Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2780-587/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-12
Bylos Nr.: e2-2780-587/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22512-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: T. V.
Advokatai: Gintarė Dmukauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2780-587/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22512-2016-1;Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.6.2; 2.1.6.1.; 2.1.5.6.; 2.6.1.3.6.; 2.5.6 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingai Gulevičienei,

atsakovui T. V., jo įgaliotiems atstovams J. B., advokatei Gintarei Dmukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė arba VMI prie FM) patikslintu ieškiniu (e. b. kopijos 1 t. b. l. 76-80) teismo prašo priteisti iš atsakovo T. V. (toliau – atsakovas) 11 573,51 Eur paveldėtą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodama ieškinį. Reikalavimai grindžiami tuo, kad VMI prie FM duomenimis, I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), toliau – palikėja) liko skolinga VMI prie FM 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai civilinio kodekso nustatyta tvarka. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis, I. V. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jos sutuoktinis T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas. VMI prie FM 2015 m. kovo 30 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-11707 siuntė pranešimą atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriame informavo, kad po palikėjos mirties liko į valstybės biudžetą nesumokėta 11 573,51 Eur mokestinė nepriemoka bei nurodė padengti šį įsiskolinimą iki 2015 m. balandžio 30 d. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas minėto įsiskolinimo nepadengė, VMI prie FM 2016 m. birželio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1105-237/2016. 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti 11 573,51 Eur įsiskolinimą iš Atsakovo. Atsakovas 2016 m. liepos 19 d. teismui pateikė prieštaravimus. Šių prieštaravimų pagrindu Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį, kuria teismo įsakymą panaikino. I. V. mokestinė nepriemoka susidarė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno AVMI) atlikus ūkininkės I. V. ūkio veiklos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 16 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti Kauno AVMI 2004 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktu Nr. 61-03-24-677, kuris 2004 m. liepos 1 d. patvirtintas Kauno AVMI sprendimu Nr. (04)-K3-485/102 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šiuo sprendimu palikėjai buvo nurodyta sumokėti 153 957 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 1 253,62 Lt PVM delspinigių bei 46 187 Lt PVM baudą.Pareiškėja dėl minėto sprendimo iniciavo mokestinį ginčą, kuris užsitęsė, kol galiausiai buvo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą. Kauno AVMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą už tą patį laikotarpį, 2011 m. lapkričio 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-23, kuriuo patvirtinta ankstesnio patikrinimo metu priskaičiuota 153 957 Lt PVM suma. Kauno AVMI 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (04.3)-K3-30 patikrinimo aktą patvirtino bei nurodė Palikėjai sumokėti 153 957 Lt PVM, 40 309 Lt PVM delspinigių ir 46 187 Lt PVM baudą. Palikėja šį sprendimą apskundė VMI prie FM. VMI prie FM 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 68-72 patvirtino Kauno AVMI sprendimo dalį, kurioje palikėjai nurodyta sumokėti 153 957 Lt PVM ir 40 309 Lt šio mokesčio delspinigių, panaikino sprendimo dalį, kurioje palikėjai paskirta 46 187 Lt PVM bauda, bei nusprendė atleisti ją nuo 40 309 Lt PVM delspinigių. Palikėja VMI prie FM sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK). MGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. S-133(7-110/2012) VMI prie FM sprendimą patvirtino. Tuomet palikėja MGK sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT). Po palikėjos mirties atsakovas perėmė palikėjos procesines teises VAAT nagrinėtame mokestiniame ginče ir palikėjos skundą palaikė. VAAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6226-244/2014 skundą dėl MGK sprendimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas šį VAAT sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-176-556/2015 T. V. apeliacinį skundą atmetė. Šiuo sprendimu LVAT užbaigė mokestinį ginčą ir patvirtino Palikėjos 153 957 Lt PVM prievolę valstybės biudžetui.Be to, po palikėjos mirties Kauno AVMI atliko ūkininkės I. V. ūkio veiklos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. Patikrinimo rezultatai įforminti Kauno AVMI 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-46, kuriame palikėjai papildomai apskaičiuota 10 105 Lt PVM prievolė. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo pažyma Nr. FR0681-64, kurios atsakovas neskundė. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) (mirties dieną) I. V. pagal VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis buvo skolinga valstybės biudžetui 44 589,03 Eur (153 957 Lt) PVM ir turėjo 36 280,12 Eur (125 268 Lt) permoką. Po 2013 m. rugsėjo 4 d. įsiskolinimas biudžetui padidėjo, nes: pateikta PVM deklaracija už 2013 m pirmą pusmetį, kurioje nurodyta mokėtina 143,65 Eur (496 Lt) suma; pateikta žemės mokesčio deklaracija už 2013 metus, kurioje nurodyta mokėtina 194,34 Eur (671 Lt) suma; Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo pažymoje Nr. FR0681-64 patvirtinta palikėjos 2 926,61 Eur (10 105 Lt) prievolė.Pasibaigus mokestiniams ginčams, vadovaudamasis VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintomis taisyklėmis (naujausia redakcija 2015 m. birželio 11 d. Nr. VA-42), mokesčių administratorius palikėjos permoką sugretino su jos mokestinėmis prievolėmis. Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles 2016 m. spalio 28 d. duomenimis, palikėja skolinga valstybės biudžetui 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Šioje byloje delspinigių, apskaičiuotų nuo palikėjos mokestinės prievolės biudžetui, priteisti neprašo.

Atsakomybę už I. V. neįvykdytas prievoles prisiimti ir skolą valstybės biudžetui apmokėti turi atsakovas, kadangi paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties pereina ir teisės bei pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. I. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013 m. gruodžio 4 d. Mano, kad atsakovas apie palikėjos skolas buvo informuotas tinkamai. Iš VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-6226-244/2014 esančių dokumentų matyti, kad Atsakovas 2014 m. vasario 6 d. teismo nutartimi įtrauktas į mokestinį ginčą kaip palikėjos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas. Byloje taip pat yra ūkininkės I. V. gyvulininkystės ūkio vadovo J. B. 2013 m. gruodžio 6 d. atskirasis skundas, kuriame nurodoma, kad J. B. suteikta teisė laikinai atstovauti ūkį šioje byloje pagal T. V. 2013 m. lapkričio 18 d. įgaliojimą. Kaip jau buvo minėta, būtent 2013 m. lapkričio 18 d. Atsakovas priėmė palikėjos palikimą. Vadinasi, iš to galima spręsti, kad suteikdamas įgaliojimą J. B. atstovauti ūkį mokestiniame ginče su VMI prie FM, T. V. buvo susipažinęs su mokesčių administratoriaus atliktu mokestiniu patikrinimu bei palikėjai reiškiamais reikalavimais, ką įrodo aktyvūs jo įgaliotinio veiksmai byloje. Atsakovas per 3 mėnesių terminą buvo informuotas apie skolą valstybės biudžetui, po mokestinio ginčo jam buvo sudarytos sąlygos geranoriškai sumokėti palikėjos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, todėl VMI prie FM išnaudojo visas galimybes išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Atsakovas, kaip įpėdinis, netinkamai laikėsi teisės aktuose jam numatytų pareigų bei nepasinaudojo suteikta galimybe spręsti skolos sumokėjimo klausimą ne teismo tvarka, todėl iš jo priteistina likusi nesumokėta palikėjos skola, t. y. 11 573,51 Eur bei 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, taip pat palaikė ieškovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš atsakovo prašoma priteisti skolą kaip iš paveldėtojo, kurios nesumokėjo mokesčių mokėtoja I. V. ir kuri buvo paskaičiuota atlikto mokestinio patikrinimo metu. Procesas ilgai užsitęsė, kadangi I. V. ginčijo mokesčių administratoriaus patikrinimo aktus, jai mirus į procesą įstojo atsakovas ir toliau tęsė ginčus administraciniame teisme. Galutinai mokestinių ginčų klausimas išspręstas tik 2015 m. sausio 27 d. Tuomet buvo sutvarkyta mokesčių mokėtojo apskaitos kortelė, ir nustačius skolą buvo kreiptasi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo. Atsakovui gera valia skolos nepadengus, buvo nuspręsta kreiptis į teismą. Mano, kad atsakovas tinkamai buvo informuotas apie skolinius įsipareigojimus, kadangi jis ne tik perėmė I. V. teises ir pareigas teisminiame procese, bet žinojo ir turėjo žinoti apie VMI prie LR FM taikytus areštus PVM permokoms, kurie buvo taikomi nuo 2008 m. iki pat 2015 m. kovo 19 d. ieškovė laiko, jog jos reikalavimai buvo tinkamai išviešinti. Atskirsdama į atsakovo argumentus dėl 2009 m. birželio 17 d. pažymos, kurioje nurodyta, jog I. V. valstybei neskolinga pažymėjo, jog šios pažymos buvo išduodamos pagal 2003 m, lapkričio 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viršininko įsakymą „Dėl atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklių bei FR0319, FR0320 ir FR0321 formų patvirtinimo“ Nr. V-298 ir tokiose pažymose neatsispindėdavo mokestiniai ginčai. Paprastai tokios pažymos išduodamos pačio mokesčių mokėtojo prašymu, kad nebūtų kliūtis jam dalyvauti įvairiuose viešuose pirkimuose, konkursuose. Priešingu atveju jie to daryti negalėtų. Todėl ši pažyma nėra įrodymas, kad skolos valstybės biudžetui I. V. neturėjo.

Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (e. b. kopijos 1 t. b. l. 105, 117-120). Nesutikimas grindžiamas tuo, kad prašoma priteisti neva paveldėta suma nieko bendro su realiais ūkio įsiskolinimais neturi. Ieškovė sąmoningai iškraipo faktines aplinkybes ir nutyli aplinkybes, kurios jau nenaudingos. Atsakovas kaip I. V. paveldėtojas įstojo į mokestinį ginčą, kuris galutinai buvo išnagrinėtas LVAT 2015 m. sausio 27 d. nutartimi. Šioje byloje kaip atsakovas dalyvavo ieškovė. Tad jai buvo žinomos palikėjos mirties faktas, kaip ir aplinkybė, kad ieškovė pati nepareiškė pretenzijų paveldėtojui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnį. Ieškovė atsakovui pirmą kartą reikalavimą dėl mokestinių prievolių pareiškė tik 2015 m. kovo 30 d., tačiau jame neįvardijo nei mokestinių prievolių nei reikalavimo pagrindo, nei mokestinės nepriemokos susiformavimo laiko. Be to, atsakovo dalyvavimas mokestiniame ginče nereiškia, kad kreditorius per įstatymo nustatytus terminus reikš pretenzijas paveldėtojui ir kokio mąsto. Mokestinis ginčas buvo ne dėl pareigos sumokėti 153 821 Lt PVM sumą, o dėl jos teisės į PVM atskaitą. Be to, visi baudžiamąją bylą nagrinėję teismai identifikavo, jog 1530821 Lt PVM nebuvo užvaldytas ir nusikaltimas baigtas pasikėsinimo stadijoje. Taigi suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo niekada nebuvo užvaldyta ir grąžinta I. V.. Ieškovė siekia iš atsakovo prisiteisti tą pačią sumą, susiformavusią PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. pagrindu, kai nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atskaitytas PVM, į kurį neturėta teisės grąžintas nebuvo. Ieškovė nurodo, kad palikėjos mirties dienai ji apskaitė 153 957 Lt PVM nepriemoką, tačiau akivaizdu, kad I. V. neturėjo pareigos sumokėti į valstybės biudžetą nei vieno lito PVM, susidariusio už 2003 m. II pusmetį, nes tai yra suma, kurią buvo siekiama susigrąžinti iš biudžeto ir kuri nebuvo grąžinta. Ieškovės pretenzijos turi būti atmestos, nes jos pareikštos nesilaikant CK nuostatų, praleidus terminus. Ieškovė termino neprašo atnaujinti, nenurodo praleidimo priežasčių, be to, ieškinio pateikimo dienai yra suėjęs naikinamasis 3 metų terminas pretenzijoms paveldėtojui pareikšti. Pažymima, kad atsakovo dalyvavimas mokestiniame ginče visiškai nereiškia, kad kreditorius pateikė pretenzijas įpėdiniui, nes šioje byloje ieškovė naudojasi teise neprašydama priteisti delspinigių. Tuomet iš kur atsakovas, dalyvaudamas mokestiniame ginče dėl PVM atskaitos, kuri galutiniais teismų sprendimais buvo paneigta, kaip ir nustatyta, kad šiais veiksmais PVM nebuvo užvaldytas, gali žinoti, kokias papildomas pretenzijas turi ieškovė. Papildomai nurodo, kad VMI prie FM savo laiku diegė naują apskaitos sistemą, kas gali reikšti, kad duomenys apie I. V. mokestines skolas ir apskritai prievoles, perkelti neteisingai arba nekorektiškai. Atsakovui nebuvo žinoma apie mokestines I. V. nepriemokas, kaip ir apie permokas. MAĮ numatytas 5 metų mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Kontekste to, kad teismai jau yra nustatę, kad 153 957 Lt PVM atskaitos suma nebuvo panaudota, visiškai neaišku, ar nėra praleistas 5 metų mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas, nes neaišku, kokias sumas ieškovė apskaitos ir kokias nori prisiteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiuose atsakovas savo pozicijos nepakeitė, atsiliepimą palaikė jame išdėstytas motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ūkio reikalai jam nebuvo žinomi, nes ūkio valdyme jis niekada nedalyvavo.

Atsakovo įgaliotas atstovas J. B. teismo posėdžių metu palaikė atsakovo poziciją ir patikslintą ieškinį prašė atmesti visiškai. Išsamią savo poziciją išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismo posėdžio metu perskaitė ir kuriuos teismas prijungė prie bylos (e. b. kopijos b. l. 61-66).

Atsakovo atstovė advokatė Gintarė Dmukauskienė atsakovo atsiliepimą palaikė jame išdėstytais motyvais, atsakovo nesutikimą su patikslintu ieškiniu dar pagrindė teisiniais argumentais ir prašė jį atmesti visiškai. Papildomai akcentavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė neteisingai atliko nepriemokų ir permokų įskaitymą. Nėra įvertintos 2002-2003 m. deklaracijos, kurios VMI prie LR FM įteiktos su 2003 m. sausio 6 d. ir 2003 m. birželio 30 d. prašymais. Šie dokumentai privalėjo būti įvertinti. Atsakovai dokumentų originalų neturi, kadangi jie buvo paimti poėmių metu, tai atsispindi iš dokumentų poėmių aktų ir jie turi būti VMI. Be to, byloje yra 2009 m. birželio 17 d. pažyma, kad I. V. skolų valstybei neturi. Dabar ieškovė nurodo, kad skola kilusi iš 2002 m., nors 2009 m. ieškovė pati pripažino, kad I. V. skolų valstybei neturi. Vadinasi tuo metu įvertino visas turimas deklaracijas ir todėl išdavė tokią pažymą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio. Kreditorius pagal įstatymą turėjo per 3 mėnesius kreiptis į skolininko turto paveldėtoją arba notarą. Ieškovė to per įstatymų nustatytą terminą nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Dėl reikalavimo teisės.

Iš rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo ūkininkė, turėjo avininkystės ūkį ir buvo PVM mokesčio mokėtoja. I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinis T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (e. b. kopijos 1 t. b. l. 14). Ieškovės skaičiavimu I. V. liko skolinga valstybės biudžetui 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio (e. b. kopijos 1 t. b. l. 12). Ieškovė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo reiškia kaip I. V. teisių ir pareigų paveldėtojui. Į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo teismo įsakymu ieškovė kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, tenkinant jos reikalavimus 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas teismo įsakymas, kuris Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, skolininkui pareiškus prieštaravimus ir nurodžius, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), panaikintas (e. b. kopijos 1 t. b. l. 106-108). Į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi 2016 m. lapkričio 4 d. (e. b. kopijos 1 t. b. l. 9). Laiko, kad I. V. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo tinkamai išviešintas ir jos paveldėtojui žinomas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas pareikšti pretenzijas palikimą priėmusiam įpėdiniui nepraleistas. Atsakovas su patikslintu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Pirmiausia laiko, jog ieškovė neturi teisės reikšti jam ieškinio, kadangi praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui, testamento vykdytojui arba plikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto ir jau suėjęs naikinamasis 3 metų terminas. Antra, patikslintas ieškinys nepagrįstas, kadangi neįrodyta, jog būtent tokio dydžio mokestinę prievolę valstybei turi I. V.. Atsakovo nuomone, I. V. valstybei pridėtinės vertės mokesčio neskolinga.

Byloje kilo ginčas dėl skolos valstybės biudžetui priteisimo iš paveldėtojo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo paveldėtojui, kadangi galimai per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė pretenzijų palikimą priėmusiam įpėdiniui, todėl teismas pirmiausia pasisako šiuo klausimu.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimas pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2006 ir kt.). Kasacinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, taip pat nurodė, jog reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą be apyrašo (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinis T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (e. b. kopijos 1 t. b. l. 14, 127). Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013 m. gruodžio 4 d. Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės raštas patvirtina, kad į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą I. V., mirusios 2013 m. rugsėjo 4 d., kreditoriai nesikreipė ir nepareiškė reikalavimų palikimą priėmusiam asmeniui (e. b. kopijos 1 t. b. l. 127). Oficialiai dėl I. V. skolos į jos teisių ir pareigų perėmėją T. V. ieškovė kreipėsi 2015 m. kovo 30 d. raštu Nr. (23.01-08)RNA-11707 (e. b. kopijos 1 t. b. l. 13). Taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės ir palikėjos I. V. ilgą laiką vyko mokestiniai ginčai (e. b. kopijos 1 t. b. l. 33-68), I. V. ūkį pagal įgaliojimą tvarkė J. B., kuris šioje byloje yra ir atsakovo įgaliotas atstovas, ir mirusios I. V. tėvas. Dar esant gyvai I. V., Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų I. V. avininkystės ūkio ir I. V. skundą atsakovei VMI prie LR FM dėl sprendimų panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMI prie LR FM 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 68-72 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 8-5-133 (Liteko duomenys, e. b. kopijos 1 t. b. l. 37-38). Teisminiame procese nuo pat pradžių kartu su I. V. dalyvavo jos įgaliotas atstovas J. B. (LITEKO duomenys). Mirus I. V. į teisminį procesą kaip I. V. teisių ir pareigų perėmėjas įstojo atsakovas T. V. (Liteko duomenys). Minėtas teisminis procesas baigėsi 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį (e. b. kopijos 1 t. b. l. 33-36). Taigi, nors oficialiai dėl I. V. skolos ieškovė į atsakovą kreipėsi tik 2015 m. kovo mėnesį, tačiau pirmiau nurodyti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad netiesiogiai apie I. V. galimą skolą valstybės biudžetui atsakovui buvo žinoma jau palikimo priėmimo metu. Atsakovas su I. V. buvo sutuoktiniai, jos ūkio reikalais rūpinosi tėvas J. B., ginčai tarp VMI prie LR FM ir I. V. dėl patikrinimų aktų teisėtumo tęsėsi daugelį metų. Nors atsakovas nurodė, kad ūkio reikalais visiškai nesidomėjo, tačiau neteigė ir neįrodinėjo, jog su I. V. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Todėl neįtikimas atsakovo argumentas, jog jam apie galimus I. V. įsiskolinimus valstybės biudžetui ir dėl to vykstančius ginčus bei teisminius procesus visiškai nieko nebuvo žinoma iki priimant I. V. palikimą. Pažymėtina, kad aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad areštas pridėtinės vertės permokai I. V. buvo taikytas 2008 m. gegužės 16 d., t. y. dar iki palikėjos mirties, ir panaikintas tik 2015 m. kovo 19 d. (e. b. 3 t. b. l. 35-39). Remiantis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, VMI prie LR FM areštavus I. V. pridėtinės vertės permoką, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį, t. y. atsakovą T. V., apie palikėjos skolas konkretaus kreditoriaus VMI prie LR FM atžvilgiu, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl ieškovės reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas.

Dėl skolos.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo T. V., kaip I. V., mirusios 2013 m. rugsėjo 4 d., teisių ir pareigų perėmėjo, 11 573,51 Lt paveldėtos skolos. Reikalavimą grindžia tuo, jog VMI prie LR FM duomenimis I. V., mirusi (duomenys neskelbtini), liko skolinga VMI prie LR FM 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, jo paskaičiavimu, ne I. V. skolinga valstybei pridėtinės vertės mokesčio, o jai nėra grąžinta iš valstybės biudžeto 26 634 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kadangi ieškovė neįtraukė į apskaitą visų grąžintinų pridėtinės vertės mokesčių sumų, be to, 2009 m. birželio 17 d. pažyma Nr. PS21-298 patvirtina, kad iki šios dienos pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis I. V. atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais.

Iš rašytinių bylos įrodymų bei duotų paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno AVMI), atlikus ūkininkės I. V. ūkio veiklos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 16 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. gegužes 10 d. patikrinimo aktu Nr. 61-03-24-677, buvo papildomai apskaičiuota 153 957 Lt pridėtinės vertes mokesčio, 1 253,62 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 46 187 Lt PVM bauda (e. b. kopijos 1 t. b. l. 65 a. p.- 68). 2004 m. liepos 1 d. Kauno AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-85/102 patvirtinta 155 210,62 Lt mokestinė nepriemoka (e. b. kopijos 1 t. b. l. 63-65). I. V. dėl minėto sprendimo iniciavo mokestinį ginčą, kuris užsitęsė, taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 68-306, atnaujino mokestinio ginčo procesą dėl Kauno AVMI 2004 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (04)-K3-485 ir nurodė atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Kauno AVMI, atlikus pakartotinį patikrinimą 2011 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-23 buvo patvirtinta ankstesnio patikrinimo metu apskaičiuota 153 957 Lt pridėtinės vertės mokesčio (e. b. kopijos 1 t. b. l. 53-62). 2012 m. vasario 2 d. Kauno AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.3)-K3-30 patvirtinta 153 957 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 40 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 46 187 Lt pridėtinės vertės mokesčio bauda (e. b. kopijos 1 t. b. l. 47 a. p.-52). Nesutikdama su Kauno AVMI 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (04.3)K3-30, I. V. skundu kreipėsi į VMI prie FM, prašydama panaikinti Kauno AVMI 2012 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (04.3)-K3-30. VMI prie FM 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 68-72 patvirtino Kauno AVMI sprendimo dalį, kurioje I. V. nurodyta sumokėti 153 957 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 40 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, panaikino sprendimo dalį, kurioje I. V. paskirta 46 187 Lt pridėtinės vertės mokesčio bauda, bei nusprendė atleisti ją nuo 40 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių (e. b. kopijos 1 t. b. l. 44-47). Minėtą sprendimą I. V. apskundė Mokestinių ginčų komisijai (toliau – MGK). Išnagrinėjusi I. V. skundą, MGK 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. Nr. 5-133(7-110/2012) patvirtino VMI prie FM sprendimą (e. b. kopijos 1 t. b. l. 39 a. p.-43). Nesutikdama su MGK 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. Nr. S-133(7-110/2012), I. V. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau VAAT), ginčijo šį MGK sprendimą. I. V. 2013 m. rugsėjo 4 d. mirė. I. V. turtą 2013 m. lapkričio 18 d. paveldėjo jos sutuoktinis T. V. (e. b. kopijos 1 t. b. l. 14). T. V. perėmė I. V. procesines teises VAAT nagrinėtame mokestiniame ginče ir I. V. skundą palaikė. VAAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6226-244/2014 skundą dėl VMI prie FM ir MGK sprendimu atmetė kaip nepagrįstą (e. b. kopijos 1 t. b. l. 37-38). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-176-556/2015 T. V. apeliacinį skundą atmetė, o VAAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (e. b. kopijos 1 t. b. l. 33-36). Taip pat nustatyta, kad po I. V. mirties Kauno AVMI atliko ūkininkės I. V. ūkio veiklos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. Patikrinimo rezultatai įforminti Kauno AVMI 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-46, kuriame I. V. papildomai apskaičiuota 10 105 Lt PVM prievolė (e. b. kopijos 1 t. b. l. 19-32). Minėtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo pažyma Nr. FR0681-64 (e. b. kopijos 1 t. b. l. 15-18). Minėtos pažymos atsakovas T. V. neskundė. Šiai dienai pagal išrašą iš VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos bei pateiktas detalias skaičiuotes, atlikus sugretinimus su I. V. mokėtinomis prievolėmis, I. V., mirusi (duomenys neskelbtini), liko skolinga 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio (e. b. kopijos 1 t. b. l. 12, 14-148, 2 t. b. l. 3-6).

Atsakovas su patikslintu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Vienas iš argumentų, jog 2009 m. birželio 17 d. pažyma patvirtina, kad pagal iki tos dienos pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis I. V. atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Iš tiesų byloje yra Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 17 d. pažyma Nr. PS21-298, kurioje nurodyta atsakovo pateikta informacija (e. b. 4 t. b. l. 30). Ieškovės atstovė nurodė, kad ši pažyma nepatvirtina skolos valstybei nebuvimą, kadangi šios pažymos būdavo išduodamos mokesčių mokėtojo prašymu, paprastai dėl dalyvavimo įvairiuose konkursuose ar viešuosiuose pirkimuose, kitais atvejais, ir į jas nebūdavo įtraukiamos sumos dėl kurių vyko mokestiniai ginčai. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja A. T., kuri yra VMI prie LR FM darbuotoja, apskaitos skyriaus specialistė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos parodymais, be to, jau pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokestinis ginčas tarp I. V. ir VMI prie LR FM buvo, tęsėsi ilgą laiką ir pasibaigė tik 2015 m. sausio 27 d. LVAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo patvirtinta I. V. 153 957 Lt PVM prievolė valstybės biudžetui. Netgi darant prielaidą, jog iš tiesų minėtoje pažymoje pateikta informacija yra išsami ir teisinga, tai ji patvirtina tik tai, jog tuo metu, t. y. 2009 m. birželio 17 d. I. V. nebuvo skolinga valstybės biudžetui. Tačiau kaip jau pirmiau teismas nustatė, Kauno AVMI, atlikus pakartotinį patikrinimą 2011 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-23 buvo patvirtinta ankstesnio patikrinimo metu apskaičiuota 153 957 Lt pridėtinės vertės mokesčio (e. b. kopijos 1 t. b. l. 53-62). Tai reiškia, jog vėliau atlikto patikrinimo metu, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, buvo paneigta 2009 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. PS21-298 pateikta informacija, todėl teismas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 17 d. pažymos Nr. PS21-298 nelaiko įrodymu, patvirtinančiu I. V. mokestinės prievolės nebuvimą ir šis atsakovo argumentas apie skolos nebuvimą laikytinas neįrodytu.

Kaip jau minėta, LVAT 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-176-556/2015 T. V. apeliacinį skundą atmetė, o VAAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (e. b. kopijos 1 t. b. l. 33-36). O tai reiškia, jog šiuo sprendimu LVAT užbaigė mokestinį ginčą ir patvirtino I. V. 153 957 Lt (44 589,03 Eur) PVM prievolę valstybės biudžetui, todėl nustatyto dydžio mokestinė prievolė neginčytina. Ieškovė atlikusi sugretinimus su I. V. mokėtinomis prievolėmis, nustatė, kad I. V. liko skolinga 11 573,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio (e. b. kopijos 1 t. b. l. 12, 14-148, 2 t. b. l. 3-6). Dėl šios skolos sumokėjimo raštu buvo kreiptasi į atsakovą T. V. (e. b. kopijos 1 t. b. l. 13), tačiau byloje įrodymų apie prievolės įvykdymą nėra. Iš esmės tarp šalių ginčas kilo dėl galutinio skolos dydžio, nes atsakovo ir jo atstovų teigimu ieškovė įvertino ir įskaičiavo ne visas grąžintinas PVM sumas, o būtent: neišspręstos ir į galutinę prašomą priteisti sumą neįskaičiuotos PVM sumos pagal I. V. 2003 m. sausio 6 d. ir 2003 m. birželio 30 d. prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (e. b. kopijos 2 t. b. l. 20-27). Bylos nagrinėjimo metu itin išsamiai buvo aiškinamasi, kokios sumos buvo įskaičiuotos, kokios mokesčių mokėtojai grąžintos, šioms aplinkybėms išsiaiškinti buvo iškviesta ir apskaitos skyriaus specialistė A. T., kuri išaiškino, kaip susidaro galutinė skolos suma 11 573,51 Eur. Todėl teismui abejonių dėl 11 573,51 Eur skolos sumos nekyla. Vis tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog objektyvių įrodymų, kad į galutinę skolos sumą yra įskaičiuotos grąžintinos PVM sumos pagal I. V. 2003 m. sausio 6 d. ir 2003 m. birželio 30 d. prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog šie prašymai įstatymų nustatyta tvarka buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai. Ieškovė nurodė, kad tokių dokumentų I. V. byloje nėra, atsakovas jų pateikti taip pat negalėjo, nurodė, kad šie klausimai iki šios dienos neišspręsti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas pats negali įskaityti grąžintinos PVM sumos pagal I. V. 2003 m. sausio 6 d. ir 2003 m. birželio 30 d. prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ir tokiu būdu koreguoti priteistiną sumą, kadangi šie prašymai įstatymo nustatyta tvarka neišspręsti, su minėtais prašymais pateiktos I. V. deklaracijos nėra patikrintos, o tai reiškia, kad jose nurodytos grąžintinos PVM sumos mokesčių administratoriaus nėra patvirtintos. Deklaracijos teiktos tik kaip prašymo priedas su deklaraciją užpildžiusio asmens nurodytais duomenimis. Be to, minėtų dokumentų pateiktos tik nepatvirtintos kopijos. Todėl nesant objektyvių duomenų apie konkrečią patvirtintą, bet neįskaitytą grąžintiną PVM sumą, priteistina skolos suma negali būti mažintina.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą aplinkybių visetą, ieškovės patikslintas ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visa apimtimi – iš atsakovo T. V. priteistina 11 573,51 Eur paveldėta skola (CPK 185 straipsnis).

Dėl senaties taikymo.

Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, jog byloje galimai yra praleistas ieškinio senaties terminas tokiai skolai išieškoti, kadangi kabama apie 15 metų senumo įvykius, kai tuo tarpu MAĮ numato 5 metų mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminus. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos, faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas.

Ieškinio senatis taikoma tik ginčo šalies reikalavimu, o šiuo atveju atsakovas prašo jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalys). MAĮ 107 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas (įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėt atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad mokestinis ginčas tęsėsi nuo skundo padavimo teritoriniam mokesčių administratoriui, t. y. nuo 2012 m. vasario 21 d. iki ginčo išnagrinėjimo LVAT, t. y. iki 2015 m. sausio 27 d., todėl visiškai sutiktina su ieškovės argumentu, jog minėtu laikotarpiu buvo sustabdytas ginčo sumų priverstinis išieškojimas MAĮ 110 straipsnio 1 punkto pagrindu ir mokestinio išieškojimo senatis buvo nutrūkusi, kaip numato MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Pažymėtina, kad MAĮ 108 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog po išieškojimo senaties termino nutrūkimo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – nuo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose įsiteisėjimo dienos, todėl teismas vertina, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs.

Dėl procesinių palūkanų.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 573,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patenkintas visiškai, todėl valstybės patirtos 270,03 Eur išlaidos, kurias sudaro 260 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, ir 10,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, buveinė Vasario 16-osios g. 14, LT-0514 Vilnius, 11 573,51 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 51 ct) paveldėtą skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 573,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 270,03 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė