Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio G. L. atstovei pagal įstatymą N. C., atstovei advokatei Žanai Kozliakienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2016-04-22 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2. 2016-06-15 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. – 12 MGL (451,92 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2016-04-22 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 8 MGL (301,28 Eur) bauda;

3. 2017-03-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d. -1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-06-15 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme -8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda- ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

4. 2017-12-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., areštu 60 parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal 2017-03-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuria subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (keičiant pagal LR BK 65 str. taisykles dvi laisvės apribojimo bausmės dienos į 1 laisvės atėmimo dieną) ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmė atlikta 2018-04-12, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent:

jis, 2020-01-08, apie 18:01 val., Trakų r. sav., Lentvario geležinkelio stoties ir pėsčiųjų požeminėje perėjoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) būdamas viešoje vietoje – Lentvario geležinkelio stoties požeminėje perėjoje ir jos prieigoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, ir tuo pažeisdamas nepilnamečių teisę į saugią aplinką, matant aplinkiniams J. P. ir nepilnamečiams: D. P., K. T., G. ir K. Z., kilusio žodinio konflikto tarp jo ir nepilnamečio G. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), metu, tyčia, būnant Lentvario geležinkelio stoties ir pėsčiųjų požeminėje perėjoje, kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam nepilnamečiui G. L. į galvą. Po ko, išėjus iš Lentvario geležinkelio stoties požeminės perėjos į lauką, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, abiem rankomis jį pastūmė, pargriovė ant žemės ir ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam G. L. į veidą. Šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. L. nosies ir dešinio antakio sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje apie 0,5 cm ilgio, tokiu būdu savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

K. R. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tiksliai nepamena kokia buvo diena, galėjo būti diena 2021-01-08, nurodyta kaltinime, lauke buvo prietema. Jis tą dieną ėjo kartu su G. J. pėsčiųjų perėjos tuneliu, esančiu Geležinkelio g. 13, Lentvaryje, Trakų r. sav. Tunelyje pamatė paauglius, kurie piešė ant sienų negražius dalykus - mažus žmogeliukus su dideliais lytiniais organais. Jiedu priėjome prie jų ir jis (R. B.) paklausė kodėl jie piešia ant sienų, norėjo nepilnamečius sudrausminti. Matė, kad nukentėjusysis į rankovę įsikišęs laikė markerį. Parodė, kad perėjos sienos buvo neseniai nudažytos, o po to nepilnamečiai jas vėl pripaišė. Parodė, kad nepilnamečiai po to, kai jis paklausė ką jie daro, pradėjo atsikalbinėti, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Tada supykęs, kiek pamena, nukentėjusiajam sudavė dviem rankos pirštais per veidą. Būtų nieko nedaręs, jei ne nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, jo atžvilgiu vartoti keiksmažodžiai. Po to visa vaikų kompanija nuėjo iš tunelio. Vaikai pirmi nuėjo į lauką, sustojo ir laukė. Jis su G. J. taip pat išėjo iš tunelio. Išėję iš tunelio nukentėjusysis ir dar vienas berniukas vėl keikėsi, rėkė ant judviejų su draugu visokiais žodžiais, rodė nepadorius ženklus. Jiems priėjus arčiau nepilnamečių, vienas vaikinukas užšoko jam ant nugaros, o nukentėjusysis įsikibo į jį iš priekio. Jis tada pasilenkė, vaikinas nuo nugaros nugriuvo, jis ir nukentėjusysis taip pat taip pat nugriuvo ant žemės. Prie jų priėjo mokytoja iš jo lankytos vidurinės mokyklos, kuri pradėjo juos skirti. Paaiškino, kad lauke nukentėjusiajam nesudavė, jo nestūmė. Negali pasakyti iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai. Mano, kad gal pats kur susižeidė, arba susižeidė, kai jiedu krito ant žemės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltė pripažino tik iš dalies, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti iš ištirti įrodymai.

Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo atveju byloje susikerta dviejų priešingų asmenų grupių, kurioms priklausantys asmenys vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo muštynėse, ir kurios vienaip ar kitaip suinteresuotos bylos baigtimi, interesai. Kaltinamasis parodė, kad tunelyje nukentėjusiajam nesudavė, tik spragtelėjo pirštais. Ši kaltinamojo versija nuosekli, kadangi analogiškus parodymus kaltinamasis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t 2, b. l. 7-1, 54-56).

Šias aplinkybes iš dalies leidžia patvirtini byloje esantys netiesioginiai įrodymai – liudytojų - K. T., G. Z., K. Z., parodymai.

Minėtų įrodymų pagrindu teismas vertina, jog kaltinamojo duoti parodymai, jog jis tik dviem pirštais tunelyje spragtelėjo nukentėjusiajam G. L. į galvą, atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Iš 2020-03-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu ,,0 - 2020-01-08 18-02-10-121“. Vaizdo įrašo trukmė 3 minutės 33 sekundės, matyti, kad vaizdo įraše fiksuojamas išėjimas iš požeminės perėjos prie Geležinkelio gatvės. Vaizdo įrašo pradžioje viena iš merginų stovi prie laiptų į požeminę perėją, kita mergina lipa laiptais iš požeminės perėjos, jai iš paskos išeina trečia mergina. Vaizdo įrašo 16 sekundėje link požeminės perėjos eina moteris su išskleistu skėčiu. Merginos žiūri į požeminę perėją. Moteris su skėčiu praeina pro tunelį ir eina link geležinkelio bėgių. Vaizdo įrašo 24 sekundėje iš požeminės perėjos vienas po kito išeina vaikinai. Pirmas išeina Vaikinas Nr. 4, jis eina link Geležinkelio gatvės. Vaizdo įrašo 30 sekundėje matyti, kad prie išėjimo iš požeminės perėjos ant laiptų stovi vaikinas Nr. 2, jam iš paskos laiptais lipa vaikinas Nr. 1 ir Nr. 3 (kaltinamasis R. B.). Pakilę laiptais vaikinas Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3 stovi prie laiptų, vaikinas Nr. 2 stovi per žingsnį nuo vaikinų Nr. 1 ir Nr. 3, pastarieji tarpusavyje bendrauja, merginos stovi atokiau nuo jų. Vaizdo įrašo 42 sekundėje link tunelio eina moteris – ikiteisminio tyrimo metu nustatyta J. P.. Vaizdo įrašo 44 sekundėje vaikinas Nr. 3 eina link vaikino Nr. 4, prasilenkdamas pasisveikina su einančia moterimi. Vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 eina link merginų. J. P. (47 sekundėje) atsisuka link vaikino Nr. 3 (kaltinamasis R. B.), pastarasis rodo ranka į vaikinus Nr. 1 ir Nr. 2. Vaikinas Nr. 3 (kaltinamasis R. B.) kalbasi su J. P., prie jų prieina vaikinas Nr. 1 ir kiti jaunuoliai, vaikinas Nr. 4 lieka stovėti toliau nuo visų. Matyti, kad visi bendrauja, vaikinas Nr. 1 ir Nr. 3 rodo rankomis link tunelio, vaizdo įrašo 1 min. 20 sek. vaikinas Nr. 4 eina link visos grupės. Matyti, kad vaikinas Nr. 1 ir Nr. 3 gestikuliuoja rankomis, moteris stojasi tarp jų, 1 min. 32 sek. vaikinas Nr. 4 vėl nueina link Geležinkelio gatvės. Vaizdo įrašo 1 min. 37 sekundėje vaikinas Nr. 3 (kaltinamasis R. B.) priartėja prie vaikino Nr. 1 (G. L.) ir galimai abiem rankomis jį pastumia. Matyti, kad tarp vaikino Nr. 3 (kaltinamojo R. B.) ir Nr. 1 (G. L.) vyksta grumtynės, dėl prastos vaizdo kokybės ir kiekvieno vaikino veiksmų intensyvumo įžiūrėti konkrečiai kiekvieno asmens veiksmų nėra galimybių. Vaizdo įrašo 1 min. 40 sekundėje į grumtynes įsivelia vaikinas Nr. 2. Vaizdo įrašo 1 min. 46 sekundėje grumtynių metu vaikinas Nr. 1 krenta ant žemės, prie jo prišoka vaikinas Nr. 3, tuo pat metu prie jų prišoka vaikinas Nr. 2 (jį galima atpažinti pagal pusilgę striukę, šviesios spalvos kelnes ir šviesios spalvos avalynę). Vaikinas Nr. 2 traukia vaikiną Nr. 3, tuo metu vaikinas Nr. 1 guli ant žemės, vaikinas Nr. 3 šiek tiek pasilenkęs žemyn užsimoja rankomis. Vaizdo įrašo 1 min. 18 sek. vaikinas Nr. 1 atsikelia ir juda link vaikino Nr. 3, kuris yra atsigręžęs link vaikino Nr. 2. Vaikinas Nr. 1 puola iš šono vaikiną Nr. 3, tuo metu vaikinas Nr. 2, per porą žingsnių yra atsitraukęs nuo abiejų vaikinų ir iš karto puola vaikiną Nr. 3, kuris grumiasi su vaikinu Nr. 1. Grumtynių metu tiek vaikinas Nr. 1, tiek vaikinas Nr. 3, užsimoję rankomis, vienas kitam bando suduoti smūgius į viršutines kūno dalis. Tuo metu vaikinas Nr. 2 griebia vaikiną Nr. 3 iš nugaros, vaikinas Nr. 1 stovi per žingsnį nuo jų. Vaizdo įrašo 1 min. 56 sekundėje vaikinas Nr. 3 išsivaduoja nuo vaikino Nr. 2 ir pargriauna jį ant žemės. Vaikinas Nr. 1 stovi šalia vaikino Nr. 3, kai jis grumiasi su gulinčiu ant žemės vaikinu Nr. 2. Po to vaikinas Nr. 3 atsistoja ir juda link vaikino Nr. 1, kuris traukiasi į šoną, o vaikinas Nr. 3 juda jam iš paskos. Vaikinas Nr. 2 keliasi nuo žemės, tuo metu merginos bėga link Geležinkelio gatvės. Vaikinas Nr. 3 užsimoja rankomis ir bando suduoti smūgius vaikinui Nr. 1, pargriauna jį ant žemės, prie jų pribėga vaikinas Nr. 2. Po to prie jų prieina J. P., vaikinas Nr. 4 lieka stovėti nuošalyje. Vaikinas Nr. 1 ir Nr. 2 nustumia vaikiną Nr. 3 už įėjimo į požeminės perėjos sienos ir atsitraukia link Geležinkelio gatvės. Vaizdo įrašo 2 min. 10 sek. moteris bendrauja su vaikinu Nr. 3. Visi išeina iš vaizdo stebėjimo kameros ribų, moteris su vaikinu Nr. 3 kalbasi prie įėjimo į požeminę perėją. Vaizdo įrašo 2 min. 30 sekundėje vaikinas Nr. 3 eina link Geležinkelio gatvės, palikdamas J. P. stovėti aikštelėje. Moteris stebi aplinką Geležinkelio gatvės kryptimi ir vaizdo įrašo 2 min. 57 sek. eina link požeminės perėjos. Daugiau vaizdo įraše tyrimui naudingos informacijos neužfiksuota (t 1., b. l. 47-48).

Nors kaltinamasis tvirtino, kad nežino kur nukentėjusysis galėjo susižaloti, šiuos parodymus paneigia kita byloje esanti medžiaga. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiam G. L. nustatyti nosies ir dešinio antakio srities sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje apie 0,5 cm ilgio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 80).

Kaip matyti iš medicininių duomenų, nukentėjusiojo sužalojimai akivaizdžiai ir išoriškai negalėjo būti pastebėti, kadangi atsirado ne išorėje, o pasireiškė minkštųjų audinių patinimu ir viršutinės lūpos gleivinėje, tačiau tai nepaneigia fakto, jog nukentėjusiajam G. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip parodė pats kaltinamasis, liudytojas G. J. ir liudytoja J. P. ir nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį, vartojo kaltinamojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes liudytoja J. P. šioje situacijoje buvo atsitiktinė praeivė neturinti pagrindo palaikyti vieną ar kitą konflikto pusė, todėl teismas jos parodymus vertina kaip objektyvius. Tačiau net ir esant nukentėjusiojo provokuojančiam elgesiui, kaltinamojo veiksmai ir jo pasirinktas konflikto sprendimo būdas sutrikdęs viešąją tvarką, nešalina kaltinamojo atsakomybės.

Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvada, kad grumtynių iniciatorius, savo aktyviais veiksmais buvo pats kaltinamasis R. B.: požeminėje perėjoje trenkė nukentėjusiajam į galvą, tai matant šalia buvusiems asmenims bei išėjęs iš požeminės perėjos, šalia esant ne tik nepilnamečiams paaugliams, kurie buvo įvykio liudininkai, bet ir liudytojai J. P., visiems asmenims stovint greta, pirmas priėjęs prie nukentėjusiojo G. L. jį pastūmė, taip aktyviais veiksmais pradėjo toliau tarp asmenų kilusias grumtynes, kurių metu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą, po kurių nukentėjusiajam G. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog kaltinamasis manydamas, jog nepilnamečiai piešė ant perėjos sienų, galėjo ir turėjo pasirinkti kitą elgesio modelį, pvz. užfiksuoti vaikų neteisėtus veiksmus ir apie tokius veiksmus pranešti policijai, o ne pradėti su jais konfliktą vėliau peraugusį į muštynes ir viešąją tvarką pažeidusius veiksmus.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. 2020-01-08, apie 18:01 val., Trakų r. sav., būdamas viešoje vietoje – Lentvario geležinkelio stoties požeminėje perėjoje ir jos prieigoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis įžūliai, ir tuo pažeisdamas nepilnamečių teisę į saugią aplinką, matant kitiems nepilnamečiams: D. P., K. T., G. ir K. Z., kilusio žodinio konflikto tarp jo ir nepilnamečio G. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam nepilnamečiui G. L. į galvos sritį. Po ko išėjęs iš Lentvario geležinkelio stoties požeminės perėjos į lauką, matant praeivei J. P., tęsdamas neteisėtus veiksmus, abiem rankomis pastūmė G. L., pargriovė jį ant žemės ir ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam G. L. į veidą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skiriant bausmę R. B. teismas atsižvelgia, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė iš dalies dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, todėl teismas vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį.

Dėl civilinių ieškinių

Nepilnamečio nukentėjusiojo G. L. atstovė pagal įstatymą N. C. pareiškė civilinį ieškinį, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t 1., b. l. 72-73).

Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų sūnus jautė fizinį skausmą, išgyvenimus, dėl įvykio gyvena nuolatinėje įtampoje, kadangi sūnų sumušęs asmuo klausinėjo jo draugų kur jis gyvena.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas vertina 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko. Teismo vertinimu nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, fizinį skausmą. Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išorinių sužalojimų nebuvo, kaip matyti iš VšĮ „Trakų ligoninė“ 2021-01-09 medicinos dokumentų išrašo, nukentėjusiam specialus gydymas nebuvo skirtas. Nors kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusiojo vartoti necenzūriniai žodžiai kaltinamojo atžvilgiu, jo provokavimas taip pat sietinas, nors ir netiesioginiu priežastiniu ryšiu, su kilusiais padariniais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas būtų pakankama materialinė kompensacija. Todėl nepilnamečio nukentėjusiojo G. L. atstovės civilinis ieškinys dėl neturinės žalos vertinamas kaip pagrįstas, tačiau tenkinamas iš dalies iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam G. L. priteisiant 200 Eur neturinės žalos atlyginimą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 16,79 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.1, b. l. 84-88). Nurodė, kad G. L. buvo suteikta medicininių paslaugų už 16,79 Eur, kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Nepilnamečiam nukentėjusiajam G. L. buvo paskirtas įgaliotas atstovas - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Žana Kozliakienė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-11-25 pažymą Nr. (12.32MR)PT-8378 valstybė patyrė 233,77 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos BPK 106 str. pagrindu pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 4 dalies 4 punktu R. B. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš R. B. 16,79 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo G. L. atstovės pagal įstatymą N. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš R. B. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą G. L. naudai.

Priteisti iš R. B. 233,77 Eur valstybės garantuojamos teisimės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.