- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- ATP-493-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00925-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustosios S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo S. K. nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtos nuobaudos subendrintos jas apimant, paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.S. K. nubausta už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 10.31 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į D. M. priklausantį metalinį vamzdį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas D. M. priklausantis metalinis vamzdis ir teisėtai automobilio valdytojai S. K. priklausantis automobilis, žmonės nenukentėjo. S. K., nepranešusi nukentėjusiajai ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. K. prašo pakeisti skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria ji pripažinta kalta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šioje dalyje administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukiant, arba skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą – mažesnę nei pažeisto straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo.
2.1. Nurodo, kad vykdydama darbo funkcijas, 2016 m. rugsėjo 30 d. lizinguojamu lengvuoju automobiliu „Audi A6“, apie 10.31 val., atvykusi į nukentėjusiosios D. M. privataus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemą ir atvežusi nukentėjusiajai pašto korespondenciją, važiuodama iš kiemo atbuline eiga kliudė namų valdą juosiančios tvoros stulpą ir jį nulenkė. Pastebėjusi šias aplinkybes, ji iš įvykio vietos išvyko ne iš karto. Automobiliu ji privažiavo arčiau gyvenamojo namo, tikėdamasi, kad iš pastarojo išeis savininkas, su kuriuo ji susitars dėl padarytos žalos atlyginimo. Pamėginti patekti į namo vidų jai užkirto galimybę kieme lakstęs palaidas šuo, dėl to ji šeimininko laukė išeinančio net keletą minučių. Nesulaukusi, iš įvykio vietos išvyko suvokdama, kad pagal pašto dėžutėje paliktą pranešimą apie registruotą pašto siuntą, jos sugadinto turto savininkas supras, kas sugadino jam priklausantį turtą, taip pat neabejotinai kreipsis į pašto skyrių dėl registruotos siuntos, kuriame pagal jos paliktą pranešimą darbuotojai informuos nukentėjusiąją apie jos padarytą žalą. Teigia, kad ji nėra teisininkė. Vairuodama automobilį ji apgadino ne kelyje, o privačioje namų valdoje esantį turtą. Įvykio metu buvo apgadintas tik jos lizinguojamas automobilis. Žmonės nenukentėjo. Kitų kelių eisme dalyvaujančių priemonių, kelio inžinerinių tinklų ir pan. apgadinta taip pat nebuvo. Dėl šių aplinkybių ir nukentėjusiajai padarytos nežymios žalos ji iš įvykio vietos išvyko net nesuvokdama padariusi būtent eismo įvykį ir tai sąlygojančios pareigos apie jį pranešti policijos institucijai. Grįžusi į darbovietę ((duomenys neskelbtini) pašto skyrių), apie įvykį iš karto pranešė skyriaus vadovei. Šios prašė atvykus nukentėjusiajai pranešti apie jos padarytą žalą, taip pat nurodyti jos kontaktinius duomenis, kad pastarajai susisiekus ji galėtų šią žalą atlyginti. Kitos dienos ryte, t. y. 2016 m. spalio 1 d., dar iki to momento, kai tarp nukentėjusiosios tėvų ir (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus vadovės kilus konfliktui dėl pažeidžiant nustatytą tvarką pritvirtintos pašto dėžutės apie įvykį buvo pranešta policijos institucijai, atvykus nukentėjusiajai į pašto skyrių ji pati priėjusi šiai iš karto pripažino savo kaltę dėl jos turto sugadinimo, susitarė dėl jos padarytos žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos. Šią žalą nukentėjusiajai ji atlygino ateinantį savaitgalį, kai nukentėjusioji grįžo iš darbo (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios pirmosios instancijos teismui atsiųstas pranešimas. 2016 m. spalio 3 d., kai apie įvykį buvo pranešta policijos institucijai, atvykusiems pas ją policijos pareigūnams, taip pat pripažino ir detaliai paaiškino visas žalos padarymo faktines aplinkybes. Savo kaltės dėl kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo vairuojant transporto priemonę ji niekada neneigė.
2.2. Apeliantės teigimu, visuma aplinkybių neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad ji lizinguojamu lengvuoju automobiliu 2016 m. rugsėjo 30 d. privataus namo kieme sugadinusi nukentėjusiajai priklausantį turtą ir išvykdama iš įvykio vietos, nesiekė nuslėpti padarytos žalos fakto ir išvengti pareigos atlyginti šią žalą. Priešingai, ji nuo pat žalos padarymo siekė susisiekti su jos apgadinto turto savininku, ėmėsi priemonių pranešti apie padarytą žalą, susitarti ir atlyginti šią žalą. Dėl įvykio vietos, sugadinto nukentėjusiosios turto pobūdžio ir mažareikšmiškumo ji apie eismo įvykį policijos institucijai nepranešė nesuvokdama turinti tokią pareigą, dėl to, jos veika išvykstant iš eismo įvykio vietos prieš tai nepranešus policijos institucijai nėra sąlygoti tiesioginės tyčios. Ji iš įvykio vietos išvyko sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo, jų teisinio vertinimo, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu ji buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepagrįstai, nesant jos veikoje privalomos tyčinės kaltės formos.
2.3. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji neslėpė sukėlusi eismo įvykį, nevengė pareigos atlyginti padarytą turtinę žalą. Apie padarytą įvykį iš karto pranešė darbdaviui. Prašė atvykus nukentėjusiajai ją informuoti apie jos veiksmus ir padarytą žalą. Policijos pareigūnams ir teismui ji visas įvykdytos veikos faktines aplinkybes pripažino. Nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Nukentėjusiajai buvo padaryta itin nežymi turtinė žala, dėl kurios dydžio ir atlyginimo tvarkos ji susitarė dar iki pranešimo apie eismo įvykį policijos institucijai. Žalą nukentėjusiajai ji atlygino. Praeityje šiurkščių eismo taisyklių pažeidimų padariusi nebuvo. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Ji viena augina nepilnametę dukrą, 2002 m. gegužės 28 d. gimusią E. P.. Išlaikymo iš vaiko tėvo ji negauna. Siekdama užtikrinti nepilnametės dukros būtinus poreikius, ji dirba net dvejose darbovietėse. Baigusi pagal trišalę mokymo sutartį (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos organizuotus mokymus, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsidarbino G. G. ūkyje virėjos pareigose. Darbovietę nuo jos gyvenamosios vietos skiria apie 9 km atstumas. Dėl darbo laiko ir pobūdžio teisė vairuoti transporto priemones jai būtina darbo funkcijoms vykdyti, o praradusi šią teisę negalėtų vykdyti darbo funkcijų ir būtų atleista iš darbo, taip pat turėtų pareigą atlyginti (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai jos mokymų pagal trišalę sutartį išlaidas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. Ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) laiškininkės, vairuojančios automobilį, pareigose. Dėl darbo funkcijų teisė vairuoti transporto priemones jai taip pat būtina, o netekusi šios teisės ji būtų atleista ir iš šio darbo. Jos pajamos yra mažos (pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį pridedamos). Ji turi ir finansinių įsipareigojimų darbo funkcijoms vykdyti įsigytą lengvąjį automobilį lizingavusiai bendrovei (duomenys neskelbtini)dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda nulemia itin neigiamas teisines pasekmes tiek jai, tiek jos auginamai nepilnametei dukrai. Mano, kad jai dėl žymios žalos nesukėlusio padaryto administracinio nusižengimo pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda sąlygoja išskirtinius jos turtinius ir neturtinius praradimus – įsiteisėjus skundžiamam nutarimui ji būtų atleidžiama iš abiejų darboviečių, dėl gyvenamosios vietos būtų eliminuojama galimybė dalyvauti darbo rinkoje, taip pat jai atsirastų papildomos finansinės prievolės, dėl kurių visumos ji nebegalėtų užtikrinti auginamos nepilnametės dukros net būtinus poreikius. Tokios pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos teisinės pasekmės akivaizdžiai neproporcingai siekiamiems tikslams suvaržo ne tik jos, tačiau ir jos auginamos nepilnametės dukros teises, dėl to pirmosios instancijos teismas, esant akivaizdiems pagrindams netaikydamas ATPK 30¹ straipsnio, skyrė apeliantei nesuderinamą su teisingumo ir proporcingumo principais administracinę nuobaudą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusioji D. M. atsiliepimu nesutinka su S. K. apeliaciniu skundu. Teigia, kad eismo įvykio dieną išvykdama iš sodybos kiemą pastebėjo jai priklausančios sodybos kieme padarytą žalą ir telefonu apie tai pranešė namuose buvusiai mamai. Mama radusi pašto dėžutėje įmestą pašto korespondenciją, įtarė, kad žalą padarė laiškininkė, paprašė jos vėliau užsukti į Viešvėnų pašto skyrių pasikalbėti su laiškininke. Nuvykusi į paštą, laiškininkės nerado, skyriaus vadovės paprašė duoti laiškininkės kontaktus. Skyriaus vadovė pasakė, kad asmeninių darbuotojų kontaktų duoti negali. Kitą rytą vėl nuvyko į pašto skyrių. Susitiko su apeliante. Ji kaltės neneigė. Matydama apeliantės nenorą bendrauti ir nenorėdama veltis į konfliktą, pasiūlė susisiekti su jos tėvais ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Kadangi apeliantė su jos tėvais nesusisiekė, mama kreipėsi į policiją ir pranešė apie įvykį. Po kreipimosi į policiją, apeliantė atlygino žalą.
4. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į S. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad nuobauda S. K. paskirta pagrįstai, skunde išdėstyti argumentai yra akivaizdus bandymas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
6. Byloje nustatyta, kad S. K., vairuodamas automobilį „Audi A6“, važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į D. M. priklausantį metalinį vamzdį ir jį apgadino, nepranešusi nukentėjusiajai ir policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tai, kad pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliantė neginčija, tačiau nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teigdama, kad ji nuo pat žalos padarymo siekė susisiekti su jos apgadinto turto savininku, ėmėsi priemonių pranešti apie padarytą žalą, susitarti ir atlyginti šią žalą, jog ji apie eismo įvykį policijos institucijai nepranešė, nes nesuvokė, jog turi tokią pareigą, dėl to jos veika išvykstant iš eismo įvykio vietos prieš tai nepranešus policijos institucijai nėra sąlygoti tiesioginės tyčios. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini, ir jais remiantis naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant, kad nubaustosios veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
6.1. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalus) atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
6.2. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
7. Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, jog dėl to, kad S. P. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – D. M. priklausantis metalinis vamzdis, ginčo byloje ir nėra. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar S. P. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma.
7.1. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2016 m. spalio 3 d. tarnybiniai pranešimai (6, 7 b. l.), iš kurių matyti, kad B. M. pranešė, kad D. M. priklausančio namo kieme metalinį vamzdį 2016 m. rugsėjo 30 d. galėjo nulenkti automobiliu „Audi A6“ atvykusi pašto darbuotoja S. K., jog buvo apžiūrėtas S. K. priklausantis automobilis ir nustatyta, kad automobilio galinis bamperis ir kairės pusės galinis sparnas buvo apgadinti. B. M. paaiškinime nurodytos aplinkybės (10 b. l.), kad 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo nulenktas įbetonuotas metalinis vamzdis, įtarė, jog tai galėjo padaryti pašto darbuotoja, o jos dukra D. M. buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas pašto darbuotoją ir S. K. pripažino, jog automobiliu atsitrenkė į metalinį vamzdį ir jį nulenkė, pačios S. K. paaiškinimas (11 b. l.), kad automobiliu važiuodama atbuline eiga nepastebėjo metalinio vamzdžio, į jį atsitrenkė ir nulenkė, jog išlipusi iš automobilio matė nulenktą vamzdį, taip pat buvo apgadintas jos automobilio galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas, apžiūrėjusi automobilį sėdo į automobilį, įvažiavo į kiemą, laukė apie 5 minutes, bet niekas iš namo neišėjo, todėl išvažiavo – patvirtina, jog S. K. suvokė, kad sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą, nesiėmė priemonių apie tai pranešti savininkui ar policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
7.2. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad S. K. kitą dieną po įvykio susitiko su D. M. ir susitarė dėl žalos atlyginimo, paneigia tarnybiniuose pranešimuose, B. M. paaiškinime bei D. M. atsiliepime išdėstytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo 30 d. ir tik po trijų dienų, 2016 m. spalio 3 d., buvo pranešta policijai apie eismo įvykį, jog pačios nukentėjusiosios iniciatyva buvo nustatytas eismo įvykį sukėlęs asmuo.
8. Nors S. K. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau, teismo nuomone, jai pagal minėtą straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, yra neproporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.
8.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių.
8.2. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-20-942/2016).
8.3. S. P. paskirta nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. S. P. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas turtas buvo apgadintas važiuojant atbuline eiga, nedideliu greičiu, žala už sugadintą turtą atlyginta, S. P. pripažino, kad eismo įvykį sukėlė ji ir sugadino D. M. priklausantį turtą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taigi, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, S. P. apibūdinančius duomenis bei tai, kad dėl darbo funkcijų teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, jog netekusi šios teisės ji būtų atleista iš darbo, turi finansinių įsipareigojimų, yra išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą, ją išlaiko, daroma išvada, jog šios aplinkybės turi būti vertinamos S. P. naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, ir todėl taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
8.4. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog S. P. skirta bauda, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį, papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcingos ir sąžiningos priemonės. Todėl S. P. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir jai paskirta administracinė nuobauda švelnintina – paskirta 868 Eur bauda mažintina iki 400 Eur, o paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, naikintina.
9. Taip pat akcentuotina, kad pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose. S. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, tad galutinė subendrinta nuobauda skiriama jo ribose, t. y. S. P. skirtina galutinė nuobauda – 400 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu S. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 400 eurų, paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šią nuobaudą subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir S. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.