Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-340-238/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
AN2-340-238/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00529-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-asis veiklos skyrius
Advokatai
Diana Višinskienė, Marius Astrauskas
Kategorijos
Byla Nr. AN2-340-238/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00529-2021-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. Š. skundą (pasirašytą atstovo advokato padėjėjo Mariaus Astrausko) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Laurita Kazlauskė 2021 m. sausio 29 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. Š. pareiškimą, kuriame jis teigė, kad sutuoktinė G. Š. be jo žinios ir sutikimo pakeitė buto durų spynas adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo G. Š. galimai savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija A. Š., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams ir galimai padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Šį nutarimą A. Š. skundė apylinkės teismui (skundas pasirašytas A. Š. atstovo advokato padėjėjo Mariaus Astrausko).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino A. Š. skundo (pasirašyto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Astrausko) ir paliko nepakeistą Institucijos 2021 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, pažymėjo, jog LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu tarp G. Š. ir A. Š. vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame taip pat yra iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Nutartyje nurodyta, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad G. Š. būtų veikusi neteisėtai ir aktyviais veiksmais neleidusi A. Š. naudotis jam priklausančia nuosavybe, savavaldžiavusi ir ignoravusi įstatymuose nustatytą tvarką. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų apylinkės teismas nustatė, kad tarp G. Š. ir A. Š. jau kurį laiką yra susiklostę konfliktiniai santykiai, jie kaltina vienas kitą neištikimybe, pakeistomis gyvenamojo būsto durų spynomis, gyvenamojo būsto ir žemės sklypo nepriežiūra, G. Š. be visa ko, nurodė, kad sutuoktinis ją su dviem mažamečiais vaikais išvijo iš buto, nes susirado kitą moterį, kad turtas yra gadinamas, dingsta daiktai, o A. Š. nurodė, kad G. Š. išsikraustė pas savo tėvus, o po to grįžo į butą, jis pats šiuo metu gyvena pas draugę, G. Š. piktybiškai, agresyviais veiksmais neįleidžia jo (A. Š.) į namus ir neduoda rakto. Nutartyje pažymėta, kad tarp sutuoktinių susiklosčius konfliktiniams santykiams ir tarpusavyje faktiškai nebendraujant, apsunkinamos paties A. Š. galimybės įgyvendinti savo turtines teises į butą, adresu: (duomenys neskelbtini) o buto spynos pakeitimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu A. Š. priklausančiomis turtinėmis teisėmis. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų bendravęs ar bent bandęs bendrauti ir tartis su G. Š. dėl tolesnio turto valdymo, kad sužinojęs apie durų užrakto pakeitimą, būtų dėjęs pastangas gauti naują buto raktą. A. Š., kreipdamasis į policiją, nurodė, kad sutuoktinė piktybiškai, agresyviais veiksmais neįsileidžia jo į namus, tačiau jokios aplinkybės nepatvirtina, kad G. Š. neįleidžia A. Š. į butą fiziškai, neduoda ir neketina duoti jam buto raktų. Priešingai – iš G. Š. policijai pateikto garso įrašo apžiūros protokolo (nors A. Š. atstovas advokato padėjėjas Marius Astrauskas teismo posėdžio metu prašė šiuo garso įrašu nesiremti) galima suprasti, kad A. Š. neduoda G. Š. nuosavybės dokumentų, nors ji šių dokumentų prašo ir sako, kad jie jai reikalingi (akivaizdu, pats nevertindamas šių savo veiksmų kaip savavaldžiavimo), o G. Š. klausiant, ar A. Š. pametė raktą, kurį ji jam davė, ar reikia dar vieno kotedžo rakto, A. Š. išsiveda vaikus nieko neatsakęs. Teismo posėdžio metu A. Š. atstovas advokato padėjėjas pripažino, kad G. Š. siūlė A. Š. raktą, jei jis nuolat gyvens tame bute, šią aplinkybę nurodė ir pati G. Š.. Policijai pateikto garso įrašo apžiūros protokole G. Š. jokių sąlygų A. Š. nekelia, tiesiog klausia, ar jam reikia kotedžo rakto, sako „tai užeik, duosiu“ ir „nesuprantu, ko tu neimi“. Apylinkės teismas konstatavo, kad vien tas faktas, kad G. Š., iš anksto neinformavusi A. Š., pakeitė buto durų spyną, o vėliau, jai siūlant raktą A. Š., jis rakto neėmė, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Teismas konstatavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, kad G. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Taip pat teismas nurodė, kad tarp bendraturčių (šiuo atveju A. Š. ir G. Š.) kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėjo ir tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos 2021 m. sausio 29 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, o vien tik A. Š. siekis patraukti G. Š. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, dėl vykstančio skyrybų proceso kilusios emocijos, nesudarė teismui pagrindo G. Š. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) A. Š. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas rėmėsi 2021 m. sausio 29 d. garso įrašo apžiūros protokolu, tačiau ne pačiu garso įrašu, kuris į administracinio nusižengimo bylą pateiktas nebuvo ir jo apylinkės teismas neišsireikalavo ir neįpareigojo Institucijos pateikti šio garso įrašo. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju Institucija nepateikė teismui minėto garso įrašo, kurį, anot atstovės advokatės, privalėjo pateikti. Jos manymu, teismas įvertinęs šio įrodymo (garso įrašo) nebuvimą bylos medžiagoje turėjo imtis aktyvių veiksmų – šio įrodymo išreikalauti iš Institucijos ir tik jį gavęs, įvertinęs jį kartu su kita bylos medžiaga, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Neaišku, dėl kokių priežasčių šis garso įrašas nebuvo pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjo atstovo advokato skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, rėmėsi būtent šio garso įrašo apžiūros protokolu, nors pats garso įrašas nebuvo išklausytas.

3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįstai buvo neapklaustas liudytojas A. B., kuris galimai galėjo papasakoti aplinkybes apie durų spynos keitimą bei taip pat papildomai buvo reikalinga apklausti A. Š. motiną G. Š., kuri taip pat žinojo aplinkybes apie durų spynos keitimą ir G. Š. savavaldžiavimą. Todėl teigiama, kad Institucija nedėjo pakankamų ir reikalingų pastangų nustatyti visas reikšmingas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, ištirti visus įrodymus, apklausti liudytojus ir tinkamai įgyvendinti ANK numatytus tyrimo atlikimo reikalavimus. Skunde nurodoma, kad A. Š. į butą galėdavo patekti tik tuomet, kai būdavo sutuoktinė G. Š., ir tik ginčų ir derybų būdu į juos patekdavo, o visais kitais atvejais, jei sutuoktinės nebūdavo namuose, jis neturėdavo jokios galimybės patekti į butą, todėl tokiu būdu buvo ir yra suvaržyta jo (A. Š.) teisė naudotis jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu butu, o G. Š. piktybiniai veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio nuostatas. Taip pat skunde atstovė advokatė nurodė, jog Institucija nenagrinėjo aplinkybių dėl A. Š. galimybės patekti į butą, nebuvo faktiškai patikrinti buto durų spyna, jo (A. Š.) turimi raktai, be to, privalu buvo apklausti pakartotinai G. Š., A. Š., papildomus liudytojus, kurie patvirtintų galimai A. Š. nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu būtų panaikinti bet kokie prieštaravimai ir įvertinus visą byloje surinktą medžiagą būtų priimtas objektyvus, teisingas ir motyvuotas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnį, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Institucija priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, šioje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad G. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.

10. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).

11. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

12. Nagrinėjamu atveju tyrėjos 2021 m. sausio 29 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad tyrimo metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog G. Š. veiksmais A. Š. buvo padaryta turtinė žala, esmingai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Be to, tyrėja pažymėjo, kad A. Š. nepateikė jokių įrodymų apie galimai patirtos žalos dydį. Taip pat nutarime parodyta, kad A. Š., duodamas parodymus, nurodė, kad minėtame bute jis negyvena nuo 2020 metų vasaros pabaigos, tikslios datos neįvardino, o apklausta G. Š. parodė, kad butas vasaros metu buvo tuščias, ji viena jį tvarkė ir prižiūrėjo, todėl G. Š. 2020 metų spalio mėnesį, tikslios datos neįvardindama, su vaikais persikėlė gyventi į butą, tuomet ji pakeitė buto spyną, siekdama apsaugoti buto vertę ir savo asmeninius daiktus. Taip pat ji (G. Š.) nurodė, kad 2020 metų birželio mėnesį, įėjusi į butą, ji pamatė, kad nėra 5 vnt. vidinių durų, krosnelės, dušo kabinos su santechnika, kai kurių baldų. G. Š. taip pat patvirtino, kad sutinka duoti buto raktus, jei A. Š. jame nuolat gyventų, tačiau jis minėtame bute negyvena, jo netvarko. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo konstatuotas faktas, kad A. Š. su turimu raktu negali atrakinti minėto buto spynos, nėra nurodytos datos, kada A. Š. negalėjo patekti į butą. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir medžiagoje esančių duomenų vertinimą atlikęs apylinkės teismas. Iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties matyti, kad joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai nurodyti skundo atmetimo argumentai, išvados dėl pareiškime ir skunde minimų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas buvo tiriamas – apklausti liudytojai, gauta rašytinė medžiaga, tačiau surinkti duomenys pirmosios instancijos teismui neleido įžvelgti, jog G. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Skunde apygardos teismui A. Š. atstovė advokatė Diana Višinskienė nepateikė naujų, teismo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė tyrėja ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau G. Š. veiksmuose nebuvo nustatytų požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje.

13. Esminės pareiškime ir skunduose dėstomos aplinkybės, A. Š. ir jo atstovų tvirtinimu, yra tos, kad G. Š. piktavališkai neįsileidžia jo (A. Š.) į jų bendra jungtine nuosavybes teise priklausantį butą, savavališkai pakeitė buto lauko durų spyną ir tokiu būdu ji (G. Š.) savavaldžiauja, pažeisdama jo, kaip bendraturčio, teises į nekilnojamąjį turtą. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje išanalizuoti tarp pareiškėjo A. Š. ir G. Š. susiklostę santykiai dėl savavaldžiavimo, išsamiai aprašyti su jais susiję rašytiniai duomenys, todėl apygardos teismas jų papildomai nebekartoja bei dar kartą juos visus išanalizavęs, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad G. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Visi bylos duomenys patvirtina ir įrodo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, jog dėl G. Š. veiksmų nebuvo pagrindo tęsti pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apylinkės teismas nenustatė požymių, kad G. Š. būtų padariusi kokią nors akivaizdžią turtinę žalą A. Š., anaiptol, iš bylos duomenų matyti, kad iš G. Š. policijai pateikto garso įrašo apžiūros protokolo galima teigti, kad A. Š. neduoda G. Š. nuosavybės dokumentų, nors ji šių dokumentų prašo ir sako, kad jie jai reikalingi, o G. Š. klausiant, ar A. Š. pametė raktą, kurį ji jam davė, ar reikia dar vieno kotedžo rakto, A. Š. išsiveda vaikus nieko neatsakęs. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu A. Š. atstovas advokato padėjėjas patvirtino tą aplinkybę, kad G. Š. siūlė A. Š. buto raktą su ta sąlyga, kad jis nuolatos gyvens tame bute. Todėl patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, apylinkės teismas padarė išvadą, jog tas faktas, kad G. Š., iš anksto neinformavusi A. Š., pakeitė buto lauko durų spyną, o vėliau jai siūlant raktą A. Š., jis rakto neėmė, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.

14. Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai ir teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog iš surinktų duomenų yra matyti, kad šiuo metu tarp A. Š. ir G. Š. vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame taip pat yra iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Kaip nurodyta apylinkės teismo nutartyje, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas nustatė, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1073-375/2021 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė G. Š. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)., priteisti ieškovei G. Š., o atsakovui už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją. Tuo tarpu atsakovas A. Š. vienu iš priešieškinio reikalavimų taip pat prašo butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)., priteisti atsakovui A. Š., o ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją. Todėl visiškai suprantama, kad nei G. Š., nei A. Š. nėra pareiškę reikalavimo teisme nustatyti naudojimosi tvarką jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Iš LITEKO duomenų matyti, kad byla nėra išnagrinėta, 2021 m. birželio 1 d. numatytas parengiamasis posėdis. Taigi, akivaizdu, kad tarp sutuoktinių susiklosčius konfliktiniams santykiams ir tarpusavyje faktiškai nebendraujant, apsunkinamos paties A. Š. galimybės įgyvendinti savo turtines teises į butą, o kaip ir nurodyta anksčiau šioje nutartyje, jog pats buto durų spynos pakeitimo faktas negali būti laikomas piktnaudžiavimu A. Š. priklausančiomis turtinėmis teisėmis. Kaip teisingai ir pagrįstai savo nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, kad tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra galimybės sprendžiant civilinius ginčus, taikyti baudžiamosios teisės, administracinės teisės normas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

15. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, kad G. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. O vien tik A. Š. siekis patraukti G. Š. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, apylinkės teismui pagrįstai nesudarė pagrindo G. Š. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad jeigu A. Š. laiko, jog pažeidžiamos jo teisės dėl pakeistos spynos, ar jis į butą neįleidžiamas, tai savo teises jis gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

16. Atstovė advokatė skunde nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi garso įrašo apžiūros protokolu, tačiau ne pačiu garso įrašu, kuris į administracinio nusižengimo bylą pateiktas nebuvo ir jo apylinkės teismas neišsireikalavo ir neįpareigojo Institucijos pateikti šio garso įrašo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tuo, kad garso įrašas apylinkės teismui nebuvo pateiktas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi garso įrašo apžiūros protokolu, kurį galima pagrįstai laikyti įrodymu ir juo remtis priimant procesinį sprendimą. Todėl skundo argumentas, jog apylinkės teismas privalėjo iš Institucijos išsireikalauti garso įrašą, laikytinas kaip nepagrįstu ir yra atmestinas, kadangi apylinkės teismas vertino visą turimą medžiagą, įskaitant ir garso įrašo apžiūros protokolą ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, o garso įrašo neišsireikalavimas nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.

17. Skunde atstovė advokatė nurodė, kad A. Š. į butą gali patekti tik tuomet, kai yra sutuoktinė G. Š., ir tik ginčų ir derybų būdu į juos patenka, o visais kitais atvejais, jei sutuoktinės nėra namuose, jis neturi jokios galimybės patekti į butą. Šis skundo argumentas yra analogiškas kaip apylinkės teismui ir apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka. Su šiuo apylinkės teismo vertinimu sutinkama ir nurodoma, kad skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

19. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartis paliekami galioti, o A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė