Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-393-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-393-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Atsakovas
G. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Ukmergės butų ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-393-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01181-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei G. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės G. M. 1064,57 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė G. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovo pateiktu ieškiniu.

Trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo ieškovo atstovas M. K., kitą parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2017 m. spalio 24 d. 13.30 val., parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką suderinęs su proceso dalyviais.

Ieškovas (jo atstovas) Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovė advokatė V. B. prašė palikti ieškinį nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi paliko ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei G. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“, nenagrinėtą bei priteisė iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo atstovo M. K. pareiškimas dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Naujų dokumentų iš EPP paskyroje gautas 2017 m. spalio 24 d. 11.20 val., t. y. bylos nagrinėjimo dieną prieš dvi valandas iki parengiamojo teismo posėdžio, tačiau iš Naujų dokumentų iš EPP paskyros matyti, kad šio dokumento sistema neleido registruoti ir priskirti į bylą (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ šio dokumento statusas – „registruotinas“), todėl parengiamojo teismo posėdžio metu duomenų apie ieškovo atstovo pateiktą prašymą teismas neturėjo. Teismas pažymėjo, kad minėtas dokumentas teismo raštinės darbuotojo užregistruotas ir pateiktas teismui po parengiamojo teismo posėdžio. Teismas taip pat sprendė, kad 2017 m. spalio 24 d. 13.30 val. parengiamojo teismo posėdžio data ir laikas buvo suderinta su proceso dalyviais, taip pat ir ieškovo atstovu M. K., todėl prieš dvi valandas iki posėdžio pateiktas prašymas dėl didelio užimtumo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje kitą dieną nepripažįstamas svarbia priežastimi ir vertinamas kaip ieškovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atvykusios į parengiamąjį teismo posėdį atsakovė ir jos atstovė neprašė priimti sprendimo už akių, atsakovės atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliko ieškinį nenagrinėtą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas – žyminio mokesčio ieškovui negrąžino, nes dėl tokios teismo proceso baigties yra ieškovo kaltė, bei priteisė iš ieškovo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas nurodo, kad pateikė pareiškimą likus dviem valandoms iki posėdžio per elektroninių paslaugų portalą (EPP), kuriuo neprašė atidėti parengiamojo teismo posėdžio, o tik nurodė, jog negalės atvykti į jį dėl didelio užimtumo bei nurodė datas, kada skirti teismo posėdį (ne parengiamąjį, o teismo posėdį). Taigi, apelianto teigimu, šiuo prašymu ieškovas sutiko, jog būtų pereinama į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovo atstovui ir skirti kitą teismo posėdį, apie tai informuojant ieškovą. Anot apelianto, jis tinkamai informavo teismą apie savo nedalyvavimą, prašymas buvo registruotas teisme prieš posėdį, tačiau dėl neaiškių priežasčių nebuvo perduotas teisėjui, nors, apelianto vertinimu, dvi valandos teismo administracijos darbuotojui yra pakankamas laiko tarpas informuoti apie prašymą teisėją. Ieškovas aiškina, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio ieškovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdamas nepagrįstai užtęsti teismo procesą.

Atsiliepimas

Atsakovė G. M. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad 2017 m. spalio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio data buvo suderinta su proceso dalyviais; pažymi, jog minėtame parengiamajame teismo posėdyje buvo reali galimybė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, nes į nurodytą posėdį šalių prašymu buvo iškviesti liudytojai. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir paliko ieškinį nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo paaiškinimus – prašymo nuorašą ir duomenis apie prašymo registraciją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nurodytus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas bei jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) nurodo, kad jis tinkamai informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje bei sutiko, jog būtų pereinama į bylos nagrinėjimą iš esmės ir skiriamas kitas teismo posėdis.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovo pareiškimas dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje buvo užregistruotas ir atitinkamai atiduotas bylą nagrinėjančiam teisėjui tik 2017 m. spalio 24 d. 15.27 val. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtas pareiškimas EPP paskyroje gautas 2017 m. spalio 24 d. 11.20 val., t. y. bylos nagrinėjimo dieną prieš dvi valandas iki parengiamojo teismo posėdžio, tačiau šio dokumento sistema neleido registruoti ir priskirti į bylą iš karto, todėl parengiamojo teismo posėdžio metu duomenų apie ieškovo atstovo pateiktą prašymą teismas neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas pateikdamas pareiškimą dėl nedalyvavimo minėtame parengiamajame teismo posėdyje tik likus apie dviem valandoms iki nurodyto posėdžio (nors apie jį buvo tinkamai informuotas dar 2017 m. rugsėjo 25 d.); teismo vertinimu, ieškovas turėjo įvertinti riziką, jog teikiant procesinį dokumentą (tuo labiau per EPP) dėl galimų nesklandumų (kurie šiuo atveju ir įvyko) minėtas pareiškimas gali būti užregistruotas ir perduotas bylą nagrinėjančiam teisėjui pavėluotai, t. y. jau po minėto posėdžio (kas iš esmės nagrinėjamu atveju ir įvyko). Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad į minėtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovas (nei jo atstovas) neatvyko, o į posėdį atvykusi atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors būtų pagrindas pripažinti, kad formaliai buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas.

Pažymėtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio apeliantas (ieškovas) buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Priešingai, pažymėtina, kad apeliantas visgi teikė pareiškimą dėl jo nedalyvavimo minėtame parengiamajame teismo posėdyje (tačiau dėl techninių nesklandumų jis buvo užregistruotas ir perduotas bylą nagrinėjančiam teisėjui pavėluotai), taip pat ieškovas teikė kitus procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo bylos procese (įskaitant ir pirmajame parengiamajame teismo posėdyje).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitoms šalims, pateikti atsiliepimai į ieškinį, byloje paskirti parengiamieji teismo posėdžiai. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto (ieškovo) atžvilgiu dėl jo paties neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

apelianto Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą atskirąjį skundą tenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, kuria ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinys atsakovei G. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“, paliktas nenagrinėtas bei iš ieškovo priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai, panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė