Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas, II-25-1117/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-04-28
Bylos Nr.: II-25-1117/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-47-3-00030-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Aida Stulpinienė (pirm.)
Pažeidėjas: T. M.
Pareiškėjas: T. M.
Institucija: Telšių rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Alvydas Krištupas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-25-1117/2023

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00030-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.14; 21.10.4 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 28 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. M., jo atstovui advokatui Alvydui Krištupui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovei Nidai Audinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-78-ANR_N-129-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-78-ANR_N-129-2022, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, taip pat priteisti iš institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu yra nubaustas 680 Eur bauda pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas nutarimas surašytas 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistės surašyto Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-246 (toliau ir – patikrinimo aktas) pagrindu, kuriuo pareikalauta nedelsiant pašalinti statinio naudojimo trūkumus ir statinį (apžiūrėtą jo dalį – remonto dirbtuves) naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos. Po skundžiamo nutarimo surašymo Telšių rajono savivaldybės administracija, pareikalavusi nedelsiant ginčo statinį naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos, nebuvo atvykusi į vietą, nebetikrino, ar statinio naudojimo patikrinimo (kontrolės) ar statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašyti reikalavimai yra įvykdyti. 2018 m. kovo 16 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkui leidimą Nr. LPSP-83-180316-0003, kuriuo leista dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre šios patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. Iš patikrinimo akto matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos tarnautojai atliko statinio (jo dalies) (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nustatė, jog pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė gera, tačiau tuo pačiu pareikalavo nedelsiant pašalinti statinio naudojimo trūkumus, t. y. apžiūrėtą statinio dalį pradėti naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priežiūros veiklos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, statinio naudojimo priežiūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. To paties įstatymo 2 straipsnio 59 straipsnyje nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pareiškėjui priklausančiose patalpose uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomdova” automatinių pavarų remonto veiklą vykdo negyvenamosios paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse. Tuo tarpu kaltinamas grindžiamas tuo, kad patalpų naudotojas nesilaiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Minėto Statybos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintos statinių naudotojų pareigos – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Tačiau institucija, surašiusi skundžiamą aktą visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kuo pasireiškė patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, nedetalizavo, kokiu būdu patalpų naudotojo vykdoma veikla pažeidžia patalpų privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose bei kokius normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus pažeidžia pareiškėjas. Statybos įstatymo 1 straipsnio 54 punkte nurodyta, kad statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. To paties straipsnio 55 punkte nurodyta, kad statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nenurodyta, jog pareiškėjui priklausančių statinių būklė kelia pavojų kokių nors žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Patikrinimo akte konstatuota, kad patalpų techninė būklė yra gera. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-880-756/2021 nurodyta, kad Statybos įstatymo 47 straipsnis ,,Statinių naudotojų pareigos” susideda iš 3 dalių, o 1 dalis turi 5 punktus. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Taigi, bet kokiu atveju, institucija priimdama administracinį aktą turėjo jame aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai išdėstyti kokia pareiškėjui priklausančių statinio patalpų paskirtis, kokia veikla tokiose patalpose yra galima, o kokia draudžiama ir kaip konkrečiai tas draudimas pasireiškia bei kaip jis buvo pažeistas, nurodant tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad „apžiūrėtos gyvenamosios paskirties pastato negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių) naudojimas pagal paskirtį, kuri nurodyta viešame registre (paslaugų) būtų tik tuomet, jei šioje patalpoje būtų teikiamos paslaugos, tačiau ne vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, kuri šiame pastate neleidžiama“. Ši formuluotė visiškai nelogiška. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kokia veikla pareiškėjas gali remonto dirbtuvėse užsiimti. Kaltinimas pareiškėjui grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinto šio statybos techninio reglamento (STR) IV skyriaus „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ pirmojo skirsnio „Pastatų ir inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis“ 5 punktu, kuriame nurodyta, kad šiuo atveju apžiūrėtas statinys yra gyvenamosios paskirties pastatas su jame esančia negyvenamosios paskirties patalpa – remonto dirbtuvėmis. Šiaulių rūmų teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4294-289/2019 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punkte numatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Šiuo atveju 7.4 papunktis numato, kad paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo–išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. Taigi autoservisai ir remonto dirbtuvės priskirtini tam pačiam pogrupiui. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo „Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.4 punkte pateikiamas „paslaugų“ paskirties paaiškinimas – „patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo statinys ((duomenys neskelbtini)) yra negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: paslaugų. Nors ginčijamame nutarime nurodyta, kad apžiūrėtas gyvenamosios paskirties pastatas yra žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, joks Apraše nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, šiame sklype negali būti pastatytas bei eksploatuojamas, tačiau 2018 m. balandžio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 37ŽN-35-(14.37.73) nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas T. M. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad maždaug 2016 m. įregistravo UAB „Tomdova“, pradėjo automatinių pavarų dėžių remontą. Įmonei įsteigti gavo paramą per Užimtumo tarnybą. Įmonės veiklos vieta pagal panaudos sutartį yra paslaugų paskirties pastate-remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Jeigu automobilis atvežamas tvarkyti, tai didesnius darbus, t. y. pavarų dėžės išėmimą, automobilio išardymą ir pan., atlieka kitose įmonės išsinuomotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (garažo pastatas). Mažesnius darbus, susijusius su elektronika, diagnostika vykdo UAB „Tomdova“ veiklos vietoje, jeigu reikia automobilius pasikelia ant keltuvų, nes yra du keltuvai. Jam niekas nepaaiškino ką tose patalpose galima daryti: vieną kartą yra sakoma, kad galima tik ardyti, o kitą kartą, kad nieko negalima daryti. Nuolatiniai patikrinimai vyksta, greičiausiai, dėl kaimynų skundų. Patikrinimo metu nustatė, jog kieme stovi 10 automobilių, tačiau patikrinimą atliekantys pareigūnai, neklausė nei kieno automobiliai, nei kokiu tikslu jie stovi. Tuo pačiu adresu yra jo šeimos gyvenamoji vieta, šeimoje turi du automobilius, vieną sportinį automobilį ir įmonės autobusą, taip pat atvažiuoja svečiai, įmonės darbuotojai, kurie prie pastato statosi automobilius, todėl galėjo būti, jog patikrinimo metu buvo 10 automobilių kieme. Ant keltuvų taip pat buvo automobilis, tačiau niekas nesidomėjo kam jis priklauso, gali būti, kad tą dieną remontavo savo sportinį automobilį ar šeimos nario. Pažymėjo, kad prieš gaunant paramą iš Užimtumo tarnybos, turėjo atitikti reikalavimus, reikalingus jo numatomai veiklai vykdyti, patalpoms įsirengti. Buvo gauta pažyma, kad viskas atitinka nustatytus reikalavimus. Prieš pradedant vykdyti veiklą, buvo susirinkę 7-8 kaimynai, kurie sutiko dėl veiklos vykdymo, pasirašė susitarimą. Daug įvairių institucijų tikrino jo veiklą tose patalpose, jokių pažeidimų nenustatė. Jeigu veikla (duomenys neskelbtini), būtų uždrausta, galėtų iš šių patalpų išsinešti tik mažą dalį įrangos, įmonė patirtų nuostolių, nes reikėtų ieškoti kitų patalpų, sustotų darbai.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. M. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, t. y. už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Kaip nurodė institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė ir liudytoja D. J., išvada, kad statinys ir jo patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, yra ne dėl statinio defektų ar statinio neatitikimo teisės aktams, bet išimtinai dėl, jų vertinimu, autoserviso veiklos. Statybos įstatymo 1 straipsnio 54 punkte yra nurodyta, kad statinio naudojimas - esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. To paties įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Skundžiamas nutarimas yra surašytas remiantis 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad patalpų naudotojas nesilaiko Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatų nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Minėtame straipsnyje yra įtvirtintos statinių naudotojų pareigos, t. y. naudoti statinį pagal paskirtį, tačiau institucija surašiusi patikrinimo aktą, visiškai nenurodė ir nedetalizavo kuo pasireiškia statinio naudojimas ne pagal paskirtį, nedetalizavo kokiu būdu patalpų naudotojo veikla pažeidžia patalpų privalomuosius reikalavimus nustatytus statinio saugos ir paskirties dokumentuose, bei kokius normatyvinius statybų techninius reikalavimus pažeidžia pareiškėjas. Patikrinimo akte yra nurodyta, kad patalpų techninė būklė yra gera, tačiau, kokiu pagrindu nuspręsta sustabdyti UAB „Tomdova“ veiklą tose patalpose, nenurodyta. Statybos įstatymo 1 straipsnio 55 punkte nurodyta, kad statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, nagrinėjamu atveju, Telšių rajono savivaldybės administracija, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje, jei reikia statinio sklype ar teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad toks subjektas turi teisę nustatyti terminus 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas). Šiuo aspektu įstatymo leidėjo tikslas buvo, kad statiniai būtų naudojami taip, kad statinių būklė nekeltų pavojaus juose būnančių ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei ir aplinkai. Savivaldybės administracija, realizuodama jai suteiktus įgaliojimus, nustačiusi Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje 1 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą, pagal konkrečias aplinkybes privalo imtis jame nurodytų veiksmų. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, gali imtis veiksmų, tokiu atveju, kai yra konstatuojamos atitinkamos Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto numatytų sąlygų, t. y., kai statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Toks įpareigojimas kaip veiklos uždraudimas statinyje vertinamas kaip ultima ratio, t. y. kaip paskutinė priemonė ir taikomas tik tada, kai atitinkamo tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis, nebent priešingai elgtis reikalauja statinio būklė – keliamos grėsmės pobūdis. Kokį pavojų kelia pareiškėjo statinys nutarime nėra nurodyta, to neįvardino ir institucija surašiusi skundžiamą nutarimą bei liudytoja D. J., kuri taip pat patvirtino, kad statinio konstrukcijos prasme jokios grėsmės niekam nekelia. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje, atkreipė dėmesį šios bylos kontekste, jog priimtame nutarime nebuvo realizuota jokių Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje viešojo subjekto teisių. Apie statinio naudojimą ne pagal paskirtį, tikrinančioji institucija sprendė tik iš to, kad dirbtuvių viduje buvo automobilių detalių bei tepalų, ir nusprendė, jog yra vykdoma autoserviso veikla. Ar pareiškėjas vykdo Aplinkos apsaugos reikalavimus, tokia kontrolė pavesta Aplinkos apsaugos institucijoms, o ne savivaldybei. Kitos pareiškėjo ginčo objektu tapusias patalpas tikrinusios institucijos jokių pažeidimų nenustatė. Aplinkos apsaugos pareigūnai tikrino patalpas 2017 m. liepos ir spalio mėn., 2018 m. kovo ir rugsėjo mėn., patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo atliekami ir kitų institucijų patikrinimai: Priešgaisrinės apsaugos skyriaus, Visuomenės sveikatos apsaugos skyriaus, visi institucijų patikrinimai buvo revizuojami Telšių apylinkės teisme, Šiaulių apygardos teisme, administracinių ginčų komisijose, Šiaulių apygardos prokuratūroje bei kitose institucijose, tokiose kaip: policijoje, mokesčių inspekcijoje, aplinkos apsaugos inspekcijoje, žemės tarnyboje, po keletą ar keliolika kartų ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina tai, jog po akto surašymo ir įpareigojimo nedelsiant nutraukti veiklą, aktą surašiusi institucija, daugiau nebuvo nuvykusi patikrinti ir nekontroliavo ar asmuo įvykdė nustatytą įpareigojimą. Neatlikus jokios kontrolės, T. M. tiesiog patraukė administracinėn atsakomybėn, neįsitikinusi ar patikrinimo akte nurodyti reikalavimai ir nustatytos aplinkybės yra įvykdytos. Juolab, kad nutarimą priėmusi institucija toliau vykdė procedūrą ir po patraukimo administracinėn atsakomybėn, įpareigojo įmonę UAB „Tomdova“ pateikti dokumentus kokiu teisiniu pagrindu įmonė naudojasi ginčo patalpomis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje yra išaiškinęs, jog institucija, priimdama administracinį aktą, turėjo jame aiškiai ir konkrečiai, argumentuotai išdėstyti, kokia statinio paskirtis, kokia veikla patalpose yra galima ir kokia draudžiama, ir kaip draudimas pasireiškia, t .y. kaip jis buvo pažeistas. To padaryta nebuvo nei skundžiame nutarime, nei patikrinimo akte. Patikrinimas buvo atliktas gauto skundo pagrindo, bet skundas buvo ne dėl statinio techninių reikalavimo nesilaikymo, o dėl neva keliamo triukšmo. Pagal teisės aktų nuostatas, savivaldybės administracija, gavusi skundą turėjo pavesti tirti situaciją atitinkamam skyriui. Šiuo konkrečiu atveju, Statybos poskyris ar jo vyr. specialistė D. J. jokio rašto apie pavedimą nagrinėti minėtą skundą nebuvo gavusi. Institucija nesugebėjo paaiškinti kas yra remonto dirbtuvės ir kas yra autoserviso veikla. Apie tai, kad vykdoma autoserviso veikla nusprendė tik iš to, kad dirbtuvėse buvo automobilių, tačiau liudytojai patvirtino, jog patikrinimo metu nesiaiškino, kam tie automobiliai priklauso. Vienas automobilis buvo sportinis, tai paliudijo A. Š., kaip jau minėta sportinį automobilį turi pats pareiškėjas. Tiek institucija, tiek liudytoja D. J. neslepia, jog sąvokos kas yra remonto dirbtuvės, o kas yra autoservisas nėra aiškiai reglamentuotos, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas neaišku už ką, taip pat nesant visų administracinio teisės nusižengimo elementų. Savivaldybės raštuose 2018 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. nurodyta, jog teisės aktai nedetalizuoja kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse, šią aplinkybę patvirtino ir Aplinkos apsaugos ministerijos raštas skirtas Telšių rajono savivaldybei. Patikrinimo aktai buvo rašyti ne kartą, priešpaskutinis patikrinimo aktas yra surašytas 2019 m. kovo 14 d., t. y. prie 4 metus. Situacija nutarimą priėmusiai institucijai buvo žinoma jau anksčiau, yra praėjęs dvejų metų terminas nuo neva padaryto nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl turėtų būti taikomas ANK numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nutarimas yra motyvuotas ir išsamiai argumentuotas, jame nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pakanka T. M. skundui atmesti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija - statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka" patvirtinimo", 102.3 papunktyje nurodyta, kad savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus šio reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 punktą, statinio naudojimo priežiūra - viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas - nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. Al-1100 „Dėl įgaliojimų suteikimo", Administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausieji specialistai – D. P. ir M. P. yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 359 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M. suformuotas aiškiai ir suprantamai, nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinių nusižengimų bylą išnagrinėti tinkamai. Šioje administracinių nusižengimų medžiagoje esančios foto nuotraukos be kitų įrodymų yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą. Skunde T. M. nepagrįstai teigia, kad Telšių rajono savivaldybės administracija prieš patraukdama atsakomybėn ir surašydama nutarimą turėjo įsitikinti, ar patikrinimo akte nurodyti reikalavimai yra įvykdyti. T. M. laikosi tos pozicijos, jeigu patikrinimo akte nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, tai jų įvykdymas automatiškai panaikina jo atsakomybę už patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus dėl statinio naudojimo ne pagal paskirtį. Nepriklausomai nuo to, ar patikrinimo akte nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ar ne, pats nusižengimo faktas yra įvykęs ir konstatuotas, už tai yra taikoma atsakomybė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka" 32 punktą teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t. y. kad statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamo turto registre. 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo akto Nr. ST-246 pabaigoje yra nurodyta, kad už reikalavimo nevykdymą numatyta teisinė atsakomybė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. SLD-30-180608-00063 konstatavo, jog leidimas Nr. LPSP-83-180316-00003 buvo išduotas neteisėtai. Taigi leidimas Nr. LPSP-83-180316-00003 yra negaliojantis. Apie šią aplinkybę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D—9847 (16.17) „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LPSP-83-180316-00003 išdavimo teisėtumo" informavo tuometinę tuo paties statinio savininkę Z. M. Pagal UAB „Domidėja“ 2018 m. parengtą projektą Nr. D78-18-P, Telšių rajono savivaldybės administracija Z. M. 2018 m. liepos 2 d. išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LPSP-83-180702-00005, kuriuo suteikiama teisė gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį (remonto dirbtuves), statinio kategorija - neypatingasis statinys, statinio paskirtis - gyvenamoji (vieno buto). Šiame statybą leidžiančiame dokumente Nr. LPSP-83-180702-00005 yra padarytas įrašas, kad nuo šio leidimo registracijos dienos panaikinamas 2018 m. kovo 16 d. leidimas Nr. LPSP-83-180316-00003. T. M. skunde nepagrįstai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties nuostatas, kuriomis buvo vertinamas patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. jo turinio atitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. T. M. skundžia nutarimą, tačiau didžiąją dalimi skunde kvestionuoja patį patikrinimo aktą kaip savarankišką objektą, kuris nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 129,99 kv. m. bendro ploto nuosavybės teise nuo 2019 m. sausio 9 d. priklauso T. M. Šios patalpos pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" patvirtinimo" (toliau - STR 1.01.03:2017), 5 punkte numatyta, jog yra dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (STR 1.01.03:2017 5.1 papunktis). 2021 m. spalio 5 d. patikrintas T. M. nuosavybės teise priklausantis statinys yra gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas su jame esančia negyvenamąja patalpa, paslaugų paskirties (remonto dirbtuvėmis). Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtine dalimi - negyvenamosios paskirties patalpa (remonto dirbtuvėmis), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų, buvo remontuojami automobiliai ir jų sudėtinės dalys, įvairūs mechanizmai. Trys automobiliai pakelti ant keltuvų, keletas - kieme, šalia įvažiavimo į patalpą, o automobilių dalys išdėliotos patalpoje ant stalviršių ir grindų. Taip pat užfiksuotos talpos su automobilių pramonėje naudojamais specialiais techniniais skysčiais / jų atliekomis, įvairūs automobilio remonto įrankiai. Patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti, ar minėto gyvenamosios paskirties pastato (statinio) negyvenamosios paskirties patalpa naudojama pagal paskirtį, t. y. esant įtarimui, kad remonto dirbtuvėse gali būti vykdoma autoservisui priskirtina veikla. Įtarimas pasitvirtino, kadangi visos prieš tai aprašytos aplinkybės liudija, kad gyvenamosios paskirties statinyje esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje - remonto dirbtuvėse yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Nutarime nurodytuose teisės aktuose yra detalizuota kaip pasireiškė T. M. 2021 m. spalio 5 d. patikrinimo metu apžiūrėtos negyvenamosios patalpos, paslaugų paskirties (remonto dirbtuvių) naudojimas ne pagal paskirtį. Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas), 6 punkte nurodyta, kad <...> Transporto priemonių techninės Priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą visas pastatas turi būti Aprašo 6 punkte nurodytos paskirties, o tuo tarpu T. M. nuosavybės teise priklausančio pastato paskirtis - gyvenamoji (vieno buto). T. M. gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas neatitinka nei vienos Aprašo 6 punkte nurodyto pastato paskirties. Taigi, kai T. M. nuosavybės teise priklausančiuose patalpose yra vykdoma transporto priemonių technini priežiūros ir remonto veikla, tos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybes teise T. M., pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta - kita, o naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame sklype vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, žemė yra naudojama ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą ir nei vienas Apraše 6 punkte nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, T. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepakeitus jo paskirties, negali būti pastatytas bei eksploatuojamas. Pažymėjo, kad T. M. skunde nurodyti argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus specialistų 2018 m. balandžio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto šios bylos kontekste nėra aktualūs, nes patikrinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 17 d., kai pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalies patalpų paskirtis dar nebuvo pakeista į negyvenamąsias patalpas, paslaugų paskirties (remonto dirbtuves).

Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad T. M. veiklą ginčo patalpose pradėjo vykdyti dar 2016 m., gavo subsidijas, įsigijo įrangą, tik po to pradėjo domėtis ar turimos patalpos yra tinkamos tokiai veiklai vykdyti. 2017 m. savivaldybė pagal gautą skundą, nuvyko į patalpas ir nustatė, kad jos yra naudojamos ne pagal paskirtį, nes tuo metu tos patalpos buvo ūkio paskirties. Buvo surašytas protokolas administracinio nusižengimo byloje, su pažeidimu UAB „Tomdova“ direktorius sutiko, baudą sumokėjo. Savivaldybės administracija išduoda statybą leidžiančius leidimus pagal pateiktus prašymus, šiuo konkrečiu atveju, ankstesnė pastato savininkė Z. M. teikė prašymą dėl gyvenamojo pastato atidalijimo ir patalpų paskirties keitimo į paslaugų paskirtį. Pagal projektuotojo pateiktą projektą, savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Z. M. Projekte buvo aiškiai nurodyta, kad paslaugų paskirties patalpose – autoservise, bus vykdomas mechanikos remontas, daugiausia pavarų dėžės remontas. Tas leidimas buvo panaikintas naujai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, nes autoserviso veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties pastate, paslaugų paskirties patalpose prieštarauja Aplinkos apsaugos reikalavimams nustatytiems transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo nuostatoms. Projektinių dokumentų pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuose buvo konkrečiai nurodyta veikla – remonto dirbtuvės. Ankstesni patikrinimo aktai buvo apskųsti administracine tvarka. Administracinis teismas tikrino ar aktas atitinka nustatytus reikalavimus, bet nevertino pastato naudojimo teisėtumo pagal paskirtį. Pastarasis patikrinimo aktas buvo surašytas taip, kad nebūtų trūkumų, nes pirmajam aktui administracinis teismas buvo nustatęs formos trūkumus. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą ne veiklai vykdyti, o pastato paskirčiai pakeisti. Kokią veiklą vykdys patalpose, yra asmens asmeninis reikalas. Tuo tarpu savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, atlieka statinio naudojimo priežiūrą ir tikrina ar pastatai naudojami pagal paskirtį. Gavus skundą, 2021 m. spalio 5 d. savivaldybės administracijos specialistai nuvyko į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią patalpą - remonto dirbtuves ir nustatė, kad šiose patalpose yra remontuojami automobiliai. Veikla atitiko autoservisui priskirtą veiklą, nes automobiliai buvo pakelti, buvo daug žmonių. Tai patvirtina atliktos fotofiksacijos. Autoserviso veikla gali būti vykdoma tik negyvenamosios paskirties pastatuose, o ne patalpose. Negyvenamojo pastato paskirtis, kurioje būtų galima vykdyti autoserviso paslaugas turi būti: paslaugų, garažų, gamybos ir paslaugų. Panaikinus pirmąjį statybą leidžiantį dokumentą, buvo pateiktas naujas projektas – remonto dirbtuvėms. Antrajame projekte nebuvo numatyti jokie sprendiniai, kurie sudarytų prielaidą, jog šiose patalpose būtų galima vykdyti autoserviso veiklą. Teikiant antrąjį projektą tiek tuometinė pastato savininkė, tiek įmonės savininkas žinojo, kad tose patalpose UAB „Tomdova“ autoserviso veiklos vykdyti negalima. Antrajame projekte patys aiškiai nurodė, jog paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse bus vykdomas mechaninių įrenginių remontas. Savivaldybėje gautas skundas buvo ne tik dėl keliamo triukšmo, bet ir dėl naudojimo ne pagal paskirtį. Skunde buvo nurodyta, jog gyvenamajame name yra taisomos automobilių greičio dėžės, dėl automobilių keliamo garso kenčia visų kaimynų pilnavertis gyvenimas. Nėra reglamentuojama, kaip turi būti atliekamas statinio naudojimo pagal tikslinę paskirtį patikrinimas ar statinio naudojimo procedūros. Savivaldybės administracija, atlikusi patikrinimą, surašė patikrinimo aktą, kurį pareiškėjas apskundė, tačiau jis nebuvo panaikintas, nes atitiko visus akto teisėtumo reikalavimus. Pasibaigus apskundimo procedūrai, savivaldybės administracija, nepraleisdama senaties termino surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarimas grindžiamas pastaruoju patikrinimo aktu, nutarimo turinyje aiškiai nurodoma, kad yra nustatytas statinio naudojimo ne pagal paskirtį pažeidimas. Tikrinamose patalpose buvo remontuojami ne mechaniniai įrenginiai, o automobiliai. Pagal įstatyminį reguliavimą, užtenka vien tik nustatyti faktą, jog statinio naudotojas, statinį naudoja ne pagal paskirtį, kuri yra nurodyta nekilnojamojo turto registre. Pats pastatas yra gyvenamosios paskirties, o negyvenamosios paskirties, paslaugų paskirties yra tik patalpa, o, vykdant autoserviso veiklą, turi būti visas pastatas, o ne patalpa. Nutarimas yra pagrįstas, jame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad ji dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir Urbanistikos skyriaus Statybos poskyryje vyriausiąja specialiste. Patikrinimą atliko dėl konflikto su kaimynais. Poskyris vykdo statinių priežiūrą, todėl atlieka patikrinimus tada, kai yra skundai iš trečiųjų asmenų. Nesudėtingų statinių priežiūrą vykdo pats statytojas, todėl Statybos poskyriui nėra prievolės jų prižiūrėti, tačiau gavus skundą institucija privalo reaguoti. Skunde buvo skundžiamasi dėl triukšmo, važiuojančių automobilių, vilkikais naktimis parvežamų automobilių, nes vykdoma autoserviso veikla. Pagal skundo pobūdį yra sudaroma komisija su atitinkamos srities specialistais. Atlikti patikrinimą buvo pasitelkti ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Pažeidimo vietoje buvo pastebėti automobiliai ant keltuvų, automobilių detalės ant stalų, tepalų talpos. Patikrinimo metu buvo tikrinama minėtų patalpų atitiktis. Tikrinamas pastatas yra suformuotas atskiru nekilnojamuoju turtu, kuris buvo suformuotas pagal parengtą projektą bei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmasis leidimas buvo panaikintas, juo buvo prašoma išduoti leidimą paslaugų paskirties – autoservisui statiniui. Po keleto mėnesių gavo prašymą išduoti leidimą paslaugų paskirties – remonto dirbtuvėms, taip pat prašė panaikinti pirminį leidimą. Pirmasis leidimas buvo panaikintas pripažinus neteisėtai išduotu, nes dėl jo teisėtumo buvo pasikreipusi pareiškėjo kaimynė. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatas yra aiškiai išvardinta pastato paskirtis ir kas pagal pastato paskirtį gali būti vykdoma atitinkame pastate ir kokios veiklos gali būti vykdomos atskirai suformuotose patalpose. Negyvenamosiose patalpose, paslaugų paskirties patalpos skirtos paslaugoms, iš jų – buitinėms paslaugoms, teikti. Savivaldybė neturi pareigos aiškinti, ką konkrečiose patalpose asmuo gali daryti, šiuo atveju T. M. pats prisiima atsakomybę dėl vykdomos veiklos. Ginčo patalpose negali būti vykdoma variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Viskas kas yra susiję su automobiliais, visa veikla yra priskiriama autoserviso veiklai. Pastatų paskirties keitimo tvarka yra griežtai nustatyta teisės aktų. Visi projektai yra teikiami per išorinę sistemą – Infostatybą. Įkėlus projektą, atsakingam už tai asmeniui, atitinkamoje savivaldybėje, priskiriamas asmens prašymas dėl statinio paskirties keitimo ar statybos leidimo išdavimo. Patikrinus projekto atitikimą teisės aktams ir pagal statinio paskirtį, priskiriama tikrinamoji institucija. Paskirties keitimo atveju tikrina Visuomenės sveikatos centras, Architektūros skyrius, jeigu dar atliekami papildomi remonto darbai tikrina Aplinkos apsaugos ir Statybos poskyriai. Nesudėtingo statinio projektas tikrinamas 10 darbo dienų. Pirmojo leidimo atveju iškart buvo aišku, kad paslaugų paskirties patalpose negali būti vykdoma autoserviso veikla. Tikrinant teisės aktus taip pat kilo labai daug neaiškumų, todėl buvo kreipiamasi į kitas institucijas. Po patikrinimo akto surašymo, ji daugiau tos situacijos netikrino, nežino ar buvo nutraukta veikla, ar buvo pateikti dokumentai.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriuje vyr. specialistu. Į patikrinimą vyko, nes pakvietė D. J. Viešosios tvarkos skyrius fiksuoja pažeidimus, kontroliuoja tvarką. Reikėjo patikrinti kas vyksta ginčo patalpose, t. y. ar autoservisas, ar remonto dirbtuvės. Jau ne pirmą kartą ten važiavo. Nuvažiavus įsileido į garažą, viduje buvo automobiliai pakelti ant keltuvų, buvo porą žmonių. Matėsi detalės išdėliotos, darbo įrankiai – raktai. Suprato, kad remontuoja automobilius, būtent kas yra susiję su greičio dėžėmis ar varikliais. Patikrinimas truko apie 15-20 min. Viską fotografavo ir fiksavo D. J.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriuje vyr. specialistu. Vyko į patikrinimą, nes Statybos skyriaus specialistai turėjo vykti patikrinti pagal gautą skundą. Viešosios tvarkos skyrius taip pat dirba su skundais. Nuvykę, įėjo į garažo patalpas, kuriose buvo automobiliai, įrankiai. Buvo pridėta greičio dėžių, taip pat įrengti du keltuvai. Matė automobilių, vienas iš jų buvo sportinis. Visą patikrinimą fiksavo kitas asmuo, jis tik pasirašė patikrinimo aktą. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti, kas buvo vykdoma garaže. Nepamena ar aiškinosi kam priklauso automobiliai.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad T. M. yra jos sutuoktinis, ji yra UAB „Tomdova“ direktorė. 2016 m. parašė projektą Užimtumo tarnybai, siekiant įkurti darbo vietą, įsteigė įmonę UAB „Tomdova“. Įsisavinus pagal projektą gautas lėšas, nusipirko reikiamą įrangą automatinių dėžių remontui. Projekte buvo nurodyta, jog įmonės veikla bus tik automatinių dėžių remontas, o ne autoservisas. UAB „Tomdova“ automatines pavarų dėžes tvarko nuo 2016 m. patalpose adresu (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį, taip pat turi kitas patalpas, kurias nuomojasi adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimų buvo labai daug, turbūt visos galimos institucijos tikrino. Pastato paskirtį keitė, nes patikrinimo metu nurodė, jog netinkama paskirtis. Norėdami atitikti visus reikalavimus, keitė pastato paskirtį. Remontuoja pavienes automatines dėžes, tačiau atvažiuoja žmonių norėdami atlikti automobilio diagnostiką arba pasikonsultuoti. Jeigu negalėtų UAB „Tomdova“ toliau vykdyti veiklos, patirtų nuostolius, nes yra įsteigtos 4 darbo vietos. Visos veiklos negalėtų perkelti į kitas patalpas, nes būtent ginčo patalpos yra įrengtos taip, kad atitiktų visus reikalavimus, kurių reikia norint remontuoti automatines pavarų dėžes, pradedant patalpų įrengimu – grindų specialia danga, baigiant patalpoms pritaikytais darbo stalais ir keltuvais. Jeigu nebūtų atitikę reikalavimų, nebūtų gavę paramos darbo vietoms įsteigti pagal parengtą projektą. Iš projekto gavo apie 13 000 Eur, taip pat investavo ir savo lėšų. Rašydami projektą, neturėjo jokių minčių, kad negalima ten vykdyti veiklos. Šiai dienai ji nežino kokią veiklą gali vykdyti ginčo patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

ANK 359 straipsnyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte „statinio naudotojas“ apibrėžtas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Šiuo atveju pareiškėjas T. M. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 nubaustas pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį 680 eurų bauda už tai, kad 2021 m. spalio 5 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, jog šiuo adresu esančio gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtine dalimi – negyvenamosios paskirties patalpa (remonto dirbtuvėmis), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų buvo remontuojami automobiliai ir jų sudėtinės dalys, įvairūs mechanizmai. Nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta, kad patikrinimo metu trys automobiliai pakelti ant keltuvų, keletas – kieme, šalia įvažiavimo į patalpą, o automobilių dalys išdėliotos patalpoje ant stalviršių ir grindų. Taip pat užfiksuotos talpos su automobilių pramonėje naudojamais specialiais techniniais skysčiais/jų atliekomis, įvairūs automobilių remonto įrankiai. Patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti, ar minėto gyvenamosios paskirties pastato (statinio) negyvenamosios paskirties patalpa naudojama pagal paskirtį, t. y. esant įtarimui, kad remonto dirbtuvėse gali būti vykdoma autoservisui priskirtina veikla, įtarimas pasitvirtino, kadangi visos prieš tai aprašytos aplinkybės liudija, kad gyvenamosios paskirties statinyje esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje – remonto dirbtuvėse yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Vadovaujantis 2016 m. spalio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ Nr. D1-713 patvirtinto šio statybos techninio reglamento (STR) IV skyriaus „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ pirmojo skirsnio „Pastatų ir inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis“ 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (3.3), o pagal 5.1 papunktį pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes (3.26): 5.1.1. gyvenamuosius pastatus ir 5.1.2. negyvenamuosius pastatus. Šiuo atveju apžiūrėtas statinys yra gyvenamosios paskirties pastatas su jame esančia negyvenamosios paskirties patalpa – remonto dirbtuvėmis. Vadovaujantis 2007 m. liepos 13 d. Aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-405 patvirtinto minėto aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Pagal šį teisinį reguliavimą, vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, visas pastatas, kuriame ji vykdoma, privalo būti Apraše nurodytos paskirties. Šiuo atveju pastato paskirtis neatitinka nė vienos iš nurodytų Aprašo 6 punkte, kadangi pastatas yra gyvenamosios paskirties, todėl jame vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos negalima. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, remontas – technologinių priemonių ir operacijų visuma, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad ji būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų techninius reikalavimus. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą, taisymą ir pakartotinę apdailą. Taigi šiuo atveju, net jei apžiūrėtoje patalpoje ir nebūtų remontuojami ant keltuvų pakelti automobiliai (bet yra), čia vykdomas atskirų automobilių sudėtinių dalių remontas taip pat priskiriamas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai. Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3D-830/D1-920 V skyriaus „Kitos paskirties žemė“ 19, 20 ir 20 punktais, pastatai, nurodyti Aprašo 6 punkte, kuriuose leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, gali būti pastatyti tik žemės sklypuose, esančiuose šiuose punktuose nurodytos trejopos paskirties teritorijose: (1) pramonės ir sandėliavimo objektų, (2) komercinės paskirties objektų bei (3) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų. Kadangi apžiūrėtas gyvenamosios paskirties pastatas yra žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, joks Apraše nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, šiame sklype negali būti pastatytas ir eksploatuojamas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu „Statinių naudotojų pareigos“ 1 dalies 1 punkte, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis tuo, o taip pat prieš tai aprašytu teisiniu reguliavimu, apžiūrėto gyvenamosios paskirties pastato negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių) naudojimas pagal paskirtį, kuri nurodyta viešajame registre (paslaugų) būtų tik tuomet, jei šioje patalpoje būtų teikiamos paslaugos, tačiau nevykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, kuri šiame pastate neleidžiama. Todėl statinys (jo patalpa) naudojami aiškiai ne pagal paskirtį, pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą (1 t., b. l. 12-13).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad T. M. pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 10-11) ir skundžiamas nutarimas surašyti 2021 m. spalio 14 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-246, kuriame nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos pareigūnai 2021 m. spalio 5 d. apžiūrėjo negyvenamąją patalpą-remonto dirbtuves ir nustatė, jog jos nėra naudojamos pagal paskirtį, pagrindu, t. y. pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas iš esmės dėl to, kad, Telšių rajono savivaldybės administracijos specialistų nuomone, remonto dirbtuvėse buvo atliekami autoserviso darbai. Tuo pačiu patikrinimo aktu pareikalauta nedelsiant pašalinti statinio naudojimo trūkumus ir statinį (apžiūrėtą jo dalį – remonto dirbtuves) pradėti naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos. Be to patikrinimo akte nurodyta, kad pagal valstybės institucijų duomenų bazėse esančią informaciją, apžiūrėta patalpa-remonto dirbtuvėmis transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto veiklai vykdyti naudojasi UAB „Tomdova“, tačiau patikrinimo metu įrodymai, kokiu konkrečiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte nurodytu teisiniu pagrindu ši įmonė naudojasi minėta patalpa, nebuvo pateikti. Dėl to patikrinimo aktu UAB „Tomdova“, atstovaujama direktorės D. M. ir apžiūros metu dalyvavęs statinio savininkas T. M. buvo įpareigoti iki 2021 m. spalio 25 d. tokius įrodymus pateikti Telšių rajono savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 14-17).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui T. M. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastate – gyvenamajame name su ūkio patalpomis esanti negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – paslaugų (1 t., b. l. 55-56, 80-81, 82-86). Pagal 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutartį minėtos patalpos (remonto dirbtuvės), esančios (duomenys neskelbtini), 4 metų laikotarpiui perduotos neatlygintinai valdyti ir naudoti UAB „Tomdova“ (1 t., b. l. 119-120). UAB „Tomdova“ 2022 m. gruodžio 8 d. prašyme (1 t., b. l. 129) nurodė, kad pareiškėjui T. M. priklausančiose patalpose 2019 m. sausio 9 d. panaudos sutarties pagrindu vykdo automatinių pavarų remonto veiklą. UAB „Tomdova“ vienintelio akcininko T. M. 2016 m. kovo 4 d. sprendimu (1 t., b. l. 130) UAB „Tomdova“ direktore paskirta D. M. Į bylą pateikta savarankiško užimtumo rėmimo sutartis (1 t., b. l. 131-133), sąskaitos (1 t., b. l. 134-138) patvirtina, jog įrangą veiklai vykdyti įsigijo UAB „Tomdova“, kuri gavo subsidijas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas T. M., tiek liudytoja apklausta UAB „Tomdova“ direktorė D. M. nurodė, kad patalpa-remonto dirbtuvėmis savo veiklai vykdyti pagal panaudos sutartį naudojasi UAB „Tomdova“.

Nors pareiškėjas T. M. yra statinio (patalpų) savininkas, tačiau realiai nuo 2019 m. sausio 7 d. jis patalpa-remonto dirbtuvėmis kaip fizinis asmuo nesinaudoja, šias patalpas savo veiklai vykdyti panaudos sutarties pagrindu naudoja juridinis asmuo – UAB „Tomdova“. Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kurio pažeidimu yra kaltinamas T. M., pareiga naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį yra numatyta statinio naudotojui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punktą „statinio naudotojas“ yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Nepaisant to, jog T. M. yra vienintelis UAB „Tomdova“ akcininkas, fizinis asmuo T. M. ir juridinis asmuo UAB „Tomdova“ yra atskiri subjektai ir iš byloje nustatytų aplinkybių galima vienareikšmiškai spręsti, jog 2021 m. spalio 5 d. atlikto patikrinimo metu patalpos - remonto dirbtuvių naudotojas buvo būtent juridinis asmuo UAB „Tomdova“. Pažymėtina, jog patikrinimo akte tokie duomenys buvo nurodyti, remiantis valstybės institucijų duomenų bazėse esančia informacija, be to T. M. ir UAB „Tomdova“ direktorė D. M. įpareigoti iki 2021 m. spalio 25 d. pateikti įrodymus apie patalpų naudojimo pagrindą, numatytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte, tačiau dar beveik po metų priimant skundžiamą 2022 m. spalio 11 d. nutarimą, neįsitikinus, nepatikrinus duomenų apie statinio (patalpos) naudotoją administracinėn atsakomybėn patraukas fizinis asmuo T. M. Pareigą naudoti statinį pagal paskirtį šiuo atveju turi ne T. M., o UAB „Tomdova“. Dėl to T. M. negalėjo būti pripažintas pažeidęs Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį. Tai, jog už Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik faktiniai statinių naudotojai yra konstatuota teismų praktikoje (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. A14-2875-1011/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. AN2-518-873/2018).

ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje tik patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir išsamiai. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo įsitikinta, ar yra įvykdyti patikrinimo akte numatyti įpareigojimai, prie patikrinimo akto esant duomenims, jog patikrinimo metu remonto dirbtuvių naudotoja yra UAB „Tomdova“ (1 t., b. l. 31, 32, 33, 34-36, 37), šių aplinkybių nutarimą priimantis pareigūnas išsamiai neišsiaiškino ir patraukė administracinėn atsakomybėn ne statinio naudotoją. Duomenų, jog už įrodymų, nurodytų patikrinimo akte, nepateikimą T. M. ar UAB „Tomdova“ direktorei D. M. buvo taikyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė (tokios institucijos nurodymų nevykdymo pasekmės nurodytos patikrinimo akte) nėra. Vadinasi, faktas, jog galimai T. M. ar D. M. nepateikė Telšių rajono savivaldybės administracijai įrodymų apie patalpos naudojimo teisinį pagrindą, buvo ignoruojamas, o išsamiai neištyrus prie patikrinimo akto pateiktų valstybės institucijų turimų duomenų, formaliai administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. Tai, jog patalpose-remonto dirbtuvėse veiklą pagal 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutartį vykdo UAB „Tomdova“ Telšių rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma prieš priimant skundžiamą nutarimą. Šią aplinkybę patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartyje išdėstytas Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į T. M. skundą turinys (3 t., b. l. 43-49). Po Regionų apygardos teismo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarčių priėmimo, Telšių rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad patalpose 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo metu veiklą vykdė, jomis faktiškai naudojosi UAB „Tomdova“, tačiau į šią reikšmingą aplinkybę nebuvo atsižvelgta.

Iš Veiklos vykdytojo, vykdančio transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą deklaracijos (1 t., b. l. 34-36) matyti, kad veiklą, kurios vykdymą Telšių rajono savivaldybės administracija traktuoja kaip remonto dirbtuvių naudojimą ne pagal paskirtį (laiko neteisėtais veiksmais), adresu (duomenys neskelbtini), vykdo UAB „Tomdova“. T. M., kaip fizinis asmuo, Aplinkos apsaugos agentūrai tokios Deklaracijos nėra pateikęs, duomenų, kad jis savarankiškai (o ne kaip UAB „Tomdova“ darbuotojas) ginčo patalpose vykdytų kokią nors veiklą, kuri pasireikštų patalpos – remonto dirbtuvių naudojimu ne pagal paskirtį, byloje nėra. 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutarties 2.2.2 punktu būtent UAB „Tomdova“ įsipareigojo naudoti daiktą pagal sutarties nuostatas ir jo paskirtį. Iš teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo, liudytojos D. M. paaiškinimų matyti, jog būtent UAB „Tomdova“ yra suinteresuota remonto dirbtuvėse tęsti veiklą, neigiamos pasekmės dėl veiklos nutraukimo kiltų ne T. M., o UAB „Tomdova“, kuri gavo subsidijas, pirko įrangą vykdomai veiklai. Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė baigiamųjų kalbų metu akcentavo, jog UAB „Tomdova“ direktorės nežinojimas, kokią veiklą galima vykdyti ginčo patalpose, neatleidžia nuo atsakomybės, vadinasi, pati atstovė suprato, jog atsakomybė už galimai patalpų naudojimą ne pagal paskirtį kyla būtent juridiniam asmeniui UAB „Tomdova“. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau už tos pačios patalpos naudojimą ne pagal paskirtį pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį buvo nubausta UAB „Tomdova“ direktorė D. M. (2 t., b. l. 108-110), kaip patalpų naudotoja pagal anksčiau sudarytą 2016 m. kovo 15 d. panaudos sutartį (2 t., b. l. 112-113).

Už 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo akte įpareigotų pateikti įrodymų nepateikimą nei T. M., nei UAB „Tomdova“ direktorei T. M. administracinė atsakomybė, numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje taikyta nebuvo. Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną jokio papildomo įrodymų rinkimo, tyrimo neatliko, rėmėsi tik 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo aktu. Telšių rajono savivaldybės administracijai tai, jog UAB „Tomdova“ patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvo žinoma jau 2022 m. pavasarį, tačiau pareigūnas 2022m. spalio 11 d. priėmęs skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į šią faktinę aplinkybę, objektyviai neįsitikino, kas šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas už pareigos, numatytos Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte vykdymą.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, T. M. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, jis nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Nesant ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena T. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo atstovo prašymo taikyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senatį.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Šiuo nutarimu T. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).

Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimų nurodymų matyti, kad pareiškėjas T. M. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1300 Eur (2 t., b. l. 8,9). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad advokatas A. Krištupas rengė skundą, teikė konsultacijas, teikė prašymus teismui, atstovavo pareiškėją teisme. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos teisinės gynybos pagalbai apmokėti nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą advokato darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl 2023 m. balandžio 13 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, T. M. iš valstybės priteisiant 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną T. M. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti T. M. iš Valstybės 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė