- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-791-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12544-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijos „Taika“
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės butų savininkų bendrijos „Taika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21632-1043/2018 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Taika“ dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo A. L. ir atsakovės butų savininkų bendrijos „Taika“ 2018 m. spalio 1 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2018 m. balandžio 25 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 4 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 700 Eur atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovo prašymu nesutinka. Atsiliepime teigiama, jog trečiajam asmeniui G. K., šiuo metu esančiam atsakovės pirmininku, nebuvo žinoma apie teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymą. Taikos sutartį pasirašė galimai savavališkai bendrijos pirmininkės pareigas ėjusi G. J. J.. Prie atsiliepimo pridedamas mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo data, anot G. K., sutampa su patikslinto ieškinio pateikimo teismui data, kas teikia pagrindą spręsti, jog 700 Eur suma ieškovui jau yra sumokėta. Atsiliepime nurodoma, jog teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, lėšų išieškojimas turi būti nukreiptas į atsakingą asmenį, kuris pasirašė taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto, kuriuo atsakovė sutiko atlyginti ieškovui 700 Eur bylos vedimo bei atstovavimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 8 d. taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 700 Eur bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas, tačiau atsakovė taikos sutarties nevykdė.
6. Teismas atsakovės argumentą, kad taikos sutartį pasirašė galimai savavališkai bendrijos pirmininko pareigas ėjusi G. J. J., atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad atsakovės pirmininko pareigas nuo 2001 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. ėjo G. J. J., kuri taikos sutarties pasirašymo metu buvo tinkama juridinio asmens atstovė atstovauti teisme ir galėjo sudaryti taikos sutartį bendrijos vardu (CK 2.81 str. 1 d., CPK 55 str.).
7. Teismas sprendė, jog prie atsakovės atsiliepimo pridėtu mokėjimo nurodymu buvo įvykdytos atsakovės prievolės, kurias atsakovė prisiėmė civilinėje byloje Nr. 2-14189-1052/2018 patvirtinta taikos sutartimi, o ne sumokėtos 700 Eur bylos vedimo išlaidos pagal taikos sutartį, kadangi pateikto mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodyta „C.B.NR.2-14189-1052/2018, 2018.06.08 KAUNO APYLINKĖS KAUNO RŪMŲ NUTARTIS“.
8. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties įvykdymą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdo nurodytų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir yra pagrindas ieškovui išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovės neįvykdytos taikos sutarties 4 punkto (CPK 646 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo arba skundžiamą nutartį pakeisti ir nukreipti išieškojimą iš asmeniškai atsakingo taikos sutartį pasirašiusio asmens - G. J. J. . Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nevertino, kad taikos sutarties sąlyga - sutikimas atlyginti ieškovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms, draudžiančioms bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu statyta bendrijos įstatuose. Iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė;
1.2. Įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į atsakovės pirmininko pareigas ėjusią G. J. J., kurią teismas pripažino tinkamu atsakovės atstovu;
1.3. Atsakovės nariams nebuvo žinoma apie G. J. J. sudarinėjamas taikos sutartis su ieškovu. Iš buvusios atsakovės pirmininkės iki šiol nepavyksta atgauti jokių finansinių ir\ar juridinių dokumentų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti galioti ir atskirąjį skundą atmesti, prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ir paskirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, įpareigojant šią sumą sumokėti teismo parinktų vaikų namų naudai. Atsiliepime atskirsdama į skundo argumentus nurodė tokius motyvus:
2.1. Atsakovė teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo neskundė ir sutiko su taikos sutarties sąlygomis;
2.2. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą;
2.3. Atsakovės nurodytos įstatymo normos netaikytinos, kadangi ginčas kilo ne dėl bendrijos lėšų panaudojimo sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių, o dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei nevykdant priimto teismo sprendimo. Tokiu atveju sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja CPK, o ne Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas;
2.4. Dabartinis atsakovės pirmininkas G. K. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu byloje, todėl jam turėjo būti žinoma apie sudarytą taikos sutartį, todėl naujojo pirmininko atskirojo skundo dėl vykdomojo rašto išdavimo teikimas yra nepagarba ne tik proceso dalyviams, tačiau ir teismui ir tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Jei nėra šalių prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, teismas išduoda vykdomuosius raštus atsakovo atžvilgiu, remdamasis šalių susitarimo turiniu, nurodytu taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu atsakovė sutiko atlyginti ieškovui 700 Eur bylos vedimo bei atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nustatęs, kad atsakovė neįvykdė taikos sutarties 4 punkto įsipareigojimo ir ieškovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų nesumokėjo.
16. Atskirajame skunde atsakovės butų savininkų bendrijos „Taika“ nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžiamas taikos sutarties 4 punkto sąlygos prieštaravimu Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos draudžia bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvykdyti taikos sutarties 4 punkto ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovui dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nustatyto draudimo. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovui turėjo sumokėti apeliantei tuo metu vadovavusi pirmininkė G. J. J. atsižvelgiant į Įstatymo 14 straipsnio 8 dalies normas.
17. Šalys gali bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi, kurią CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nutartimi patvirtina teismas. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama taikos sutarties 4 punkto sąlygos prieštaravimas nurodytoms Įstatymo normoms, privalėjo įvertinti Kauno apylinkės teismas priimdamas 2018 m. spalio 8 d. nutartį dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo.
18. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė aplinkybes, jog taikos sutarties 4 punkto sąlygos prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio 8 dalies nuostatoms nurodė tik atskirajame skunde ir jomis apeliantė negrindė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodyta įstatymo nuostata taip pat taikytina nagrinėjant atskiruosius skundus, kadangi pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atskirojo, kaip ir apeliacinio, skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama, vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti apeliantės nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu spręsti dėl vykdomojo rašto neišdavimo ieškovui. Apeliacinės instancijos teisme minėtos aplinkybės nevertintinos dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo.
19. Atskirajame skunde keliamas reikalavimas nukreipti išieškojimą iš asmeniškai atsakingo taikos sutartį pasirašiusio asmens buvusios atsakovės pirmininkės G. J. J. . Atsakovė minėto reikalavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė. Remiantis CPK nuostatomis, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.). Be to, reikalavimo, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidas atlygintų ne atsakovė, o jos buvusi pirmininkė, patenkinimas sąlygotų taikos sutarties 4 punkto sąlygos pakeitimą. CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos draudžia teismui keisti taikos sutarties sąlygas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutarties nevykdymo atveju.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantei kreiptis į šalių taikos sutartį patvirtinusį teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017) ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo sustabdymo vykdymo procese pagal ieškovui išduotą vykdomąjį raštą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
21. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
22. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 150 Eur advokato pagalbos išlaidoms rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti. Ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais 2019 m. kovo 21 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1021310, teisinių paslaugų sutartimi ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21 (3) (b. l. 81-83). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, (toliau – Rekomendacijų) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirąjį skundą dydžio 374,28 Eur (0,4x935,70), kur 935,70 Eur yra užpraėjusio ketvirčio (2018 m. trečio ketvirčio) vidutinis darbo užmokestis (bruto). Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
23. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą įgyvendindama savo procesines teises (CPK 42 str.). Atsakovės atskirojo skundo netenkinimas taip pat savaime nesudaro prielaidų teigti, jog atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Atsižvelgiant į tai ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą netenkinamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės butų savininkų bendrijos „Taika“ (j. a. k. 135392850) ieškovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.