Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams - Virgilijui Vanagui, Birutei Jurkevičiūtei, advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams – Inesai Byčkovai, Alfredui Bumbliui, Romualdai Gylienei, 2009-10-22 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įstaiga, atitikdama visus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 2007 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-333 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ 2 pastabos reikalavimus, 2007-12-28, 2008-03-03 pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl sutarties papildymo Psichiatrijos II paslaugomis. 2008-04-30 raštu Nr. Al-1449 atsakovė nurodė naujus kriterijus, kuriuos turi atitikti įstaiga, t.y. vadovaujantis SAM 2007-04-27 įsakymo Nr. V-300 ,,Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“ 2.2. punktu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į Planuose nurodytų rodiklių įgyvendinamumą. Mano, kad atsakovė nesilaikydama įstatymo viršijo savo diskrecijos ribas.

2008-04-14 atsakovei buvo pateiktas SAM raštas Nr. 10-(13.14-28)-2136 „Dėl psichiatrijos paslaugų Klaipėdos apskrityje“, kuris pagrindžia, kad psichiatrijos paslaugų teikimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pagerins psichiatrijos paslaugų prieinamumą, padės įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijos nuostatus bei įgyvendinti restruktūrizacijos tikslus. Priimdama 2008-04-30 sprendimą A1-1449 atsakovė neatsižvelgė į šią ministro išvadą ir nepagrįstai priėmė įstatymams prieštaraujantį sprendimą.

2008-11-24 pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovę dėl sutarties sudarymo 2009 metams, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, motyvuojant naujomis aplinkybėmis, išdėstytomis Klaipėdos apskrities viršininko rašte. Pažymi, kad šis raštas prieštarauja visoms minėtoms Klaipėdos apskrities viršininko bei SAM išvadoms, nes šiuo raštu nebepritariama naujų psichiatrijos profilio paslaugų teikimui. Šį raštą, nesilaikant objektyvumo ir nešališkumo principų, paruošė Ilona Bumblienė, t.y. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio žmona.

2009-01-20 gautas Klaipėdos apskrities viršininko pritarimas stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimui Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2009 metais, po kurio kreiptasi į atsakovę ir vėl gautas neigiamas atsakymas.

2009-04-30 Sprendime teigiama, kad atsakovė pati atliko analizę dėl paslaugų poreikio atsakovės veiklos zonoje, tačiau jos pareiškėjai nepateikė ir su ja nesupažindino. Atsakovė įvertinusi minėtą analizę bei tai, kad 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetas paskirstytas, atsisakė sudaryti sutartį. Atkreipia dėmesį, kad Sutarčių sudarymo tvarkos 19 ir 21 punktuose nenumatyta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisė atsisakyti sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis įvertinus paslaugų analizę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 ir 11 straipsniais, SAM kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Šiuo savo sprendimu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 bei 11 straipsnius, kadangi peržengdama savo kompetencijos ribas nustatė ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui. Sprendimas neteisėtas, nes nurodyti visiškai neaiškūs ir neobjektyvūs motyvai, kurių nenumato įstatymas.

Pažymi, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė neprašo papildomų lėšų, o prašoma papildyti sutartį, kad būtų įteisintas paslaugų teikimas ir apmokėjimas, nedidinant galutinės sutartyje numatytos sumos. Afektinių sutrikimų skyrius įkurtas nedidinant bendro ligoninės lovų skaičiaus - perprofiliuojant esamas stacionarines paslaugas. Sutartyse tarp gydymo įstaigų ir atsakovės susitariama bendra metine suma, kurią atsakovė įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau nesitariama dėl paslaugų kiekio. Atsakovė turi teisę kiekvieną mėnesį, kiekvienai gydymo įstaigai perskaičiuoti stacionarinių paslaugų apmokėjimo koeficientą. Koeficientas suteikia galimybę apmokėti visas suteiktas paslaugas, neviršijant vieno mėnesio gydymo įstaigos biudžeto, numatyto sutartyje, tačiau mažesnėmis, nei numatyta SAM ministro, bazinėmis kainomis. Todėl atsisakymą papildyti sutartį, nes gali būti viršijamas 2009 metų patvirtintas biudžetas, yra klaidinantis ir nepagrįstas.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tiriami ir gydomi pacientai, kuriuos vienu metu vargina keli susirgimai. Dėl šios priežasties yra problematiškas psichinėmis ligomis sergančių pacientų gretutinių ligų ištyrimas ir gydymas. Atsakovė, neteisėtai ribodama licencijuotų paslaugų teikimą, pažeidžia pagrindines pacientų teises, taip pat trukdo suteikti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.

Neseniai priimtas apskrities viršininko sprendimas dėl Klaipėdos psichiatrijos ligoninės prijungimo prie Klaipėdos apskrities ligoninės. Nepapildydama sutarties su pareiškėja, atsakovė suteikia konkurencinį pranašumą vienai įstaigai – Klaipėdos apskrities ligoninei, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį bei pacientų interesus – teisę rinktis paslaugų tiekėją. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovė ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys yra tik priemonė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšoms paskirstyti, todėl atsakovė negali naudotis sutarties laisvės principu, o turi įstatymo numatytas pareigas ir apribojimus sutarčių sudarymo bei vykdymo procese. Teritorinė ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas sveikatos draudimo srityje, privalo tikslai laikytis įstatymo reikalavimų ir procedūrų, o ne kurti ir savo praktika formuoti procedūras ir reikalavimus, numatytus įstatymuose.

Tvarkos 22 punkte nustatyta, kad įstaigos, vaistinės, pageidaujančios ateinantiems metams sudaryti sutartį (šiuo atveju sudaryti ir papildyti) su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, prašymus pateikia ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Vadovaujantis nustatyta tvarka, pareiškėja 2008 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovei prašymą Nr. 9-5207 dėl sutarties sudarymo 2009 metams. Išnagrinėjus pateiktą prašymą, vadovaujantis Tvarkos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. A1-4652, kurio pareiškėja neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

2009 m. balandžio 1 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę raštu Nr. 9-1772 prašydama papildyti 2009 metų sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo. Su prašymu pareiškėja pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr. 2-971-(2.17) „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo“, kuriuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikia nuomonę dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 metais rengtais raštais, sutinkamai su Klaipėdos miesto savivaldybės mero nuomone, pateikta 2008 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (4.78)-R2-2319 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo“, mano, kad „Tikslinga stacionarines psichiatrijos paslaugas suaugusiems apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, pasirašant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis“(cituojama), pateikė išvadą dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo poreikio, investicijų pagrįstumo, veiklos efektyvumo ir kokybės, tačiau pagal savo kompetenciją nepagrindė išvados objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kaip tai reglamentuojama Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ 2 pastaboje.

Pažymi, kad aukščiau minėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštai prieštarauja tos pačios įstaigos 2008 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 2-3990-(2.17) dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo pateiktiems duomenims. Šiame rašte Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė išvadą, kad šiuo metu psichiatrijos lovų Klaipėdos apskrityje yra per daug, psichiatrijos stacionarinės paslaugos užtikrinamos, paslaugos prieinamos, poreikis pilnai patenkinamas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštuose teigiama, kad psichiatrijos paslaugų poreikis gyventojams yra didelis, jų teikimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ekonomiškai pagrįstas, psichiatrijos (afektinių sutrikimų) skyriaus veikla efektyvi, paslaugos kokybiškos. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka valstybinė medicininio audito inspekcija, todėl paslaugų kokybę pagal kompetenciją turi teisę vertinti Valstybinė medicininio audito inspekcija.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirminę sveikatos priežiūrą organizuoja ir vykdo valstybės deleguotą funkciją - organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą - Savivaldybės administracijos direktorius, o ne savivaldybės meras.

Informuoja, kad psichiatrijos profilio paslaugos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo įsteigtos neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“ nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. V-799 patvirtintos Sergamumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007 - 2013 m. programos numatomos psichikos sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo kryptis bei kitus teisės aktus.

Atsakovė, vertindama pareiškėjos 2009 m. balandžio 1 d. prašymą, prie jo pridedamus dokumentus ir priimdama Sprendimą, vadovavosi Tvarkos 24 punkte nustatyta tvarka. Tvarkos 24 punkte nustatyta, kad esant galimybei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos įstaigų ir vaistinių prašymus dėl Sutarčių sudarymo priima ir svarsto, nepaisant Tvarkos 22 punkte nustatyto termino (t.y. prašymus pateikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.), esant asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui. Taigi, prašymas papildyti sutartį, vadovaujantis nustatyta Tvarka, gauti po gruodžio 15 d. gali būti svarstomi, vertinami, o sutartys sudaromos ar papildomos tik esant asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui.

Išanalizavus atsakovės įskaitoje esančių draudžiamųjų poreikį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų, jų tenkinimą ir išlaidas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui pateikta išvada, kad netikslinga papildyti aukščiau minėtą sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnis numato sveikatinimo veiklos planavimą. Pagal šio straipsnio 2 punkto nuostatas Lietuvos sveikatos programos uždaviniams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, kitos vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldybės organizuoja valstybės, apskričių (regionų) ir savivaldybių sveikatos programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“, buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planas (toliau – ir Planas). Įgyvendinant šį Planą buvo vykdomos Klaipėdos regiono taryboje suderintos, Plane numatytos ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos priemonės, apimančios ir psichiatrijos paslaugų restruktūrizavimą. Plano 2.2 punktu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į Planuose nustatytų rodiklių įgyvendinamumą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, rengiant Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planą, atsižvelgė į psichiatrijos pagalbos analizę Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į per didelius, lyginant su vidurkiu Lietuvoje, lovų skaičiaus rodiklius, restruktūrizacijos plane 2007 m. buvo numatyta Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje lovų skaičių sumažinti 15 lovų, 2008 m. – 20 lovų. Siekiant racionaliai ir efektyviai panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo resursus jau 2006 metais Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje lovų skaičius buvo sumažintas 40 lovų.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strategiją psichiatrijos srityje, į VLK rekomendacijas, sudarant sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaujantis nustatytais vertinimo kriterijais ir siekiant ambulatorinių paslaugų apimties padidėjimo, stacionarinių paslaugų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse apimties sumažėjimo, bei atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti PSDF biudžete nėra numatyta, vadovaujantis Tvarkos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, priimtas skundžiamas Sprendimas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė Sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 bei 11 straipsnių nuostatas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja SAM teises įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad SAM kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - ir LNSS) įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimai; Atsakovė, neperžengdama kompetencijos ir nepažeisdama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nenustatė maksimalių reikalavimų paslaugų teikimui, bet siekdama efektyviai ir racionaliai administruoti VLK perduotą PSDF biudžeto dalį bei garantuodama privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 patvirtintą Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planą ir užtikrina SAM, Valstybinės ligonių kasos nustatytus įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikius.

2008 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje vyko posėdis, kuriame dalyvavo SAM, Valstybinės ir Teritorinių ligonių kasų atstovai bei pareiškėjo atstovas gydytojas V.Janušonis. Vienas iš svarstytų klausimų buvo psichiatrijos paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo iš PSDF biudžeto Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Posėdžio metu išanalizavus situaciją nustatyta, kad psichiatrijos paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto Klaipėdos apskrityje poreikis tenkinamas, papildomus psichiatrijos skyrius, kurių finansavimui papildomų lėšų nėra, steigti netikslinga.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovės argumentas, jog PSDF biudžetas 2009 metams jau paskirstytas, kad papildomų lėšų nenumatyta, visiškai neturi jokios įtakos dėl sutarties papildymo, nes atsakovė priimdama Sprendimą vadovavosi nustatyta tvarka, o tai kad dėl sutarties papildymo stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimu iš PSDF biudžeto lėšų, pareiškėja neprašo papildomų lėšų, t.y. prašo papildyti sutartį dėl minimų paslaugų apmokėjimo nedidinant galutinės sutartyje numatytos sumos, atsakovei kelia pagrįstas abejones dėl tinkamo ir teisėto PSDF biudžeto lėšų, skirtų pareiškėjai, valdymo ir naudojimo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad afektinių sutrikimų skyrius įkurtas nedidinant bendro lovų skaičiaus, perprofiliuojant esamas stacionarines paslaugas, kad sutartyse tarp gydymo įstaigų ir atsakovės susitariama bendra metinė suma, kurią atsakovė įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau nesitariama dėl paslaugų kiekio. Pareiškėja 2008 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl sutarties sudarymo 2009 metams nurodo, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktų paslaugų apimtys planuojamos ne mažesnės, negu 2008 metais. Tai, kad pareiškėja 2009 metais planuoja suteikti paslaugų ne mažiau nei 2008 metais, 2009 metams sutartinė metinė suma skirta taip pat ne didesnė, nei buvo skirta 2008 metais, o pareiškėja teigia turinti galimybę metinės sutartinės sumos (2009 metų) ribose teikti ir stacionarines psichiatrijos paslaugas. Mano, kad šioje situacijoje pirmiausia gali nukentėti apdraustieji, kuriems teikiamų stacionarinių psichiatrijos paslaugų sąskaita būtų neužtikrinta kita asmens sveikatos priežiūra, arba kyla pagrįstų abejonių, ar pagrįstai pareiškėjai yra skiriama būtent tokia metinė sutartinė suma, o pareiškėja bet kokiomis priemonėmis siekia ją panaudoti.

Nurodo, kad teismų praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3383-561/2008), išanalizuotos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, kitų įstatymų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatos, taip pat Paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašas, ir padarytos išvados, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti yra skiriami riboti PSDF biudžeto ištekliai, paslaugų kiekis yra pagrįstai ribojamas, nustatant konkrečią lėšų sumą sutartyse, sudarytose su tokias paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Tai sąlygoja šių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas specifika.

Mano, kad pareiškėjos teiginys, jog atsakovė Sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes, nepapildydama sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine, suteikia konkurencinį pranašumą vienai įstaigai, nepagrįstas. Atsakovė, vykdydama priskirtas funkcijas stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo srityje, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta „Psichikos sveikatos strategija“, kuria numatyta skatinti naujų paslaugų plėtrą siekiant ne stacionaruose gydyti specifinius plačiai paplitusius vidutinio sunkumo ir sunkius psichikos sutrikimus, teikti krizių intervencijos paslaugas ir kitas aktyvaus nestacionarinio gydymo ir reabilitacijos paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. V-799 patvirtintos Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007 - 2013 m. programa, kurioje numatomos psichikos sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo kryptys. Nuostatų papildomai steigti naujus psichiatrijos skyrius nėra. Tolesnis psichiatrijos paslaugų redukavimas vykdomas atsižvelgiant į programos įgyvendinimo eigą. Minėtoje programoje numatytas šių centrų Klaipėdos apskrityje išdėstymas: Klaipėdos apskrityje - 2. Vykdant šią programą šiuo metu atsakovės veiklos zonoje šių paslaugų teikimą užtikrina 2 paslaugų teikėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos psichikos sveikatos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (žr. Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1572) nuostatą - integruoti psichiatrijos stacionarines paslaugas į bendrojo profilio ligoninę, suderinus su Klaipėdos regiono plėtros taryba bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, buvo pakoreguotas Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planas ir 2008 m. Klaipėdos psichiatrijos ligoninė prijungta prie Klaipėdos apskrities ligoninės, įkuriant Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialą.

Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-410 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų restruktūrizavimo programoms 2007 - 2008 m. finansuoti skyrimo, naudojimo apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybių gydytojams buvo rekomenduota pateikti teritorinėms ligonių kasoms asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjas yra savivaldybių tarybos, paslaugų restruktūrizavimo programas 2007 - 2008 metams. Klaipėdos miesto savivaldybė nenumatė psichiatrijos skyriaus steigimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (Klaipėdos miesto savivaldybė yra Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėja). Psichiatrijos skyriaus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje steigimas taip pat nebuvo numatytas ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 - 2013 metų strateginiame veiklos plane.

Pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl skundžiamo Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms netinkamas, kadangi nesilaikoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis nustatytos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos.

2. Dėl atsakovės įpareigojimo papildyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Pareiškėjos skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovę papildyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, yra netinkamas ir nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas, sutartis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sudaro bei papildo teritorinės ligonių kasos, išnagrinėjusios pareiškėjo prašymą ir laikydamosi nustatytos tvarkos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija, todėl neturi teisės ir negali šioje byloje išnagrinėti Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymo (2009-04-01 Nr. 9-1772 Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo 2009 metais) ir dėl to negali įpareigoti atsakovės papildyti sutartį su pareiškėja.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 3 punktas).

Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (žr. Valstybės žinios, 1999, Nr. 60-1945);

- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 55-1287);

- Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 66-1572);

- Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (žr. Valstybės žinios, 1994, Nr. 63-1231);

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (žr. Valstybės žinios, 2003, Nr. 48-2122);

- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ (žr. Valstybės žinios, 2008, Nr. 59-2244);

- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (žr. Valstybės žinios, 2008, Nr. 59-2244);

- Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2000 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 4/4 „Dėl sutarčių sudarymo tvarkos“ (žr. Valstybės žinios, 2000, Nr. 54-1601);

- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtinta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sutarčių su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, vaistinėmis sudarymo ir vykdymo tvarka (toliau – ir Tvarka);

- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Prielaidas įgyvendinti šią Konstitucijos nuostatą sudaro Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai privalomi viešojo administravimo subjektams įgyvendinant jiems priskirtas funkcijas. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas teritorinių ligonių kasų statusas bei apibrėžtos šios institucijos funkcijos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 33 ir 34 straipsnių nuostatas, teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas. Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais, kitais teisės aktais, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymais ir Nuostatais (Nuostatų 4 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Sutartys vertintinos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339/2008).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš santykių, atsiradusių Klaipėdos teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą. Pareiškėja iš esmės siekia papildyti 2009-02-26 sutartį Nr. S2-2009-108 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“ (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp pareiškėjos ir atsakovės (b.l. 85-104). Sutartis turi ypatingą reikšmę – ji yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių minėto tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles. Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai. Taigi sudarant šias sutartis yra taikomi viešojo administravimo principai, todėl teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai sprendžiant ginčą vertinami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis (...). Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (...). 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (...), vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones“.

Kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartys, išsako nuomonę dėl šių sutarčių sąlygų, prižiūri teritorinės ligonių kasos Stebėtojų taryba (Nuostatų 22.2. punktas), kuri turi teisę ir nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos, ekonominio - finansinio bei medicininio audito duomenis (Nuostatų 23 punktas). Teritorinės ligonių kasos atsakingos už teisingą ir teisėtą lėšų, gaunamų iš Valstybinės ligonių kasos, naudojimą. Jos kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytuosius reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (Taisyklių 22 punktas). Iš minėtų teisės nuostatų darytina išvada, kad jose įtvirtinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes: pirma - sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, antra – susijusi su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo.

Bylos medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė turi galiojančią sveikatos priežiūros licenziją, kuri suteikia teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti paslaugas, o nuo 2007-07-31 ji įgijo licenciją teikti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (b.l. 12-14).

Pareiškėja 2007-07-16 gavo Klaipėdos apskrities administracijos viršininko pritarimą šių paslaugų teikimui (b.l. 15), 2007-08-07 pateikė atsakovei prašymą Nr. 9-4391 „Dėl sutarties papildymo“ (b.l. 11). 2007-09-03 raštu Nr. Al-2306 atsakovė atsisakė svarstyti sutarties papildymo klausimą, argumentuodama tuo, kad vadovaujantis 2007-05-03 Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. V-333, sveikatos priežiūros įstaigai ketinant teikti naujas paslaugas ir pageidaujant sudaryti sutartį su ligonių kasa, ligonių kasa svarsto šį klausimą tik turint apskrities viršininko administracijos arba Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą, patvirtinančią konkrečių paslaugų, kurias ketina teikti įstaiga, poreikį investicijų pagrįstumą, veiklos efektyvumą ir kokybę (b.l. 16). Šis atsakovės sprendimas prieštaravo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymui, atsakovės sutarčių su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis ligoninėmis, vaistinėmis sudarymo ir vykdymo tvarkai, nes nepagrįstai išplėsta atsakovės kompetencija, kai nustatomi įstatyme nenurodyti reikalavimai.

Pareiškėja 2007-12-28, 2008-03-03 pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl sutarties papildymo Psichiatrijos II paslaugomis (b.l. 19, 20). Atsakovei buvo pateiktas SAM raštas Nr. 10-(13.14-28)-2136 „Dėl psichiatrijos paslaugų Klaipėdos apskrityje“, kuris pagrindžia, kad psichiatrijos paslaugų teikimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pagerins psichiatrijos paslaugų prieinamumą, padės įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijos nuostatus bei įgyvendinti restruktūrizacijos tikslus (b.l. 23).

2008-04-30 raštu Nr. Al-1449 atsakovė nurodė naujus kriterijus, kuriuos turi atitikti įstaiga t.y. vadovaujantis SAM 2007-04-27 įsakymo Nr. V-300 ,,Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“ 2.2. punktu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į Planuose nurodytų rodiklių įgyvendinamumą (b.l. 20).

Vadovaujantis Lietuvos psichikos sveikatos strategija, kaip tik akcentuojamas būtinumas psichiatrijos stacionarines paslaugas integruoti į bendro profilio ligonines, o tai ir yra daroma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai, kad šis kriterijus neatitinka aukščiau minėtų įstatymų bei nebuvo nurodytas pirmajame atsakovės atsisakyme papildyti sutartį, rodo, kad atsakovė nesilaikydama įstatymo viršijo savo diskrecijos ribas.

2008-11-24 pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovę dėl sutarties sudarymo 2009 metams, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, motyvuojant naujomis aplinkybėmis, išdėstytomis Klaipėdos apskrities viršininko rašte (b.l. 260. Pažymėtina, kad šis raštas prieštarauja visoms minėtoms Klaipėdos apskrities viršininko bei Sveikatos apsaugos ministerijos išvadoms, nes šiuo raštu nebepritariama naujų psichiatrijos profilio paslaugų teikimui. Šį raštą paruošė Ilona Bumblienė, t.y. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio žmona (tai teismo posėdžio metu pripažino atsakovės atstovas Alfridas Bumblys).

Pareiškėja, gavusi 2009-01-20 Klaipėdos apskrities viršininko pritarimą stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimui Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2009 metais, 2009-01-22 kreipėsi į atsakovę ir vėl jai pateiktas neigiamas atsakymas (b.l. 24).

2009-04-30 Sprendime teigiama, kad atsakovė pati atliko analizę dėl paslaugų poreikio atsakovės veiklos zonoje, tačiau jos pareiškėjai nepateikė ir su ja nesupažindino. Atsakovė įvertinusi minėtą analizę bei tai, kad 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetas paskirstytas, atsisakė sudaryti sutartį. Atkreipia dėmesį, kad Sutarčių sudarymo tvarkos 19 ir 21 punktuose nenumatyta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisė atsisakyti sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis įvertinus paslaugų analizę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 ir 11 straipsniais, SAM kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Šiuo savo sprendimu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 bei 11 straipsnius, kadangi peržengdama savo kompetencijos ribas nustatė ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui. Sprendimas neteisėtas, kadangi atsisakant sudaryti sutartį nesivadovaujama įstatymais, nurodyti visiškai neaiškūs ir neobjektyvūs motyvai, kurių nenumato įstatymas.

Atsakovės argumentas, kad biudžetas 2009 metams jau paskirstytas ir, kad papildomų lėšų nėra numatyta, visiškai neturi jokios įtakos dėl sutarties papildymo, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė neprašo papildomų lėšų, o prašoma papildyti sutartį, kad būtų įteisintas paslaugų teikimas ir apmokėjimas, nedidinant galutinės sutartyje numatytos sumos. Afektinių sutrikimų skyrius įkurtas nedidinant bendro ligoninės lovų skaičiaus - perprofiliuojant esamas stacionarines paslaugas. Sutartyse tarp gydymo įstaigų ir atsakovės susitariama bendra metine suma, kurią atsakovė įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau nesitariama dėl paslaugų kiekio. Atsakovė turi teisę kiekvieną mėnesį, kiekvienai gydymo įstaigai perskaičiuoti stacionarinių paslaugų apmokėjimo koeficientą. Koeficientas suteikia galimybę apmokėti visas suteiktas paslaugas, neviršijant vieno mėnesio gydymo įstaigos biudžeto, numatyto sutartyje, tačiau mažesnėmis, nei numatyta SAM ministro, bazinėmis kainomis. Todėl atsisakymas papildyti sutartį, kadangi gali būti viršijamas 2009 metų patvirtintas biudžetas, yra klaidinantis ir nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tiriami ir gydomi pacientai, kuriuos vienu metu vargina keli susirgimai. Dėl šios priežasties yra problematiškas psichinėmis ligomis sergančių pacientų gretutinių ligų ištyrimas ir gydymas. Atsakovė, neteisėtai ribodama licencijuotų paslaugų teikimą, pažeidžia pagrindines pacientų teises, taip pat trukdo suteikti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.

priimtas apskrities viršininko sprendimas dėl Klaipėdos psichiatrijos ligoninės prijungimo prie Klaipėdos apskrities ligoninės. Nepapildydama sutarties su pareiškėja, atsakovė suteikia konkurencinį pranašumą vienai įstaigai – Klaipėdos apskrities ligoninei, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį bei pacientų interesus – teisę rinktis paslaugų tiekėją. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

atsakovė ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys yra tik priemonė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšoms paskirstyti, todėl atsakovė negali naudotis sutarties laisvės principu, o turi įstatymo numatytas pareigas ir apribojimus sutarčių sudarymo bei vykdymo procese. Teritorinė ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas sveikatos draudimo srityje, privalo tikslai laikytis įstatymo reikalavimų ir procedūrų, o ne kurti ir savo praktika formuoti procedūras ir reikalavimus, kurie nėra numatyti įstatymuose.

atsakovė privalo tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teritorinių ligonių kasų sudaromų sutarčių su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Konstatatuojama, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas, atsakovė įpareigotina papildyti Sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 str. 2 p., 89 str 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio 2009-04-30 sprendimą Nr. A1-1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“.

Įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą papildyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.