- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2-297-445/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01355-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna, Justina Antanaitė
dalyvaujant ieškovei G. G., nuotoliniu būdu jos atstovei advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajone atstovei Jolantai Mulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui R. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir institucija) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos G. G. banko sąskaitą. Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina G. G.. Priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 6715,90 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovės G. G. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis: šalys turi nepilnametį vaiką L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Šalys santuokos nėra ir nebuvo sudariusios. Atsakovas vengia prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė nesistemingai ir nepakankamai. Atsakovo pervedamos sumos nepakankamos net minimalių vaiko poreikių tenkinimui, kai kuriais mėnesiais atsakovas išlaikymo vaikui neskirdavo visiškai. Atsakovas vaiko išlaikymui yra pervedęs tam tikras pinigų sumas. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Ieškovė ieškinyje pateikia vaiko poreikių apskaičiavimo lenteles, iš kurių matyti išlaidos, patiriamos vaiko poreikiams patenkinti. Šalių duktė gyvena su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai, sveikatos priežiūros, higienos, ugdymo, lavinimo užtikrinimas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 1125,30 Eur. Vienintelis ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra būstas, kuriame ji gyvena su dukra, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Už šį būstą ieškovė moka kreditą, šiuo metu kredito įmoka (įskaitant palūkanas) sudaro 437,54 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamų dydis ir turimas turtas ieškovei nėra žinomas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pastaruosius trejus metus iš dalies neteikė nepilnamečiui vaikui viso reikalingo išlaikymo, o vaiko išlaikymo našta teko motinai G. G., todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo dalis už pastaruosius trejus metus. Išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio (įskaitytinai). 2020 m. minimali mėnesinė alga sudarė 607 Eur neatskaičius mokesčių (447 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga sudarė 642 Eur neatskaičius mokesčių (468 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga sudarė 730 Eur neatskaičius mokesčių (533,65 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2023-01-01 minimali mėnesinė alga sudaro 840 Eur neatskaičius mokesčių (633 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, per minėtą laikotarpį atsakovas privalėjo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui 9435,90 Eur sumą ((4x447+12x468+12x533,65+8x633)/2). Per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio (įskaitytinai), atsakovas skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui 2720 Eur. Dėl šios priežasties, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio vaiko L. P. naudai sudaro 6715,90 Eur (9435,90-2720). Ieškovė informavo teismą, kad buvo įgyvendinta įstatymuose numatyta pareiga dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. 2024-03-13 rašytiniu paaiškinimu (toliau – ir atsiliepimas į ieškinį arba atsiliepimas) su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka, kad nepilnametės dukters L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jo būtų priteista po 230 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad piniginėmis lėšomis uzufrukto teise naudosis motina G. G.. Atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistas 6715,90 eurų išlaikymo įsiskolinimas, nes įsiskolinimo nėra. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, tačiau išlaikymo dydžio įrodinėjimo našta tenka atitinkamus reikalavimus pareiškiančiam asmeniui. Ieškovė, prašydama priteisti vaiko išlaikymui po 316,50 eurų, nepateikė jokių įrodymų apie realų tokio dydžio vaiko išlaikymui išlaidų buvimą. Remiamasi tik minimaliu mėnesinio atlyginimo dydžiu. Ieškovės užpildyta trafaretinė vaiko poreikių deklaracija, tai tik jos subjektyvi nuomonė, subjektyvus pamąstymas, neparemtas jokiais įrodymais. Atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteista vaiko išlaikymui po 230 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo kas mėnesį gaunamas atlyginimas į rankas yra apytikriai 1130 eurų. Ieškovės turtinė padėtis nėra blogesnė už atsakovo turtinę padėtį, nes ji dirba, gaunamas atlyginimas, pagal jos pateiktas žinias - 1125 eurai. Ieškovė turi brangų nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu. Atsakovas nurodo, kad jis jokio nekilnojamojo turto neturi. Priteisus iš atsakovo dukters išlaikymui po 230 eurų, tai atitiks tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį bei dukters interesus, galvojant, kad atsakovas dukterį visada rėmė finansiškai, tai darys ir ateityje su ja bendraudamas tiek savo gyvenamojoje vietoje, tiek pas savo tėvus (dukters senelius). Kadangi dukters gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl duktė labai daug laiko praleidžia su atsakovu ir jo tėvais. Pavyzdžiui, praeitos vasaros metu duktė beveik visą laiką buvo su atsakovu ir jo tėvais. Tuo metu ji būna viskuo aprūpinta, jai nuperkami visi reikalingi daiktai, nekalbant apie maistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus 6715,90 Eur yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad visą laiką prisidėjo ir prisideda prie dukters išlaikymo ne mažesne apimtimi, negu ieškovė. Šis reikalavimas nepagrįstas dėl dviejų priežasčių: visų pirma, atsakovas kartu su ieškove pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį prieš vienerius metus iki dukters gimimo. Kartu gyveno, vedė bendrą ūkį iki 2022 pradžios. Atsakovui nesuprantama, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 metų, kai šalys gyveno kartu, bendrai išlaikė dukterį. Atsakovo manymu gyvenant kartu, maitinantis bendrai, vaiką išlaikant bendrai, jis neprivalėjo ieškovei mokėti kažkokią pinigų sumą vaikui išlaikyti. Ieškovė į darbą po nėštumo ir gimdymo atostogų išėjo, kai dukrai buvo vieneri metai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbas pagal grafiką: parą dirba, tada trys paros laisvos. Taigi, visą laiką, kai ieškovė dirbo, dukterį prižiūrėjo atsakovas, o kai pagal grafiką atsakovas dirbdavo, tuo metu ją prižiūrėdavo atsakovo tėvai. Taip tęsėsi iki 2022 metų pradžios. Galbūt ieškovė turėtų teisinį pagrindą reikalauti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 metų pradžios, jeigu atsakovas jo nebūtų teikęs, tačiau atsakovas jį pagal šalių bendrą susitarimą dėl mokamos sumos, teikė pervesdamas pinigų sumas. Antra priežastis dėl ko negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo gyvenimo atskirai pradžios - 2022 metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio yra tai, kad atsakovas pagal susitarimą su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad duktė didelę laiko dalį gyvendavo ir būdavo su atsakovu bei jo tėvais, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, kartais duodavo pinigus į rankas. Atsakovas 2022 metais ieškovei pervedė 1370 eurų. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai savaitgaliais, švenčių, atostogų, vasaros metu duktė būdavo su atsakovu ar jo tėvais. Ji buvo visiškai išlaikoma, ji būdavo ir bus visapusiškai prižiūrėta, pamaitinta, jai buvo ir bus nupirkti būtini daiktai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti papildomai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant tariamą įsiskolinimą, pagal Vyriausybės nustatytą mėnesinę algą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas dukters išlaikymui neteikė lėšų nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio gyvendamas kartu, nepateikė įrodymų, kad šalys nuo to laiko gyveno atskirai. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas iš dalies sutiko su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje 2023-11-07 išvadoje yra nurodoma, kad nepilnamečio vaiko L. P. teises ir teisėtus interesus atitinka šie ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai: priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 313 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos G. G. banko sąskaitą; Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina G. G.; Priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), 6715,90 eurų išlaikymo įsiskolinimą; Priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas už priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Institucijos išvada yra grindžiama aplinkybėmis, kad ieškovė G. G. turi vieną nepilnametį vaiką L. P., gim. (duomenys neskelbtini). G. G. ir R. P. Teritoriniam skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinomi. Teritorinis skyrius neturi duomenų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimose bei informacijos apie netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Atvejo procesas G. G. ir R. P. šeimoms nėra inicijuotas. Vaiko atstovams (vienam iš jų) pagal įstatymą nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. 2023-10-11 (duomenys neskelbtini) mokyklos administracija raštu (dok. reg. Nr. 11GD-6713) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad vaiko ugdymusi domisi mama ir tėtis. Su abiem tėvais bendraujama kai vaikas atvedamas ir paimamas iš darželio. Tėvai noriai dalyvauja darželio renginiuose ir susirinkimuose. Vaikas yra aprūpintas visomis priemonėmis, atvedamas švarus ir tvarkingas. 2023-10-10 VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras raštu (dok. reg. Nr. 11GD-6694) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad vaiko sveikatos priežiūra mama rūpinamasi tinkamai. Vaikas atvedamas profilaktiniams patikrinimams bei konsultacijoms, vykdomi gydytojų nurodymai. Išvadą teikiančios institucijos atstovė 2024-04-16 teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą institucijos 2023-11-07 rašytinę išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
(duomenys neskelbtini) sudarytu gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) gimusios L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina ieškovė G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to kokia piniginių lėšų suma yra reikalinga vaiko L. P. poreikiams tenkinti. Vaiko tėvas pačios pareigos teikti vaikui materialinį išlaikymą neginčija, neginčija ir ieškovės nurodomos išlaikymo formos – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė savo poziciją argumentuoja, kad atsakovo pervedamos sumos nepakankamos net minimalių vaiko poreikių tenkinimui, vaiko nuolatiniams poreikiams per mėnesį reikia 650 Eur, o papildomiems vaiko poreikiams reikia dar 105 Eur per mėnesį. Atsakovas savo atsikirtimo poziciją argumentuoja, kad ieškovė, prašydama priteisti vaiko išlaikymui po 316,50 eurų, nepateikė jokių įrodymų apie realų tokio dydžio vaiko išlaikymui išlaidų buvimą, remiamasi tik minimaliu mėnesinio atlyginimo dydžiu, ieškovė yra užpildžiusi trafaretinę vaiko poreikių deklaraciją. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl 6715,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo už tris metus priteisimo iš atsakovo. Ieškovė savo poziciją argumentuoja, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė nesistemingai ir nepakankamai, per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio (įskaitytinai), atsakovas skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui 2720 Eur. Atsakovas savo atsikirtimo poziciją argumentuoja, kad jis visą laiką prisidėjo ir prisideda prie dukters išlaikymo ne mažesne apimtimi, negu ieškovė. Atsakovas prieštarauja išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 metų priteisimui, kai šalys gyveno kartu, bendrai išlaikė dukterį. Nuo 2022 metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas pagal susitarimą su ieškove (ieškovė nepripažįsta susitarimo fakto), atsižvelgiant į tai, kad duktė didelę laiko dalį gyvendavo ir būdavo su atsakovu bei jo tėvais, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, kartais duodavo pinigus į rankas. Nors atsakovas atsiliepime ieškinį užsiminė, kad būtų racionalu, jog prieš pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo, būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tokio reikalavimo nėra pareiškęs, todėl nėra teisme nagrinėtino šalių ginčo dėl to su kuriuo iš tėvų turi gyventi (duomenys neskelbtini) gimusi L. P. (šiuo metu gyvena kartu su motina), tarp šalių nekilo ginčas ir dėl dukros lankymo, bendravimo, auklėjimo tvarkos.
Dėl einamojo periodinio išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalimi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo (sutiktų) mokėti dukters išlaikymui po 230 eurų per mėnesį, šį dydį motyvuodamas, kad tai atitiks tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį bei dukters interesus. Atsakovas, nurodydamas konkrečią išlaikymo sumą, galėjo ir turėjo pateikti savo skaičiavimus kokius konkrečius dukros poreikius reikia tenkinti. Aplinkybė, kad dukra pas atsakovą nuolat negyvena neturėtų būti laikoma ribojančia galimybę atsakovui atlikti dukros poreikių skaičiavimus. Atsakovo pozicija, kai labiau norima atsižvelgti į jo pačio turtinius interesus, jo santykinai mažas pajamas, atsakovo įvardijamą išlaikymo vaikui teikimą kitomis formomis (per vaiko senelius iš tėvo pusės), o ne tai kaip rasti būdą, kompromisą tarp šalių siekiant patenkinti vaiko poreikius, teismo yra vertinama kaip vienpusė, nepakankamai brandi ir atsakinga, nes iš dalies siekiama nusišalinti nuo pareigos savo vaikui. Atsakovo pozicija dėl jo skirtinų po 230 eurų per mėnesį dukters išlaikymui yra labiau susijusi su jo pačio ir ieškovės turtinės padėties analize, tačiau atsakovas neteikia reikšmės galimai situacijai, kad priteisus iš jo po 230 Eurų per mėnesį, ieškovei daugiau negu jam tektų prisidėti prie dukros išlaikymo, t. y. ieškovei tektų daugiau skirti lėšų, nes 460 eurų per mėnesį vaiko išlaikymui (tik tėvų teikiamo) net ir be išsamaus įrodymų ištyrimo, teismo vertinimu yra akivaizdžiai per maža suma. Teismo vertinimu, tiek vaiko tėvo, tiek motinos turtinė padėtis yra panaši, iš esmės nesiskiria. Šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant ir į tai, kad jie gyvena atskirose faktinėse šeimose nesudarę santuokų, vertintina kaip vidutinė: bylos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 1125,30 Eur, o atsakovo, kuris dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gaunamas atlyginimas į rankas yra apie 1130 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad vaiko tėvai šiuo metu yra sveiki ir darbingi, pagal savo profesines galimybes ir pastangas ateityje irgi gali gauti dabartinio dydžio ar didesnes pajamas, todėl, teismo vertinimu, jie abu yra pajėgūs teikti artimą pusei minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, t. y. dabartinė šalių turtinė padėtis neriboja galimybių teikti artimo pusei minimaliosios mėnesinės algos dydžio (abu tėvai po lygiai) išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismas atmeta šalių argumentus, ypač atsakovo, susijusius tariamu negalėjimu teikti išlaikymą vaikui dėl tėvų turtinės padėties, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad ieškovė moka kreditą už gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena, nes kiekvieno iš tėvų prisidėjimas prie pakankamo išlaikymo nedarys (neturi daryti) esminės žalos vaiko tėvų interesams.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės atžvilgiu galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio norma, numatanti, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė įrodinėja, kad vaiko nuolatiniams poreikiams per mėnesį reikia 650 Eur, o papildomiems vaiko poreikiams reikia dar 105 Eur per mėnesį (iš viso 755 Eur per mėnesį), yra pateikusi šių poreikių detalizaciją. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė yra užpildžiusi trafaretinę vaiko poreikių deklaraciją, t. y. akcentuoja ieškovės pateiktą detalizaciją kaip tam tikro formalumo išpildymą. Teismo vertinimu, ieškovės piniginių sumų ekvivalentu nurodyti (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko poreikiai turi atitikti realumo kriterijų ir tai nelaikytina teismo įpareigojimu ieškovei teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis, kaip tam tikros sumos prezumpcija, tačiau civiliniame rungimosi procese prezumpcijos gali būti paneigiamos ar nuginčijamos, tam reikia turėti atitinkamus įrodymus.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. P. motina detaliau negu ieškinyje nurodė kokias vaiko švaros priemones per mėnesį reikia pirkti: 7 Eur šampūnui, 7 Eur kondicionieriui, 4 Eur dušo želė, 9 Eur skalbimo milteliams, 7 Eur valymo priemonėms, 15 Eur kosmetikai (pasidažyti, nagų lakai, plaukų dažai) (įvardyta iš viso 49 Eur, ieškinyje buvo įvardyta 60 Eur per mėnesį). Ieškovė teismo posėdyje taip pat įvardijo penkis vaikus (dukros draugus), kuriems perkamos dovanos po 30 Eur, kai dukra eina į jų gimtadienius. Ieškinyje yra nurodyta, kad pačios dukros gimtadienio šventei, į kurią susirenka 10-12 vaikų, krikšto tėvai, seneliai, vieną kartą per metus reikia 300 Eur. Kuro išlaidoms, kai važiuojama 320 km vaiko poreikiams asmeniniu benzinu varomu automobiliu Audi A3 per mėnesį reikia 90 Eur. Vaiko išlaikymui skirtinos minimaliosios mėnesinės algos dydis yra teismų praktikos nustatytas orientacinis dydis, tačiau nėra įtvirtintas įstatyme ar kitoje teisės normoje, nes būtent teismas turi pareigą visapusiškai ir individualiai įvertinti bylos faktines aplinkybes, kurių (rūšių) sąrašas nėra baigtinis bei nustatyti tam tikrą realumo kriterijų atitinkančią (neišgalvotą, nešabloninę) vaiko būtinųjų (tai ko iš tikrųjų reikia) poreikių sumą. Teismo vidiniu įsitikinimu tam tikri ieškovės paminėti (duomenys neskelbtini) dukros poreikiai (kosmetika) nevisiškai atitinka tokio amžiaus vaiko tikruosius poreikius, o ieškovei skaičiuojant tam tikrus poreikius, teismo vertinimu, yra netikslumų, neatitikimų (išlaidos automobilio kurui dydis, malkos, kietas kuras, nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos būste yra geoterminis šildymas).
Nors vaiko poreikiams teikiama pirmenybė vaiko tėvų galimybių atžvilgiu: teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tėvai turi išnaudoti profesines galimybes, keisti savo elgesį siekiant uždirbti pajamas vaikams išlaikyti, tačiau teismas turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, negali ignoruoti šio kriterijaus. Kaip jau minima sprendime, dabartinė šalių turtinė padėtis neriboja galimybių teikti orientacinio dydžio – artimą pusei minimaliosios mėnesinės algos dydžio (abu tėvai po lygiai) išlaikymą nepilnametei dukrai, vis dėlto šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant ir į tai, kad jie gyvena atskirose faktinėse šeimose nesudarę santuokų, vertintina kaip vidutinė, nes jų atlyginimai yra artimi Lietuvoje gaunamo darbo užmokesčio (Vilniaus regiono ir kitų) vidurkiui, atitinkamai lėšos (skiriamos tiek motinos, tiek tėvo) vaikui išlaikyti turi būti naudojamos racionaliai. Be to, kai kurie ieškovės įvardyti dukros poreikiai, tokie kaip kosmetikai, gimtadienių šventės, valgymas kavinėse labiau priskirtini ne būtiniesiems (baziniams), o papildomiems (saviraiškos, bendravimo, laisvalaikio) poreikiams, kuriems taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nepilnametės dukros, net jei vaiko tėvas ir nėra nusišalinęs (nušalintas) nuo vaiko auklėjimo, gyvenimo būdui lemiamą įtaką daro, daug sprendimų už vaiką priima motina, su kuria faktiškai gyvena dukra.
Teismo vertinimu, realumo kriterijų ir (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko poreikius atitinka šios išlaidos vaiko švaros priemonėms per mėnesį (be išlaidų pasidažymo priemonėms, nagų lakams, plaukų dažams): 7 Eur šampūnui, 7 Eur kondicionieriui, 4 Eur dušo želė, 9 Eur skalbimo milteliams, 7 Eur valymo priemonėms (iš viso 34 Eur per mėnesį), išlaidos penkių vaikų (dukros draugų), kuriems perkamos dovanos po 30 Eur, kai dukra eina į jų gimtadienius (iš viso 150 Eur per metus, kas lygu 12,50 Eur per mėnesį), pačios dukros gimtadienio šventei, į kurią susirenka penki vaikai (dukros draugai), krikšto tėvai, seneliai, vieną kartą per metus reikia 125 Eur (5x25 Eur vieną kartą per metus) kas lygu 10,50 Eur per mėnesį. Kuro išlaidoms, kai važiuojama 320 km (7 x 40 km per mėnesį vykstant pas vaiko senelius iš tėvo (atsakovo) pusės į (duomenys neskelbtini), 20 darbo dienų per mėnesį vežant vaiką į darželį ir atgal po 2 km) vaiko poreikiams ieškovės asmeniniu benzinu varomu automobiliu Audi A3 per mėnesį reikia 32 Eur. Kitos, dėl kurių teismas detaliau nepasisako, ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti bei ieškovės įvardytos ir teismo priskirtos išlaidos papildomiems poreikiams (maistui, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui, išlaidos lavinimui, sveikatai, drabužiams, avalynei, kirpėjo paslaugoms, sporto inventoriui, knygoms, žaislams, klasės rinkliavoms, renginiams, kelionei vieną kartą per metus, lėšų kaupimui ir kitos, iš viso 550 Eur per mėnesį), teismo vertinimu yra pagrįstos, realios, įrodytos, nereikalaujant detalaus pagrindimo, atitinkamai įtrauktinos į vaikui reikalingo išlaikymo sumą. Taigi iš viso per mėnesį (duomenys neskelbtini) gimusiai L. P. išlaikyti (tenkinti jos būtinuosius ir papildomus poreikius) per mėnesį reikia 639 eurų.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Bylos duomenimis, ieškovė disponuoja 96,25 Eur kasmėnesine išmoka (vaiko pinigais), kurie turi būti skirti vaiko poreikiams tenkinti. Taigi iš viso per mėnesį (duomenys neskelbtini) gimusiai L. P. išlaikyti (tenkinti jos būtinuosius ir papildomus poreikius) abu tėvai per mėnesį turi skirti 542 eurus (suma racionalumo dėlei yra suapvalinta vieno euro ribose, atsižvelgiant į tai, kad laike periodiškai kinta valstybės paramos dydis ir toks apvalinimas iš esmės yra mažareikšmis). Kadangi tiek vaiko tėvo, tiek motinos turtinė padėtis iš esmės yra tokia pati, todėl abu tėvai iš savo pajamų turi skirti po lygiai (kiekvienas po 271 eurą) vaiko poreikiams tenkinti, kas šiuo atveju atititinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalies normą, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo po 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinamas iš dalies, nes ieškovė neįrodė dalies vaiko poreikių realumo ir pagrįstumo.
Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su motina, todėl vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja skiriama vaiko motina.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškovės reikalavimas priteisti 6715,90 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio (įskaitytinai), grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas tuo metu skyrė nepakankamai nepilnamečio vaiko išlaikymui – 2720 Eur. Atsakovas atsikerta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 metų pradžios jie gyveno kartu, bendrai išlaikė dukterį, o nuo 2022 metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas pagal susitarimą su ieškove kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, kartais duodavo pinigus į rankas. Tarp šalių yra ginčas dėl visų šių paminėtų aplinkybių: išlaikymo pakankamumo, atitinkamai įsiskolinimo sumos, dėl bendro gyvenimo kartu, atitinkamai bendro dukros išlaikymo laikotarpio, dėl šalių susitarimo, jo vykdymo.
Atsakovas nurodo aplinkybes, kad nepilnametė dukra labai daug laiko praleidžia su atsakovu ir jo tėvais, ji tuo metu buvo visiškai išlaikoma, ji būdavo ir bus visapusiškai prižiūrėta, pamaitinta, jai buvo ir bus nupirkti būtini daiktai. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tie laikotarpiai (tam tikras dienų skaičius) praleistos su vaiko tėvu, vaiko seneliais iš tėvo pusės negali būti „įskaityti“ kaip išlaikymo teikimas, kadangi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė, negali būti perleidžiama kitiems asmenims, išlaikymas, jeigu ir faktinis jo davėjas yra ne vienas iš tėvų, turi būti teikiamas vieno iš tėvų vardu, tačiau tam būtinas rašytinis dokumentas. Vaiko senelių iš tėvo pusės pagalba vaiko tėvui ir motinai (laikinas globojimas), daiktų vaikui nupirkimas (buvęs ir būsimas) vertintinas tik kaip vaiko interesus atitinkantis veikimas, tačiau ne kaip išlaikymo teikimas. Įrodinėdamas išlaikymo teikimą atsakovas yra pateikęs tam tikrus įrodymus, kurių vertinimą teismas atlieka spręsdamas ieškovės reikalavimus.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti V. V., V. Ž. nurodė aplinkybes iš kurių teismas sprendžia, kad pasitvirtino atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis R. P. su L. P. motina G. G. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2022 metų pradžios (iki 2022 m. sausio mėnesio), taigi ir bendrai išlaikė dukrą. Tai paneigia pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji su atsakovu – vaiko tėvu gyveno iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, o vėliau vaiko tėvas (tuose pačiuose namuose) tik būdavo su vaiku, vaiką prižiūrėdavo, bet jie bendro ūkio nevedė, maitindavosi atskirai – naudodavosi atskiromis šaldytuvo lentynėlėmis. Ieškovės atstovo papildomai pateikti rašytiniai dokumentai, kad ieškovė ir jos širdies draugas V. V. nuo 2021-10-09 iki 2021-10-14 buvo užsisakę viešbučio numerį (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad atsakovo galimybės išlaikyti vaiką dėl to buvo apribotos. Tai, kad ieškovė laikė, jog su atsakovu negyvena šeimyninio gyvenimo nepaneigia pačio fakto, patvirtinto atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, jog jis vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Pats liudytojas V. V. nurodė, kad yra vedęs, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo nėra paduotas, nurodė, kad apsigyveno su ieškove po kelionės į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad laikotarpis, nuo kurio skaičiuotinas atsakovo įsiskolinimas yra nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.
Pagal šalių pateiktus dokumentus: ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus sąskaitos išrašus, atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktą jo Luminor banko sąskaitos išrašą atsakovas laikotarpiu nuo 2022-02-14 (pirmasis byloje aktualus mokėjimas – laikytina, kad atsakovas pervedė pinigus už einamąjį 2022 m. vasario mėnesį) iki 2023-07-16 (mokėjimo data) į G. G. banko sąskaitą pervedė iš viso 2920 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas „L.“ (vaiko vardas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo (tvirtinamą teismo). Atsakovas nurodo, kad jis pagal susitarimą su ieškove kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, kartais duodavo pinigus į rankas, liudytoja A. M. irgi yra nurodžiusi, kad dėl išlaikymo vaikui tarp G. ir R. buvo žodinis susitarimas, tikslios sumos nežino. Vis dėlto, pati ieškovė paneigė žodinio susitarimo buvimą. Teismas sprendžia, kad turimų paaiškinimų, liudytojų parodymų nepakanka, jog laikyti įrodytu buvus sudarytą šalių susitarimą, nustatantį išlaikymo vaikui mokėjimo sumą, terminus ir kitas tėvo pareigas ir teises, susijusias su vaiku, šalims pradėjus gyventi atskirai. Taip pat nėra užfiksuotas, t. y. neįrodytas grynųjų pinigų perdavimas ieškovei ar vaikui, kur šis įrodytas faktas, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, galėtų, bet neprivalėtų būti laikomas vykdomu reguliariu išlaikymu (ne kišenpinigiais, ne papildomai tėvo ar vaiko senelių teikiamais pinigais vaiko laisvalaikiui ir pan.).
Šiuo sprendimu yra nustatyti vaiko poreikiai ir tai, kad abu tėvai per mėnesį vaikui išlaikyti turi skirti 542 eurus (kiekvienas po 271 eurą), valstybė skiria 96,25 Eur. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai nepilnametės L. P., kuri tuo metu buvo 4-5,5 metų amžiaus, poreikiai iš esmės skyrėsi nuo dabar nustatytų (639 eurai per mėnesį). Todėl laikotarpiu nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai (per 19 mėnesių) vaiko tėvas turėjo prisidėti 5149 Eur suma (19 x 271), atitinkamai atsakovo įsiskolinimas yra 2229 Eur (5149-2920). Ieškovės ieškinys dalyje dėl 6715,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, t. y. toje dalyje, kur ieškovė įrodė, jog atsakovas pareigą vykdė nepakankamai. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai, nors turėjo teisę prašyti priteisti iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-09-28. Tai atitinka dispozityvumo principą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje, kas praktiškai reiškia, kad ieškovė paprašė mažiau negu galėjo.
Dėl procesinių palūkanų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
5 procentai palūkanų priteisiamos G. G. naudai, kadangi ji laikytina atsakovo kreditore, jai savo lėšomis kredituojant atsakovo vaikui teiktiną išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Rašytiniais įrodymais yra pagrįstos šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2420 Eur advokatui už ieškinio parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio, nuo jo yra atleista. Ieškinio suma yra 10513,90 Eur (316,50 Eur x 12 mėn. + 6715,90 Eur). Patenkintų reikalavimų suma yra 5481 Eur (271 Eur x 12 mėn. + 2229 Eur). Kadangi 52,13 proc. ieškovės reikalavimų patenkinta (5481 Eur iš 10513,90 Eur), todėl jos naudai iš atsakovo priteistina 1261,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai už rašytinio paaiškinimo (faktiškai atsiliepimo į ieškinį) parengimą. Atsakovo naudai iš ieškovės pagal nustatytą laimėjimo-pralaimėjimo proporciją priteistina 335,09 Eur. Kadangi priešpriešinės prievolės yra vienarūšės, todėl teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu atlieka įskaitymą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 926,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (1261,55 Eur - 335,09 Eur). Byloje nėra duomenų, kad šalims buvo teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba, todėl teismas neturi pareigos spręsti jos paskirstymo klausimą.
Iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (nes ieškovė nuo jo buvo atleista) elektroninėje byloje: 123,32 Eur (5481 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas taiko Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 22,50 Eur (procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir per Lietuvos paštą), t. y. viršija 8 eurus. Iš šalių pagal nustatytą laimėjimo-pralaimėjimo proporciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Iš atsakovo priteistina 11,73 Eur, iš ieškovės priteistina 10,77 Eur. Priteisiamos pašto išlaidos suapvalinamos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 271 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-09-28 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.
Palikti galioti, iki įsiteisės šis teismo sprendimas, iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8528-445/2023 priteistą laikiną išlaikymą po 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-09-28. Teismo sprendimui įsiteisėjus, vykdyti jame nustatyto dydžio išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2229 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos (2229 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 926,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 123 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 L. B. AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Urbo bankas MDBALT22
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.