Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir nuteistosios O. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. lapkričio 16 d.). Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė (suėmimas) palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

O. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. lapkričio 16 d.). Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė (suėmimas) palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. Kitą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui, asmens dokumentą grąžinti O. M..

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš V. T., R. M. ir O. M. solidariai priteista 23 554,74 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo V. T., R. M. ir O. M. bausmės atlikimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. M. ir O. M. iš nuteistųjų nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl O. M. kaltės

17. Pačios O. M. parodymai dėl peilio viso proceso metu kito. Pirmosios instancijos teisme, praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, nuteistoji nurodė gan išsamias aplinkybes dėl peilio atnešimo ir jo padavimo R. M. – jog atnešti peilį jos paprašė šis nuteistasis, dar prieš einant į įvykio vietą (prieš eidami girtauti prie geležinkelio bėgių nuteistieji burnos skalavimo skystį vartojo, kaip nurodė, prie rato/padangos). Atnešus peilį, nuteistosios teigimu, R. M. jį paėmė ir pasakė „Viešpaties keliai nežinomi“. Prieš atnešant peilį nurodė mačiusi, kaip nuteistasis su V. T. intensyviai aptarinėja kažkokias aplinkybes (negirdėjo kokias). Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu O. M. teigė, jog peilį atsinešė pats R. M., atsivesdamas iš namų A. S. (2022 m. rugsėjo 6 d. apklausa, 2 t., b. l. 32–34). 2022 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu peilį iš namų pripažino atnešusi pati, tik neprisiminė, kada jį padavė R. M. (2 t., b. l. 37, 38). Jog atnešė peilį ši nuteistoji pripažino ir akistatos su R. M. metu (akistata vyko 2022 m. spalio 25 d., 3 t., b. l. 166–172). Paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu O. M. tvirtino, jog peilio R. M. nedavė (2023 m. vasario 8 d. apklausa, 2 t., b. l. 50). Kaip matyti, pačios nuteistosios parodymai dėl nurodytos aplinkybės nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija, palyginusi visų nuteistųjų parodymus (tiek kiekvieno atskirai, tiek ir tarpusavyje, įvertinusi šių parodymų sutapimą tarpusavyje, (ne)nuoseklumą) dėl peilio atsiradimo įvykio vietoje ir konkrečiai R. M. rankose, daro išvadą, jog peilį R. M. padavė, o taip pat jį atsinešė (atnešė) būtent nuteistoji O. M.. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad R. M. nueiti ir surasti peilį O. M. ir A. S. gyvenamoje vietoje – apleistame namelyje, tai yra svetimoje vietoje, kurioje jis teigė (anksčiau) net nebuvęs, ypač įvertinant ir šių asmenų asocialų gyvenimo būdą ir sąlygas, būtų gana sunku. Taigi kaip gynybinė versija šiuo atveju vertintini O. M., o ne kitų nuteistųjų parodymai (kaip teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde).

18. Atlikus A. S. lavono teismo medicinos tyrimą, taip pat ištyrus medicininiuose dokumentuose esančią informaciją, pateikta išvada, jog jis mirė nuo galvos ir liemens sumušimo, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių, sužalojimai buvo padaryti neilgai trukus vienas po kito (1 t., b. l. 111–119). Įvertinus nukentėjusiojo mirtį lėmusių sužalojimų vietą (galvos ir liemens srityje), V. T. ir R. M. smurtinių veiksmų pobūdį (pirmasis sudavė nukentėjusiajam 4 smūgius rankų kumščiais į veidą, 4 kartus šokinėjo ant nugaros ties juosmeniu, antrasis sudavė 1 smūgį koja į galvos sritį ir nenustatytą kiekį kartų spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną), pripažintina, jog O. M. smurtiniai veiksmai (1 smūgis ranka į veidą ir 1 smūgis ranka į krūtinę) nenulėmė A. S. mirties. O. M. smūgis ranka į veidą A. S., kaip nurodė V. T., nebuvo stiprus, pati nuteistoji skunde šį smūgį taip pat įvardino kaip antausį, tuo tarpu kitas smūgis buvo suduotas į krūtinę, tai yra į vietą, kurioje specialistas nenustatė mirtinų sužalojimų. Visgi ši aplinkybė nepaneigia nei nuteistosios kaltės dėl įvykdyto nužudymo, nei jos veikimo bendrai su V. T. ir R. M..

19. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-265-1073/2018). Nužudymas bendrininkaujant yra tada, kai keli asmenys susitarę bendrais veiksmais atima gyvybę kitam asmeniui. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju konstatavo, jog R. M., V. T. ir O. M. veikė bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu, suteikiant ginklą ar kitą nužudymo įrankį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017).

20. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų, be pačių nuteistųjų, nebuvo, O. M. atliktų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, tokių veiksmų motyvai nustatyti remiantis iš dalies jos pačios bei kitų dviejų nuteistųjų duotais parodymais, kuriems patikrinti ištirti ir jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jie palyginti tarpusavyje. Pažymėtina, jog nuteistieji R. M. ir V. T., jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, tik juos sulaikius ir apklausiant (atskirai vienas nuo kito), aiškino, jog fizinį smurtą A. S. atžvilgiu pradėjo vartoti paskatinti nuteistosios. V. T. kaip atlikusią smurtinius veiksmus iš karto nurodė ir O. M.. Iš esmės tokias pat aplinkybes jie patvirtino ir toliau vykusio baudžiamojo proceso metu. Prieš A. S. buvo intensyviai smurtaujama: smūgiai rankomis ir kojomis jam suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinės ląstos sritį, pilvą. V. T. sudavė 4 smūgius A. S. kumščiais į veidą, užšoko jam ant nugaros ir šokinėjo 4 kartus. R. M. spyrė nukentėjusiajam 1 kartą į galvą, spyrė jam į šoną, vėliau dūrė peiliu nukentėjusiajam į kaklą. O. M. matė tokius nuteistųjų veiksmus jos sugyventinio atžvilgiu, jų ne tik nenutraukė, pagalbos nekvietė, bet ir pati prisidėjo prie smurtinių veiksmų trenkdama A. S. į galvos ir krūtinės sritis. Dar daugiau, būtent šios nuteistosios paskatinti R. M. ir V. T. ir pradėjo vartoti smurtą A. S. atžvilgiu. Taigi teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais buvo pagrįstai nustatyta, kad O. M. (kaip ir V. T. ir R. M.) buvo nusikaltimo vykdytoja, nes atliko dalį veiksmų (vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį), priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir šią nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su V. T. ir R. M.. O. M., kaip ir kiti du nuteistieji, suvokė, kad tokiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie netiesioginę O. M. tyčią nužudyti A. S..

21. O. M. apeliaciniame skunde tvirtina negynusi A. S., kadangi bijojo V. T.. Pastarasis išties ne kartą teistas už veiksmus O. M. atžvilgiu:

21.1. 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už smurtinius veiksmus O. M. atžvilgiu 2015 m. birželio 14 d.;

21.2. 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ne tik už smurtinius veiksmus O. M. atžvilgiu, bet ir už grasinimą ją nužudyti (veikos 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. birželio 12 d.);

21.3. 2020 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtinius veiksmus O. M. atžvilgiu 2020 m. spalio 8 d.;

21.4. 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už smurtinius veiksmus ir grasinimą nužudyti O. M. ir A. S. (veikos padarytos 2022 m. gegužės 17 d., birželio 2 d.).

22. Taigi smurtiniai V. T. veiksmai, dėl ko O. M. galėjo bijoti nuteistojo, išties buvo pakankamai pastovūs. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog O. M. pripažino, jog įvykio dieną, kuomet buvo nužudytas A. S., kartu vartoti atskiestą burnos skalavimo skystį V. T. (su kuriuo buvo ir R. M.) pakvietė ji pati. Dar daugiau, akistatos su V. T. metu ji pripažino įvykio dieną su V. T. bendravusi pakankamai artimai (užduodama klausimą V. T. nurodė negalėjusi kviesti į įvykio vietą A. S., kadangi jie – O. M. ir V. T. – sėdėjo kartu, buvo apsikabinę ir bučiavosi, 2 t., b. l. 183–188). Taigi nors apeliaciniame skunde ir teigia bijojusi V. T., nuteistosios veiksmai įvykio metu tokios baimės visgi nepatvirtina.

23. Versiją, neva V. T. sugriebė O. M. už žasto, kuomet ji bandė pabėgti iš įvykio vietos ir iškviesti pagalbą, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. O. M. medicininei apžiūrai atvežta 2022 m. rugsėjo 5 d., 20 val. Šios apžiūros metu jai nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, padaryta kietu buku daiktu 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros (2 t., b. l. 56). Prieš A. S. buvo smurtaujama 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 12 val. Taigi O. M. apžiūros metu rasta poodinė kraujosruva dešiniame žaste buvo padaryta dar prieš įvykį (bent viena para, tai yra, 24 val., iki jos apžiūros 2022 m. rugsėjo 5 d., 20 val.).

24. Atskirai pažymėtina, jog jau po smurtinių veiksmų atlikimo, R. M. ir V. T. pasišalinus iš įvykio vietos, O. M. visgi iškvietė pagalbą A. S.. Kaip pati paaiškino, eidama namo sutiko kaimyną V. S. (V. S.), kuris, jos prašymu, ir iškvietė pareigūnus.

24.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialisto E. M. (E. M.) 2022 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą joje jau buvo greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri vyrui (iš O. M. žodžių nustatyta, jog tai buvo V. T., gimęs (duomenys neskelbtini)) suteikinėjo pirmąją medicinos pagalbą. Įvykio vietoje taip pat buvo V. S., kuris paaiškino, kad prie jo priėjo moteris, O. M., ir paprašė jos vaikinui V. T. iškviesti medikus. O. M. pareigūnui paaiškino prie geležinkelio bėgių buvusi su savo vaikinu V. T., po kurio laiko prie jų priėjo buvęs jos vyras A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), išsitraukė peilį ir perpjovė gerklę V. T.. Kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, O. M. buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (1 t., b. l. 26). Šias aplinkybes V. S. patvirtino apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Atsakydamas į klausimą, ar O. M. rūpėjo sužalotasis, liudytojas nurodė, jog ji prie sužalotojo priėjusi nebuvo, tiesiog sėdėjo netoliese. Nepamena, jog moteris būtų verkusi.

24.2. Ikiteisminio tyrimo metu N. P. paaiškino įvykio dieną buvusi įvykio vietoje ir ten mačiusi O. M. su policijos pareigūnu. Nuteistoji, kaip nurodė liudytoja, buvo visiškai girta, verkė. Paklausus jos, ar sužalotas A. (tokiu vardu liudytoja įvardino O. M. sugyventinį), nuteistoji atsakė, jog sužalotas ne A., o V. (1 t., b. l. 148, 149, jos parodymai perskaityti pirmosios instancijos teisme, kadangi į apklausą teisme liudytoja dėl garbingo amžiaus ir sveikatos būklės atvykti negalėjo).

25. Kaip matyti, nors O. M. ir nurodė V. S. iškviesti pagalbą sužalotajam, kaip sužalotą asmenį tiek atvykusiam policijos pareigūnui, tiek liudytojai N. P. ji nurodė ne A. S., o V. T.. O. M. 2022 m. rugsėjo 5 d., 16.52 val. buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas (2 t., b. l. 12), taigi įvykio metu, maždaug 5 valandas iki patikrinimo, jos girtumas turėjo būti dar didesnis. Nors dėl girtumo nuteistoji ir galėjo klysti dėl sužaloto asmens tapatybės, aplinkybė, jog net keliems asmenims kaip sužalotąjį ji nurodė V. T., teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, jog kviesdama pagalbą ji rūpinosi ne A. S., o V. T. sveikata.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog A. S. į įvykio vietą, kur vėliau prieš jį buvo smurtaujama, atvedė pati O. M.. Nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu (gyvenant kartu su O. M.) išreiškė taip pat ši nuteistoji. Būtent šį nepasitenkinimą (ir net raginimą smurtauti) kiti nuteistieji įvardino kaip smurto prieš nukentėjusįjį priežastį. Nustatyta šiuo atveju ir tai, kad pati O. M. sudavė du, nors ir ne mirtinus, smūgius savo sugyventiniui. Kitiems nuteistiesiems smurtaujant prieš jos sugyventinį, pastarojo negynė, pagalbos iškviesti nebandė, be to, padavė R. M. nukentėjusiojo žalojimui skirtą įrankį – peilį, bei nurodė panaudoti jį („dapjauti“ A. S.). Atkreiptinas dėmesys, kad bylose ne visada yra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, ypač tokioje situacijoje, kaip nagrinėjamu atveju – kuomet fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykio nestebint jokiems pašaliniams asmenims, vartojo trys neblaivūs asocialų gyvenimo būdą vedantys asmenys, kurie įvykio aplinkybių dėl nustatyto neblaivumo tiksliai nepamena. Įrodinėjimo procese svarbu yra tai, ar bylos įrodymų pakanka nustatyti aplinkybes, atskleidžiančias kiekvieno asmens padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, bei konstatuoti jos sudėtį sudarančių požymių buvimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino surinktų įrodymų visumą, palygino juos tarpusavyje ir priėmė pagrįstą bei argumentuotą sprendimą dėl O. M. kaltės kartu su V. T. ir R. M. nužudžius bejėgiškos būklės jos sugyventinį A. S. (nukentėjusiojo būklė smurtavimo prieš jį metu bus išsamiau aptarta vertinant nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus). Dar kartą patikrinusi byloje surinktų įrodymų visumą, su tokiu įrodymų vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Dėl R. M. veiksmų kvalifikavimo

27. Apeliaciniame skunde R. M., nepateikdamas jokių argumentų, prašo jo veiksmus kvalifikuoti kaip paprastą nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje buvo išsamiai aptarta ne tik nukentėjusiojo būklė smurtavimo prieš jį metu, bet ir aktuali tokiam veiksmų kvalifikavimui kasacinio teismo praktika.

28. A. S. būklę smurtavimo prieš jį metu teismas pagrįstai nustatė įvertinęs pačių nuteistųjų parodymus. Palyginęs O. M., V. T. ir R. M. parodymus tarpusavyje teismas pripažino, jog jau po pirmų smūgių sudavimo A. S. nukrito ir nebeatsikėlė, jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo pasipriešinimą smurtui, neatliko. Specialistas, teikdamas paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog šiuo atveju neatmetama tikimybė, kad A. S. po smūgio į galvą galėjo prarasti sąmonę (1 t., b. l. 125, 126). Pati O. M. teigė, kad nukentėjusysis dėl girtumo neturėjo jėgų pabėgti. Sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neabejotinai apsunkina asmens galimybę priešintis smurtiniams veiksmams ar kitaip jų išvengti. Tuo tarpu V. T. kraujyje rasta 2,65 g/l alkoholio (gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį). Kadangi jau po pirmųjų smūgių į galvą sudavimo A. S. prarado sąmonę, be to, jo judėjimo galimybės buvo ribotos ir dėl didelio girtumo bei anksčiau eismo įvykio metu patirtos traumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog jis įvykio metu buvo bejėgiškos būklės. Taigi R. M. (kaip ir kitų nuteistųjų) veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl paskirtų bausmių

29. O. M. už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, buvo skirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (artima bausmės minimumui). Tuo tarpu R. M. už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nusikaltimą skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė (artima bausmės vidurkiui).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jog nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Buvo įvertintos ir nuteistųjų asmenybės – jog jie abu bausti administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (R. M. iki 2021 m. birželio 19 d.), iki sulaikymo nedirbo. Įvertinti ir ankstesni R. M. teistumai (teistas tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas neišnykęs). Teismas taip pat pažymėjo, jog O. M. anksčiau teista penkis kartus, tačiau teistumas išnykęs.

31. Papildomai įvertinusi atliktų smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą (R. M. smurtas, akivaizdu, buvo intensyvesnis), taip pat aplinkybę, jog šio nuteistojo su nukentėjusiuoju nesiejo jokie ryšiai, A. S. R. M. gerai net nepažinojo, prieš įvykį ar jo metu su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskiriant R. M. artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmės terminą bausmė jam buvo tinkamai individualizuota, nėra neteisinga ir aiškiai per griežta. Analogiška išvada darytina ir dėl bausmės individualizavimo O. M.. Pastaroji nors pati mirtinų smūgių A. S. nesudavė, bet paskatino kitus du nuteistuosius atlikti smurtinius veiksmus savo sugyventinio atžvilgiu, kitų nuteistųjų sustabdyti nebandė. Taigi jai pagrįstai skirta artima minimumui laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

32. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame A. S. suteiktų gydymo paslaugų kaina nurodyta 23 554,74 Eur (1 t., b. l. 192, 193). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas ir gydymo paslaugų apskaitos išrašas, pagal kurį VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos tokios paslaugos – plaučių ventiliacija, tracheostomija ir kaukolės procedūros, atliekamos dėl dauginių sunkių traumų, kai būklė sudėtinga (1 t., b. l. 194). Kaip matyti, patirtų gydymo išlaidų dydis šiuo atveju yra pagrįstas, civilinis ieškovas nurodė, koks gydymas buvo suteiktas A. S. ir kokia yra šio gydymo kaina. Teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai dėl O. M. kaltės nužudžius A. S., šio asmens gydymo išlaidos pagrįstai priteistos ir iš nuteistosios (ne tik iš R. M. ir V. T.).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistiesiems O. M. (208,33 Eur, 7 t., b. l. 20–23), V. T. (229,17 Eur, 7 t., b. l. 32–35) ir R. M. (241,67 Eur, 7 t., b. l. 37–40), buvo prašoma priteisti nurodytas sumas valstybės naudai (teisėjų kolegija vertina pažymas, pateiktas iki paskutiniojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme). Prašymai dėl išlaidų priteisimo buvo pateikti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, įvertinęs O. M., V. T. ir R. M. turtinę padėtį, baudžiamojo proceso trukmę ir išlaidų dydį, šių prašymų netenkino. Įvertinus tai, kad duomenų apie pasikeitusią nuteistųjų turtinę padėtį po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme negauta, taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistiesiems paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. (R. M.) ir nuteistosios O. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš O. M., V. T. ir R. M. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.