- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1-13-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00159-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Civilinis ieškovas
- VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Civilinis atsakovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Edita Gailienė
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Daivai Kaminskienei dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, kaltinamojo gynėjams advokatams Editai Gailienei, Edvardui Staponkui, civilinio ieškovo – VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams D. J., V. V., Evaldui Jonui Šoriui, Grigorijui Leonovui, civilinio atsakovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams V. M., V. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (nuo 2003-01-01 iki 2013-10-16 dirbo (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręsi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šioje byloje A. B. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, o būtent:
jis, būdamas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi, dirbdamas Pievų Takas 8, Klaipėdos m., pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 21-K patvirtintą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės aprašymo 6 punktą privalėdamas organizuoti teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų teritorinės ligonių kasos funkcijų vykdymą; privalėdamas tinkamai atstovauti teritorinės ligonių kasos santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (7 punktas); privalėdamas parengti, suderinti, pasirašyti bei vykdyti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (12 punktas); privalėdamas vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymų, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas (21 punktas), gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008-03-03 prašymą Nr. 9-1020 dėl sutarties Nr. S2-2008-190 papildymo nuo 2008-03-03 bei 2008-11-24 pakartotinį prašymą Nr. 9-5207, dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis ir gavęs 2008-02-25 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. 10-(13.7-28)-1075, 2008-04-14 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. 10-(13.14-28)-2136 bei 2008-09-22 Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštą Nr. (4.78)-R2-2319, kuriais pritariama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomų psichiatrijos paslaugų teikimui bei apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo prašomomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia, piktybiškai pažeisdamas pagrindines viešojo administravimo procedūras, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, vadovaudamasis neobjektyviu, šališku ir sąmoningai prieštaraujančiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės interesams 2008-12-04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėjos I. B. – A. B. žmonos paruoštu raštu Nr. 2-3990-(2-17), 2008-04-30 raštu Nr. A1-1449 bei 2008-12-19 raštu Nr. A1-4652 A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų, atsisakydamas svarstyti klausimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009 metų sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis.
Po ko, gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009-01-22 prašymą Nr. 9-407 dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo 2009 metais, kuriuo pakartotinai prašoma į 2009 metų sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ įtraukti stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimą bei 2009-04-01 pakartotinį prašymą Nr. 9-1772, dėl 2009 metų sutarties Nr. S2-2009-108 papildymo stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo ir gavęs 2009-01-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2-225-(2.17) bei 2009-03-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2-971-(2.17), kuriais pritariama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamų stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo prašomomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines viešojo administravimo procedūras, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, piktybiškai ignoruodamas gautus pritarimus ir nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2009-02-19 raštu Nr. A1-570 A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, atsisakė svarstyti sutarties sudarymo su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine dėl stacionarinių psichiatrijos profilio paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto klausimą ir 2009-04-30 sprendimu Nr. A1-1993 atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Po ko, gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą 2009-11-23 Nr. 9-6011 dėl sutarties sudarymo 2010 metams ir sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei 2010-03-16 pakartotinį prašymą Nr. 9-1143 dėl 2010 metų sutarties Nr. S2-2010-123 papildymo stacionarinėmis ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis suaugusiems ir gavęs 2008-04-14 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. 10-(13.14-28)-2136 bei 2009-03-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2-971-(2.17), kuriais pritariama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamų stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo prašomomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines viešojo administravimo procedūras, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, piktybiškai ignoruodamas gautus pritarimus ir nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2010-05-03 sprendimu Nr. A1-1920 A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų ir nepapildė sutarties Nr. S2-2010-123 dėl stacionarinių ir dienos stacionaro psichiatrijos (suaugusiųjų) paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Po ko, gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės papildomą 2010-05-25 prašymą Nr. 9-2027 dėl sutarties Nr. S2-2010-123 pratęsimo, kuriuo prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, žinodamas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus dėl sutarties pratęsimo ir papildymo prašomomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines viešojo administravimo procedūras, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2010-06-21 sprendimu Nr. A1-2597 A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo ir atsisakė papildyti 2010 metų sutartį Nr. S2-2010-123 stacionarinėmis ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis.
Po ko, gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2010-07-29 prašymą dėl sutarties sudarymo 2011 metams bei 2011-03-18 pakartotinį prašymą Nr. 9-959, kuriais pakartotinai prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, žinodamas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines viešojo administravimo procedūras, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, ignoruodamas 2010 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009-04-30 sprendimas Nr. A1-1993, konstatavus, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ignoruodamas šio teismo sprendimo argumentus, 2011-03-28 sprendimu Nr. A1-1495 A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo ir nepapildė 2011 metų sutartį Nr. S2-2011-28 stacionarinės psichiatrijos II lygio paslaugomis.
Po ko, jis, kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 būdamas įpareigotas Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2009 metų sutarties papildymo išnagrinėti iš naujo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011 būdamas įpareigotas Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2010 metų sutarties papildymo išnagrinėti iš naujo, tyčia, ignoruodamas minėtų teismų motyvus bei argumentus, kurių pagrindu 2009-04-30 sprendimas Nr. A1-1993 dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis bei 2010-05-03 sprendimas Nr. A1-1920 dėl sutarties 2010 m. papildymo ir 2010-06-21 sprendimas Nr. A1-2597 dėl sutarties Nr. S2-2010-123 pratęsimo, kuriuo atsisakoma papildyti sutartį Nr. S2-2010-123 dienos stacionaro bei stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis pripažinti neteisėti, nepaisydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio normų, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartimi bei 2011-05-12 sprendimu pripažintos nepagrįstomis, ir taip rodydamas aiškų nusistatymą prieš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus, nesant teisinio pagrindo, viršydamas įgaliojimus ir kompetenciją, nurodydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2011-06-07 sprendimu Nr. A1-3056 bei 2011-06-10 sprendimu Nr. A1-3164 netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų ir nepapildė 2009 metų bei 2010 metų sutarčių prašomomis paslaugomis.
Tokiu būdu A. B., rodydamas aiškų nusistatymą prieš nuo 2008 m. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamus prašymus dėl teiktinų paslaugų ir jų pagrindu pildytinų sutarčių, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 ir 2009-06-11 įstatymo Nr. XI286 redakcija) 15 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 4 p. reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), pažeidė teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų, Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 ir 11 straipsnių reikalavimus, numatančius, jog Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį, priėmė formalius, o ne teisiškai pagrįstus sprendimus nespręsdamas prašymų teisingai ir iš esmės, nustatė ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui, taip viršijo jam suteiktus įgaliojimus, ko pasekoje netenkindamas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų ir taip neteisėtai ribodamas licencijuotų paslaugų teikimą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranašumą vienai įstaigai – VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninei ir tokiu būdu pažeisdamas pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigą Klaipėdos mieste. Taip A. B. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, veikdamas priešingai nei nustatyti tikslai ir uždaviniai sumenkino valstybės institucijų – Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos autoritetą bei šioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą. Be to, neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią teikti VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės prašomas Valstybės biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei padarė didelę - 2 572 203,23 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa savo veikloje, sudarant sutartis, vadovaujasi LR Civiliniu kodeksu, LR Sveikatos sistemos įstatymu, LR Sveikatos draudimo įstatymu, LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, LR Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomąjį sveikatos draudimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo" patvirtino Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją. Aukščiau įvardintas restruktūrizacijos etapas yra tęstinis ir tai patvirtina LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-160 „Dėl sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programos patvirtinimo" patvirtinta programa, kurios 12 punkte nurodyta, kad programos tikslas - tęsti sveikatos priežiūros sistemos reformą gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę bei optimizuojant sveikatos priežiūros infrastruktūrą. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, nagrinėdama Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių papildymo, teisingai įvertino bei atsižvelgė į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, ką rodo ir gautos Valstybinės ligonių kasos (2007 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4K-50-4375 bei VLK 2012 m. birželio 14 d. atsiliepimas Nr. 4K-212-5021) pateiktos nuomonės. Valstybinė ligonių kasa pateiktoje motyvuotoje nuomonėje atkreipė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos dėmesį, kad 2007-2008 m. Lietuvoje vyko Sveikatos priežiūros įstaigų antrasis restruktūrizavimo etapas. Įgyvendinant LR Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo", sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo" buvo patvirtinti Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planai. Minėto įsakymo 2.2.1. punktu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant i Planuose nustatytų rodiklių įgyvendinamumą. Šio Plano 6 priedo 6 punkte buvo patvirtintos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurios steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė, planuojamos įgyvendinti tiksliai nustatytos ir apibrėžtos priemonės ir jų įgyvendinimo būdai, kurie nustatyti Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjo, tai yra, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, pateiktą restruktūrizavimo programą. Plano 6 priedo 6 punkte buvo numatytos ir patvirtintos konkrečios stacionarinių paslaugų optimizavimo priemonės, tačiau nesusijusios su stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimu šioje ligoninėje. Valstybinės ligonių kasos direktorius 2007 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4K-50-4375 „Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo" nurodė, kad Klaipėdos TLK turėtų sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei atsižvelgdama į Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300. Apžvelgus pagrindinių teisės aktų, kuriais buvo vadovaujamasi, nuostatas, akivaizdu, kad jo sprendimai nebuvo priimami nesant teisinio pagrindo, viršijant įgaliojimus ir kompetenciją. Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri yra VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėja, nenumatė psichiatrijos skyriaus steigimo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Psichiatrijos skyriaus steigimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat nebuvo numatytas ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-2013 metų strateginiame veiklos plane. LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio l dalies l punktas reglamentuoja, kad įstaigų (tame tarpe ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės) veiklą nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai. Aukščiau minėti įstatymai ir poįstatyminiai aktai Klaipėdos TLK sprendimų dėl sutarties su Ligonine dėl psichiatrijos paslaugų teikimo 2009-2011 metams priėmimo metu buvo ir tebėra galiojantys ir įgyvendinami, todėl Klaipėdos TLK neturi ir neturėjo teisės jais nesivadovauti, priimant sprendimus viešojo administravimo veikloje, kadangi t.y. teisės aktai, už kurių vykdymą ir įgyvendinimą Klaipėdos TLK tiesiogiai ir netiesiogiai atsakinga ir atskaitinga kitoms valstybės viešojo administravimo įstaigoms ir institucijoms (t. y. Valstybinė ligonių kasa, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Vyriausybė). Patenkinus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis 2009 ir 2010 metams būtų pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo" 2.2.1. punktas, 9.4. punktas, 6 priedo 6 punkto nuostatos. Vykdant Antrąjį restruktūrizavimo etapą buvo numatyta optimizuoti stacionarinių paslaugų apimtį ir struktūrą, plėtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas ir kita. Restruktūrizavimas buvo įgyvendinamas apskrityse ir savivaldybėse, jis nukreiptas į stacionarinių paslaugų apimčių redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, gerinant stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklius. Sveikatos apsaugos ministras 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 pavedė Klaipėdos apskrities viršininkui organizuoti Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų įgyvendinimą, o Klaipėdos TLK direktoriui nurodė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į Planuose nustatytų rodiklių įgyvendinamumą". Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktame derinimui Antrojo restruktūrizavimo etapo plane buvo numatytos konkrečios užduotys Klaipėdos universitetinei ligoninei, kurias įgyvendinant buvo numatytas paslaugų perprofiliavimas, pateiktas Plano 6 priede. Klaipėdos miesto savivaldybė numatytoje paslaugų restruktūrizavimo programoje 2007-2008 metams nebuvo numačiusi psichiatrijos skyriaus steigimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tokia nuostata nebuvo įtraukta ir 2009 metais pradėjus vykdyti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą. Kaip jau buvo paminėta, psichiatrijos skyriaus steigimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo numatytas ir Klaipėdos m. savivaldybės 2007- 2013 m. strateginiame veiklos plane. Dėl psichiatrijos skyriaus įkūrimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Klaipėdos miesto savivaldybė sprendimo nepriėmė. Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2007 m. nedelegavo Klaipėdos Savivaldos vykdomajai institucijai įgyvendinti antrinio lygio specializuotų psichiatrijos paslaugų teikimo organizavimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tuo metu galiojusio LR Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje buvo reglamentuojama, kad savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės (šiuo metu minėta nuostata įteisinta 9 str. 2d.). Atsižvelgiant į situaciją manytina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, savavališkai, be Įstaigos steigėjo bei savivaldos vykdomosios institucijos, atsakingos už antrinės sveikatos priežiūros organizavimą, sprendimo, reikalaudamas tik savo įsakymu įsteigtame afektinių būklių skyriuje teikiamas psichiatrijos paslaugas apmokėti iš PSDF biudžeto, vykdė įstatymų jam nenustatytus įgaliojimus ir tuo peržengė savo kompetencijos ribas. Tokie vyriausiojo gydytojo veiksmai buvo vykdomi galimai ignoruojant Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją. Kaltinamajame akte paminėta eilė Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau- KUL) prašymų dėl sutarčių papildymo psichiatrijos paslaugomis, tai yra: 2007-08-07 prašymas Nr. 9-4391; 2007-12-28 prašymas Nr. 9-6352; 2008-03-03 prašymas Nr. 9-1020; 2008-11-24 pakartot. prašymas Nr.9-5207; 2009-01-22 prašymas Nr.9-407; 2009-04-01 pakartot. prašymas Nr.9-1772; šie prašymai buvo pateikti nesavalaikiai ir yra neteisėti, nes pagal jų pateikimo metu galiojusio 2000-06-23 PSD tarybos nutarimo Nr.4/4 2 punktą „Sutarčių ateinantiems metams sudarymo procedūros pradedamos einamaisiais metais, bet ne vėliau, kaip einamųjų metų liepos l d.;" 2009-11-23 prašymas Nr.9-6011; 2010-03-16 pakartot. prašymas Nr.9-1143; 2010-05-25 prašymas Nr.9-2027; 2011-03-18 pakartot. prašymas Nr.9-959; Šie prašymai taip pat buvo pateikti neprisilaikant nustatytų terminų ir yra neteisėti, nes pagal prašymų pateikimo metu galiojusį SAM ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 5 punktą Ateinantiems kalendoriniams metams sudaryti sutartį pageidaujanti ASPĮ prašymą TLK pateikia ne vėliau, kaip iki einamųjų metų rugpjūčio l d. ( ši nuostata netaikoma pirmines ambulatorines paslaugas teikiančioms įstaigoms). Atkreiptinas dėmesys į Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008-03-03 prašymą Nr. 9-1020 dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrija II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis. Gavusi paminėtą prašymą Klaipėdos TLK 2008-03-19 raštu Nr. Al-911 kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą R. T.. 2008- 04-23 gautas sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. 10-2355 "Dėl psichiatrijos paslaugų Klaipėdos apskrityje", kurio pagrindu Klaipėdos TLK 2008-04-30 pateikė atsakymą - sprendimą Nr. Al-1449 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų". Sveikatos apsaugos ministerijos raštas patvirtina, kad Klaipėdos TLK direktorius privalo vykdyti Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 patvirtintą Klaipėdos ir Tauragės apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pateikiant Sprendimus, Klaipėdos TLK buvo gavusi VLK nuomonę: VLK direktorius 2007 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4K-50-4375 „Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo" nurodė, kad Klaipėdos TLK turėtų sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei atsižvelgdama į Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 2-3990-(2-17) pasirašė Klaipėdos apskrities viršininkas, o Klaipėdos apskrities gydytoja I. B. parengė raštą, jame išsakydama ne savo nuomonę, o pateikdama Klaipėdos apskrities vyriausiųjų specialistų psichiatrijai dr. A. N. ir M. I. nuomones - tai buvo atlikta vadovaujantis vyriausiųjų specialistų- konsultantų veiklos nuostatais, patvirtintais Klaipėdos apskrities viršininko. Beje, minėto Klaipėdos apskrities viršininko rašte pateikti argumentai iš esmės yra panašūs, kaip ir VLK pateikta nuomonė. 2008 m. balandžio 15 d. įvykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje buvo koreguojamas 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo" patvirtintas Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planas, buvo nutarta prie Klaipėdos apskrities ligoninės prijungti Klaipėdos psichiatrijos ligoninę . Sveikatos apsaugos ministrui pagal regiono plėtros tarybos teikimą pakoregavus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-300, prie Klaipėdos apskrities ligoninės prijungus Psichiatrijos ligoninę, už Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos departamente suteiktas psichiatrijos paslaugas Klaipėdos TLK apmoka vykdant minėto įsakymo 2.2.1. punkto nuostatą: Klaipėdos teritorinės ligoniu kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros ištaisomis, atsižvelgiant į Planuose nustatytų rodiklių įsvvendinamumą. Todėl teiginys, kad jis „piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranašumą vienai įstaigai- Klaipėdos apskrities ligoninei -yra neteisingas ir nepagrįstas jokiais faktais. 2013 m. rugsėjo 27 d.pateiktame pranešime apie įtarimą konstatuojama, kad „A. B. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, veikdamas priešingai nei nustatyti tikslai ir uždaviniai sumenkino valstybės institucijų- Klaipėdos Teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos autoritetą bei šioms institucijoms ir valstybei padarė didelę žalą". Jis atkreipė dėmesį, kad neveikė priešingai, nei nustatyti tikslai ir uždaviniai, o vykdė veiklą, atitinkančią Valstybės interesus - atliko veiksmus,kuriems buvo specialus sprendimas, tai yra, pagal LR Vyriausybės nutarimą priimtą jau aukščiau minėtą LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-300 . Kad A. B. veiksmai neprieštarauja įstaigos tikslams, patvirtina ir iš VLK bei LR sveikatos apsaugos ministerijos gauti raštai, taip pat šių institucijų dalyvavimas administracinėse bylose (kaip tretieji asmenys) ir jų išreikšta pozicija. Konstatuojama, kad A. B. „neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią teikti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomas Valstybės biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, VšĮ Klaipėdos ligoninei padarė didelę - 2 572 203, 23 litų turtinę žalą". Jis nurodė, kad ligonių kasos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas paslaugas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir tai įtvirtinta įstatymu, o ne Valstybės lėšomis, kaip parašyta kaltinamajame akte. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 146-379/2013 teisėjų kolegija pasisakė, kad „pareiškėjas (tai yra-Klaipėdos universitetinė ligoninė) materialinio pobūdžio reikalavimų byloje nepareiškė ir iš pareiškėjo atstovų apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad KUL nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų nesieja su paslaugų apmokėjimu už ginčo metus iš PSDF biudžeto.'' Advokatui E. S. buvo leista susipažinti su bylos medžiaga,apie ligoninei padarytą žalą pagal KUL pateiktą 2012-07-24 ieškinį dėl žalos atlyginimo (2 572 203, 23 ), kurį pasirašė KUL apsaugos juridinio skyriaus vadovas D. J.. Susipažinus su minėtu Ieškiniu kyla eilė klausimų: Ar D. J. buvo įpareigotas atstovauti ligoninei pateikiant Ieškinį? Ar D. J. pagal savo kompetenciją galėjo atlikti ekonominius - buhalterinius skaičiavimus ir juos pateikti Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrai? Kokia metodika yra reglamentuotas Ieškinyje nurodytas žalos skaičiavimo būdas? Kas tvirtino taikytą metodiką? Ar kompetetingi asmenys atliko D. J. skaičiavimų ekspertizę? Ar D. J. sugalvoti buhalteriniai skaičiavimai gali būti jungiami prie bylos kaip įrodymai? Kodėl nebuvo domimasi akivaizdžiais pačios KUL pateiktais faktais apie tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, pateikdama Klaipėdos teritorinei ligonių kasai reikalavimą mokėti už psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas kaip Terapija I paslaugas, lėšas už tas paslaugas gavo neteisėtai. Ar tai ne dokumentų klastojimas? D. J. pateiktame Ieškinyje teigiama, kad buvo pateikiami Terapija I įkainiai už suteiktas psichiatrijos paslaugas. Ar sąmoningas melagingų duomenų įrašymas ir pateikimas į dokumentą yra ne dokumentų klastojimas? Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija pripažino, kad KUL tokiais neteisėtais veiksmais padarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą. Klaipėdos universitetinė ligoninė į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su Ieškiniu kreipėsi 2012-07-24, nors jau buvo įsiteisėjusios Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad „<..> kasatorius (tai yra, Klaipėdos universitetinė ligoninė) suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias pateikė apmokėti ieškovui (Klaipėdos TLK), kaip Terapija I paslaugas. Šios paslaugos priskirtos prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau jų apmokėjimas pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartį nebuvo numatytas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius neteisėtais veiksmais- pažeisdamas sutarties 2 punktą, pagal kurį šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties prieduose, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiems privalomuoju draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų <...> padarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą <...>. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kas kitoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutarties papildymo, šioje byloje teisiškai nereikšminga, nes bet koks sutarties papildymas ar įpareigojimas sudaryti sutartį sukurs teisinius padarinius tik ateityje." D. J. Ieškinyje teigia, kad 2010, 2011 m. KUL nebuvo apmokėta už Afektinių sutrikimų skyriuje suteiktas psichiatrija II paslaugas. Kyla klausimas, kodėl prokuratūros atstovai nesidomėjo, kokiomis lėšomis buvo apmokama už ligonių gydymą KUL Afektinių sutrikimų skyriuje? Klaipėdos TLK 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. A l-5 602 „Dėl galimo piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo ir žalos Valstybės PSDF biudžetui padarymo" kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Rašte išsamiai pateikti duomenys - įrodymai apie be sutarties teikiamas psichiatrija II paslaugas KUL. Prokuratūra pagal minėtą pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas tik įpareigojus teismui (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, byla Nr. 1S-137-107/2013). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, byla Nr. 1S-137-107/2013, konstatuojama, kad „yra pagrindo manyti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 2007 metų psichiatrijos paslaugas teikė neteisėtai, į keletą metų dėl to reiškiamus priekaištus nereagavo, o atsakingi asmenys, kurių veiksmais PSDF biudžetui buvo ar galėjo būti padaryta žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, gal būt padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje. Tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. siekia įteisinti psichiatrijos paslaugų apmokėjimą iš PSDF biudžeto, to siekia šias paslaugas numatydama sutartyse su Klaipėdos TLK, teisės VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei neteisėtai naudoti PSDF biudžeto lėšas, skirtas ligoninei pagal sutartinius įsipareigojimus, nesuteikia". KUL neteisėtai naudojo PSDF biudžeto lėšas, kurios buvo skirtos Ligoninei pagal sutartinius įsipareigojimus. Ar buvo ištirti faktai - Klaipėdos TLK pateikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigose panaudojimo ataskaitų duomenys, juose matomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimas teikiant psichiatrijos paslaugas KUL. Ar buvo atliktas ligoninės gautų ir panaudotų lėšų auditas? 2013-03-12 tyrėjai D. B. jis pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagą „Dėl galimo piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo ir žalos Valstybės PSDF biudžetui padarymo". 2013-03-18 gautas Klaipėdos apygardos prokuroro I. B. atsakymas dėl prašymo netenkinimo. Kaltinamajame rašte teigiama, kad "A. B., rodydamas aiškų nusistatymą prieš nuo 2008m. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamus prašymus dėl teiktinų paslaugų ir jų pagrindu pildytinų sutarčių, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, pažeidė LR Konstitucijos 5 str. 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog valdžios žmonės tarnauja žmonėms, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. l p., 3 p. ir 4 p. reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis LR konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (l p.), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p). Teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje; Kaltinamajame rašte nenurodyta, kaip paminėti teisės principai bei teisės aktų tariami pažeidimai susiję su jo veikla. Visuomet savo veikloje jis vadovavosi tiek teisėtumo, tiek pagarbos žmogui ir valstybei, tiek teisingumo principais. Sutarčių su KUL nekeitimo priežastys ir motyvai buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas yra konstatavęs, kad nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos pažeidė konkretus valstybės tarnautojas. Turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę. Nurodomi įstatymai yra bendro pobūdžio, detalizuojami poįstatyminiais aktais. Bendro pobūdžio aktai gali būti pažeidžiami tik tais atvejais, kuomet konkrečios faktinės aplinkybės suponuoja šių teisės normų pažeidimą. Pagal bylos medžiagą tyrėja to neįrodė, iki šiol neatsakyta į 5 esminius klausimus: 1) ar steigiant Afektinių būklių skyrių buvo vadovaujamasi Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymų nuostatomis? kokiomis lėšomis nuo 2007 m. buvo apmokama už psichiatrijos paslaugas, teikiamas KUL Afektinių būklių skyriuje? ar gali viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesant sutarties su Klaipėdos TLK, dėl paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto, savavališkai skyriaus išlaikymą finansuoti PSDF biudžeto lėšomis? ar Klaipėdos TLK direktorius turi vykdyti SAM ministro įsakymą? ar rekomendacinio pobūdžio SAM valstybės sekretorės raštai turi aukštesnę juridinę galią negu SAM ministro įsakymas? LR sveikatos draudimo įstatymo 26 str. nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų (apie ką kalbama? LR sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. nurodyta, jog „Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų <..>, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitu įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į VLK ir PSD tarybos nuomones". LVAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje konstatavo, jog priimdamas 2012 m. rugpjūčio l d. sprendimą Nr. Al-4141 atsakovas buvo gavęs TLK ir PSD tarybos nuomones, t.y., įvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrinį reikalavimą. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje arkitoje įstatymo normoje nėra nustatyta, kad sutarties tarp TLK ir ASPĮ sudarymui (papildymui atitinkamomis paslaugomis) būtinas abiejų šių subjektų sutikimas, todėl šis teiginys yra nepagrįstas ir neatitinka realios situacijos. Be to, dar 2007-09-13 Klaipėdos TLK kreipėsi į VLK dėl išaiškinimo - galimybės sudaryti sutartį su KUL ir psichiatrija II paslaugų apmokėjimui iš PSDF biudžeto. 2007-10-02 gautas VLK raštas Nr. 4K-50-4375 „Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo" (nuomonė), kad Klaipėdos TLK turėtų sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei atsižvelgdama į Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300. Pakartotinai VLK nuomonė dėl sutarties papildymo buvo gauta 2012 -06-14 raštu Nr. 4K-212-5021, kurioje VLK išdėstė tuos pačius argumentus ir pateikė nuomonę, jog "Klaipėdos TLK sudaryti sutartį su KUL 2009 ir 2010 metais dėl stacionarinių psichiatrija II paslaugų teikimo nebuvo ir nėra tikslinga". PSD tarybos nuomonė dėl sutarties papildymo buvo gauta 2012-07-31, išdėstyta PSDT 2012-07-04 posėdžio protokole. Vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 dalies nuostatomis gautos VLK ir PSD tarybos nuomonės neprieštaravo Klaipėdos TLK skundžiamame sprendime pateiktiems argumentams ir teisiniams pagrindams. Be to, SAM ir VLK iki LVA teismo 2012-05-24 nutarties priėmimo (adm. byloje Nr. A 552- 1753/2012, kurioje buvo konstatuota, jog dėl galimybės sudaryti sutartis turi būti gautos VLK ir PSD tarybos motyvuotos nuomonės) oficialiai palaikė ir eilę metų laikėsi pozicijos, jog teisės aktai nenustato reikalavimo VLK bei PSD tarybai teikti nuomonę dėl konkrečios sutarties tarp TLK ir ASPĮ sudarymo. Tokia SAM nuomonė buvo išdėstyta 2012-01-24 rašte Nr. (4.5-142)-10-686; Tokia VLK ir PSDT pozicija dėl teikiamų motyvuotų nuomonių taikant Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. nuostatas buvo pateikta ir administracinėse bylose (Nr. 1-468-243/2011; Nr.A552-1753/2012; Nr. 1-638-162/2012; Nr. A146-379/2013), kuriose VLK ir PSDT buvo įtrauktos ir dalyvavo kaip tretieji suinteresuoti asmenys. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 ir 11 str. Reikalavimus, numatančius, jog Sveikatos apsaugos ministerija kartu su VLK nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Kaltinamajame rašte nenurodyta, kokiais teisės aktais SAM kartu su VLK nustatė minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį, nes iš šios formuluotės visiškai neaišku, kokį teisės aktą jis pažeidė ir priėmė formalius, o ne teisiškai pagrįstus sprendimus,t.y., kokio teisės akto pagrindu jis nustatė ne minimalius, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui ir taip neva viršijo jam suteiktus įgaliojimus; „Netenkindamas VšĮ KUL prašymų ir taip neteisėtai ribodamas licencijuotų paslaugų teikimą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranašumą vienai įstaigai -VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninei"; Priežastys, dėl kurių buvo netenkinami KUL prašymai, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tyrėja į tai visiškai neatsižvelgė ir nesiaiškino, ar KUL nuo 2007 m. teisėtai pradėjo teikti naujo profilio-psichiatrija II paslaugas. Kaltinamajame rašte nepagrindžiama ir neužsimenama, todėl neaišku, kada, kokiu būdu ir dėl ko buvo suteiktas pranašumas Klaipėdos apskrities ligoninei; 2008m. balandžio 15 d. įvykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje buvo koreguojamas 2007-04-27 įsakymu Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo", patvirtintas Klaipėdos ASPĮ restruktūrizavimo planas, prie Klaipėdos apskrities ligoninės prijungiant Klaipėdos psichiatrijos ligoninę. Dėl „diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, veikdamas priešingai nei nustatyti tikslai ir uždaviniai sumenkino valstybės institucijų - Klaipėdos TLK beiVLKautoritetą" Apie kuriuos konkrečiai institucijų (VLK ir TLK) tikslus ir uždavinius rašoma kaltinamajame rašte? Kodėl neįvardijama konkrečiai ir kokiu būdu tai buvo padaryta. Dėl Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 6,7,12 ir 21 punktuose nustatytų funkcijų nevykdymo pareigybės aprašymo 6 p. dispozicija apibrėžta kaip - „Klaipėdos TLK direktorius turi organizuoti TLK veiklą ir atsakyti užjos rezultatus, užtikrinti nustatytų TLK funkcijų vykdymą". Kaltinime nėra nurodoma, kuom pasireiškė šio punkto nevykdymas, kokie neigiami rezultatai ar neįvykdytos funkcijos. Priešingai, tyrėjai buvo pateikti jo paaiškinimai, kuriuose detaliai ir smulkiai papasakojo savo funkcijų atlikimą ir tai sąlygojusias priežastis; pareigybės aprašymo 7 p. nurodyta, kad „direktorius turi atstovauti TLK santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis". Šias funkcijas jis vykdė per visą jo darbo laikotarpį Klaipėdos TLK, tai matyti ir iš rašytinių įrodymų, - institucijų išvadų, nuomonių ir pozicijos (Klaipėdos TLK stebėtojų tarybos nuomonė). Dėl to, kad privalėdamas parengti, suderinti, pasirašyti bei vykdyti sutartis su ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (12 p.) paaiškino, kad visos sutartys su ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, buvo parengtos, suderintos ir pasirašytos bei vykdomos tik tuo atveju, jeigu ASPĮ šias paslaugas steigė laikantis įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų. Sutartys buvo pasirašomos laiku, nepažeidžiant SAM nustatytų terminų. Pareigybės aprašymo 21 p. nurodyta, kad „Klaipėdos TLK direktorius privalo vykdyti kitas LR įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, Klaipėdos TLK ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas", tyčia nepaisė šių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, viršijo įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nepažymėta, kokių konkrečiai kitų LR įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, Klaipėdos TLK ir kitų teisės aktų nustatytų funkcijų nevykdžiau ir kokiu būdu jis viršijo įgaliojimus. Afektinių sutrikimų skyrius įsteigtas 2007 m. pagal KUL vyr. gyd. V. J. 2007-06-05 įsakymą Nr. 105, 7 p. Tokie vyr. gydytojo veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja LR teisės aktų nuostatoms. KUL yra ne privati, o Viešoji Klaipėdos savivaldybės įstaiga, teikianti paslaugas pagal sutartis su užsakovais (SPI 26 str.); Privalomas veiklos užduotis KUL nustato steigėjas- Klaipėdos m. savivaldybės taryba. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 12 str. SAM pavedė savivaldos vykdomosioms institucijoms įgyvendinti įstatymo deleguotą valstybės funkciją- organizuoti antrinę sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustatė SAM patvirtintuose restruktūrizacijos planuose. Pagal Įstatymų nuostatas, paslaugų užsakovas yra SAM (SSĮ12 str.), kuri neužsakė minėtų paslaugų KUL ir V. J., neturėdamas SAM leidinio, pažeisdamas Įstatymų nuostatas, įsteigė Afektinių sutrikimų skyrių, pradėjo jame teikti psichiatrija II paslaugas. Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. KUL vyr. gydytojas V. J. Klaipėdos TLK pateikdavo sąskaitas už šias paslaugas, kad jos būtų apmokamos iš PSDF biudžeto be sutarties. Klaipėdos apskrityje 2006-2007 m. buvo dvi psichiatrinės ligoninės – viena Švėkšnoje, kita- Klaipėdos psichiatrinė ligoninė. Psichinių susirgimų apskrityje buvo ryškiai mažesnis skaičius nei vidurkis, todėl neaišku, kam buvo reikalinga Klaipėdos universitetinei ligoninei įsteigti minėtą skyrių. Paslaugų kiekį ir mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Nei savivaldybės taryba, nei apskrities viršininkas neturėjo teisės duoti leidimo ir priimti sprendimo. Jie kreipėsi į Viršininko administraciją, nes norėjo sužinoti, kokia specialistų psichiatrų nuomonė, kokia situacija Klaipėdos apskrityje. Pritarimai yra teisiškai niekiniai. Administraciniuose teismuose niekada nepritarė, kad minimos paslaugos būtų teikiamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Niekam nebuvo suteikta teisė nesivadovauti įstatymu. Jis įvykdė įsiteisėjusius teismo sprendimus. 2013 m. rugpjūčio 26 dienos sprendimą privalėjo vykdyti ir įvykdė. Jam buvo skirtos tarnybinės nuobaudos papeikimas - kad nevykdė teismo sprendimo, t.y. nepapildė sutarties ir griežtas papeikimas - skirtas, nes buvo pateikti abstraktūs kaltinimai. Šis papeikimas nutartimi yra panaikintas. Jis buvo atleistas iš darbo, nes pagal 2013-08-26 nutartį privalėjo pasirašyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine. Atleidimas yra apskųstas. Klaipėdos Teritorinėje Ligonių Kasoje yra įvesta tokia tvarka, kad nei vieno sprendimo negalima priimti vienasmeniškai. Jie vadovaujasi teisės aktais, įstatymais, įsakymais. Vadovaujasi Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2010 metų raštu, kuris įpareigoja pasirašant sutartis, vadovautis įsakymu Nr. 300. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį suprato skirtingai. Kiekvienais metais sutarčių sudarydavo apie 400. N. išvados moralinę galią turėjo, kad nereikėjo tų paslaugų Klaipėdos apskrityje. Jo teigimu, negalima steigti skyriaus be pritarimo leidimo, nes remiantis įstatymu, pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastą ir apimtį nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Europos Sąjungos pinigais nedisponuoja Ligonių kasos. Kas dėl žalos, tai jam nesuprantamas Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovų supratimas, kad jei Ligonių kasa duoda pinigus, tai jau tie pinigai jų asmeniniai. Ligonių kasa paskaičiuoja, kiek reikalinga panaudoti tų pinigų pagal įstatymą. Skiriasi Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikti duomenys dėl veiklai ir ligonių gydymui išleistų pinigų ir sąmato nuo Ligonių kasos skaičių. Jei gydosi iš kitų apskričių žmonės, tai iš kitų ligoninių – kitų Ligonių kasų gydytų ligonių, jie neapmoka. Su jokia kita įstaiga, išskyrus KUL, Ligonių kasa neturi teismų. Ligonių kasa atlieka patikrinimus praktiškai visose gydymo įstaigose.
Liudytoja A. L. (P.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.114-116, b. l. 117-118, tomas 14) ir parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje juriste, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose apie 1,5 metų. Pagal darbo pobūdį jai tekdavo ruošti atsiliepimus, skundus teismui, įvarius raštus. Dėl sutarties sudarymo Psichiatrijos paslaugoms jau buvo prasidėję ginčai. Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo kreipusis į Klaipėdos teritortines ligonių kasas dėl paslaugų papildymo. Ligonių kasa buvo atsisakiusi sudaryti sutartį. Buvo sudaryta grupė, gydytojai N., I. nepritarė sutarties sudarymui, nes buvo pakankamas lovų skaičius apskrityje. Vėliau pasirodė Sveikatos ministro įsakymas, nustatantis reikalavimą pateikti Sveikatos Apsaugos ministerijos (toliau SAM) leidimą. To nebuvo pateikta, todėl negalėjo sudaryti sutarties.
Liudytojas G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (14 tomas, b.l.111-113) ir parodė, jog G. K. antstolio kontoroje buvo gautas vykdomasis raštas, kur Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo įpareigota apsvarstyti ir pasirašyti sutartį. Kadangi nutartis buvo neįvykdyta, todėl jie kreipėsi į teismą. Galiausiai teismas nubaudė direktorių A. B.. Kitas teismas panaikino sprendimą, o kasacinė instancija paliko galioti.
Liudytoja Ž. K. parodė, kad iki 2009 m. dirbo Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje. 2009 metais išėjo iš to darbo. Ji pradžioje dirbo ekspertė, po to buvo direktoriaus pavaduotoja, kuravo medicininę sritį - paslaugų profilį. Kas dėl Psichiatrijos skyriaus įsteigimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tai apie tai girdėjo. Nežino, kaip įsteigimas vyko, tačiau tai turi būti akredituota. Apmokamos yra tos paslaugos, kuriuos numatytos dviejų šalių sutartyje. Sutartyje yra numatytos paslaugų apimtys. Jei įstaiga neturi tos paslaugos, tai ir nebus apmokėjimo. Gal ligoninė buvo kreipusis dėl paslaugų įtraukimo į sutartį. 2008 metais Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi dėl to, kad būtų įtrauktos į sutartį psichiatrijos paslaugos. Ligoninė neturėjo vieno dokumento - Klaipėdos apskrities viršininko pritarimo dėl paslaugų teikimo, kas buvo reikalaujama tuo metu. Ji ruošė pirminį variantą dokumento, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė neatitinka reikalavimo, nes neturėjo minėto dokumento. Vėliau, kiek jai žinoma, ligoninė buvo pateikusi pritarimą, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Vėliau tame sprendime ji nedalyvavo. Toliau sprendė sutarčių skyrius. Ji buvo nušalinta nuo visų procesų dėl psichiatrijos skyriaus steigimo. Jei buvo pateikti tie reikalaujami dokumentai, kurie buvo reikalingi ir viešai skelbiami, tai turėjo būti pasirašoma sutartis toms paslaugoms, nes skyrius buvo reikalingas, pacientai rinkosi tas paslaugas. Tuo metu, jai dar dirbant, sveikatos sritį Klaipėdos apskrities Viršininko administracijoje kuravo B. - direktoriaus žmona. Kiek žino, direktoriaus žmona buvo rengusi pritarimų, iš kurių vienas tikrai buvo pritariamas. Jautėsi A. B. suinteresuotumas netenkinti ligoninės prašymo. Dažniausiai direktoriaus sprendimai buvo vienasmeniški. Buvo tikrinamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje radiologijos ir kompiuterinės tomografijos paslaugos. Ten buvo daromi patikrinimai dažniau nei kur kitur, bet to priežasčių ji nežino. Sprendimo priėmimui įtaką turėjo B., nes tuo metu ji ėjo pareigas apskrities viršininko administracijoje, kuravo sveikatos priežiūros paslaugų sritį, viršininko pavedimu turėjo rinkti dokumentus. Paslaugų poreikis buvo reikalingas. Klaipėdos universitetinė ligoninė yra daugiaprofilinė ligoninė, ji irgi ją rinktūsi, nes nėra parašyta, kad tai psichiatrinis stacionaras.
Civilinio ieškovo atstovas V. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.62-66, b.l.80-81,15 tomas) ir parodė, kad apklausos protokoluose išsakė savo nuomonę tarp dviejų įstaigų Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos. Jis dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Esminis ginčo objektas tas, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisakė sudaryti sutartį dėl paslaugų. Iki 2013 metų Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai buvo įvairūs, ginčai buvo įvairiose instancijose. Galiausiai Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo įpareigota sudaryti sutartį dėl stacionaro, psichiatrijos paslaugų apmokėjimo. Buvo būtinybė įsteigti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje psichiatrijos skyrių, visa parą ten teikiamos neurochirurgijos, insultų ir neurologinės paslaugos, jau ir iki tol dalis pacientų buvo gydomi jų ligoninėje. Pacientų nesumažėjo ir jie buvo gydomi kitose skyriuose. Šio poreikio analizę buvo pasidarę prieš steigiant skyrių. Kitos ligoninės neturėjo teisės gydyti žmonių, sergančių ir kitomis ligomis. Matydami situaciją, nutarė įteisinti šį dalyką. Pacientų kiekis nepasikeitė ir dabar. Iki to nebuvo apmokamos teikiamos paslaugos. Už psichiatrijos paslaugas mokėjo iš bendrų įstaigos lėšų. Dėl to susidarė žala ligoninei, nes tos paslaugos jiems buvo neapmokamos. Bet kokios lėšos, patekusios į ligoninės sąskaitą, nėra PSD lėšos. Traktuoti, kad jie netikslingai naudoja PSD lėšas, negalima, tai pavesta spręsti viešosios įstaigos vadovui. Tai yra įstaigos lėšos, iš jų galima taip pat mokėti atlyginimus. Valstybinė ligonių kasa moka metinę sumą. Ne Kasos kompetencija spręsti, kur tos lėšas naudojamos. Planuojant biudžetus, buvo prašoma papildyti sutartį tos pačios sumos ribose. Jei gydant ligonį, sutrinka kita ligonio veikla, tai gydyti tokį ligonį reikia. Įstatymai numatė, kad užtenka prašymo ir licencijos. 2007 metais gauta licencija, nuo 2009 metų vyko teisminiai ginčai. Dėl teiktų paslaugų teisėtumo ginčo nėra, paslaugos teiktos teisėtai. Paslaugos nėra apmokamos iš struktūrinių fondų. 2013 metais spalio ar rugsėjo mėnesį Klaipėdos miesto apylinkės teismas svarstė antstolio A. S. ieškinį A. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Sprendimas įsigaliojęs, yra paskirta bauda A. B.. 2013-08-26 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo A. B. sudaryti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo su Klaipėdos universitetine ligonine. Šios nutarties Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vadovaujama A. B., neįvykdė. Dėl to kaltinamasis buvo atleistas iš darbo.
Liudytoja D. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ((b. l. 82-83, 15 tomas) ir parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje vyriausiąja specialiste. Kas dėl rašto, tai ji pradėjo dirbti minėtoje įstaigoje lapkričio 17 dieną, o tas raštas buvo rašytas kovo mėnesio pradžioje. Buvo rašomos išvados apie įstaigas, kur nebuvo sudarę sutarčių ar naujų paslaugų. Jos vedėja R. G. rašė raštą dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės, o ji dėl kitų,- buvo pasiskirstę, ji kaip antras asmuo pasirašė. Sutartis buvo dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų. Vienas iš išvadų teikusių asmenų buvo R. G., o ji nesidomėjo dėl ligoninės, analizės neatliko. Ji tik pasirašė išvadą kaip antras asmuo, nes jos to paprašė R. G.. Kai pasirašė, tai tų dokumentų nematė. Ji nenagrinėjo prašymo ir nieko nesprendė dėl paslaugų suteikimo, realiai ruošė tik šablonus.
Liudytoja J. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.179-180, 14 tomas) ir parodė, kad nuo 2011 metų iki šiol dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje Sutarčių skyriaus vedėja. Sudarant sutartis vadovaujasi teisės aktais. Sutartis sudaro su gydymo įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Konfliktų neturi. Jei neatitikdavo dokumentai būdavo konfliktai. Su Klaipėdos universitetine ligonine buvo nepasirašytos sutartys, nes trūko dokumentų, buvo reikalingas ministerijos leidimas. 2012 metams buvo būtinas ministerijos leidimas. Anksčiau buvo reikalingas ministerijos arba apskrities viršininko leidimas. Kadangi minėtai ligoninei trūko leidimo, tai sutartis buvo nepatvirtinta, nepapildyta. Sutartys sudaromos naujos kiekvieniems metams. Apmokamos tik tos paslaugos, kurios yra sutartyje. Teko susipažinti su teismų sprendimais dėl A. B.. Sutartys sudaromos 1 metams, atgaline data sutartys nesudaromos. Dėl kurių metų nepamena, buvo pakartotinai nagrinėjami prašymai. Klaipėdos universitetinė ligoninė neatitiko reikalavimų, pakartotinai nagrinėjant prašymus. Trūko leidimo iš ministerijos. Buvo sudaroma grupė, posėdžiai buvo protokoluojami. Kai kuriuose posėdžiuose ji taip pat dalyvavo.
Liudytojas R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 7-8, tomas 15) ir parodė, kad Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje dirbo 2007-2011 metais. Nuo 2009 metų pradėjo laikinai eiti direktoriaus pavaduotojo medicinai, pareigas. Kai pradėjo dirbti kontrolės skyriuje, jam teko tikrinti įvairias įstaigas. Girdėjo, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nesudarė sutarties dėl psichiatrijos apmokėjimo. Klaipėdos universitetinė ligoninė neturėjo leidimų, o vėliau pasikeitė įstatymas - anksčiau užteko išvadų iš Ministerijos, o ligoninė tuo metu neturėjo pritarimo. Prasidėjo ginčai, teisminiai procesai. Pradėjęs dirbti direktoriaus pavaduotoju, susidūrė su ta situacija, kad nuo 2010 metų nebuvo sudaryta sutartis dėl Psichiatrijos paslaugų. Pagrindiniai sutarties nesudarymo argumentai - buvo gautas raštas iš Klaipėdos apskrities, Klaipėdos zonos vyriausiojo psichiatro išvada dėl lovų skaičiaus. Buvo vykdoma restruktūrizacija, bet negali pasakyti, kaip kito lovų skaičius. Jam tekdavo vykti pagal planinius ir neplaninius patikrinimus į daug įstaigų. Neplaniniai patikrinimai buvo gal 20 kartų per metus. Būdavo neplaniniai patikrinimai daugiau stacionarinėse įstaigose, tai lemdavo skundai. Kol jis dirbo, neišskirtų Klaipėdos universitetinės ligoninės dėl neplaninių patikrinimų atlikimo. Buvo patikrinimas dėl minėtos ligoninės rentgeno, nes rado tam tikrų neatitikimų dėl paslaugos teikimo tvarkos. Teko ir jam rengti raštus dėl paslaugų papildymo. Su direktoriumi būdavo derinamas atsakymas, kadangi direktorius pasirašydavo. Gal kai kuriais atvejais skirdavosi jo pozicija nuo direktoriaus. Šiuo atveju, tuos raštus rengdavo, laikydamasis TLK direktoriaus pozicijos. Jis atspindėdavo nuomonę, kuri buvo suformuota Ligonių kasos, t.y. kolegialaus organo, kuris analizuodavo pateiktus dokumentus. Komisija sudarė 5-6 asmenys. Komisija priimdavo analogišką direktoriaus sprendimui - buvo atsisakoma pasirašyti sutartį. Neigiama sprendimą ruošdavo jis. Dėl šios sutarties jis neišreiškė priešingos nuomonės. Kai jis atėjo, jau vyko teisminiai procesai, bet negalėjo vertinti, kieno argumentai svaresni.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje Administravimo skyriuje. Nėra buvusi pagrindinis rengėjas rengiant raštų projektus. Ji yra administravimo skyriaus darbuotoja ir teko dalyvauti viename susirinkime 2012 metais. Susirinkime jų bendra nuomonė buvo išreikšta. Iki 2012 metų buvo ankstesnių teismų sprendimai. Nepamena datos, bet po 2012-05-24 nutarties jiems pasidarė aišku, kas turi būti. Valstybinės Ligonių kasos buvo tokia nuomonė, kad reikalinga nuomonė dėl sutarčių sudarymo tvarkos. Ginčo procesas dėl sutarčių nesudarymo, buvo tas atvejis, kai reikėjo kreiptis nuomonės priimti sprendimui. Vadovas išdėstė savo nuostatas, ir po to darbuotojai išdėstė savo kompetencijos ribose. Nebuvo priešingų nuomonių. Paprastai institucijos nuomonė būna vieninga. Ji nėra įsigilinusi į sutarčių sudarymo procedūras. 2012 metais buvo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Pagrindinė jos funkcija buvo PSD išieškojimas dėl nusikalstamų veikų. Ji nebuvo pagrindinis rengėjas raštų dėl sutarties sudarymo. Su 2012-05-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra susipažinę, ta nutartis nebuvo svarstoma. 2012-06-18 protokolas buvo surašytas po posėdžio. Nutarties teisėtumo niekas nesvarstė, posėdis buvo sušauktas tam, kad svarstyti tolesnius veiksmus. Dėl minėto posėdžio protokolo- tai direktorius nedarė spaudimo. Tiesiog pristatė savo nuomonę ir buvo prašyta pareikšti esančiųjų posėdyje nuomonę. Buvo vieninga nuomonė.Visos nuomonės yra išreikštos kiekviename dokumente. Galutinį sprendimą vis tiek priima vadovas, nes jis atsako. Nepamena, kad vadovas būtų parengęs kokį nors dokumentą vienašališkai.
Liudytoja R. V. parodė, kad prieš 1,5 metų buvo kviesta apklausai dėl rašto, kur rašė kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorė. 2008 metais pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. raštą, nagrinėjo aplinkybes dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų teikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Buvo pavesta Psichikos sveikatos centrui išanalizuoti visas aplinkybes ir paruošti atsakymą. Buvo surengę susitikimą, kur dalyvavo O. D., A. B., Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas. Tuo metu vyko sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapas. Pagal raštą nebuvo išpildytos formalios sąlygos. Tuo laiku ji dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės pareigose. Nuo 2014 metų yra strateginės plėtros skyriaus vedėja toje įstaigoje. Buvo dokumentai, kurie reglamentavo ir kasmet keisdavosi aplinkybės, kokių sąlygų buvo reikalaujama. Buvo tvirtinami kiekvienos apskrities restruktūrizavimo planai. Pasiūlymus teikdavo apskrities viršininko administracija ir apskrities vyr. gydytojas, išnagrinėję situaciją. Kad įsteigti atskirą padalinį ar buvo tuo metu reikalingas SAM sutikimas, negalėjo tiksliai atsakyti. Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjas yra Klaipėdos savivaldybė, sprendimą priimą steigėjas, tik dažnai būna klausiama jų nuomonės. Nebuvo nei pritariama, nei nepritariama tokioms paslaugoms. Šis atsakymas buvo formalus konstatavimas. Klaipėdos apskrities viršininko ir plėtros taryba turėjo kažkokį vaidmenį procesuose. Neatsimena, ar dalyvavo posėdyje Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovai, teisininkai. Tas posėdis buvo labiau pasitarimas, kaip atsakyti į A. B. raštą. Neatrodė keista, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi, nes paslaugų teikimas susijęs su apmokėjimu iš PSD fondo lėšų. Į juos dažnai kreipdavosi teritorinių ligonių kasų vadovai, norėdami prognozuoti lėšas.
Liudytoja J. K. parodė, kad į Sveikatos apsaugos Ministeriją 2008 metais kreipėsi tiek Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, tiek Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl psichiatrijos paslaugų suteikimo. Tuo metu ji ėjo valstybės sekretorės pareigas. Ministerija buvo nusprendusi dėl tų paslaugų teikimo toje ligoninėje. Ministerija tiesiogiai niekada neskaičiuoja papildomo biudžeto, šia funkciją vykdo teritorinės ligonių kasos ir Valstybinė ligonių kasa. Tuo metu buvo priimta, kad aiškus prioritetas teikiamas stacionarinių psichiatrijos paslaugų integravimui į bendro profilio ligonines. Taip pat buvo tikslas siekti pagerinti prieinamumą paslaugų. Buvo antrasis sveikatos įstaigų restruktūrizavimo etapas. Jai teko rengti tris dokumentus dėl restruktūrizavimo sveikatos apsaugos sistemos. Restruktūrizavimas ėjo link paslaugų siaurinimo, bet tai nereiškia, kad restruktūrizavimas prieštaravo psichiatrijos paslaugų programos įgyvendinimui. Psichikos paslaugų poreikis, turbūt, nemažėjo. Teko įsigilinti į Psichikos sveikatos strategiją. Lietuvoje apie 60 procentų visuomenės turi problemų. Tai negalima suprasti siaurai, bet tai suprantama ir kaip smurtas šeimoje, patyčios mokyklose ir panašiai. Restruktūrizavimo procesas apėmė du aspektus,- paslaugas ir įstaigas. Po apklausos ikiteisminiame tyrime, ji pasižiūrėjo tuos raštus. Tie raštai kalba apie skirtingus dalykus. Tie raštai neprieštarauja vienas kitam. Jos raštai sako, kad ministerija pritaria paslaugų teikimui. Ligoninėje, kai keičiama struktūra, kuri pavaldi SAM, toks pakeitimas turi būti suderintas su steigėju. Kai steigiamas skyrius kaip struktūrinis padalinys, tai įstaiga neprivalo derinti to proceso su SAM, nes šiuo atveju steigėjas Klaipėdos savivaldybė. Kiek jai teko bendrauti su teritorinių ligonių kasų vadovais, jai teko susidaryti nuomonę apie A. B. kaip sąžiningą asmenį, kuris nori vykdyti teisės aktus. Ministro įsakymas nelabai turėjo integruoti visas paslaugas. Jie skatino pigesnių paslaugų suaktyvinimą. Sveikatos apsaugos ministras negalėjo įsakymu nurodyti, kokius steigti skyrius. Jie nėra nei viename dokumente įrašę, kad tam tikroje ligoninėje turėtų būti teikiamas tam tikras mastas paslaugų, jų struktūra. Jie priima bendrą sprendimą valstybės mastu, kad negali būti tarkim akušerijos skyriaus ligoninėje jei tame skyriuje nepagimdo 300 gimdyvių. Funkcija įgyvendinama per valstybines ligonių kasas, kurie disponuoja PSD fondo pinigais ir tas paslaugas perka iš sveikatos priežiūros įstaigų. Per sveikatos draudimo tarybą, ministerija biudžetą smulkiau paskirsto. Bet apmokamos yra paslaugos, o ne baldai ar lovos. Politika formuojama per paslaugų apimtis, o ne per lovas, tačiau Vyriausybės nutarimuose buvo informuojama apie padėtį Lietuvoje, imant ir lovų skaičių statistikai. Paslaugų teikimo teisėtumą, mastą apsprendžia tų paslaugų poreikis toje teritorijoje. Pacientai turi teisę rinktis. Išduodama licencija veiklai, turi remtis aktu, kad įgytų teisę į licencijos suteikimą. Nepatenkinus bent vieno reikalavimo licencija įstaigai nebūtų išduodama. Ar įstaiga privalo gauti leidimą steigiant skyrių, priklauso, kaip reglamentuota įstatuose ir kaip reikalauja steigėjas. Pas juos privalo derinti su steigėju. Jie yra klausę valstybinio psichikos sveikatos centro nuomonės dėl skyriaus įsteigimo. Kai vyko restruktūrizavimas, apskričių administracijos galėjo išreikšti savo nuomonę, bet jie tokios nuomonės negavo.
Liudytojas G. V. parodė, kad iki 2013 m. lapkričio mėn. dirbo Valstybinėje ligonių kasoje ir liudijo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teismo sprendimo nevykdymo. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nepasirašė sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine. Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipdavosi dėl sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, o teritorinė ligonių kasa atsakydavo, kad sutarčių papildyti nėra pagrindo. Valstybinė ligonių kasa yra priėmusi įsakymą ir skyrusi pastabą A. B.. Teismo sprendimu pastaba palikta galioti. Jis bendravo su A. B. dėl sprendimų nevykdymo, buvo keletas komisijų. Jis rengė išvadas dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo A. B.. Prieštaringa teismų praktika juos taip pat painiojo. Teismų sprendimai įpareigojo papildyti sutartį, bet tie patys teismų sprendimai buvo neaiškūs. Be to, buvo kažkoks įstaigų vadovų nesusikalbėjimas. Jam teko dalyvauti keliose diskusijose dėl minėtos sutarties papildymo. Jis pažymėjo, kad ne visi prašymai patekdavo į teisės skyrių. Galėjo būti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi ir jų prašymai buvo nukreipti į kitą departamentą. Tuo metu jie buvo saistomi to teismo sprendimo išaiškinimo, kad reikia papildyti sutartis. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra saistoma teisės aktų reikalavimų, todėl ir turi būti laikomasi teisės aktų, ministerijos išvadų. Prokurorui I. B. rašytame rašte, jis analizavo 2011-2012 metų laikotarpį, todėl teigė, kad A. B. praktiškai nesikreipė į VLK dėl psichiatrijos paslaugų teikimo.
Liudytojas A. Š. parodė, kad 2008-12-20 buvo paskirtas į apskrities viršininko pavaduotojo pareigas. Sveikatos apsauga - nebuvo jo kuruojama sritis. Gavus paklausimą, buvo sušaukti visų apskrities vyriausieji gydymo įstaigų vadovai. Pasitarime buvo klausta, ar nebūtų padaryta žala kitoms ligoninėms, jei būtų suteiktas leidimas Klaipėdos universitetinei ligoninei psichiatrijos paslaugoms teikti. Iš visų gydytojų nebuvo nė vieno prieštaravimo, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė teiktų tokias paslaugas. Su poreikiu tų paslaugų jis buvo susipažinęs, bet nežino ar dėl šio klausimo buvo specialistų išvados. Svarstyme, kiek pamena, dalyvavo ir I. B., kuri iki tol, rengė išvadas, ruošė raštus Klaipėdos universitetinei ligoninei tuo klausimu. Tačiau, kai pradėjo dirbti, Apskrities viršininkas paprašė I. B. nusišalinti. Paprastai raštus apskrities viršininkui, kurie susiję su sveikatos sritimi, ruošdavo ir vizuodavo vyriausiasis apskrities gydytojas. Jam teko pasirašyti specialistų suruoštą 2009-01-20 raštą, kuris pridėtas byloje. Pavaduotojo pareiga eiti viršininko pareigas, jei jo nėra. A. B. nuomonė jam buvo žinoma, jis buvo nusiteikęs pasirašyti tą raštą. Nors apskrities viršininko administracija vienasmenė institucija, tačiau sprendimai rengiami kolegialiai. Apskrities viršininkas vadovaujasi apskrities įstatymu. Sprendimai buvo priiminėjami tariantis su savivaldybėmis, kitomis institucijomis, nes pagal paskirtį reikėjo derinti regiono interesus. Savivaldybės nario mandato jis atsisakė iki 2008-12-22, nes pradėjo eiti viršininko pavaduotojo pareigas. Sprendimą dėl jo nario mandato panaikinimo priėmė Vyriausioji rinkimų komisija.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas S. D. parodė, kad nuo 1997 m. dirba Klaipėods teritorinėje ligonių kasoje. Dirbo ir vadovaujant A. B.. Su Klaipėdos universitetine ligonine buvo nesudaryta sutartis dėl psichiatrijos paslaugų teikimo. Sutarčių skyrius vertina pateikiamus dokumentus. Kiekvienais metais būna vertinama, ar bus sudaromos sutartys. 2012-06-18 direktorius pristatė klausimą, buvo pateikti duomenys. Buvo išdėstyta esmė, šnekėta apie teismo sprendimus. Teismas patvirtino, kad žala buvo grąžinta į PSD biudžetą. Kontrolės pažeidimai buvo nustatinėjami ne vieną kartą. Turėdamos licenciją įstaigos gali teikti nurodytas paslaugas, bet tų paslaugų apmokėti Ligonių kasa negali. Ligonių kasa negali apmokėti tų paslaugų dėl kurių nėra susitarta. Jis nematė ar Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pateikusi pritariamuosius raštus. Paslaugos negalėjo būti apmokamos, nes nėra sutarties. Šiuo metu sutartis sudaryta. Teismo sprendimu buvo sudaryta sutartis. Dėl tos paslaugos buvo tikrinama bent 7 kartus - laikotarpis 2008 metai, 2009 metai ir dalis 2010 metų. Tikrinimas susideda iš dviejų etapų patikrinimo ir ekspertizės.Įstaigos tikrinamos, kai nustatomi pakartotiniai pažeidimai. Ataskaitų ir sąskaitų skyrius nepriiminėja. Visada atsižvelgiama į kiekvienos įstaigos pateiktus argumentus. Po patikrinimo, posėdžio metu diskutuojama ir sprendžiama su įstaigos atstovu. Nėra nurodyta, kaip turi atrodyti ekspertizės pažymos tekstas, ar turi sutapti, ar neturi sutapti. Ekspertizės ir kontrolės skyrius dabar pavaldus direktoriui, o anksčiau buvo pavaldus pavaduotojui medicinai.
Civilinio atsakovo atstovė V. G. parodė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė norėjo įteisinti paslaugas sutartyje. Nesusitarimą sąlygojo nuomonių skirtumas, gal ambicijos. Naujų paslaugų apmokėjimui turi būti numatytos lėšos, bet jų visada nėra. Buvo politinė valia tokia, kad nesudaryti naujų sutarčių. Negali valstybė prisiimti įsipareigojimų jei tam nėra skirta lėšų. Teritorinės ligonių kasos prašė skirti daugiau lėšų. Valstybinės ligonių kasos per sveikatos ministeriją gali kreiptis į Finansų ministeriją, kad būtų skirtas tikslinamas biudžetas. Ji negalėjo pasakyti, ar 2009 metais A. B. ten kreipėsi. Gydymo įstaiga, teikdama paslaugas, nedetalizuoja, kas buvo atlikta. Ligonių kasos paskirsto lėšas gydymo įstaigai pagal gydymo profilius. Ji pažymėjo, kad viešoji įstaiga gali gauti finansus ir iš kitur.
Civilinio atsakovo atstovė V. M. pritarė V. G. argumentacijai ir parodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymais, ta tvarka buvo nustatyta nuo 2006 metų. 2009 – 2010 metams būtų likusi ta pati suma, net jei būtų sudaryta sutartis. Pati įstaiga nuo 2007 metų neprašė didinti pradinės sumos rašydama prašymus, prašė tik papildyti. Prašoma pagal politikų suformuotas visiems privalomas tvarkas vadovautis bei visais teisės aktais. Būtų įteisintas paslaugų teikimas pasirašius sutartį. Įstaiga turėjo licenciją. Noras buvo paslaugas teikti iš PSD biudžeto, o biudžetas nebūtų teikęs papildomų lėšų sudarius sutartį.Gydymo įstaiga negali kyboti ore. Teisėtai tos paslaugos turėjo atsirasti sutartyje. Paslaugos apmokamos kitų pacientų ir kitų skyrių sąskaita, bet tai nedraudžiama daryti. Dabar paslaugos įtrauktos į sutartį.
Iš 2013-07-17 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad stacionarines psichiatrijos paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nuo 2007-2008 Klaipėdos miesto gyventojams galėjo teikti VšĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninė ir VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, nuo 2009-2010 metų – VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninė (Psichiatrijos filialas) ir VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (t. 10 b. l. 135).
2010-03-04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos VšĮ Klaipėdos apskirties ligoninės Psichiatrijos filialo rašte matyti, kad nepritariama naujų psichiatrijos stacionarinių lovų steigimui ir dienos stacionaro vietų plėtimui (t. 10 b. l. 136).
2007-06-27 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 3-3791 „Dėl stacionarinių paslaugų teikimo“ prašoma Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities viršininko V. R. pritarti atitinkamų paslaugų teikimui Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (11 tomas, b.l.7).
2007-07-16 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte Nr. 2-2630-(2.17) matyti, kad ši įstaiga neprieštaraujama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymui teikti psichiatrinę pagalbą pacientams, besigydantiems dėl somatinių ligų, nedidinant bendro ligoninės lovų skaičiaus bei nesiekiant papildomų finansinių lėšų iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos. Raštas pasirašytas viršininko V. R., rengėjas – I. B. (11 tomas, b.l.8).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2007-08-07 prašyme Nr. 9-4391 matyti, kad prašoma papildyti sutartį Nr. S2-2007-80 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis, o pridėta 1992-12-17 licencija Nr. 1000 patvirtina, kad nuo 2007-07-31 VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei suteikta teisė teikti psichiatrijos II (antrines) paslaugas (11 tomas, b.l.9-12).
2007-09-03 Klaipėdos tertitorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-2306 nurodoma, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nepateikė Klaipėdos apskirties viršininko administracijos raštiškos išvados dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų teikimo tikslingumo, dėl to nebus svarstymas sutarties sudarymas dėl minėtų paslaugų su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine (11 tomas b. l. 13).
2008-02-11VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 4-657 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų“ matyti, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos ministro R. T. prašoma pritarti stacionarinių psichiatrijos paslaugų, teikiamų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, apmokėjimui iš PSDF biudžeto 2008 metais (11 tomas, b.l.26).
2008-02-25 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 10-(13.7-28)-1075, pritariama, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos stacionarinės psichiatrijos paslaugos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (11 tomas, b.l.27).
2008-03-03 Nr.9-1020 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte prašoma dėl sutarties Nr. S2-2008-190 papildymo nuo 2008-03-03 stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (11 tomas, b.l.28).
Iš 2008-04-30 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto Nr. A1-1449, kuriuo A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, matyti, kad netenkintas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008-03-03 prašymas Nr. 9-1020 dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis, nurodant, jog atsižvelgiant į 2008-04-23 Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 10-2355 pateiktą informaciją, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa negali svarstyti sutarties dėl psichiatrijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sudarymo su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine (11 tomas b.l.29).
2008-03-19 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-911 Sveikatos apsaugos ministrui R. T., atsižvelgiant į 2008-03-03 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą Nr. 9-1020 „Dėl sutarties papildymo“, prašoma informuoti apie numatomą Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo plano koregavimą (11 tomas, b.l.30).
2008-04-14 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr.10-(13.14-28)-2136 Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, pritariama psichiatrijos paslaugų teikimui Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir tai padės įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijos nuostatas (11 tomas, b.l.31).
2008-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr.10-2355 (Į 2008-03-19 Nr. A1-911) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nurodyta, jog klausimas dėl psichiatrijos skyriaus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje svarstytas nebuvo, nes nei ligoninė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė nepateikė paraiškos bei svarstymui reikalingos informacijos (11 tomas, b.l.32).
2008-09-22 Klaipėdos miesto savivaldybės mero R. T. rašte Nr. (4.78)-R2-2319 pritariama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomų psichiatrijos paslaugų teikimui bei apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (11 tomas, b.l.35).
2008-11-24 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr. 9-5207 „Dėl sutarties sudarymo 2009 metams“ pakartotinai prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (11 tomas, b.l.37).
2008-12-19 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-4652, A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo 2008-11-24 Nr. 9-5207 „Dėl sutarties sudarymo 2009 metams“, nurodydamas, jog atsižvelgiant į Klaipėdos viršininko administracijos 2008-12-04 raštą Nr. 2-3990-(2.17), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nesvarstys dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009 m. sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (11 tomas, b.l.38).
2008-11-28 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-4174 „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo“, Klaipėdos apskrities viršininko V. R. prašoma pateikti nuomonę dėl psichiatrijos dienos stacionaro plėtros poreikio Klaipėdos apskrityje (11 tomas, b.l.39).
2008-12-04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2-3990-(2-17) (Į 2008-11-28 Nr. A1-4174) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui A. B., nepritariama naujų psichiatrijos profilio paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, steigimui. Raštas paruoštas I. B. – A. B. žmonos (11 tomas, b.l.40).
2008-11-29 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr. 5774 matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko A. B. prašoma pritarti stacionarinių psichiatrijos paslaugų, teikiamų KUL, apmokėjimui iš PSDF biudžeto, sudarant sutartį su ligonių kasomis, nurodant, jog apskrities gydytojos I. B. ruoštas raštas Klaipėdos TLK direktoriui A. B. yra tendencingas ir nekorektiškas (11 tomas, b.l.41-42).
2009-01-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte Nr. 2-225-(2.17) matyti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninėje pritariama stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarant sutartis su ligonių kasomis (11 tomas, b.l.43).
2009-01-22 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 9-407 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo 2009 metais“, matyti kad pakartotinai prašoma į 2009 metų sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ įtraukti stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimą (11 tomas, b.l.44).
2009-02-19 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-570 matyti, kad A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, remdamasis Klaipėdos viršininko administracijos raštu 2008-12-04 Nr. 2-3990-(2.17) bei įvertindamas, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-01-20 rašte Nr. 2-225-(2.17) nepateikė raštiško išvados dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo poreikio, investicijų pagrįstumo, veiklos efektyvumo ir kokybės, atsisakė svarstyti sutarties sudarymo su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine dėl stacionarinių psichiatrijos profilio paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto klausimą (11 tomas, b.l.45).
2009-02-26 sutartyje Nr. S2-2009-108 ir jos prieduose matyti, jog sutartis nepapildyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomomis paslaugomis (11 tomas, b.l.47-89).
2009-03-30 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr.1729 matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko A. B. prašoma patikslinti apskrities viršininko 2009-01-20 raštą Nr. 2-225-(2.17), dėl pritarimo apmokėti KUL teikiamas stacionarines psichiatrijos paslaugas (11 tomas, b.l.90).
2009-03-31Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte Nr.2-971-(2.17) pritariama, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos stacionarinės psichiatrijos paslaugos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (11 tomas, b.l.91).
2009-04-01 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 9-1772 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo 2009 metais“,Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. pakartotinai prašoma 2009 metų sutartį Nr. S2-2009-108 papildyti dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo (11 tomas, b.l.92).
2009-04-30 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime Nr. A1-1993, matyti, kad A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino 2009-04-01 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo (11 tomas, b.l.93).
2009-11-02 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. I-343-386/2009), kuriuo panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. 2009-04-30 sprendimas Nr. A1-1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ ir įpareigota Klaipėdos teritorinė ligonių kasa papildyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis (11 tomas, b.l.105-110).
2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracine byla Nr. A502-1562/2010), kuria pakeistas 2009-11-02 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, nutariant panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009-04-30 sprendimą Nr. A1-1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ įpareigojant Klaipėdos teritorinę ligonių kasą Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą išnagrinėti iš naujo (11 tomas, b.l.123-131).
2009-11-23 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 9-6011 „Dėl sutarties sudarymo 2010 metams“ Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. prašoma sudaryti sutartį 2010 metams bei papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (12 tomas, b.l.56).
2010-03-02 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte Nr. A1-1009 matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo specialisto – konsultanto psichiatrijai A. N. prašoma pateikti informaciją apie psichiatrijos stacionarinių paslaugų poreikio tenkinimą Klaipėdos apskrityje ir rekomendacijas dėl tikslingumo sudaryti sutartį su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo (12 tomas, b.l.68).
2013-03-04 VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo rašte Nr. 1.30./5R-04 (Į 2010-03-02 Nr. A1-1009), matyti, kad Klaipėdos apskrities vyr. specialisto – konsultanto psichiatrijai nepritariama naujų psichiatrijos stacionarinių lovų steigimui ir dienos stacionaro vietų plėtimui (12 tomas, b.l.69).
2010-03-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Sveikatos paslaugų planavimo ir analizės skyriaus vedėjos R. G. ir vyriausiosios specialistės D. L. išvadoje Nr. 37 „Dėl galimybės sudaryti sutartį“, siūloma nesvarstyti galimybės papildyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sutarties stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. (12 tomas, b.l.63-65).
2010-03-04 sutartyje Nr. S2-2010-123 ir jos prieduose matyti, kad sutartis nepapildyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomomis paslaugomis (12 tomas, b.l.72-98).
2010-03-16 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr. 9-1143 Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. pakartotinai prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis suaugusiems (12 tomas, b.l.101-102).
Iš 2010-05-03 sprendimo Nr. A1-1920 matyti, kad A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino 2010-03-16 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo ir nepapildė sutarties Nr. S2-2010-123 dėl stacionarinių ir dienos stacionaro psichiatrijos (suaugusiųjų) paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (12 tomas, b.l.109-110).
2010-05-25 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr. 9-2027, Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. pakartotinai prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (12 tomas, b.l.119).
2010-06-21 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime Nr. A1-2597, A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino 2010-05-25 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo ir atsisakė papildyti 2010 metų sutartį Nr. S2-2010-123 stacionarinėmis psichiatrijos ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis (12 tomas, b.l.122-123).
2010-07-29 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės raštu Nr. 9-2845 „Dėl sutarties sudarymo 2011 metams“, Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. prašoma sudaryti sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo nuo 2011-01-01 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės asmens sveikatos priežiūros licencijoje Nr. 1000 licencijuotoms paslaugoms bei papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (12 tomas, b.l.170-171).
2011-02-22 sutartyje Nr. S2-2011-128 ir jos prieduose, matyti, kad sutartis nepapildyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašomomis paslaugomis (12 tomas, b.l.177-194).
2011-06-07 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimu Nr. A1-3056 bei 2011-06-10 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimu Nr. A1-3164, kuriais A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį bei 2011-06-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuriomis Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus išnagrinėti iš naujo, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų ir nepapildė 2009 metų bei 2010 metų sutarčių prašomomis paslaugomis (12 tomas, b.l.38-40, 41-43).
2011-05-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. A822-2147/2011) matyti, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-05-03 sprendimas Nr. A1-1920 „Dėl sutarties 2010 m. papildymo“ ir 2010-06-21 sprendimas Nr. A1- 2597 „Dėl sutarties Nr. S2-2010-123 pratęsimo“ dalyje, kuria atsisakoma papildyti sutartį Nr. S2-2010-123 dienos stacionaro bei stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis panaikinti, įpareigojant Klaipėdos teritorinę ligonių kasą Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus išnagrinėti iš naujo (12 tomas, b.l.152-163).
2011-03-18 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašyme Nr. 9-959 matyti, kad Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. pakartotinai prašoma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (13 tomas, b.l.2).
Žemesnės instancijos teismas
2011-03-28 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime Nr. A1-1495,matyti, kad A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino 2011-03-18 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo ir nepapildė 2011 metų sutarties Nr. S2-2011-28 stacionarinės psichiatrijos II lygio paslaugomis (13 tomas, b.l.3-4).
2011-11-18 Klaipėdos apygardos administracini teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-468-243/2011), matyti, kad panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011-06-07 sprendimas Nr. A1-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011-06-10 sprendimas Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“, įpareigojant Klaipėdos teritorinę ligonių kasą išnagrinėti iš naujo per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 metų ir 1010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis (13 tomas, b.l.49-56).
2012-05-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr. A552-1753/2012),Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas paliktas nepakeistu (13 tomas, b.l.72-80).
Žemesnės instancijos teismas
2012-08-01 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime Nr. A1-4141 „Dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“,A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, nusprendė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009, 2010 metų sutarčių stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis nepapildyti (13 tomas, b.l.103-106).
2012-04-03 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime Nr. A1-1499, A. B., kaip Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, nepapildė Klaipėdos TLK ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-03-01 sutarties Nr. S2-2012-137 2 priedo stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis (13 tomas, b.l.145-146).
2013-08-26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje matyti, kad (administracinė byla Nr. A146-379/2013), įpareigota Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti 2009-02-26 sutartį S2-2009-108, sudarytą su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis, nurodant, kad sutartis šiomis paslaugomis papildyta nuo 2009-12-01; įpareigota Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine sudarytą 2010 metų sutartį antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis; panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011-03-28 sprendimą Nr. A1-1495 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011 metų sutartį“, įpareigojant Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo papildyti 2011 metų sutartį, sudarytą su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis; panaikinta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012-04-03 sprendimo Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalis, kuria atsisakyta papildyti sutartį antrojo lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis, įpareigojant Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2012-03-01 sutartį S2-2012-137/05-12-0008, sudarytą su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis (14 tomas, b.l.1-39).
2012-07-25 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus teisės taikymo poskyrio vedėjo išvadoje Nr. 11P-26, konstatuota, jog Klaipėdos TLK direktorius A. B. dėl savo aplaidumo iki šiol neįvykdęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutarties ir to paties teismo 2011-05-12 sprendimo, taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-24 nutarties, be to priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą 2011-06-07 sprendimą Nr. A1-3056 ir 2011-06-10 sprendimą Nr. A1-3164, kuriais buvo atsisakyta KUL ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, pažeidė teisės aktų nuostatas (15 tomas, b.l.128-133).
2012-07-27 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-110, kuriuo Klaipėdos TLK direktoriui A. B. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (15 tomas, b.l.134-135).
2013-07-30 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-130, kuriuo Klaipėdos TLK direktoriui A. B. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (15 tomas, b.l.164-166).
Šios bylos kaltinimo esmė ta, kad A. B., būdamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi, pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 21-K patvirtintą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės aprašymo 12 punktą, privalėdamas parengti, suderinti, pasirašyti bei vykdyti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, gavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl sutarties Nr. S2-2008-190 papildymo nuo 2007-08-01 stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, netenkino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų, atsisakydamas svarstyti klausimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei šių paslaugų finansavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus mano, jog kaltinamasis A. B. nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis asmuo, fizinis asmuo. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, asmens veiksmų pavojingumas siejamas su padariniais - didele žala. Taigi, nesant padarinių, nebus ir nusikaltimo sudėties.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis numato, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktas numato, kad sutartis dėl kompensuojamųjų paslaugų, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, sudaroma, jeigu šios paslaugos atitinka Aprašo 9 punkte išvardytų programų nuostatas bei VLK patvirtintas prioritetines kryptis ir bent vieną iš toliau nurodomų specialiųjų sąlygų: 1. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau ASPĮ), vadovaudamasi Aprašo 9 punkte nurodytais dokumentais, siūlo tokias kompensuojamąsias paslaugas, kurių TLK veiklos zonos aptarnaujamiems gyventojams trūksta (vartojimo rodiklis, mažesnis nei šalies vidurkis), 2. ASPĮ siūlo kompensuojamąsias paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita ASPĮ; 3. paslaugoms teikti ir (ar) jų plėtrai skiriamos papildomos PSDF biudžeto lėšos.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos dirketorius A. B. 2008-2011 atsisakė papildyti sutartį Nr. S2-2009-108 su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine dėl stacionarių psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2007-09-03 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa savo atsisakymą svarstyti sutarties sudarymą su Klaipėdos universitetine ligonine dėl psichiatrinių paslaugų teikimo grindė sveikatos apsaugos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. V-33, kad siekiant teikti paslaugas, kurių anksčiau įstaiga neteikė, reikalinga Apskrities viršininko arba Sveikatos apsaugos ministerijos išvada, patvirtinanti tokių paslaugų poreikį, investicijų pagrįstumą, veiklos efektyvumą ir kokybę (t. 11 b. l. 13). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. ne kartą kreipėsi tiek į Valstybinę ligonių kasą, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų. Valstybinė ligonių kasa nurodė, kad sudarant sutartį su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine būtų atsižvelgta į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-07-16 raštą Nr. 2-2630-(2.17), kuriuo ši įstaiga neprieštaravo minėtų paslaugų teikimui Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, su sąlyga, kad nebus didinamas bendras ligoninės lovų skaičius bei nebus siekiama papildomų finansinių lėšų iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (t. 11 b. l. 8, b. l. 24). Sveikatos apsaugos ministerija raštuose neprieštaravo dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktų prašymų, tačiau šio klausimo nesvarstė, nes minėta įstaiga nepateikė paraiškos bei svarstymui reikalingos informacijos (t. 11 b. l. 32). Liudytojas A. N. patvirtino, kad 2007 metais, Klaipėdos apskrityje lovų skaičius buvo 1,5 karto didesnis nei Lietuvoje, o sergamumas psichikos ligomis – panašus kaip ir visos Lietuvos, todėl Apskrities viršininko nurodymu, buvo susimažinę 40 lovų (t. t. 17 b. l. 168). Liudytojas V. A. parodė, kad buvo gauta prašymų ne iš vienos įstaigos dėl leidimo atidaryti Psichiatrijos skyrių, tačiau jie tam nepritarė, nes ištekliai buvo riboti. Liudytojas pabrėžė, kad Klaipėdoje tuo metu dalis paslaugų viršijo limitą, todėl dalis paslaugų buvo neapmokėta. Be to, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė vėlesniuose prašymuose jau prašė papildomo finanasavimo šiam skyriui (t. 17 b. l. 169). Liudytojas V. R. taip pat patvirtino, kad 2007 m. buvo didžiulis deficitas specialistų ir to pasekoje parašė raštą, kad neprieštarauja dėl psichiatrijos skyriaus steigimo, tačiau tuos dalykus turi padaryti ligoninė, jei turi savų resursų. Drausti įsteigti tokį skyrių jie neturėjo teisės, nes tai buvo ne jų kompetencijoje (t. 17 b. l. 170). 2008-12-04 raštu V. R., atsakydamas į A. B. paklausimą išaiškino, kad „Klaipėdos apskrityje psichiatrinių lovų steigimas yra nenumatytas, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ketinimas teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas prieštarautų Sveikatos apsaugos ministerijos bei Klaipėdos apskrities strategijos nuostatoms“ ( t. 11 b. l. 40). Remdamasis minėtu raštu A. B. atsisakė svarstyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2009 m. sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (t. 11 b. l. 38). Nors minėtą raštą rengė I. B., tačiau V. R. teigimu, raštai buvo vizuojami bent trijų žmonių (t. 17 b. l. 170). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad pasirašydamas suruoštus raštus jis susipažindavo su visa jam pateikta medžiaga (t. 15 b. l. 9-10). Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, kad Apskrities viršininkas, teikdamas nuomonę dėl VšĮ Klaipėdos univeresitetinės ligoninės prašymo, paprašė I. B. nusišalinti (t. 17 b. l. 194). Todėl, akivaizdu, kad I. B. savarankiškai nesprendė su VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymais susijusių klausimų ir sprendimų įtakoti negalėjo.
Liudytoja I. B. patvirtino, kad atsakant VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei į prašymą papidyti sutartį, buvo užklausta Apskrities viršininko administracija ir buvo gautas Apskrities viršininko raštas, kad sutarties papildymas prieštarautų restruktūrizacijai (t. 17 b. l. 192).
Svarstydamas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą sudaryti 2010 metų sutartį ir ją papildyti stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokant iš PSDF biudžeto lėšų“, A. B. rėmėsi R. G. ir D. L. atlikta išvada, kurioje siūlyta nesvarstyti galimybės papildyti sutartį prašomomis paslaugomis (t. 12 b. l. 63-65). Tokia išvada grįsta A. N. 2010-03-04 raštu, kad nepritariama naujų psichiatrijos stacionarinių lovų steigimui ir stacionaro vietų plėtimui (t. 10 b. l. 136) bei LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstatigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punkto nuostatomis“ taip pat, kad paskirstant PSDF biudžeto lėšas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, 2010 m. nenumatytos lėšos psichiatrijos paslaugų plėtrai (t. 12 b. l. 64). Liudytoja S. G. patvirtino, kad 2009-2011 m. psichiatrijos paslaugų nereikėjo, jų užteko, nes tas paslaugas teikė Respublikinė ir Švėkšnos ligoninės (t. 17 b. l. 162).
Teismas, vertindamas A. B. veiksmus, atsižvelgia į tai, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek Sveikatos apsaugos ministerija žinojo apie VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus. Liudytoja R. V. nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje gavus A. B. paklausimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo, buvo rengtas posėdis (t. 17 b. l. 163-164). Šios liudytojos žodžius patvirtina ir 2012-06-15 LR Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kad A. B. kreipėsi į minėtą ministeriją nuomonės dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionarių „psichiatrija II“ paslaugų teikimo 2009 ir 2010 metais sudarymo (t. 13 b. l. 95). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. paaiškino, kad nors LR Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, reikalauja gauti Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones sudarant sutartis, tačiau ši nuostata neįpareigoja sudaromoje sutartyje turėti dviejų institucijų nuomonę ir niekas to nereikalauja (t. 17 b. l. 165). Tokia aplinkybė patvirtinta ir 2011 m. lapkričio 18 d. Vyriausiojo administracinio teismo sprendime (Administracinė byla Nr. 1-468-243/2011) (t. 13 b. l. 50-51). Be to, šiame sprendime matyti tiek Valstybinės ligonių kasos pozicija, tiek Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonė, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009, 2010 ir 2011 metų sutartys yra teisėtos ir atitinka teisinį reglamentavimą (t. 13 b. l. 50-51). Liudytojas G. V., kuris iki 2013 m. dirbo Valstybinėje ligonių kasoje, patvirtino, kad jam teko dalyvauti keliose diskusijose dėl sutarties papildymo su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine (t. 17 b. l. 193). Liudytojai J. J., V. Ž., S. D. parodė, kad šiuo klausimu Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje vyko posėdis, buvo sudaryta speciali grupė ir posėdyje buvo išreikšta vieninga nuomonė šiuo klausimu. (t. 17 b. l. 145, 163, 196). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. J. nurodė, kad 2012-06-18 A. B. iniciavo susirinkimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymų, kuriame dalyvavo labiausiai susiję su sutarčių sudarymu ir teikiamų paslaugų kontrole darbuotojai ir kiekvienas išsakė savo nuomonę dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis 2009 ir 2010 metams (t. 14 b. l. 178).
Aptarti liudytojų parodymai iš esmės patvirtina A. B. nurodytas įvykio aplinkybes, kad priimdamas sprendimus, susijusius su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, jis atsižvelgė į Valstybinės ligonių kasos nuomonę bei Apskrities viršininko administracijos pateiktus raštus, Sveikatos apsaugos ministro įsakymus dėl restruktūrizavimo ir sutarčių sudarymo su ASPĮ. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B., nors ir remdamasis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytais sutarčių sudarymo kriterijais, sprendimų nepriėmė vienasmeniškai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nėra numatyti didelės žalos nustatymo kriterijai, nes kiekvienu atveju žala vertinama individualiai, tačiau A. B. veiksmai - atsisakydamas tenkinti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus, jis rėmėsi teisės aktais, kuriuos suprato ir taikė netinkamai, kas matyti išnagrinėtose šių ginčo šalių administracinėse bylose, negali būti traktuojami kaip didelės žalos padarymas. Nustačius tokius A. B. veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad jais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams – sumenkintas Valstybinių ligonių kasų ar Klaipėdos teritorinės ligonių kasos autoritetas. Būtent šio objektyvaus požymio nebuvimas yra vienintelis kriterijus leidžiantis atriboti baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą nuo administracinės ar drausminės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tad teismo vertinimu, tokia A. B. veika atitinka tarnybinio nusižengimo požymius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį išteisintinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pareikštas civilinis ieškinys turtinei bei neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 str. str.,
nusprendžia:
A. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.