- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-374/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Rovė“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-219-479/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rovė“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovo UAB ,,Rovė“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Rovė“ 600 000 Lt netesybų, 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. vasario 27 d. tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB ,,Rovė“ pardavė UAB ,,Serneta“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.4 punktą šalys laikė esmine sutarties sąlyga, pagal kurią iki 2004 m. lapkričio 23 d. turėjo būti patvirtintas detalusis žemės sklypo planas, atitinkantis 4.8 punkto reikalavimus. Pagal sutarties 4.8 punktą visus veiksmus dėl detaliojo plano patvirtinimo turėjo atlikti pardavėjas (atsakovas). Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų paruošti detalųjį žemės sklypo planą neįvykdė, todėl ieškovas pagal sutarties 6.5.2 p. įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų 600 000 Lt baudą. Kadangi atsakovas nevykdo įsipareigojimo sumokėti netesybas, ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimus dėl netesybų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pagal 2004 m. vasario 27 d. šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovui atliekant žemės sklypo detaliojo plano paruošimo darbus (b. l. 20), o ieškovas įsipareigojo atsakovui už suteiktas paslaugas sumokėti (b. l. 18). Teismo teigimu, tai įrodo, kad 2004 m. vasario 27 d. sutarties dalis dėl ieškovo atstovavimo paruošiant detalųjį planą atitiko pavedimo sutarčiai keliamus reikalavimus (CK 6.756 str.). Ieškovas pagal pavedimo sutartį įgijo teisę reikalauti, kad detalusis žemės sklypo planas būtų paruoštas ir patvirtintas per sutartyje numatytą terminą iki 2004 m. lapkričio 23 d. ir tai yra esminė sutarties aplinkybė (b. l. 21). Neįvykdžius šio įsipareigojimo, ieškovas įgijo teisę arba nutraukti 2004 m. vasario 27 d. sutartį, grąžinti turtą atsakovui ir reikalauti 600 000 Lt netesybų, arba sutarties nenutraukti ir reikalauti to paties dydžio netesybų (b. l. 21). Bylos duomenimis, atsakovas 2004 m. gruodžio 17 d. pranešė ieškovui, jog dėl svarbių priežasčių negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl detaliojo plano paruošimo ir prašė sutarties įvykdymo terminą atidėti iki 2005 m. balandžio 6 d., nekeičiant sutarties nuostatų dėl netesybų sumokėjimo už termino įvykdyti prievolę pažeidimą (b. l. 83, 84, 86). Tačiau 2005 m. sausio 14 d. ieškovas vienašališkai nutraukė 2004 m. vasario 27 d. sutarties dalį dėl detaliojo plano paruošimo darbų, tai yra pavedimo sutartį (b. l. 87). Teismas padarė išvadą, jog atsakovas už detaliojo plano paruošimą tikėjosi sutartyje numatyto atlygimo ir toks atsakovo lūkestis buvo teisėtas. Nutraukus pavedimo sutartį atsakovas prarado galimybę pasiekti sutartyje numatytą tikslą – užbaigti detaliojo plano patvirtinimo darbus ir gauti už tai atlyginimą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau nuostolius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CK 6.61 str.1 d.). Teismas konstatavo, kad pagal 2004 m. vasario 27 d. sutarties 6.5.2 p. nuostatas ieškovas būtų įgijęs teisę į netesybų sumokėjimą tik tuo atveju, jeigu pavedimo sutartis nebūtų nutraukta. Tai atitinka sąžiningą prievolių vykdymo principą (CK 6.38 str.), kad įgaliotinis neįvykdęs sutarties per sutartyje nurodytą terminą, turi patirti neigiamas pasekmes, tačiau tai nepašalina įgaliotojo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, jeigu įgaliotinis, nors ir pažeisdamas sutartyje numatytus terminus, sutartyje numatytą rezultatą pasiekia (CK 6.38 str.). Kadangi ieškovas UAB „Serneta“ vienašališkai nutraukė pavedimo sutartį, teismas laikė, kad ieškovas prarado teisę į netesybų sumokėjimą ir todėl ieškinį atmetė (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Serneta“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. CK 6.71 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, šalys sutartimi gali numatyti netesybas. Šalys 2004 m. vasario 27 d. sutarties 6.5 punkte nustatė, kad UAB ,,Serneta“, esant bent vienai iš 6.4 punkte nurodytų aplinkybių turi teisę: arba vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdamas raštu pardavėjui, t. y. UAB ,,Rovė“, o nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visus iš jo pagal sutartį gautus pinigus bei sumokėti 600 000 Lt baudą, o pirkėjas – grąžinti turtą pardavėjui; arba pirkėjas turi teisę sutarties nenutraukti, jeigu pardavėjas sumokės jam 600 000 Lt baudą. Todėl pagal sutarties sąlygas UAB ,,Rovė“ pareiga mokėti netesybas dėl netinkamo prievolės pagal sutartį vykdymo atsiranda tiek tuo atveju, jei UAB ,,Serneta“ nutraukia sutartį, tiek tuo atveju, jei sutartis nenutraukiama. Pagal sutarties esmę bauda UAB ,,Rovė“ buvo numatyta būtent už netinkamą prievolės pagal pavedimo sutartį vykdymą. Pagal sutarties sąlygas šalys detaliojo plano patvirtinimą iki konkrečios dienos, t. y. iki 2004 m. lapkričio 23 d., laikė esmine sutarties sąlyga, už kurios neįvykdymą buvo numatytos netesybos.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 6.38 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas pažeidė esmines sutarties sąlygas ir iki nustatyto termino iš esmės neatliko jokių veiksmų, kad įvykdytų pavedimo sutarties sąlygas. Nuo to momento, kai atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, ieškovas įgijo teisę reikalauti netesybų, nepriklausomai nuo to ar sutartis bus nutraukta, ar ne.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Rovė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Rovė“ 2007 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą UAB ,,Serneta“ įmokėti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 212 100 Lt ar pateikti tokiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB ,,Rovė“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 605 000 Lt sumai. UAB ,,Rovė“ ir UAB ,,Merko statyba“ 2005 m. liepos 7 d. sudarė sutartį, kuria UAB ,,Rovė“ įsipareigojo ateityje parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo numatytas 2006 m. rugsėjo 1 d., o vėliau žodine sutartimi pratęstas. Minėtos sutarties 24 punkte pardavėjas (atsakovas) užtikrino, kad sudarant turto pirkimo-pardavimo sutartį, turtas nebus įkeistas, areštuotas, kitaip apsunkintas ar apribotos daiktinės teisės į jį, o sutarties 32 punkte nustatė, kad pirkėjas (UAB ,,Merko statyba“) turi teisę reikalauti, kad įsipareigojimų neįvykdžiusi šalis sumokėtų 0,02 proc. nuo sutarties sumos (3 500 000 Lt) dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB ,,Rovė“ negali tinkamai įvykdyti minėtos sutarties, tokiu atveju įmonė sumokėdama UAB ,,Merko statyba“ reikalaujamą baudą galimai patirtų 212 100 Lt nuostolius (nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovo UAB ,,Serneta“ reikalavimas priteisti netesybas (baudą) kildinamas iš su atsakovu UAB ,,Rovė“ 2004 m. vasario 27 d. sudarytos sutarties (b. l. 17). Šios sutarties 6.4 punktas numatė, kad žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas iki šalių sutarto termino laikytinas esmine sutarties sąlyga. Sutarties 6.5 punktas leido pirkėjui (ieškovui), pardavėjui (atsakovui) neįvykdžius minėtos sąlygos, tai yra nepatvirtinus nustatytu terminu detaliojo plano, pasirinktinai arba nutraukti sutartį ir reikalauti iš pardavėjo 600 000 litų baudos, arba sutarties nenutraukti, jeigu pardavėjas sumokės tokio paties dydžio baudą.
Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tokio dydžio sankcija pardavėjui (atsakovui) sutartyje numatyta todėl, kad, patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą, ieškovas ketino statyti statinius, įrengti patalpas ir jas nuomoti prekybos įmonėms. Be to, jis paaiškino, kad atsakovui, jam įvykdžius minėtą sutarties sąlygą, buvo sutarta sumokėti pagal tą pačią pirkimo- pardavimo sutartį dar apie vieną milijoną litų. Atstovas paaiškino, kad būsimoms statyboms ieškovas jau buvo sudaręs paskolų sutartis su bankais, mokėjo palūkanas, o taip pat turėjo kitų išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nepasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties sąlygos, tai yra nepatvirtino nustatytu laiku detaliojo plano.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacine tvarka bylą pagal UAB ,,Rovė“ ieškinį atsakovams UAB ,,Serneta“, UAB ,,Acumen“ dėl tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir jos pripažinimo negaliojančia, 2006 m. spalio 16 d. nutartyje (b. l. 48-60) konstatavo, kad UAB ,,Rovė“ padarytas sutarties pažeidimas, tai yra įsipareigojimo dėl žemės sklypo detaliojo plano derinimo darbų nevykdymas, yra esminis sutarties pažeidimas ir kad dėl to UAB ,,Serneta“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutarties dalį dėl detaliojo plano rengimo darbų tiek pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.209 straipsnio 3 dalį, 6.217 straipsnio 3 dalį. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti tiek dėl sutarties nutraukimo pagrindų, tiek dėl nutraukimo tvarkos ir teisinių padarinių. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo analizuoti sutarties sąlygas dėl sutarties nutraukimo ir šio nutraukimo teisinių padarinių – baudos reikalavimo už sutarties sąlygų nevykdymą, o taip pat neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas pats pažeidė sutarties sąlygas, neva nesuteikdamas galimybės atsakovui paruošti detalųjį planą. Šios aplinkybės jau yra išaiškintos minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.).
Civilinio kodekso 6.71 straipsnio pirmoji dalis apibrėžia netesybų sąvoką – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
CK 6.73 straipsnio antroji dalis nustato, kad aiškiai per dideles netesybas teismas gali sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Suformuota teismų praktika įpareigoja teismą peržiūrėti labai dideles netesybas, įvertinant, protingas jų dydis ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje pagal ieškovo UAB ,,Autokaustos statyba“ ieškinį atsakovui UAB ,,Aviacijos paslaugų centras“).
Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turi įvertinti ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties sąlygų, įvertinti šalių sutartų netesybų (baudos) dydį ir šiame kontekste vertinti, ar netesybų (baudos) dydis yra protingas bei spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus šių aplinkybių nustatyti negalima, tuo pačiu negalima atskleisti bylos esmės. Reikalaujant ir analizuojant įrodymus dėl ieškovo patirtų nuostolių, kas svarbu įvertinant baudos dydį, teisėjų kolegijos nuomone, būtų nesilaikyta instancinės teismų sistemos, tai yra teismo padarytų išvadų dėl nuostolių dydžio kita šalis netektų galimybės apskųsti apeliacine tvarka. Todėl teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Perduodant nagrinėti bylą iš naujo, turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 93 str.).
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo UAB ,,Rovė“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybę tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybę, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas UAB ,,Rovė“, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB ,,Serneta“ užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, pateikė 2005 m. liepos 7 d. sudarytą sutartį su UAB ,,Merko statyba“, kuria atsakovas įsipareigojo ateityje parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodė, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB ,,Rovė“ negali tinkamai įvykdyti minėtos sutarties, todėl remiantis minėtos sutarties 32 punktu, UAB ,,Merko statyba“ pareikalavus sumokėti baudą už sutarties nevykdymą, atsakovas patirtų 212 100 Lt nuostolius. Kaip minėta, teismas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikalauti tuomet, kai ženklių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, neįrodė, kad nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra neišvengiami, nes byloje nėra duomenų, jog 2005 m. liepos 7 d. sutarties šalis UAB ,,Merko statyba“ pateikė atsakovui prašymą sumokėti 212 100 Lt dydžio baudą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, atsakovas turi teisę prašyti įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą (CPK 147 str.). Taip pat pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.