Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-294/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
2A-294/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00558-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-294/2013Proceso Nr. 2-55-3-00558-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 44.5.1; 114.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4694-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl sutartinių prievolių vykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi priėmė dokumentinio proceso tvarka paduotą ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo 1 195 281,98 Lt nuompinigių skolą, 41 953,64 Lt delspinigių, 11 557,05 Lt sutartinių palūkanų ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nes nesumokėjo viso nuomos mokesčio už patalpų, esančių Tarpučių k., Marijampolės r.; Žuvininkų g. 5, Šiauliuose; Naujakurių g. 31, Kaune; Kuršių g. 1, Kaune; Raudondvario pl. 127, Kaune; Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose ir K. Korsako g. 12, Šiauliuose, nuomą. Šia teismo nutartimi ieškinį dalyje dėl reikalavimų, grindžiamų patalpų, esančių Gvazdikų takas 1, Šiauliuose; Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje; Veiverių g. 142A, Kaune; Nemuno g. 29, Panevėžyje; L. Giros g. 15, Vilniuje ir Nemuno g. 131, Klaipėdoje, nuomos sutarčių netinkamu vykdymu, atsisakyta priimti (t. 2, b. l. 60-61).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus. Juose nurodė, kad pagal nuomos sutartis skolą ieškovui sumokėjo, o prievolė sumokėti skolą už patalpų, esančių Tarpučių k. Marijampolėje, nuomą pagal ieškovo sąskaitą Nr. 4449 ir skolą už patalpų, esančių Naujakurių g. 31, Kaune, nuomą pagal ieškovo sąskaitą 4451 pasibaigė atsakovo pareiškimu apie įskaitymą. Sąskaitas Nr. 4671 ir Nr. 4670 už patalpų, esančių Kuršių g. 1 ir Raudondvario pl. 127, Kaune, nuomą atsakovas gavo iš UAB „Serneta“, o ne iš ieškovo, ir jas sąskaitos teikėjui apmokėjo. Ieškovas, reikalaudamas šių sąskaitų apmokėjimo, siekia nepagrįstai praturtėti. Atsakovas nesutiko su netesybų ir delspinigių priteisimu.

Ieškovas nesutiko su atsakovo prieštaravimais, tačiau pripažino, kad dalis atsakovo prieštaravimuose nurodytų sąskaitų po ieškinio teismui pateikimo yra apmokėtos, todėl reikalavo priteisti delspinigius ir palūkanas. Ieškovas nepripažino įskaitymo, motyvuodamas tuo, kad pagal sąskaitas Nr. 4671 ir Nr. 4670 atsakovas turėjo sumokėti ieškovui, o ne UAB „Serneta“. Prašė priimti galutinį sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo 407 467,42 Lt skolos, 41 953,64 Lt delspinigių, 11 557,05 Lt palūkanų bei procesines 8,05 % palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminarų sprendimą pakeitė; ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo 254 137,02 Lt skolos, 19 000 Lt delspinigių, 5 800 Lt palūkanų ir 8,5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos ir delspinigių sumą nuo 2011 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 895 Lt bylinėjimosi išlaidas; ieškinį dėl reikalavimų pagal sąskaitas Nr. 4449 (1 000 Lt dalyje), 4781 (300 Lt dalyje), 4451 (3 375,30 Lt dalyje) ir 4775 (65 111,42 Lt dalyje) atmetė; civilinę bylą dalyje dėl nuomos mokesčio pagal sąskaitas Nr. 4671, 4767 (1 000 Lt dalyje), 4463, 4781 (72 337,46 Lt dalyje), 4451 (2 975,30 Lt dalyje), 4769, 4785, 4670, 4784, 4454, 4772, 4457, 4775 (29 869,47 Lt dalyje) nutraukė; grąžino ieškovui 3 000 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį; priteisė iš atsakovo 40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad šalis sieja patalpų nuomos sutartys, kurių pagrindu ieškovas atsakovui perdavė nuomos sutartyse nurodytas patalpas ir kiemo statinius. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neginčijo dalies skolos ieškovui, sumokėjo reikalaujamą nuompinigių sumą ieškovui pareiškus reikalavimą teisme, teismas preliminarų sprendimą iš dalies pakeitė. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog įvykdė įskaitymą prieštaravimuose nurodomais atvejais, kadangi byloje nepateikti įrodymai apie atsakovo aiškiai suprantamos valios atlikti įskaitymą pareiškimą (CK 6.131 str. 1 d.). Sąskaitos pateikimas savaime negali būti aiškinamas kaip pareiškimas apie įskaitymą. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažino, jog reikalavimas pagal sąskaitą Nr. 4671 dėl patalpų, esančių Kuršių g., Kaune, nuomos mokesčio yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Įvertinęs sutarčių 4.4 punkto dėl nuomos mokesčio mokėjimo terminų nuostatą (už kiekvieną einamąjį mėnesį mokėti per 10 dienų nuo paskutinės sąskaitos pateikimo dienos – kiekvieno mėnesio 15 dienos, o kai sąskaita pateikiama vėliau – per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos) bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dalį reikalavimų įvykdė po ieškovo kreipimosi į teismą, sąskaitos už gruodžio – sausio mėnesį apmokėtos vasarį, teismas sprendė apie sutartinių palūkanų ir delspinigių priteisimą. Atsakovo reikalavimo sumažinti sutartines netesybas teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad sutartyse numatyti 0,1 procento delspinigiai nėra aiškiai per dideli nei savaime (absoliučia išraiška), nei taikant nagrinėjamoms sutartims. Atsakovui dalį reikalavimų įvykdžius iki ieškovo kreipimosi į teismą, ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovo pripažintų atsakovo atsikirtimų dalyje teismas bylą nutraukė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti 6 634,64 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teigimu, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles pateiktieji įrodymai nebuvo vertinami, dėl jų sprendime nepasisakyta, nepateikti argumentai, kokiais kriterijais remdamasis teismas apskaičiavo skolos dydį.

2. Teismas peržengė ieškinio ribas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Byloje nebuvo suformuluotas reikalavimas apelianto atliktus įskaitymo sandorius pripažinti negaliojančiais, todėl teismas be teisinio pagrindo klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sprendė savo iniciatyva, nepateikė motyvuotų argumentų dėl kriterijų, lėmusių įskaitymo negalimumą. Apelianto atlikti įskaitymai dėl dalies mokėjimų pagal sąskaitas Nr. 4449 ir Nr. 4451 atitinka įstatymo reikalavimus ir nepatenka į CK 6.134 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą atvejų, kai įskaitymas draudžiamas.

3. Sąskaitos Nr. 4767, Nr. 4463, Nr. 4781, Nr. 4769, Nr. 4785, Nr. 4784, Nr. 4454, Nr. 4772, Nr. 4457 apmokėtos, atliekant po vieną ar po kelis mokėjimus.

4. Dėl sąskaitos Nr. 4671 Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, teismo priteista suma sumokėta; dėl sąskaitos Nr. 4670 Vilniaus apygardos teisme iškelta byla, kurioje ieškovas atsisakė reikalavimo pagal šią sąskaitą.

5. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra išvestinis, todėl atmetus ieškinį dalyje dėl 254 137,02 Lt įsiskolinimo priteisimo, atitinkamai atmestini reikalavimai dėl delspinigių priteisimo. Įstatymų leidėjas teismui yra suteikęs teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Netesybos yra orientuotos į minimalų kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006, prašo sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. dydžio. Nurodo, kad nuomos sutartyse šalys sulygo, jog kiekvienai pateikiamai sąskaitai faktūrai už nurodytų patalpų nuomą yra suteikiamas 10 darbo dienų terminas, ir delspinigiai pradedami skaičiuoti tik už 11 dieną; tokiu būdu, delspinigiai pagal sąskaitą Nr. 4767 sudaro 301,72 Lt, Nr. 4463 – 769,95 Lt, Nr. 4781 – 361,68 Lt, Nr. 4451 – 31,54 Lt, Nr. 4769 – 402,78 Lt, 4785 – 766,65 Lt, 4784 – 569,28 Lt, Nr. 4454 – 540,45 Lt, Nr. 4772 – 255,43 Lt, Nr. 4457 – 1004,68 Lt, iš viso 8 377,96 Lt. Pagal sąskaitas Nr. 4449, Nr. 4671, Nr. 4670 delspinigiai neskaičiuotini.

6. Už tą patį laikotarpį prašydamas ir netesybų (delspinigių), ir palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, atlieka netesybų ir palūkanų kumuliaciją. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo funkciją, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti padidinant iš atsakovo priteistus delspinigius iki 22 146,02 Lt, palūkanas iki 7 154,53 Lt, atitinkamai padidinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį. Apelianto nuomone, teismas, atmesdamas reikalavimus dėl 3 146,02 Lt delspinigių ir 1 354,53 Lt palūkanų priteisimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendime nėra pateikti skaičiavimai dėl priteistų delspinigių ir palūkanų dydžių. Apeliantas pripažįsta faktą, kad ieškinyje šie skaičiavimai buvo neteisingai nurodyti ir prideda naują delspinigių ir palūkanų skaičiavimo lentelę. Teismas, priteisdamas per mažas delspinigių ir palūkanų sumas, pažeidė CK 6.71, 6.210 ir 6.258 straipsnių nuostatas.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neperžengė pareikšto ieškinio ribų, nes reikalavimas buvo pareikštas dėl nesumokėto nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad neatsiskaitė dėl atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

2. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas nebuvo galimas. Prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai dėl įskaitymo vertintini kritiškai, nes nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to nemotyvuojama, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

3. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl delspinigių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sąskaitos apmokėtos pavėluotai. Sudarydamos sutartis šalys iš anksto susitarė dėl taikomų netesybų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgtina į tai, kad šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, todėl galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas.

Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais bei faktais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas delspinigių ir palūkanų priteisimo dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo bei delspinigių ir palūkanų priteisimo už negyvenamųjų patalpų nuomą dydžio.

Byloje nustatyta, kad šalis sieja sutartiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo pareikštas ieškinys priimtas dėl 1 195 281,98 Lt skolos, 41 953,64 Lt delspinigių, 11 557,05 Lt sutartinių palūkanų ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris grindžiamas netinkamu sutartinių prievolių, kylančių iš negyvenamųjų patalpų, esančių Tarpučių k., Marijampolės r., Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, Naujakurių g. 31, Kaune, Kuršių g. 1, Kaune, Raudondvario pl. 127, Kaune, Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose ir K. Korsako g. 12, Šiauliuose, nuomos, vykdymu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas neįvertino, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš patalpų, esančių Gvazdikų takas 1, Šiauliuose, Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje, Veiverių g. 142A, Kaune, Nemuno g. 29, Panevėžyje, L. Giros g. 15, Vilniuje ir Nemuno g. 131, Klaipėdoje, nuomos sutarčių netinkamo vykdymo, todėl apeliaciniame skunde be pagrindo pasisako ir dėl šių patalpų nuomos sutarčių pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų Nr. 4768, Nr. 4770, Nr. 4471, Nr. 4773, Nr. 4465, Nr. 4783. Nr. 4456, Nr. 4774 apmokėjimų. Atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal šias sąskaitas faktūras už nurodytų patalpų nuomą nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, todėl dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantais dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, todėl, atskirai neišskirdama ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų, šiuo klausimu pasisako.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui preliminariu sprendimu ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė apie atsiskaitymą su ieškovu ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo nurodymus, sąskaitas (t. 2, b. l. 98-124), taip pat teigė apie prievolių pagal dvi sąskaitas faktūras (Nr. 4449 ir Nr. 4451) pasibaigimą įskaitymu. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas pripažino dalies atsakovo nurodytų sąskaitų apmokėjimą jau po ieškinio teismui padavimo, nepripažino atsakovo prievolės pasibaigimo įskaitymu, prašė priteisti 407 467,42 Lt skolos, 41 953,64 Lt delspinigių, 11 557,05 Lt palūkanų bei procesines 8,05 % palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bylą nagrinėjant 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje ieškovas nepalaikė reikalavimo dėl nuompinigių dalies, kurią atsakovas nurodė įvykdęs, tačiau negalėjo nurodyti tikslios likusio reikalavimo sumos. Tokių aplinkybių kontekste galutiniu sprendimu teismas ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovo 254 137,02 Lt skolos, 19 000 Lt delspinigių, 5 800 Lt palūkanų ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinių skundų argumentams, jog iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kokius iš pateiktų įrodymų ir kaip teismas vertino, kokiu būdu apskaičiavo ieškovo reikalaujamą priteisti skolos sumą, atitinkamai delspinigius ir palūkanas, jeigu net ieškovo atstovas negalėjo nurodyti tikslios likusio reikalavimo sumos, o naują delspinigių ir palūkanų skaičiavimo lentelę pateikė tik su apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, nesiaiškino ir nenustatė galutinio ieškovo reikalavimo, netyrė pateiktų įrodymų apie mokėjimus, nekonstatavo bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu egzistavimu, jos dydžiu ir/ar šios prievolės pasibaigimu, todėl priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo (CPK 183, 185, 263, 265 str.).

Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo sutartinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Išsiaiškinus ieškovo poziciją dėl atsakovo su apeliaciniu skundu teiktų įrodymų, kuriais grindžiamas dalies prievolės pasibaigimas įskaitymu, reikalui esant išreikalavus tam klausimui išspręsti svarbius įrodymus, bus galima nustatyti atsakovo prievolės dalies pasibaigimo įskaitymu teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindinės skolos ir papildomų prievolių dydį ir įvertinti atsakovo sutartinės atsakomybės aplinkybių egzistavimą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinių skundų argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė