- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- I-6226-244/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- T. V., I. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui T. V. ir pareiškėjo atstovui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V. avininkystės ūkio ir T. V. (I. V. teisių perėmėjas) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (t. 1, b. l. 1–3, 40–42) prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-05-04 sprendimą Nr. 68-72; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-08-02 sprendimą Nr. 8-5-133; 3) sustabdyti vykdymą, kol bus išspręsta byla Strasbūre.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad I. V. avininkystės ūkio direktorius J. B. su dukra I. V. atgavo J. B. tėvo žemes Raseinių rajone ir įkūrė ūkį, avininkystės muziejų ir išaugino daugiau kaip 1 300 avių bandą. Išaugintomis avimis aprūpina maisto įmones, veislinėmis avimis ūkininkus, sukūrė darbo vietas kaime, puoselėja kultūrą. Pareiškėjas skunde teigia, kad gavo dovaną ir paskolas iš UAB „Vasario koncernas“ ir iš Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos. Tai patvirtina kasos pajamų orderis, o 1 500 000 Lt dovana yra patvirtinta notaro. Skunde nurodoma, kad mokesčių administratorius, įteisindamas 1 500 000 Lt dovanojimą, iš J. B. pensijos atskaito 20 proc. pelno mokestį, o tai, pareiškėjo teigimu, rodo, kad pinigai realiai buvo. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai teigiama, kad ūkis nepateikė pirminių laikotarpio nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2003 m. birželio mėnesio apskaitos dokumentų. Tokių dokumentų prokuratūra nepriėmė, nors pareiškėjas juos teikė. Turtas yra registruotas kaip technika, pastatai, žemė, o avys – veterinarijos registre pagal asmeninius identifikavimo ženklus. Tai paneigia prokuratūros teiginius, kad jokio turto ir ūkio nėra. Pareiškėjas remiasi L. G. 2008-06-02 pareiškimu dėl 2003-10-04 apklausos protokolo, kuriame nurodyta, kad parodymai buvo teikti dėl psichologinio spaudimo, tikintis, kad bus atleistas nuo atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, kad pinigų pavedimą UAB „Elekstas“ matė liudininkai, jie tai patvirtino teisme. Nurodė, kad būtent jis, kaip pinigų perdavėjas, pasirašė ant skolinimo orderių, viskas įtraukta į avininkystės ūkio apskaitą. Skunde teigiama, kad tai, kad darbai, kurių vertė 2 mln. Lt, atlikti, patvirtina teismo skirta ekspertizė. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) su skundu prieš Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 75–78) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Komisijos 2012-08-02 sprendimu Nr. S-133 (7-110/2012) buvo patvirtintas VMI 2012-05-04 sprendimas Nr. 68-72, kuriuo patvirtinti Kauno apskrities VMI 2012-02-02 sprendimo Nr. (04)-K3-30 dalies nurodymai pareiškėjui sumokėti 153 957 Lt PVM ir 40 309 Lt PVM delspinigių. Kauno apskrities VMI patikrinimo metu nustatė, kad 2003 m. liepos mėnesį UAB „Elekstas“ įformino aštuonis įvykdytų darbų aktus (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8), pagal kuriuos pareiškėjo avių auginimo ūkyje buvo atlikta statybos darbų už 1 669 509 Lt, PVM 153 821 Lt, iš viso už 1 823 330 Lt. Apmokėti už atliktus darbus UAB „Elekstas“ 2003-07-30 išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: GEB Nr. (duomenys neskelbtini) (814 950 Lt suma (PVM neapskaičiuotas)) ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 008 380 Lt suma (iš tos sumos 153 821 Lt PVM)), tačiau buvo nustatyta, kad bendrovė statybos darbų faktiškai neatliko, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į PVM atskaitą. Pareiškėjas grindžia reikalavimus, ginčydamas Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose dėl pareiškėjo veiksmų nustatytas aplinkybes, kurios yra iš naujo neįrodinėjamos ir privalomos visoms institucijoms ir asmenims. Pareiškėjas nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kad realiai ūkinė operacija vyko tomis sąlygomis, kurios užfiksuotos ginčo PVM sąskaitoje faktūroje. Ūkinės operacijos realumą ir atitiktį sąlygoms, užfiksuotoms PVM sąskaitoje faktūroje, pareiškėjas grindžia 2006 m. statybos ekspertizės aktu, tuo, kad už paslaugas realiai atsiskaitė su UAB „Elekstas“, bei savo paaiškinimais, kurie vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija. Net jei byloje būtų nustatyta tiksli ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. po 2002-10-08, atliktų darbų vertė, tai savaime nereikštų, kad visus to laikotarpio darbus atliko UAB „Elekstas“ (šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, nes nėra ginčo objekto pradinės būklės įvertinimo akto). O teisė į PVM atskaitą galima tik jei prekės ar paslaugos įsigyjamos iš PVM mokėtojo, vykdančio ekonominę veiklą. Apmokėjimo faktas pats savaime neįrodo, kad darbus atliko būtent UAB „Elekstas“ ir tiek, kiek nurodyta buhalterinės apskaitos dokumente.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Elekstas“ vardu išrašytą 2003-07-30 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. (duomenys neskelbtini) . Inspekcija neigia šią pareiškėjo teisę, motyvuodama tuo, kad ūkinės operacijos realiai nevyko. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti ginčo nagrinėjimą, iki bus išspręsta jo byla EŽTT.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. liepos mėnesį UAB „Elekstas“ įformino aštuonis įvykdytų darbų aktus (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8), kuriuose užfiksuota, kad atlikta statybos darbų už 1 669 509 Lt, PVM – 153 821 Lt, iš viso už 1 823 330 Lt. Apmokėti už dokumentuose fiksuotus darbus UAB „Elekstas“ 2003-07-30 išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: GEB Nr. (duomenys neskelbtini) (814 950 Lt suma (PVM neapskaičiuotas)) ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 008 380 Lt suma (iš tos sumos 153 821 Lt PVM)).
Pareiškėjas teigia, kad realiai darbus atliko UAB „Elekstas“. Tai, kad darbai buvo atlikti už ginčo sumą, patvirtina 2006 m. atlikta teismo skirta ekspertizė, kurioje konstatuojama, kad naujų darbų buvo padaryta už 2 mln. Lt. Tačiau Inspekcija teigia, kad ginčo PVM sąskaita faktūra neturi juridinės galios, nes joje nurodyta realiai neįvykusi ūkinė operacija, o tokios PVM sąskaitos faktūros pagrindu teisė į PVM atskaitą negalima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011 nustatyta, kad rekonstrukcijos / statybos darbai pareiškėjo buvo atlikti (priešingai, nei teigia Inspekcija), tačiau Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad realiai ūkinės operacijos nevyko tomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu pareiškėjas siekia teisės į PVM atskaitą. Komisija taip pat konstatavo, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokios vertės darbai realiai buvo atlikti. Nors 2006-10-17 statybos ekspertizės akte Nr. 06-10/1 nurodyta, kad UAB „Elekstas“ 2002 ir 2003 m. 8 darbų atlikimo aktais įforminti darbai atitiko 2002-11-01 paruoštą darbų sąmatą, tačiau ekspertizėje kalbama apie darbų įforminimo atitikimą, o ne jų atlikimo realumą. Ekspertizės akte nurodyta, kad prieš projektuojant nebuvo atlikti statybiniai tyrinėjimai, projektas paruoštas ne visas (nepateikta dokumentacija, susijusi su inžinerinių lauko ir vidaus tinklų dalimi), neatlikta projekto ekspertizė ir kt. Ekspertizės akte pažymėta, kad norint įvertinti galimai atliktų darbų kainą buvo sudaryti apytikriai sąmatiniai skaičiavimai. Be to, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-20 nutartyje baudžiamojoje byloje, nebuvo nustatyta aplinkybė, kad į avių fermą buvo investuota daugiau nei 2 mln. Lt. Tokia suma Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje minima tik vertinant apeliantų teiginius, susijusius su antrosios (2006 m.) ekspertizės duomenimis. Pažymėtina, kad pirminėje ekspertizėje (2004-01-09 statybos ekspertizės aktas Nr. 03-10/16) nurodyta, kad 2002-10-01 darbų kiekio žiniaraščiuose ir 2003-04-30 lokalinėse sąmatose bei atliktų darbų aktuose nėra atlikti visi ūkio renovacijos darbai. Be to, nustatyta, kad kai kurie darbai buvo atlikti iki 2002-10-08, nors darbai, kaip deklaruojama pareiškėjo, buvo atliekami siekiant pasinaudoti 2002-10-08 tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimų agentūros pasirašytos sutarties pagrindu gautinomis SAPARD lėšomis po 2002-10-08. Abiejuose ekspertizės aktuose nurodyta, kad ruošiant projektinę dokumentaciją nebuvo apskaičiuota statybos kaina, todėl tikroji statybos darbų vertė nėra žinoma. Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, nei kokia statybos / rekonstrukcijos darbų dalis buvo atlikta ginčui aktualiu laikotarpiu, nei kokios vertės darbai buvo realiai atlikti.
Atsakovės teigimu, iš pareiškėjo skundo matyti, kad faktiškai yra ginčijami Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendis, Kauno apygardos teismo 2010-12-01 nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-20 nutartis, tačiau įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, teismų nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos.
Byloje nėra jokių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad visus realiai atliktus darbus vykdė būtent UAB „Elekstas“. Kaip nurodoma 2006 m. ekspertizės akte, „nustatyti, ar UAB „Elekstas“ atlikimo darbų aktuose nurodytus darbus atliko ir kokia apimtimi, nėra galimybės, nes nėra objekto pradinės būklės įvertinimo akto“. Kad ruošiant projektinę dokumentaciją nebuvo atliktas esamų pastatų techninės būklės įvertinimas, nurodoma ir 2004 m. ekspertizės akte. Kauno AVMI specialisto išvadose taip pat nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti, ar darbus tiek, kiek jie realiai buvo atlikti, atliko UAB „Elekstas“, ar šie darbai buvo atlikti ūkio būdu. Esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, o situacijoje, kai ūkinė operacija yra neįvykusi tarp apskaitos dokumentuose nurodytų subjektų ar įvykusi kitomis sąlygomis, nei nurodyta apskaitos dokumente, turi būti sprendžiamas ir analizuojamas klausimas, koks buvo tikrasis ūkinės operacijos turinys. Be to, pastaraisiais atvejais turi būti tiriamas mokesčių mokėtojo, siekiančio pasinaudoti teise į atskaitą, sąžiningumas.
Tais atvejais, kai nustatoma, kad prekės ir / ar paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (ūkinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau nustatoma, kad šias prekes ir / ar paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, tokios ūkinės operacijos, teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą taikymo prasme, turi būti įvertintos tarp pirkėjo ir tų subjektų, kurie iš tikrųjų atliko prekių tiekimą ir / ar paslaugų teikimą, kartu įvertinant ir tų subjektų veiklą, kurie yra nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, t. y. visų pirma, turi būti nustatomas ir įvertinamas tikrasis tokių ūkinių operacijų turinys bei visų subjektų, susijusių su šia ūkine operacija, veikla bei vaidmuo. Tokiais atvejais konstatuoti, kad teisė į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą negali būti suteikta, remiantis tik tuo, jog ūkinė operacija neįvyko tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, kai yra nustatomi ir / ar žinomi tikrieji ūkinės operacijos subjektai, būtų nepakankama ir teisiškai neteisinga, nes toks vertinimas neatitiktų turinio prieš formą viršenybės principo reikalavimų. Nustačius, kad dalis darbų, užfiksuotų ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, realiai buvo atlikti, turėtų būti tiriamas šios dalies darbų realus turinys, t. y. tiriama, kokie konkrečiai darbai atlikti, kokia jų vertė, kas juos atliko (LVAT 2009-10-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1097/2009).
Tais atvejais, kai ūkinės operacijos realiai įvyksta, bet jų turinys yra kitoks, nei užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, realiai darbų atlikta mažiau, nei užfiksuota, atliktų darbų vertė yra mažesnė, nei užfiksuota, dalis darbų atlikta ankstesniu laikotarpiu arba ne to subjekto, kuris nurodytas dokumentuose (ūkio būdu), turi būti siekiama nustatyti realųjį ūkinės operacijos turinį, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo mokesčių administratorius, tai nustatyti nėra galimybės. Tą patvirtina visuma jau aptartų faktinių aplinkybių, užfiksuotų tiek statybos ekspertizės aktuose, tiek specialistų išvadose. Pareiškėjas, įrodinėdamas realųjį ūkinės operacijos turinį, nuosekliai teigia, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota ūkinė operacija vyko būtent tomis sąlygomis, kaip nurodyta, tačiau teismas, remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad tokie jo teiginiai nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad realiai ūkinė operacija vyko tomis sąlygomis, kaip užfiksuota ginčo PVM sąskaitoje faktūroje. Net jei byloje būtų nustatyta tiksli ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. po 2002-10-08, atliktų darbų vertė, tai savaime nereikštų, kad visus to laikotarpio darbus atliko UAB „Elekstas“. Šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, nes nėra ginčo objekto pradinės būklės įvertinimo akto. O teisė į PVM atskaitą galima tik tuo atveju, kai prekės ar paslaugos įsigyjamos iš PVM mokėtojo, vykdančio ekonominę veiklą. Dėl apmokėjimo už PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotą ūkinę operaciją Komisija pagrįstai pažymėjo, kad apmokėjimo faktas pats savaime neįrodo, kad darbus atliko būtent UAB „Elekstas“ ir tiek, kiek nurodyta buhalterinės apskaitos dokumente. Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad ginčo PVM sąskaita faktūra laikytina neturinčia juridinės galios.
Pagal suformuotą LVAT praktiką tais atvejais, kai nustatoma, kad ūkinės operacijos realiai vyko, tačiau ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą paneigiama tik tuo atveju, kai įrodoma, kad mokesčių mokėtojas nurodydamas sandorius buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011) konstatuotas pareiškėjo savininkės ir atstovo pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą (PVM), o tai šiame mokestiniame ginče atsakovės pagrįstai buvo įvertinta kaip pareiškėjo nesąžiningumas.
Teismas daro išvadą, kad nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realųjį ginčo ūkinės operacijos turinį ir šios realios ūkinės operacijos vertės dalyje spręsti klausimą dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą, PVM atskaita pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą, kuri laikytina neturinčia juridinės galios, nagrinėjamu atveju negalima.
Pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti šio mokestinio ginčo nagrinėjimą, iki bus išspręsta jo byla EŽTT.
Pagal MAĮ 156 str. 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. Kadangi pareiškėjas nenurodė, dėl kokio juridinio fakto, reikšmingo šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti, nustatymo kreipėsi į EŽTT, atsakovė pagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti šio mokestinio ginčo nagrinėjimą, iki bus išspręsta pareiškėjo byla EŽTT, taip pat nėra pagrindo stabdyti šią bylą ir teisme.
Teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-04 sprendimas Nr. 68-72 ir Mokestinių ginčų komisijos 2012-008-02 sprendimas Nr. S-133 (7-110/2013) priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus ir teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjų skundą nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjų I. V. avininkystės ūkio ir T. V. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.