tokį apelianto teiginį paneigia kito apelianto – UAB ,,Arginta“ apeliacinio skundo teiginiai, kad pakartotinis ieškovo pasiūlymo įvertinimas buvo iššauktas tuo, kad ieškovų pasiūlyti eksploatavimo kaštai skyrėsi nuo kitų dalyvių pasiūlymuose nurodytųjų beveik dvigubai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pastaroji aplinkybė (ieškovų pasiūlytų eksploatavimo išlaidų dydis) komisijai buvo žinoma dar 2010 m. kovo mėn., o tai, kad pakartotinai, jau po to, kai ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu konkurso sąlygas, ieškovų pasiūlymas buvo peržiūrėtas žymiai vėliau (2010 m. birželio mėn.), kaip tik ir nurodo skaidrumo stoką perkančiosios organizacijos veiksmuose.

Be to, apie perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą liudija ir tai, kad gavus ekspertinę nuomonę dėl ieškovų pasiūlymo, kurioje buvo konstatuotos apskaičiavimo klaidos, patiektų duomenų prieštaravimai vieni kitiems ir pan., viešojo pirkimo komisija nesivadovavo konkurso sąlygų 25.1 punkto nuostata bei neprašė ieškovų paaiškinti savo pasiūlymą (šią konkurso sąlygų nuostatą komisija ne kartą taikė kitų konkurso dalyvių atžvilgiu) nors, vadovaujantis atsakovų logika, šioje pirkimo stadijoje tai turėjo būti padaryta. Šia prasme pastebėtina, kad konkurso sąlygų 28.3 punktas, numatantis, jog komisija, vertindama dalyvio techninį pasiūlymą, netaiso dalyvio technologinių skaičiavimų ir padarytų prielaidų, o technologinių skaičiavimų patikimumą dalyvis garantuoja pateikdamas technologinio proceso, elektros energijos kiekio ir reagentų kiekio garantijas (T. 1, b. l. 91 – 92), o pagal teismų praktiką neesminiai tiekėjų pasiūlymų pakeitimai gali būti toleruojami ir nesudaro pagrindo atmesti tiekėjų pasiūlymą.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų aišku, jog šalys skirtingai vertina atsakovo viešojo pirkimo komisijos pirmininko H. Z. pasisakymus 2010 m. liepos 9 d. posėdžio metu dėl negalimumo vienodai vertinti šalių techninius pasiūlymus (T. 3, b. l. 94), tačiau pažymėtina, kad esminiu kriterijumi vertinant pasiūlymus nagrinėjamu atveju buvo atitikimas pirkimo dokumentų reikalavimams, kas galioja vienodai visiems pirkimo dalyviams. Iš kitos pusės, abejones kelia ir komisijos narės J. I., paskirtos į viešųjų pirkimų komisiją tik 2010 m. birželio 21 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-419, atliktas ieškovų pasiūlymo vertinimas (T. 3, b. l. 94), nes, teisėjų kolegijos nuomone, minėta komisijos narė galėjo nespėti tinkamai susipažinti su visa pirkimo, kuriam teiktus pasiūlymus vertinti buvo net pasitelktas ekspertas, dokumentais.

Taigi, aukščiau išdėstytų įrodymų visumą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų pažeidimų vykdant ginčo viešojo pirkimo procedūras. Tuo tarpu šių principų pažeidimai sudarė pagrindą skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais. Todėl, priešingai negu teigiama atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti tarp atsakovų sudarytą rangos sutartį, kuri kaip apeliacinės instancijos teismui paaiškino atsakovų atstovai, iš esmės nebuvo pradėta vykdyti.

Kartu negalima sutikti su kito apelianto teiginiu, kad priėmus skundžiamą sprendimą buvo pažeistas viešas interesas, nes viešo intereso gynimas kaip tik reikalauja, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų atliekamos skaidriai. Tai, jog minėtas skaidrumo principas buvo pažeistas, patvirtino ir tai, kad ieškovus pašalinus iš konkurso, liko vienas pirkimo dalyvis, dėl ko neliko konkurencijos, kas taip pat neatitinka viešo intereso bei viešojo pirkimo tikslų.

Pažymėtina, kad panaikinus neteisėtus viešojo pirkimo komisijos sprendimus perkančioji organizacija privalės iš naujo atlikti viešo pirkimo procedūras nuo to momento, kai buvo atlikti neteisėti veiksmai bei priimti atitinkamus sprendimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas Utenos rajono savivaldybės administracija, neįpareigojo atsakovo priimti konkretų sprendimą (tokios išvados neleidžia daryti nei sprendimo rezoliucinė, nei motyvuojamoji dalys).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Atmetus atsakovų UAB „Arginta“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, iš apeliantų priteistinos ieškovo UAB „Požeminiai darbai“ (pagal byloje esančius duomenis būtent šis ieškovas apmokėjo ieškovų atstovavimo išlaidas) patirtos atstovavimo išlaidos, kurios, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, mažintinos iki 2000 Lt, t. y. po 1000 Lt iš kiekvieno apelianto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ (į. k. 120930752) ir Utenos rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188710442) po 1000 Lt ieškovui akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ (į. k. 133393277) išlaidomas už advokato pagalbą atlyginti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas