Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-430-1129/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-12
Bylos Nr.
II-430-1129/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00728-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pareiškėjas
A. Š.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatas
Advokatai
Diana Višinskienė, Marius Astrauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-430-1129/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00728-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Sandrai Valaitytei,dalyvaujant pareiškėjo A. Š. atstovui advokato padėjėjui Mariui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lauritos Kazlauskės 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 21135328645.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios tyrėjos Lauritos Kazlauskės 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas). Nutarimas priimtas dėl 2021 m. gegužės 31 d. Institucijoje gauto A. Š., atstovaujamo advokatės Dianos Višinskienės, pareiškimo dėl galimo savaldžiavimo. Pareiškime nurodoma, jog A. Š. ir jo sutuoktinei G. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Būstas buvo įgytas santuokos metu. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tačiau jokie sprendimai, draudžiantys pareiškėjui patekti ir naudotis jam taip pat priklausančiu turtu nėra priimti, turtas nėra padalintas, nenustatyta juo naudojimosi tvarka, jis priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau šiuo metu G. Š. savavališkais veiksmais, pažeisdama A. Š. teises ir teisėtus interesus, neleidžia pareiškėjui patekti į būstą. Nutarimas priimtas, kadangi atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, nustatyta nebuvo. Nutarime pažymėta, jog atlikus aplinkybių tyrimą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos teisenoje surinktus faktinius duomenis, nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tuo tarpu asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 31 d. gautas pareiškėjo A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti nutarimą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su nutarime išdėstytais argumentais ir pateiktomis išvadomis. 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo sutuoktinė G. Š. apklausta liudytoja parodė, kad būsto durų spyną pakeitė dėl savo ir savo vaikų saugumo, taip pat siekdama apsaugoti būsto vertę, nes neva pareiškėjas išnešė dalį būste buvusių daiktų. Po to G. Š. nurodė, kad būsto durų raktų pareiškėjui nedavė, nes tuo metu neturėjo raktų kopijos. Vėliau ji nurodė, kad ne kartą siūlė pareiškėjui būsto raktus, bet pareiškėjas raktų neėmė. 2022 m. balandžio 14 d. akistatos metu G. Š. nurodė, kad pakeitė apatinę būsto durų spyną, o rakto, pakeitus spyną, pareiškėjui neperdavė. G. Š. nurodė, kad siūlė pareiškėjui raktus tris kartus, kada konkrečiai neprisimena, dėl siūlytų raktų policijai pateiktas garso įrašas. Vėliau sutuoktinė nurodė, kad pareiškėjas negali patekti į būstą, nes neturi raktų, o spynas pakeitė dėl savo ir vaikų saugumo, taip pat norėdama apsaugoti bendro turto vertę. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu negauta duomenų, kad pareiškėjui dėl sutuoktinės pakeistos spynos, neperduotų raktų buvo padaryta turtinė žala, esmingai pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Taip pat patvirtinama, kad G. Š. neneigia fakto, kad pareiškėjas šiuo metu negali patekti į būstą, kadangi jis neturi raktų, tačiau pareiškėjo sutuoktinės teigimu, ji tris kartus siūlė pareiškėjui raktus, vieną siūlymą užfiksavo garso įrašu. Be to, 2021 m. gegužės 14 d. pakartotinio žodinio konflikto metu tarp pareiškėjo ir G. Š., pareiškėjas paprašė sutuoktinės duoti būsto durų raktą, tačiau G. Š. rakto nedavė. Atmestini nutarime dėstomi motyvai ir dėl to, kad G. Š. tris kartus siūlė raktus pareiškėjui, kadangi žodinis siūlymas atlikti tam tikrą veiksmą ir faktinis tokio veiksmo atlikimas sukelia skirtingas pasekmes. Yra akivaizdu, kad sutuoktinė nesiekia realiai perduoti raktų pareiškėjui, tačiau siekdama išvengti administracinės atsakomybės, neva raktus pareiškėjui siūlo (nors tokiems siūlymams patvirtinti nepateikia jokių įrodymų). G. Š. administracinio nusižengimo byloje ROIK 21127703292 (pradėtą pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškimą) pateikė garso įrašą, kuriame girdimas jos siūlymas duoti pareiškėjui raktus. Šis garso įrašas buvo vertinamas Kauno apygardos teismo jau išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-340-238/2021, kurioje teismas šį garso įrašą įvertino priimdamas 2021 m. gegužės 31 d. nutartį, kuri yra įsitesėjusi ir kuria administracinio nusižengimo bylos teisena G. Š. atžvilgiu buvo nutraukta, jai nepadarius ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo. Vyresnioji tyrėja L. K. 2022 m. kovo 7 d. tą patį garso įrašą iš jau išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos prijungė prie šios administracinio nusižengimo bylos, tačiau, kaip jau minėta, aukštesnės instancijos teismas dar minėtoje nutartyje pasisakė dėl šio konkretaus garso įrašo. Remiantis garso įrašu, kaip įrodymu, kuris buvo vertinamas jau išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio aukštesnės instancijos teismas jau pasisakė, yra pažeidžiamas ANK 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų leistinumo principas. Be to, G. Š. motyvas, kad po 2022 m. balandžio 8 d. įvykio, kai prieš ją neva buvo panaudotas smurtas, pareiškėjui raktų nebeduos, nepaneigia viso laikotarpio nuo 2021 m. gegužės 14 d. (iš esmės nuo 2020 m. rudens, kai buvo pakeista būsto durų spyna), kurio metu pareiškėjas raktų negavo. Tokia G. Š. pateikiama pozicija nepaneigia ir nepašalina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties ir kylančios žalos. Pareiškėjo įsitikinimu, yra akivaizdu, kad G. Š. pateikia subjektyvias raktų nedavimo priežastis, keičia savo parodymus, nėra nuosekli, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas iš tikrųjų iš sutuoktinės faktiškai nėra gavęs raktų nuo būsto durų, o tokie jos parodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutuoktinė padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, G. Š. parodymais yra patvirtintos administracinio nusižengimo veikos padarymo aplinkybės, nustatyta jos kaltę patvirtinančių įrodymų visuma. Skundu nesutinkama su nutarime nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas nepateikė turtinę žalą patvirtinančių įrodymų bei, kad buvo esmingai pažeistos pareiškėjo teisės. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-677/2015, kurioje išaiškinta, kad būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Tuo tarpu savavališki veiksmai, nesu kėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas. Nors pareiškėjui nebuvo sukelta didelė žala ar esminiai pažeistos pareiškėjo teisės, tačiau pagal ANK 518 straipsnio nuostatas didelė žala ir neturi būti padaryta. Pareiškėjas nuo 2020 m. rudens iki šios dienos neturi būsto raktų, negali patekti į būstą, juo naudotis, būste laikyti savo daiktus ir juos pasiimti. Pareiškėjo įsitikinimu, nutarime dėstomi motyvai dėl jo ir sutuoktinės tarpusavio santykių egzistavimo nėra esminiai, vertinant G. Š. administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Dėl G. Š. savavaldžiavimo veikų pareiškėjas patyrė ir kiekvieną dieną patiria suvaržymą naudotis būstu, į jį patekti, yra varžomos pareiškėjos turtinės teisės, teisė į nuosavybę, o tokios teisės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų G. Š. veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos. Skunde taip pat pažymima, jog atliekant administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo išsamiai atliktas tyrimas, procesinis veiksmas dėl „Bodycam“ vaizdo ir garso įrašų peržiūrėjimo (kurio pareiškėjas prašė dar 2021 m. gegužės 26 d. pareiškimu) buvo atliktas praėjus beveik vieneriems metams. Konstatuotina, kad pareiškėjas pirmą kartą dėl G. Š. savavaldžiavimo į policiją su pareiškimu kreipėsi dar 2020 m. gruodžio 9 d., kadangi G. Š., be jo žinios ir sutikimo pakeitė būsto durų spyną, o nuo durų spynos pakeitimo dienos iki šios dienos pareiškėjui nedavė raktų. Nors 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2021 m. vasario 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 65-ANR N-106-2021, kuriuo G. Š. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį (dėl būsto durų spynos pakeitimo), tačiau pareiškėjas iki šios dienos nėra gavęs raktų nuo būsto durų, negali patekti į jį, pareiškėjui suvaržyta turtinė teisė naudotis būstu. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, juos vertinant selektyviai.

Pareiškėjo A. Š. atstovas advokato padėjėjas Marius Astrauskas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad pagrindiniai skundo motyvai yra trys – G. Š. pareiškėjui A. Š. nėra perdavusi buto raktų iki šios dienos, o savaldžiavimo veiksmai vis dar tęsiasi. Antrasis motyvas – institucija painioja Kauno apygardos teismo nutartį dėl šio buto durų spynos pakeitimo, nors šioje byloje esmė yra buto raktų neperdavimas. Ir trečiasis motyvas, tai institucijos neatlikti veiksmai – 2021 m. gegužės 26 d. A. Š. pareiškimu kreipėsi į Instituciją ir nurodė, jog 2021 m. gegužės 14 d. buvo atvykę policijos pareigūnai ir fiksavo įvykį ,,Bodycam“ kamera. Pareiškėjas prašė išreikalauti šiomis kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, tačiau Institucija nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos ir rugsėjo 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, tačiau 2022 m. balandžio 26 d. buvo nurodyta, jog ,,Bodycam“ vaizdo įrašai nėra išsaugoti ir nėra galimybės patikrinti informacijos. Pareiškėjas A. Š. dėl sutuoktinės G. Š. savaldžiavimo veiksmų patiria žalą, o taip pat dėl sutuoktinės veiksmų yra pažeidžiamos jo teisės. Nors Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. Š. atžvilgiu nutraukė, tačiau jo sutuoktinė, neperduodama buto raktų, savavaldžiavimo veiksmus atlieka iki šios dienos, dėl to 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėjas pateikė naują pareiškimą dėl sutuoktinės savavaldžiavimo veiksmų. Iki šios dienos, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pareiškėjo prašymo perduoti raktus, G. Š. raktų nėra perdavusi. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. Š. tris kartus siūlė raktus pareiškėjui, tačiau, akivaizdu, jog ji nesiekia perduoti raktų, o bando išvengti administracinės atsakomybės, o tokie siūlymai nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Pakeisdama buto durų spyną ir neduodama raktų, G. Š. tyčia sudaro kliūtis pareiškėjui patekti į bendrą turtą ir savavaldžiavimo veiksmais piktnaudžiauja pareiškėjo teise naudotis turtu. Atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo atliktas veiksmas – policijos pareigūnų ,,Bodycam“ užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūra, kurios pareiškėjas prašė 2021 m. gegužės 26 d. pareiškimu, praėjus metams laiko, buvo nurodyta, jog vaizdo įrašai nebuvo išsaugoti, todėl laikytina, jog administracinio nusižengimo teisena buvo atlikta neužtikrinant pareiškėjo teisių, tyrimas buvo atliktas pasyviai, nesiekiant nustatyti visų reikšmingų aplinkybių.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, nebuvo nustatyta. Nutarime pažymėta, jog atlikus aplinkybių tyrimą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos teisenoje surinktus faktinius duomenis, nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog G. Š. atliko savavaldžiavimo veiksmus, tuo tarpu asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog 2022 m. balandžio 28 d. Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. Š. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21135328645 dokumentų nustatyta, jog skundžiamas nutarimas priimtas Institucijai ištyrus pareiškėjo A. Š. 2021 m. gegužės 26 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 518 straipsnį, Institucijoje gautą 2021 m. gegužės 31 d. Minėtame pareiškime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei G. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Būstas buvo įgytas 2018m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, santuokos metu, iš abiejų sutuoktinių vardu paimtos būsto įsigijimo paskolos. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tačiau jokie teismo sprendimai, draudžiantys pareiškėjui patekti ir naudotis jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu nėra priimti. Turtas nėra padalintas, nenustatyta juo naudojimosi tvarka, jis priklauso abiem sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nurodoma, jog 2021 m. gegužės mėn. 14 d. apie 17.00 val. pareiškėjas savo motina G. Š. atvyko prie minėto būsto susitaręs su sutuoktine, kad savaitgaliui pasiims nepilnamečius vaikus. Sutuoktinė neleido pasiimti vaikų, nurodydama, kad vaikai serga. Pareiškėjas norėjo patekti į būstą, norėdamas pažiūrėti kaip jaučiasi nepilnamečiai vaikai, tačiau sutuoktinė nesutiko, atsisakė jį įleisti į namus ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ir pareiškėjui prašant duoti būsto raktus, G. Š. raktų duoti nesutiko, nurodydama, kad raktus A. Š. pames. Įvykis buvo fiksuotas pareigūnų „BodyCam“ vaizdo ir garso registratoriais. Tokie sutuoktinės veiksmai trunka ilgą laiką nuo 2020 metų rudens, kuomet ji be pareiškėjo žinios pakeitė būsto durų spyną, o naujų raktų nuo šios spynos jam nėra davusi. Savo veiksmais sutuoktinė faktiškai riboja ir reguliuoja pareiškėjo galimybę patekti į būstą ir savavaldžiavimo būdu piktnaudžiauja jam priklausančia turtine teise naudotis būstu. Dėl sutuoktinės veiksmų buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį bei išreikalauti „BodyCam“ vaizdo ir garso registratorių įrašus, dėl 2021 m. gegužės 14 d. konflikto, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), pagal gautą G. Š. iškvietimą (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 9–11).

2022 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. Š. ir G. Š., o adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., įregistruota patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. Š. ir G. Š., nuosavybei įregistruota hipoteka (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 13–17).

2021 m. gruodžio 10 d. apklausta G. Š. paaiškino, kad ji kartu su sutuoktiniu A. Š. kartu negyvena nuo 2020 metų kovo mėnesio, ją jis pats su vaikais 2020 m. kovo mėn. buvo iškraustęs iš buto. A. Š. šiuo metu gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini) su kita moterimi, ji kartu su dviem bendrais su A. Š. mažamečiais vaikais gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp jos ir sutuoktinio vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame taip pat iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Minėtoje civilinėje byloje yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės tik dėl bendravimo su vaikais, bendro turto naudojimosi tvarka nenustatyta. Tarp jų su sutuoktiniu susiklostė konfliktiniai santykiai, jis ją nuolat skundžia įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai, dėl to, kad ji neleidžia jam bendrauti su vaikais, taip pat, kad neduoda buto raktų. Ji A. Š. siūlė raktus, tačiau su sąlyga, kad jis gyventų nuolat, tačiau jis motyvuoja tuo, kad bet kada nori patekti į namus. A. Š. 2020 metais, kuomet ji negyveno minėtame bute, pats buvo pakeitęs buto dvejas spynas, ir raktus vienos spynos t. y. apatinės pats jai perdavė tik 2020 metų birželio mėnesį. Tokiu būdu ji raktų neturėjo nuo 2020 metų kovo mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio, tikslesnių datų negali nurodyti. Pabrėžia, kad jos teisės taip pat buvo suvaržytos, ji negalėjo patekti į butą ir juo naudotis kartu su mažamečiais vaikais. Taip pat parodė, kad kitą raktą, t. y. viršutinės spynos A. Š. pats turi. 2020 metų vasaros metu, tikslaus laiko negali nurodyti, butas buvo tuščias, niekas negyveno. Tuo laikotarpiu iki 2020 metų spalio mėnesio, kuomet ji su vaikais atsikraustė į butą, ji viena butą prižiūrėjo ir tvarkė. Taip pat ji parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį atėjusi į butą pastebėjo, kad nėra 5 vnt. vidinių durų, krosnelės, dušo kabinos su santechnika, mikrobangų krosnelės, komodos, kai kurių baldų t. y. minkšto kampo, stalo su keturiomis kėdėmis, kitų smulkių daiktų. Minėtus daiktus pirko kartu su A. Š., daiktai buvo jų bendra nuosavybė ir buvo įtraukta į buto vertę, dėl ko ji taip pat nukentėjo. G. Š. prie administracinės bylos pateikia nuotraukas, dėl daiktų dingimo. Dar kartą patvirtino, kad pakeitė buto spyną vien dėl savo ir vaikų saugumo, taip pat norėdama apsaugoti bendro buto vertę. Ji mano, kad pats sutuoktinis jos negerbia, pamina moralės principus, mano, kad neveikia sąžiningai. Sutuoktinis savo veiksmais taip pat pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. pats nedavė bendro buto raktų, buto dokumentų, tačiau buto padalijimo klausimas, buto naudojimosi tvarka turėtų būti sprendžiama taikiai ir turėtų būti nagrinėjama santuokos nutraukimo byloje. 2021 m. gegužės 14 d. apie 17.00 val. sutuoktinis atvyko pasimatyti su dviem mažamečiais vaikais, tačiau ji neleido vykti vaikams kartu su sutuoktiniu, kadangi vaikai sirgo. Visais atvejais, kuomet ji neleidžia sutuoktiniui pasiimti vaikų, ji turi gydytojų pažymas ir jas jam pateikia. Prisimena, kad minėtas įvykis buvo susijęs su vaikų lankymu, ji sutuoktinį įsileido į namus, raktų nedavė, nes tuo metu antrų raktų neturėjo, savo vienų raktų negalėjo jam duoti. Taip pat, paminėjo, kad ne kartą siūlė jam raktą, tačiau jis neėmė, ji turi garso įrašą, kad A. Š. iš jos neėmė rakto, jeigu reikės pati asmeniškai garso įrašą pateiks teisme. Taip pat nurodė, kad sutuoktinis adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2020 metų birželio mėnesio, netvarko buto, nemoka bendros paskolos. Taip pat jo sugadintus, paimtus daiktus ji nupirko šiuo metu pati asmeniškai, t. y. nusipirko minkštą kampą, kilimą, virtuvinį stalą su kėdėmis, užsisakė buto vidines duris, dušo kabiną. Bute A. Š. asmeninių daiktų ir drabužių nėra, tik žvejybos reikmenys, kuriuos jis gali pasiimti, taip pat daugelis baldų šiuo metu nupirkti jos asmeniškai, ji nenori, kad jis sugadintų jos pirktus daiktus, ji bendro turto negadino, neniokojo. G. Š. nuomone, šiuo atveju, būtų teisinga turtinio pobūdžio klausimą išspręsti teisme civilinėje byloje, dėl santuokos nutraukimo (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 29–30).

2022 m. sausio 28 d. apklaustas A. Š. paaiškino, kad jis kartu su sutuoktine G. Š. turi bendrą jungtinę nuosavybę adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine kartu negyvena nuo 2020 m. vasario 10 d. Negyvena kartu, dėl nesutarimų šeimoje ir šiuo metu tarp jų vyksta santuokos nutraukimo procesas civilinėje byloje. Šiuo metu gyvena kitu adresu. Bendros nuosavybės namo dokumentų neturi, juos paliko sutuoktinei. Kur jie šiuo metu yra, nežino, galimai jie yra pas sutuoktinės mamą. Sutuoktinė su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), buvo išsikrausčiusi po vasario 10 dienos, tiksliai negali nurodyti. Nurodo, kad po savaitės atėjo G. ir paprašė jo daiktų, kad galėtų su vaikais komfortiškai gyventi. Pasiėmė vonią, 2 metrų ilgio, pastatomą ant kojų, pasiėmė ir išmontavo virtuvės vandens kraną, pasiėmė šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę, televizorių, vaikų lovas, spintas ir jis organizavo daiktų pervežimą pas sutuoktinės mamą adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), kaip daiktus nešė matė kaimynystėje gyvenanti N. B.. Vėliau, G. Š. su vaikais atgal parsikraustė gyventi (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, po to, ji visą laiką su vaikais minėtu adresu gyvena, kartais vaikus pasiima iš vaikų močiutės. Jis pats buto durų spynų nekeitė ir raktų neturi. Kada tiksliai prasidėjo santuokos nutraukimo procesas jis negali nurodyti, bandė gražiuoju susitarti, tačiau nepavyko, dėl ko 2020 metais birželio mėnesį kreipėsi į advokatus, dėl santuokos nutraukimo proceso, tačiau tuo metu dar procesas nebuvo pradėtas. Santuokos nutraukimo byloje yra teismo priimtos laikinosios apsaugos priemonės, dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių nėra priimta. Naudojimosi būstu tvarka nenustatyta. G. Š. po spynų pakeitimo jam raktų nesiūlė, taip pat raktų prašė jo mama, kad pagamins, perduos raktus, tačiau nedavė. Nuo 2020 metų gegužės mėnesio būsto paskolą moka sutuoktinė, iki to laiko paskolą mokėjo jis. Jis neturi buto raktų, todėl negali pasiimti, pasidėti daiktų. Taip pat savo kieme negali pasidėti daiktų. Buvo padėjęs automobilio dalis, automobilio sėdynę, automobilio variklio dangtį, minėtų daiktų nėra. Sutuoktinės paklausus, kur yra minėti daiktai, ji pasakė, kad išmetė. Taip pat, jo kiemo sandėliuke padėta žvejybinė įranga, kurios be jos pasiimti negali, nes varteliai į kiemą užrakinti. Bute yra dar keli jo drabužiai. Sutuoktinė jo į vidų neįleidžia, tačiau dėl kokių priežasčių, jis negali pasakyti. Šiuo metu suvaržytos jo teisės, kadangi jis negali gyventi minėtame bute, negali patekti, kadangi neturi raktų, gyvena pas draugę, turi prisidėti finansiškai prie būsto išlaikymo. Konkrečiai kokia turtinė žalajam padaryta negali nurodyti. 2021 m. gegužės 14 d. apie 17.00 val. jis atvyko adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), pasimatyti su vaikais, juos pasiimti savaitgaliui. Tuo metu pagal teismo nustatytą su vaikais bendravimo tvarką jis turėjo pasiimti vaikus. Sutuoktinė jam neleido išsivežti vaikų, nurodė, kad serga. Tuo metu jis buvo atvykęs su savo mama, jį įleido į namus tik atvykus policijos pareigūnams, rakto nuo namų valdos nedavė. Jis jokio rakto nuo minėtos nuosavybės būsto neturi, jokių spynų nėra keitęs. Visi jo atvykimai į būstą susiję su vaikų lankymu, sutuoktinė įsileidžia jį į namus tik su policijos pagalba. Su sutuoktine bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaikais. Kaimynas A. B. žino aplinkybes dėl to, kad jis negali patekti į savo būstą, mato, kad kiekvieną kartą atvykęs pasiimti vaikų negali patekti į savo būstą (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 39–40).

2022 m. vasario 25 d. apklausta liudytoja J. V. M. paaiškino, kad jos dukra G. Š. susituokusi su A. Š.. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Jos dukra su sutuoktiniu įsigijo būstą adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad 2020 mėtų pavasarį, jos dukra jai sakydavo, kad nesutaria su sutuoktiniu, tarp jų vykdavo žodiniai konfliktai. Tuo metu, ji pamatė, kai pas ją į kiemą atvažiavo krovininis autobusiukas. Pamatė, kad atvažiavo A. Š., kuris atvežė vaikų išardytas lovytes, vonią, kitus daiktus. Tuomet, dukra su vaikais atėjo gyventi pas ją, gyveno galimai apie pusę metų. Kas tuo metu gyveno kotedže, nežino, galimai A. Š.. Po to, dukra grįžo gyventi į būstą, negalėjo patekti į butą, nes turimais raktais negalėjo atrakinti. Žino tiek, kad A. Š. buvo pakeista buto durų spyna. Dukra patekusi į butą nerado vidinių durų, dušo kabinos, pečiuko, minkšto kampo, kokių daugiau daiktų nerado ji neprisimena. Ji už savo pinigus nupirko minkštą kampą, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis. Žino tiek, kad dukros sutuoktinis pakeitė vieną durų spyną, kad dukrai būtų saugiau gyventi, kita buto durų spyna nekeista. Dėl raktų perdavimo ji žino tiek, kad dukra jai yra minėjusi, jog sutuoktiniui siūlė raktą, tačiau jis neėmė, kitų aplinkybių nežino. Buto nuosavybės dokumentus turi A. Š., nei dukra, nei ji buto nuosavybės dokumentų neturi. A. Š. nuolat yra nusiteikęs konfliktiškai jos dukros G. Š. atžvilgiu, provokuoja konfliktus, kviečia policiją, dėl vaikų, kurių G. negali perduoti, nes serga. Dukra leidžia A. Š. ateiti ir būti kotedže, bendrauti su vaikais, nors dukros sutuoktinis teigia priešingai. Šiuo metu, vykstant skyrybų procesui, A. Š. jokio pasiūlymo G. nepateikė, jis nurodė, kad pasiims abu vaikus ir būstą iš G. Š., nors šiuo metu dukra moka būsto paskolą (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 41–44).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. akistatos protokolo matyti, jog atliekant tyrimą buvo atlikta G. Š. ir A. Š. akistata, kurios metu A. Š. ir G. Š. pasiliko prie savo parodymų. Nepašalinti prieštaravimai, dėl to, kad G. Š. parodė, jog A. Š. pakeitė dvi spynas, kurio vieno rakto G. Š. iki šiol neturi. A. Š. nurodė, kad spynų nekeitė, kad G. Š. jam nurodė, jog vaikai buvo pametę raktus, todėl jis atidavė savo. Taip pat, akistatos metu, dalinai pašalintas prieštaravimas, dėl to, kad G. Š. galimai jam siūlė nuo buto raktus A. Š., tačiau pastarasis motyvuoja tuo, kad ji jam raktus siūlė, kuomet jis buvo emociškai palūžęs, prašė jos lankyti vaikus, maldavo, kad ji leistų jam paskirtu laiku lankyti vaikus. G. Š. parodė, kad raktus siūlė tris kartus, tačiau vieną kartą tai užfiksavo padarydama garso įrašą, nesutinka, kad tuo metu A. Š. buvo emociškai palūžęs. G. Š. sutiko su duotais A. Š. parodymais, kad šiuo metu jis patekti į butą negali, kadangi jis neturi raktų. Pakeitė spynas, dėl savo ir vaikų saugumo, taip pat norėdama apsaugoti bendro turto vertę, kad nedingtų jos naujai supirkti daiktai. Ji siūlė A. Š. sugrįžti į butą gyventi, jeigu jis sugrįžtų vienas, tačiau šiuo metu, po 2022 m. balandžio 8 d. įvykio, kuomet buvo panaudotas smurtas jos atžvilgiu, ji nesutinka (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 45–48).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lauritos Kazlauskės 2022 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21135328645, metu nustatyta, jog adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų gegužės mėnesio gyvena V. V.-M.su šeima, prieš tai gyveno N. B. iš kurios pirko minėtą butą. V. V.-M. nurodė, kad pažįsta kaimynus G. Š. ir A. Š., tačiau šiuo metu adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), gyvena G. Š. su vaikais. Žino, kad šiuo metu tarp minėtų kaimynų vyksta santuokos nutraukimo procesas, ji nesikiša į kaimynų tarpusavio santykius, informacijos susijusios su buto spynų keitimais, ji nežino. Patvirtino, kad 2020 metų vasaros metu, kurį laiką niekas minėtame bute negyveno, po to, 2020 metų, rudens metu, į butą atsikėlė G. Š. su vaikais, kokius ji daiktus atsivežė į butą negali pasakyti, tačiau ji matė, kad butas į kurį grįžo gyventi G. Š. buvo be vidinių durų, matė, kad nebuvo net tualeto durų, santechnikos, tačiau kada ir prie kokių aplinkybių tiek durys, tiek kiti daiktai dingo negali pasakyti. Matė priešais G. Š. buto duris sukrautas automobilio dalis: dureles, plastikus kitas dalis, minėtos dalys buvo atremtos į kaimyno tvorą, patvirtino, kad minėtos dalys tikrai nebuvo G. Š. uždarame kiemelyje (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 49).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lauritos Kazlauskės 2022 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl pokalbio su A. B.“ nurodyta, kad tyrimo metu, pareiškėjas A. Š. nurodė, kad apie spynų keitimą, daiktų išvežimą gali suteikti informacijos kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini) gyvenantis A. B.. Todėl susisiekus telefonu su A. B., pastarasis paaiškino, kad pažįsta kaimynus A. Š. ir G. Š.. Žino, kad šiuo metu tarp jų vyksta santuokos nutraukimo procesas, jis nesikiša į kaimynų tarpusavio santykius, informacijos susijusios su buto spynų keitimais jis nežino. Jis tik matė prie buto durų stovintį G. Š. tėvą, kuris kažką darė, tačiau ką jis darė, nieko konkrečiai nematė ir konkrečios datos, kada tai buvo, tikrai nurodyti negali. Apie tai, kad dingę daiktai ar pakeistos spynos sužinojo tiek iš A. Š., tiek iš G. Š.. Teikti parodymus administracinėje byloje jis nenori, tuo labiau jis asmeniškai nieko nematė, tik girdėjo iš kaimynų A. Š. ir G. Š. pasakojimų, todėl kažką patvirtinti ar paneigti jis negali ir daugiau jokios informacijos susijusios su tyrimu pateikti neturi (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 50).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lauritos Kazlauskės 2022 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atnaujinus administracinio nusižengimo bylos teisenos tyrimą ROIK 21135328645 ir peržiūrėjus ,,BodyCam“ įrašus, nustatyta, kad vaizdo įrašo saugojimo terminas pasibaigęs ir įrašų policijos sistemoje nėra. Taip pat nustatyta, kad pranešimą, reg. ROIK 0121000308128 pateikė G. Š. ir įvykis buvo susijęs, dėl galimo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimu. Pareiškimai įvykio metu ir įvykio pakartotinio patikrinimo metu negauti. Pažymėtina, kad ,,BodyCam“ įrašai saugomi centrinėje policijos duomenų sistemoje ir privalomai įkelti vaizdo įrašus į ANR sistemą įsigaliojo nuo 2021 m. spalio 26 d. Įsakymas Nr. 20-TA-602. Taip pat, dokumentų tyrimo metu, G. Š. liudytojo apklausos protokole parodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. įvykio metu ji raktų nedavė, nes neturėjo raktų kopijos, todėl ginčijamo fakto dėl raktų neperdavimo A. Š. nėra (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 56).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-528-1026/2022 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė G. Š. 2020 m. lapkričio 23 d. teismui pateikė ieškinį atsakovui A. Š., 2021 m. vasario 15 d. atsakovas A. Š. teismui pateikė priešieškinį G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Matyti, jog ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, perduotas teisminei mediacijai, o teismo posėdis paskirtas 2022 m. spalio 4 d. 14.00 val.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog G. Š. būtų veikusi neteisėtai ir kitais aktyviais veiksmais savavaldžiavusi ar neleidusi pareiškėjui A. Š. naudotis jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu bei taip pažeisdama jo, kaip bendraturčio, teises į nekilnojamąjį turtą, ar kitaip ignoravusi įstatymuose nustatytą tvarką. Iš byloje esančių duomenų bei nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp pareiškėjo A. Š. ir G. Š. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, ilgalaikiai nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su vaikais bei bendro turto naudojimosi. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti tiek pareiškėjo A. Š., tiek G. Š. paaiškinimai bei vienas kitam išsakyti kaltinimai. G. Š. apklausos metu nurodė, jog sutuoktinis A. Š. 2020 m. ją ir jų bendrus vaikus iškraustė iš buto, taip pat jis ją skundžia įvairioms institucijoms, tarp jų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai, dėl to, kad ji neleidžia jam bendrauti su vaikais, gadina jų turtą, nemoka būsto paskolos, o pakeistos buto durų spynos raktą ne kartą yra siūliusi sutuoktiniui, tačiau jis jo nepasiima (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 29–30). A. Š. apklausos metu nurodė, jog sutuoktinė G. Š. kartu su vaikais buvo išsikrausčiusi pas savo tėvus, tačiau po kurio laiko vėl grįžo į butą, jis nuo 2020 m. vasario 10 d. jų bute negyvena, o sutuoktinė neduoda buto rakto, todėl jis negali pasiimti ar pasidėti savo daiktų, be to, ji jo neįleidžia ir į buto vidų (administracinio nusižengimo byla Nr. 21135328645, b. l. 39–40). Pareiškėjas A. Š. tiek policijai pateiktame pareiškime tiek skunde nurodo, jog G. Š. savavališkais veiksmais, pažeisdama jo teises ir teisėtus interesus, neleidžia patekti į jiems, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kadangi pakeitė buto durų spyną ir iki šiol nėra davusi minėto buto rakto. Nors byloje nekyla ginčo dėl to, jog G. Š. 2021 m. gegužės 14 d. raktų pareiškėjui neperdavė, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. Š. į butą neįleidžia pareiškėjo A. Š., neduoda ar neketina duoti jam buto raktų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apklausos metu G. Š. nurodė, jog 2021 m. gegužės 14 d. įvykio metu raktų nedavė, nes neturėjo jų kopijos, tačiau po to raktus pareiškėjui siūlė ne vieną kartą, tačiau jis jų nepasiima, be to, pareiškėjui siūlė sugrįžti gyventi į jiems priklausantį butą, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėjo vaikai ir sutuoktinė. 2022 m. balandžio 14 d. atliktos akistatos metu pareiškėjas A. Š. patvirtino, jog sutuoktinė G. Š. jam siūlė raktus, kuomet jis buvo palūžęs emociškai. Akivaizdu, jog pareiškėjas A. Š. bei jo sutuoktinė dėl susiklosčiusių sudėtingų tarpusavio santykių, negeba taikiu būdu išspręsti kylančių nesutarimų, o vien tai, jog G. Š., iš anksto neinformavusi pareiškėjo, pakeitė buto durų spyną ir siūlant raktą pareiškėjui A. Š., jis rakto neėmė, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-528-1026/2022 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovas A. Š. teismui pateikė priešieškinį ieškovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė G. Š. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., priteisti ieškovei G. Š., o atsakovui už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas A. Š. vienu iš priešieškinio reikalavimų taip pat prašo butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., priteisti atsakovui A. Š., o ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją. Nei pareiškėjas nei jo sutuoktinė G. Š. nėra pareiškę reikalavimo teisme nustatyti naudojimosi tvarką jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu. Minėta civilinė byla dar nėra išnagrinėta, kadangi matyti, jog ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, perduotas teisminei mediacijai, o teismo posėdis paskirtas 2022 m. spalio 4 d. 14.00 val. Taigi akivaizdu, jog tarp sutuoktinių susiklosčius konfliktiniams santykiams, apsunkinamos paties pareiškėjo A. Š. galimybės įgyvendinti savo turtines teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė G. Š. yra minėto buto bendraturčiai, ir jų, kaip bendraturčių, teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, tarp sutuoktiniu esant ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įvertinus tiek pareiškėjo A. Š. ir G. Š. apklausos metu duotus paaiškinimus, byloje esančius duomenis, vienareikšmiškai spręsti, kad G. Š. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, negalima.

Skunde nurodoma, jog nors pareiškėjui A. Š. nebuvo sukelta didelė žala ar asmeniai pažeistos pareiškėjo teisės, tačiau dėl G. Š. veiksmų jau ilgą laiką yra suvaržyta jo turtinė teisė naudotis bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl G. Š. pakeistos buto durų spynos bei neperduotų raktų pareiškėjui A. Š. buvo padaryta žala. Pažymėtina, jog G. Š. taip pat yra minėto buto savininkė ir šiuo metu pagrindinė naudotoja, todėl buto spynos pakeitimas ir rakto neperdavimas negali būti laikomas savavaldžiavimu ir piktnaudžiavimu pareiškėjo A. Š. turtinėmis teisėmis, todėl teismas atkreipia pareiškėjo A. Š. dėmesį į tai, jog jeigu jis laiko, jog pažeidžiamos jo teisės dėl to, jog jis yra neįleidžiamas į butą, savo teises jis gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. G. Š. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo A. Š. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl skunde pateikiami samprotavimai apie neišsamiai atliktą tyrimą, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo G. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą ir bausti pagal ANK 518 straipsnį ar Institucijos priimtą nutarimą naikinti, todėl pareiškėjo A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis