Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nurodančios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 10N-62969857-16 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 19 d. I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-51835038-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2016 m. vasario 19 d., apie 12 val. 05 min., Galvės g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Juke“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 20 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. (toliau ir – pareigūnė) 2016 m. birželio 8 d. nutarimu I. M. už šį pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 60 € dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir papildomai nurodė, jog jos vairuojamame automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku suskambus mobiliajam telefonui, ji nepagalvojusi jį pakėlė, pridėjo prie ausies ir iš karto padėjo, telefonu ji visiškai nekalbėjo. Pareiškėja prisiėmė atsakomybę dėl padaryto pažeidimo ir paaiškino, jog suskambėjusio mobilaus ryšio telefono pakėlimas buvo tik instinktyvus veiksmas, dėl to labai gailėjosi, tačiau su skundžiamu nutarimu nesutiko dėl to, kad jis buvo priimtas jai nedalyvaujant ir nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja pažymėjo, jog skiriant nuobaudą, turėjo būti atsižvelgta į jos finansinę padėtį, į tai, kad ji yra daugiavaikė motina, taip pat į tai, kad pažeidimą pripažino ir dėl jo gailėjosi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, skundžiamu pareigūnės nutarimu jai skirta nuobauda yra per didelė ir per griežta, todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, turėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Sutinkamai su ATPK 300 straipsnio 1 dalimi, byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išnagrinėta nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, jeigu jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad institucijai, priėmusiai nutarimą, buvo tinkamai pranešta apie skundo nagrinėjimą, ji yra pateikusi atsiliepimą į pareiškėjos skundą, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl, įvertinus tai, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą byloje ir jo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą, pareiškėjos pateiktą skundą teismas nagrinėjo institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu pareigūnės nutarimu I. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad <...> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčio transporto priemonės variklis išjungtas <...> pažeidimas, - užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Iš teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės neginčija administracinio teisės pažeidimo fakto, ji pripažįsta, jog suskambus mobiliojo ryšio telefonui, ji instinktyviai jį pakėlė ir pridėjo prie ausies, nors juo visiškai nekalbėjo. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog KET 20 punkto pažeidimo konstatavimui nėra būtina nustatinėti, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį, kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu, tam pakanka tokių vairuotojo veiksmų, kai rankomis buvo naudojamasi mobiliojo ryšio priemone – tai galėjo būti telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siuntimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-377-195/2011, ATP-78-533/2012, ATP-876-195/2011, ATP-777-628/2013), todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, I. M. nurodyta faktinė aplinkybė, jog ji telefonu nekalbėjo, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad I. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Skunde pareiškėja pažymėjo ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji nesutinka su skundžiamu pareigūnės nutarimu dėl to, kad jis buvo priimtas pareiškėjai nedalyvaujant ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatytos pastarosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios, pareiškėjos teigimu, būtų turėjusios tiesioginės įtakos administracinės nuobaudos skyrimui.

ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažįsta neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės įgalina jį būti aktyviu proceso dalyviu. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-566/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M. į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo kviečiama ne kartą, jai buvo siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą visais žinomais gyvenamosios vietos bei darbovietės adresais, tačiau nustatytu laiku nei į vieną bylos nagrinėjimą ji neatvyko. Tik į du bylos nagrinėjimus, vykusius 2016 m. vasario 25 d. 9 val. 00 min. ir 2016 m. balandžio 22 d. 9 val. 00 min., I. M. neatvyko dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių – vaiko ligos ir komandiruotės (b.l. 26, 29). Pareiškėja, žinodama, jog jos atžvilgiu yra pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, bylos eiga nesidomėjo, jai siunčiamos korespondencijos iš pašto įstaigos neimdavo. Tai, kad ji vengė atvykti į policijos įstaigą ir kontaktuoti su policijos pareigūnais, patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas (b.l. 34), kuriame užfiksuota, jog pareigūnė, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, skambino I. M. tarnybiniame pranešime nurodytu mobilaus ryšio telefono numeriu, pastaroji telefono nekėlė, vėliau pati perskambino užfiksuotu skambučio numeriu, o kai pareigūnė prisistatė ir nurodė, jog buvo skambinama iš policijos įstaigos, pareiškėja pokalbį nutraukė, telefoną išjungė ir daugiau į skambučius neatsakė. Policijos pareigūnė, patikrinusi GOOGLE duomenų bazėje, nustatė, jog I. M. yra (duomenys neskelbtini) asociacijos narė ir šios asociacijos internetiniame puslapyje nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė keturis policijos pranešimus (b.l. 35). Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi pareigūnė bandė I. M. informuoti apie bylos nagrinėjimą visais įmanomais būdais, tačiau pastaroji bylos eiga nesidomėjo ir bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis tinkamai nesinaudojo. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti išnagrinėta per įstatyme nustatytą terminą, bylos procesas negalėjo trukti neribotą laiką, todėl, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą I. M. atžvilgiu, išnagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant buvo priimtas pagrįstai.

Pareiškėja be kitų skunde nurodytų argumentų ginčija pareigūnės nutarimu paskirtos nuobaudos dydį ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta I. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pastarosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamu pareigūnės nutarimu I. M. pagrįstai buvo paskirta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta bauda, savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkiui. Teismas skundo nagrinėjimo metu nenustatė jokių kitų išskirtinių pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei yra paskirta skundžiamu pareigūnės nutarimu, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 10N-62969857-16 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 10N-62969857-16, kuriuo I. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 60 € dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.