- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-888-309-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00242-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- T. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.5.2Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 324 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį., 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas:
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini).lt“ 750 litų paskolos sutarties su G. T. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2011-02-12 svetimo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų įgijimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-03-27 22 val. 34min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini).lt“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-03-27 22 val. 49 min UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2011-03-27 svetimo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų įgijimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties su S. J. suklastojimas) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2011-04-01 pasikėsinimas įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
Bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (tikro dokumento suklastojimas su G. T. bei apgaule savo naudai įgijimas svetimo turto), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (tikro dokumento suklastojimas su S. J. bei apgaule savo naudai įgijimas svetimo turto), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos bei subendrintos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir, bausmės, paskirtos bei subendrintos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių, ir subendrinta bausme T. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. S. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2012-05-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį 2012-05-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 1 metų 6 mėnesių, ir galutine subendrinta bausme T. S. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2012-07-10. Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-11 nuosprendį.
Priteistas iš T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 3105 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto penkių litų) civilinis ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2011-02-12, 12 val. 12 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) G. T. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką 750 litų paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. T. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip G. T. ir tokiu būdu prisijungė prie G. T. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini) kodas(duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų paskolos sutartį su G. T., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 750 litų į G. T. asmeninę sąskaitą, neteisėtai atliko finansinę operaciją pervesdamas iš šios sąskaitos 750 litų į O. V. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini).lt“ padarydamas 750 litų turtinę žalą.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-03-27, 22 val. 29 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuteriu bei G. T. priklausančia kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formą su S. J. bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neatitikus pareiškėjo nurodytai (duomenys neskelbtini) sąskaitai ir patvirtinimo mokesčio sumokėjimo sąskaitai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva kreditas jam nebuvo suteiktas.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-03-27, 22 val. 34 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuteriu bei G. T. priklausančia kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų paskolos sutartį su S. J. bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva kreditas jam nebuvo suteiktas.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, bei savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2011-03-27, 22 val. 49 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuteriu bei G. T. priklausančia kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini).lt“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką 750 litų paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų paskolos sutartį su S. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 750 litų į nukentėjusiojo S. J. asmeninę sąskaitą, neteisėtai atliko finansinę operaciją pervesdamas iš šios sąskaitos 740 litų į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 750 litų turtinę žalą.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-03-28, nuo 01 val. 49 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuteriu bei G. T. priklausančia kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką kreditui gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų sutarties sąlygomis, kurių registracijos kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutartį su S. J. bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva kreditas jam nebuvo suteiktas.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-03-28, 13 val. 28 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojęs kompiuteriu bei G. T. priklausančia kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką 1000 litų paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės (duomenys neskelbtini) PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litų paskolos sutartį su S. J., bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva paskola jam nebuvo suteikta.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-04-01, nuo 13 val. 24 min. iki 14 val. 22 min., A. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs A. K. priklausančiu kompiuteriu bei kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), tris kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraiškas 500 litų, 1200 litų ir 600 litų kreditams gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų sutarties sąlygomis, kurių registracijos ID (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutartį su S. J. bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva kreditas jam nebuvo suteiktas.
Be to, T. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2011-04-01, 15 val. 11 min., A. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs A. K. priklausančiu kompiuteriu bei kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) S. J. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip S. J. ir tokiu būdu prisijungė prie S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos ir atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis, kurių (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį su S. J. bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva paskola jam nebuvo suteikta.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį, sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti priteistą civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, 2012 m. liepos 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį nustatė, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pasak apelianto, teismų praktikoje numatyta, kad, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustačius kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pateisinančių tokios bausmės skyrimą, bei nesant teismo motyvų, skirtinas švelnesnis bausmės dydis (2K-201/2007 m. vasario 20 d.). Apelianto nuomone, teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę ir neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir jo pasekmes. Teismai, skirdami bausmes, remdamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog dauguma nusikaltimų pasibaigė kėsinimosi stadijoje, žala padaryta nedidelė – 1500 Lt, o dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir pripažįsta kaltę.
Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog jis kaip recidyvistas baustinas laisvės atėmimo bausme, tačiau jis pats su tokia teismo pozicija negali sutikti. Visų pirma, teismo nuosprendžiu jis nėra pripažintas recidyvistu. O tai, jog 2012-05-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesudaro teismui pareigos būtinai skirti laisvės atėmimo bausmės. Šių straipsnių sankcijose nurodytos alternatyvios bausmės laisvės atėmimui – areštas arba bauda. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį (2K-209/2006 m. kovo 14 d.) Kaip anksčiau nurodė, dauguma nusikaltimų pasibaigė kėsinimosi stadijoje, todėl, apelianto teigimu, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytiems nusikaltimams.
Taip pat nurodo, kad, vertindami nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai turėtų išskirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymu metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą padariusius veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei pasirinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreiptų dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pasak apelianto, Pakruojo rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę netinkamai traktavo jo asmenybės bruožus, o būtent, kad turi mažametį vaiką, tačiau jo neaugina. Kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, o prieš tai – kardomasis suėmimas, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti mažamečio vaiko gyvenime. Be to, yra jauno amžiaus, todėl nori pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, o ilgas laisvės atėmimas ne tik užkirs kelią šioms galimybėms, bet ir pailgins socialinę reabilitaciją. Be to, kad įkalinimo bausmė gali būti skiriama tik nesant kitų tinkamų alternatyvų, tai yra kraštutinė priemonė. Pažymi, kad vertindami kaltininko asmenybę teismai atsižvelgia į visas teigiamas ir neigiamas kaltininką apibūdinančias aplinkybes ir jas vertina kaip visetą.
Apeliantas teigia, kad vienas iš baudžiamosios teisės principų - nullum crimen, nulla poena sine lege reiškia, kad tiek nusikaltimas, tiek bausmė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti baudžiamojo įstatymo, galiojusio padarant nusikalstamą veiką. Šio principo pripažinimas ir laikymasis valstybėje rodo jos demokratiškumo ir žmogaus teisių gerbimą. Mano, kad apylinkės teismas, nuosprendžiu skirdamas galutinę laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bausmės bendrinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Apelianto teigimu, Pakruojo rajono apylinkės teismas konstatavo, kad 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžiu yra nuteistas už šešiolika nusikalstamų veikų, kurios sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, pirmiau turėjo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis), o tada prie 2012 m. gegužės 1 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės (minėtas plenarinės sesijos išaiškinimas, be to, tai griežčiausia bausmė ir tokia tvarka nustatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje) dalinio sudėjimo būdu pridedama ši subendrinta bausmė.
Pažymi, kad BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės taikytinos ir tada, kai priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką. Šiais atvejais bausmių subendrinimo praktiką formavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2K-P-282/2005, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika buvo pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007. Pasak apelianto, tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesnių nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2012-05-11 nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiškas veikas kaip ir skundžiamu nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad abu ikiteisminiai tyrimai būtų sujungti, todėl jo atžvilgiu priimti du nuosprendžiai ir paskirta per griežta bausmė, nei būtų buvusi išnagrinėjus vieną baudžiamąją bylą.
Taip pat nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012-07-10 nuosprendyje netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kuriuo iš jo priteisė 3105 Lt turtinę žalą, nors nusikalstama veika padarė 1500 litų turtinę žalą, kurią jis pripažįsta. Nukentėję juridiniai asmenys papildomai priskaičiavo delspinigius ir palūkanas, kurie yra per dideli ir neprotingi, todėl prašo likusią ieškinio dalį laikyti nepagrįsta ir atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties sąlygų, įvertinti šalių sutartų netesybų (baudos) dydį ir šiame kontekste vertinti, ar netesybų (baudos) dydis yra protingas, bei spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-374/2007).
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai T. S. Pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir sumažinti civilinį ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. S. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. Nustatė, kad yra T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertino tai, kad T. S. teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, padarė 16 nesunkių nusikaltimų, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi, kad T. S. turi sūnų, jo neaugina, nedirba, yra jauno amžiaus. Atsižvelgęs į tai, kad T. S. yra recidyvistas, skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bausmės skyrimo nuteistajam T. S. klausimą, įvertina tai, kad nuteistasis T. S. būdamas jauno amžiaus turi 6 klasių išsilavinimą, yra teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nuo 2008 metų baustas 11 kartų, daugiausiai už alkoholio vartojimą ir girto pasirodymą viešose vietose, byloje nėra duomenų apie skirtų administracinių baudų sumokėjimą, be to, nuteistasis nedirba, yra nevedęs. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad T. S. turi sūnų, jo neaugina (II t., 85 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis T. S. nedaro išvadų iš jam skirtų administracinių nuobaudų bei paskirtų bausmių, jo elgesys nesikeičia ir jis toliau daro administracinius teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo antivisuomenišką elgesį ir nenorą laikytis visuomenėje priimtų gyvenimo ir elgesio taisyklių.
Atsižvelgiant į tai, kad T. S., anksčiau būdamas 4 kartus teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Pažymėtina, kad asmuo yra recidyvistas, kai jis, būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.
BK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.
BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad nuteistasis pats būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie jo paties padarytas nusikalstamas veikas, bei kad būtų visiškai arba iš dalies atlyginęs nusikaltimais padarytą žalą, todėl T. S. nėra materialaus pagrindo skirti švelnesnės bausmės negu numatyta įstatymo.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. S. už kiekvieną nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, epizodą skirta po 10 mėnesių laisvės atėmimo, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta: 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo, 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; už kiekvieną nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, epizodą paskirta po 1 metus laisvės atėmimo. Šios paskirtos bausmės yra mažesnės už nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius (nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų) ir nėra laikytinos per griežtomis. Atsižvelgiant į tai, kad už visas T. S. padarytas veikas teismas skyrė bausmes, mažesnes už šios bausmės rūšies vidurkį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tačiau įvertino ir tai, kad dalis T. S. padarytų nusikalstamų veikų pasibaigė pasikėsinimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad paskirtos bausmės nuteistajam T. S. subendrintos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų bei laikantis bausmių bendrinimo tvarkos t. y. visų pirma bausmės subendrintos apėmimo būdu, pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, tada šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.
BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta nuteistajam T. S. bausmė subendrinta su ankstesniu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamas veikas, kurios padarytos prieš priimant skundžiamą nuosprendį. Taigi, byloje yra visos BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, kuri paskirta ankstesniuoju nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis subendrinta iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, nėra pagrindo teigti, kad tuo atveju, jei abu ikiteisminiai būtų buvę sujungti, nuteistajam būtų buvus paskirta švelnesnė bausmė. Nuosprendžiu subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį ir mąstą, taip pat nelaikytina per griežta bausme, ir jos švelninti nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-291 straipsniai) ir kt.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimaliems kreditoriaus nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis T. S. pasinaudodamas G. T. ir S. J. vardais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pasinaudodamas svetimais vardais įgijo civilines pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiose sąlygose, sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui praleidus Kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Šiuo atveju civilinio ieškinio sumą sudaro ne tik suma, kurią T. S. pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir prisiimti įsipareigojimai, kylantys iš sudarytų civilinių sutarčių, t. y. palūkanos. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio (II t. 97–98 b. l.) matyti, kad pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kliento įsipareigojimai yra: grąžintina suma – 750 Lt, vėlavimo palūkanos – 255 Lt; pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kliento įsipareigojimai sudaro: grąžintina suma – 750 Lt, vėlavimo palūkanos – 1350 Lt. Iš viso kliento įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 3105 Lt.
Anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 3105 Lt civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas teisėtai ir pagrįstai. Nuteistasis T. S., prieš sudarydamas paskolų gavimo sutartis, turėjo įvertinti paskolos sudarymo sąlygas, palūkanų normas, jų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šalių sutartų netesybų dydžių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas T. S. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, priteisė bylos duomenimis pagrįsto dydžio civilinį ieškinį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.