- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-119-1103/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03822-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Žilvinas Brazaitis
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui E. J., advokatui Žilvinui Brazaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovui R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo iš atsakovo R. R. tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 452 Eur materialinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir prašo priteisti iš atsakovo R. R. 451,99 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Žilvinas Brazaitis nurodė, kad 2022 m. gegužės 8 d. atsakovas buvo išsiųstas į darbo komandiruotę dirbti statybų objekte Švedijoje, komandiruotė turėjo trukti iki 2022 m. birželio 4 d. Atsakovui ir kitiems trims darbuotojams ieškovė išnuomojo didelę vilą, kurioje kiekvienas iš jų turėjo savo atskirą kambarį, o dar kitiems dviem darbuotojams išnuomojo kitus mažesnius apartamentus, kuriuose kiekvienas taip pat gyveno atskirame kambaryje. Būdamas komandiruotėje, atsakovas pradėjo iš ieškovės direktoriaus reikalauti pinigų, atvirai jam grasinti, kelti sumaištį ir konfliktines situacijas su kitais ieškovės darbuotojais darbo vietoje, prieš juos menkinti direktoriaus asmenį ir pačios ieškovės kaip darbdavio dalykinę reputaciją. Kiti drauge su atsakovu tame pačiame objekte dirbę komandiruoti ieškovės darbuotojai, dėl jiems aiškiai trukdančio atsakovo kaltės nebegalėdami dirbti įprastomis normaliomis sąlygomis, ėmė skųstis tokiais neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 24 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrąsias darbuotojų pareigas, o taip pat ir ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 87.2 p., 87.11 p., 87.14 p., 87. 15 p., 88.2 p., 88.12 p. bei 88.13 p. Tokiu būdu atsakovas įvykdė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. 2022 m. gegužės 19 d. įsakymu ieškovė pastarąjį tik įspėjo ir, atsižvelgdama į prieš tai aprašytus atsakovo teisės pažeidimus bei atsakovo bendradarbių skundus, atsakovo komandiruotę dėl šio kaltės nutraukė ir grįžus į Lietuvą pareikalavo atvykti pasiaiškinti. Skubiam atsakovo grįžimui į Lietuvą ieškovė nupirko lėktuvo bilietus, ko visiškai nebūtų reikėję, jei atsakovo komandiruotė būtų trukusi normaliai, iki planuotos jos pabaigos, ir atsakovas būtų grįžęs keltu su kitais trimis ieškovės darbuotojais, ieškovei dėl to patiriant kelis kartus mažiau išlaidų. Ieškovė buvo priversta nutraukti atsakovo darbo komandiruotę anksčiau numatytos jos pabaigos, nors atsakovo darbo jėga įrenginėjamame objekte Švedijoje ieškovei buvo reikalinga. Atsakovas sąmoningai, piktybiškai pažeisdamas teisę, žalą ieškovei padarė tyčia, aiškiai suvokdamas savo niekaip nepaaiškinamų neteisėtų veiksmų pasekmes. Todėl, vadovaudamasi DK 24, 152 straipsniais bei 154 straipsnio 1 punktu, ieškovė iš aiškiai nesąžiningo atsakovo reikalauja visiško žalos – patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo.
4. Taip pat nurodė, kad atsakovui ir kitiems trims komandiruotiems ieškovės darbuotojams (S. B., L. Ž. ir A. G.) gyvenimui mėnesio trukmės komandiruotės Švedijoje metu (28 dienoms) buvo išnuomota erdvi aukštų standartų gyvenamoji vila, kad visi darbuotojai, kiekvienas gyvendamas atskirame kambaryje, jaustųsi komfortiškai. 3 439,60 Eur nuomos kaina už vilą buvo sumokėta už visą mėnesį (28 dienas) iš anksto, iki pat numatomos darbų pabaigos; atitinkamai vienos paros nuoma vienam darbuotojui kainavo 3 439,60/28/4 = 30,71 Eur. Atsakovui dėl jo kaltės neišbuvus komandiruotėje net 16 dienų, jo kambarys liko tuščias, taigi už jo nuomą ieškovė permokėjo mažiausiai 30,71 Eur x 16 dienų = 491,36 Eur. Ši permokėta suma ne šiaip sau nurodyta kaip mažiausia: tam, kad, kaip minėta, darbuotojai jaustųsi patogiai, dar kitiems dviem komandiruotiems darbuotojams (E. N. ir E. G.) tam pačiam komandiruotės laikotarpiui papildomai buvo išnuomoti kiti mažesni apartamentai už 1 192,46 Eur, kuriuose abu taip pat gyveno atskiruose kambariuose; jei ieškovė iš pat pradžių būtų komandiravusi tik penkis darbuotojus, o ne šešis, savaime suprantama, jų apgyvendinimui ji būtų išnuomojusi tik minėtą didesniąją vilą, o mažesniųjų apartamentų nebūtų reikėję nuomoti. Skubiam atsakovo sugrąžinimui iš Švedijos į Lietuvą ieškovė nupirko šiam lėktuvo bilietą už 383,23 Eur. Jei atsakovas į Lietuvą būtų grįžęs normaliai, įprastai, išbuvęs visą komandiruotės laikotarpį iki jos pabaigos, jis būtų keliavęs keltu drauge su kitais trimis ieškovės darbuotojais, kas ieškovei kainavo 267 Eur. Tokiu atveju jokių papildomų išlaidų ieškovė patyrusi nebūtų, kadangi kelto kajutė, kurioje į Lietuvą po komandiruotės pabaigos grįžo kiti trys ieškovės darbuotojai, buvo keturvietė, taigi joje keliaujant dar ir atsakovui, ieškovei primokėti nebūtų reikėję nieko. Todėl ieškovė laiko, jog visa lėktuvo bilieto kaina, jos priverstinai sumokėta atsakovo grąžinimui į Lietuvą, dėl pastarojo kaltės nutrūkus komandiruotei anksčiau jos pabaigos, yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Be to, atsakovas, gavęs atitinkamą ieškovės įsakymą, be jokių priežasčių 2022 m. gegužės 24 d. neatvyko į darbo vietą Klaipėdoje ir tokiais neteisėtais savo veiksmais ieškovei padarė papildomos žalos – į atsakovo darbo vietą ieškovei teko ieškoti kito darbuotojo, dėl to pasunkėjo ir sulėtėjo vykdomas projektas (duomenys neskelbtini) objekte. Šiuo atveju ieškovė reikalauja atsakovo atlyginti bent minimalią jos dalį, t. y. pačiam susimokėti 29,40 Eur už autobuso bilietą, kurį ieškovė nupirko atsakovui. Bendra atsakovo ieškovei padaryta žalos suma apskaičiuojama sudedant minėtas tris pinigų sumas – 491,36 Eur, 383,23 Eur ir 29,40 Eur. Tokiu būdu visos atsakovo ieškovei padarytos atlygintinos žalos dydis yra 903,99 Eur.
5. Nesutinka su DGK sprendimu, kadangi nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas per pusę. Ieškovė išsyk neatleido atsakovo iš darbo todėl, kad žmogiškai suteikė pastarajam progą pasitaisyti, perkeldama jį dirbti į kitą objektą, atsakovui nepažįstamą kolektyvą, kur tikėtina, atsakovas jau nebebūtų konfliktavęs. Nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio tai neįtakojo niekaip: likęs dirbti ieškovėje, visą padarytą žalą atsakovas jai būtų atlyginęs įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė abu nuomojamus būstus savo darbuotojams ir taip buvo radusi iš esmės už pigiausią kainą rinkoje. Nuomos sutartys buvo sudarytos ne tiesiogiai su patalpų savininkais, bet per tarpininką – būstų nuomos platformą „Airbnb“. Užsakymo patvirtinime aiškiai nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos – sumokėtas mokestis negrąžinamas (Cancellation policy: non-refundable (angl.)). Galiausiai, jei ieškovė iš pat pradžių būtų komandiravusi tik penkis darbuotojus, o ne šešis (t. y. be atsakovo), jų apgyvendinimui ji būtų išnuomojusi tik minėtą didesniąją vilą, o mažesniųjų apartamentų nebūtų reikėję nuomoti. Prašė ieškinį nagrinėti ieškinio ribose, t. y. dėl ½ dalies žalos iš atsakovo priteisimo.
Šalies argumentai
6. Ieškovės (duomenys neskelbtini) direktorius E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovas įsidarbino įmonėje. Viso vyko į tris komandiruotes darbams Švedijoje. Porą komandiruočių atsakovas atsisakė, jam netiko objektas, trukmė, pateikdavo prašymus neapmokamoms atostogoms. Pirmose dviejose komandiruotėse su atsakovu problemų nekilo, atrodė nagingas. Trečioje komandiruotėje atsakovas pasikeitė. Jam vis trūko pinigų. Jau prieš išvykdamas prašė avanso. Paėjus savaitei vėl prašė apie nemažos sumos, tačiau jos mokėti įmonė negalėjo, nes jis nebuvo tiek išdirbęs. Pasiūlė atsakovui pervesti 200 Eur mažesnę sumą, nei jis prašė. Iš atsakovo pusės buvo didelė agresija, minėjo turimas skolas, prasidėjo necenzūriniai žodžiai, grasinimai. Iš Švedijos paskambino kartu su atsakovu dirbę trys darbuotojai ir pranešė, kad su R. yra neįmanoma dirbti – jis laksto, isterikuoja, meta darbus, lekia prie vieno, prie kito ir skundžiasi, kad darbdavys nemoka pinigų, pasakoja savo problemas, grįžęs į namus vėl kalba tą patį, ir įmonė turi kažką daryti, nes darbai taip nevyks. Darbuotojai jam tiesiai pasakė, kad jeigu įmonė su tuo nesusitvarkys, jie patys išvažiuoja. Objektas buvo rimtas, didelės apimties, terminai spaudė, todėl jis nusprendė, kad atsakovas turi grįžti į Lietuvą, nurimti, nors atsakovas buvo reikalingas ir Švedijoje, darbas buvo paskaičiuotas 6 žmonėms. Atsakovui grįžus į Lietuvą, įmonė planavo, kad jis darbus tęs objekte Klaipėdoje. Atsakovui užsakė autobuso bilietą, tačiau jis į Klaipėdą neatvyko, buvo atleistas už pravaikštas ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kito objekto Švedijoje, kad perkelti atsakovą, tuo metu neturėjo. Įmonė neinformuoja darbuotojų, kad neišdirbus viso numatyto komandiruotės laiko, jiems teks atlyginti nuomos ar kt. išlaidas. Iki tol tokių atvejų nebūdavo. Vienintelis dokumentas, kurį darbuotojai pasirašo, tai kai yra jiems išduodami įrankiai, ryšio priemonės, automobilis ir kt. įmonės turtas, yra turto perdavimo – priėmimo aktas. Įsidarbindamas į įmonę darbuotojas yra informuojamas apie tai, kad jam teks vykti į komandiruotes, ir sudarydamas sutartį jis su tuo sutinka. Darbuotojas negali atsisakyti vykti į komandiruotę Klaipėdoje, kuomet jis įmonei yra reikalingas. Atsakovui neatvykus į Klaipėdą, jo neinformavo, kad įmonė turi jam pretenzijų dėl žalos atlyginimo už autobuso bilietą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, 50 proc. skirtos baudos skiriant jam. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais apie patirtus nuostolius dėl neva atsakovo kaltės, kadangi ieškovė pirko atsakovui autobuso bilietus 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) maršrutu, nors iš atsakovo buvo gavusi atsakymą, kad atsakovas nesutinka vykti į Klaipėdą ar į kitą miestą dirbti, nes įmonėje darbinosi būtent dėl darbo komandiruočių principu Švedijos Karalystėje. Todėl atsakovas neturėtų atlyginti autobuso bilietų kainos, kadangi ieškovė bilietus pirko savavališkai, negavusi darbuotojo (atsakovo) sutikimo dėl vykimo į komandiruotę Lietuvoje. Taip pat, ieškovė meluoja, teigdama, kad atsakovas būdamas komandiruotėje elgėsi destruktyviai, demotyvavo darbuotojus dėl ko buvo priversta nutraukti atsakovo komandiruotę Švedijos Karalystėje. Atsakovo destruktyvus elgesys pasireiškė tik bendraujant su įmonės direktoriumi asmeniškai, žinutėmis, elektroniniais laiškais, nes atsakovui susiduriant su nuolatiniu direktoriaus melu buvo sunku bendrauti be emocijų. Jis nebuvo suinteresuotas anksčiau laiko grįžti iš komandiruotės į Lietuvą, priešingai, nors ir būdamas piktas, pareiškė, kad dar atidirbs Švedijos Karalystėje likusias 2 savaites, nes nenori palikti kolegų likimo valiai ir ,,nusiplauti“ anksčiau laiko. Jo nuomone, DGK sprendimu nepagrįstai priteista 452,00 Eur suma iš atsakovo ieškovės naudai kaip materialinės žalos atlyginimas, tačiau 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo neginčijo, nes nenorėjo veltis į tolimesnius ginčus teisme.
8. Taip pat nurodė, kad ieškovė išnuomojo 2 namus darbuotojams, vieną kuriame buvo 4 kambariai, o kitą su 2 kambariais. Atsižvelgiant į tai, kad komandiruotėje su atsakovu įmonėje buvo viso 6 darbuotojai, tiek atsakovui esant komandiruotėje, tiek nesant, įmonei būtų išlikęs poreikis nuomoti tuos pačius 2 namus, nepaisant to ar darbuotojų 5 ar 6, nes didžiajame name buvo 4 kambariai keturiems darbuotojams, todėl net ir likus vietoj 6 darbuotojų penkiems, buvo reikalingas mažesnis namas likusiam vienam darbuotojui. Todėl teiginys, kad atsakovui išvykus, ieškovė mokėjo veltui už du namus, yra nepagrįstas, nes bet kokiu atveju atskira gyvenamoji vieta būtų buvusi reikalinga penktam darbuotojui. Be to, ieškovė už namus mokėjo fiksuotą kainą, todėl nuomos kainai gyventojų skaičius įtakos nedarė. Pati ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad išnuomojo pigiausius namus rinkoje, todėl sutaupyti nebuvo kaip. Atsakovui būnant komandiruotėje Švedijos Karalystėje jo darbo kokybė nesumažėjo, atsakovas vyko į darbą, dirbo, ieškovė savo iniciatyva pirko atsakovui lėktuvo bilietus į Lietuvą anksčiau nei numatyta komandiruotės data, nors atsakovas ieškovės direktoriui SMS trumpąja žinute buvo sakęs, kad nepaisant visų ginčų su pačiu direktoriumi, komandiruotėje dirbti iki numatytos komandiruotės pabaigos datos. Tai vienašalis ieškovės sprendimas nutraukti atsakovo komandiruotę anksčiau numatytos datos, dėl to atsiradusi žala (lėktuvo bilietai, namo nuomos išlaidos, kt.) turi likti ieškovės atsakomybėje. Atsakovas su kolegomis sutarė gerai, tarpusavyje su kolegomis tik kartais diskutuodavo apie mokamus atlyginimus, nes visiems buvo mokamas skirtingas valandinis atlyginimas, todėl ir kiti darbuotojai buvo tuo nepatenkinti. Jis nepadarė jokio nusižengimo, kuris būtų davęs teisinį pagrindą nutraukti jo komandiruotę Švedijos Karalystėje. Ieškovė savo iniciatyva pirko skubiai lėktuvo bilietą į Lietuvą (383,23 Eur.), nors tam realaus pagrindo nebuvo, direktorius tai nusprendė padaryti ne dėl atsakovo blogo darbo, ar kitų priežasčių, o būtent dėl ginčų tarp atsakovo ir direktoriaus, kas realios įtakos atsakovo darbo kokybei neturėjo ir pagrindo nutraukti komandiruotę nebuvo. Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. įsakyme nurodo, kad nutraukia atsakovo komandiruotę Švedijoje dėl iš atsakovo gauto prašymo atleisti iš darbo, kuris nėra priimtas dėl neatitikimų reglamentams (kokiems reglamentams nenurodoma). Todėl šis 2022 m. gegužės 19 d. ieškovės įsakymas paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovo komandiruotė buvo nutraukta skubiai dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimų ar kitokio destruktyvaus elgesio dėl ko kitiems kolegoms neva buvo sunkiau dirbti kartu su atsakovu. Be to, ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą atleisti atsakovą nuo 2022 m. gegužės 21 d. Todėl įvertinus tos pačios dienos įsakymą dėl komandiruotės Švedijoje nutraukimo, darytina išvada, kad įsakymas nutraukti atsakovo komandiruotę buvo nepagrįstas, kadangi pats prašymas atleisti iš darbo nuo 2022 m. gegužės 20 d. buvo netenkintinas, ieškovė sutiko nutraukti darbo sutartį tik po 20 d., todėl iš esmės nebuvo pagrindo nutraukti komandiruotės ir pirkti jam lėktuvo bilietų. Dėl jo kaltės ieškovė nepatyrė jokių išlaidų ar nuostolių. Iš esmės įmonė patyrė išlaidas dėl savo impulsyvių, neapgalvotų sprendimų, jų niekaip nederinant su atsakovu ir nesant atsakovo prašymo ar sutikimo. Ieškovės byla teikta Šiaulių DGK, ieškinys teismui, yra principinė, siekiant kerštauti jam dėl anksčiau teikto prašymo Šiaulių DGK dėl nesumokėtų sumų priteisimo Darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovo R. R. atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei atsisakė. Nurodė, kad šalių sudarytoje 2021 m. lapkričio 26 d. darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl darbo vietos, nenurodyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio. Kas matosi iš šalių konkliudentinių veiksmų, buvo susitarta, kad atsakovas bus komandiruojamas ir dirbs tiktai Švedijoje. Lietuvoje jis nedirbo nei viename iš objektų ir tokios sutarties net nebūtų sudaręs. Nors buvo, kad atsakovas į ieškovės direktorių kreipėsi ir negražiais žodžiais, tačiau jo pyktis dėl atsiskaitymo pagrindą turėjo, kaip matyti iš vėliau priimto DGK sprendimo. 2022 m. gegužės pradžioje atsakovas išvyko ir dirbo su kitais ieškovės darbuotojais, jokių destrukcinių veiksmų neatliko. Darbuotojai tarpusavyje pasišnekėdavo dėl darbo sąlygų, tačiau tai nebuvo veiksmai, kurie būtų trukdę darbui, kokybei ar atlikimo terminams. Nepagrindė ieškovė, kad buvo pažeista darbo drausmė ir tai sąlygojo, kad nebuvo toliau įmanoma laikyti atsakovo darbo vietoje. Atsakovas pats nurodė, kad liks komandiruotėje ir padės pabaigti suplanuotus darbus. Ieškovė priimdama vienašališką sprendimą galėjo įvertinti, kokias išlaidas patirs, šios išlaidos nebuvo būtinos ir buvo galima apsieiti be jų. Dėl darbo drausmės pažeidimų pirmiausia suteikiamas terminas pasiaiškinti, tai galima padaryti ir per atstumą, įstatymas nenumato, kad būtina atvykti į ofisą. Darbo drausmės pažeidimo procedūros, bendradarbiavimo principų nebuvo laikomasi. Bet kokiu atveju ieškovė būtų turėjusi apmokėti atsakovo grįžimo į Lietuvą išlaidas, kelto kajutės išlaidų kaina yra panaši, tačiau šios išlaidos ieškovei buvo neišvengiamos. Informacija dėl vykimo į Klaipėdą atsakovui buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Atsakovas paštą patikrino tik sekančią ar dar kitą dieną. Dėl šių išlaidų kalta taip pat pati ieškovė, kuri nebendradarbiavo ir nepaskambino, nors prieš tai atsakovas Lietuvoje niekada nedirbo. Nėra duomenų, kad atsakovui buvo užsakytas apgyvendinimas viešbutyje. Gegužės 20 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo tą pačią dieną, ieškovė turėjo tą prašymą tenkinti arba atmesti, tenkinti su išlyga negalėjo. Atsakovas su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas tik gegužės 6 d. Nurodomi Darbo taisyklių pažeidimai yra bendrojo pobūdžio. Ieškovė neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio. Priežastinis ryšys yra per daug nutolęs nuo atsakovo veiksmų, jie būtų teisėti ar neteisėti, nesusijęs su darbo funkcijomis ir veikla. Darbo ginčas nagrinėjamas teisme iš esmės, o ne dėl ½ žalos dalies. DKG sprendimas nėra įsiteisėjęs jokia apimtimi, nepaisant to, kad atsakovas neturėdamas lėšų jo neginčijo ir į teismą nesikreipė. Prašė ginčą spręsti iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti. Nepriteisti iš atsakovo jokios žalos, nes ji neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
10. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. R. (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – darbo sutartis) (1 t., b. l. 10-12). Pagal darbo sutartį atsakovas įmonėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Bandomasis laikotarpis numatytas darbo sutartyje baigėsi 2022 m. vasario 26 d. Darbo sutartyje numatytos atsakovo darbo funkcijos – (duomenys neskelbtini), darbo funkcijų atlikimo vieta nenurodyta. Darbo santykių metu atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje. Darbo sutarties 1.3 punkto nuostatomis šalys susitarė, kad ieškovui yra nustatomas mėnesinis darbo užmokestis su mokesčiais 642,00 Eur, o vykstant į komandiruotę mokamas nustatytas darbo užmokestis 1 061,00 Eur. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: einamo mėnesio 25 d. ir sekančio mėnesio 15 d. Vykstant į komandiruotę mokami dienpinigiai 100 proc., kurie išmokami pagal nustatytas įmonės darbo tvarkos taisykles. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovas supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b. l. 13-28). Darbo sutartis nutraukta 2022 m. gegužės 26 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) pagrindu.
11. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę Švedijoje nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. birželio 4 d., statybos darbams (2 t., b. l. 116). Minėtame įsakyme taip pat nurodoma, kad vadovaujantis 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis apmokamos darbuotojo visos išlaidos, kurios nustatytos komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje. Atsakovo komandiruotė buvo nutraukta 2022 m. gegužės 20 d. ieškovės direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymu ir atsakovas buvo išsiųstas į Lietuvą (2 t., b. l. 129).
12. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į DGK dėl materialinės žalos priteisimo ir prašė iš R. R. priteisti 903,99 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 491,36 Eur būsto nuomos Švedijoje išlaidų dalis, paskaičiuota po atsakovo komandiruotės nutraukimo iki suplanuotos komandiruotės termino pabaigos, 383,23 Eur lėktuvo bilieto išlaidos, nutraukus komandiruotę, ir 29,40 Eur išlaidos autobuso bilietui atvykti į objektą Klaipėdoje.
13. DGK 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo iš atsakovo R. R. tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ½ dalį materialinės žalos atlyginimo - 452 Eur, kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokiu DGK sprendimu ir išvadomis, kad ji taip pat turėtų prisiimti patirtų išlaidų dalį, kreipėsi į teismą teigdama, kad atsakovas yra atsakingas už visas ieškovės patirtas išlaidas ir turi jas atlyginti pilna apimtimi.
14. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. Išspręsdamas ginčą iš esmės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020).
15. Nagrinėjamu atveju DGK sprendimu konstatuota, kad abi darbo santykių šalys yra atsakingos už ieškovės patirtas išlaidas po ½ dalį. Ieškovei su tokiomis išvadomis nesutikus ir per nustatytą terminą pareiškus teisme ieškinį bei reikalaujant visos žalos atlyginimo sumos, atsakovui ieškovės reikalavimų nepripažįstant visiškai, šalių ginčas dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamas iš esmės pilna apimtimi, vertinant ar šiuo atveju yra darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos. Vertinimas tik toje apimtyje, ar pagrįstai DGK pusę kaltės priskyrė darbdaviui, kaip kad prašo ieškovė, neatitiktų DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų. Ši aplinkybė ir įrodinėjimo pareiga teismo posėdžio metu šalims buvo paaiškinta.
16. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
17. Kaip jau minėta šalys laikotarpiu, kuriuo ieškovės nurodoma žala atsirado, buvo susiję darbo santykiais. Byloje kilo ginčas dėl kitų materialinės atsakomybės sąlygų.
18. Ieškovė žala įvardina 491,36 Eur būsto nuomos Švedijoje išlaidų dalį po atsakovo komandiruotės nutraukimo iki suplanuotos komandiruotės termino pabaigos bei 383,23 Eur išlaidas atsakovo lėktuvo bilietui po komandiruotės nutraukimo, atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su DK 24 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų pareigų pažeidimais, o taip pat ir Darbo tvarkos taisyklių 87.2. (laikytis darbo drausmės), 87.11. (savo veiksmais ir darbais formuoti gerą įmonės įvaizdį), 87.14. (gerinti darbo kokybę ir kultūrą), 87.15. (bendraujant su klientais ir bendradarbiais laikytis etikos principų), 88.2. (darbo metu draudžiama atitraukti kitus darbuotojus nuo jų tiesioginių pareigų ir darbinių funkcijų vykdymo), 88.12. (darbo metu draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ar vadovu), bei 88.13. (darbo metu draudžiama prie pašalinių asmenų (klientų, lankytojų, partnerių) spręsti tarpusavio konfliktus, problemas; kritikuoti administracijos vadovo sprendimus, pavedamas vykdyti užduotis, aptarinėti kitus klientus, lankytojus, partnerius) punktų nuostatų pažeidimais.
19. Iš šalių atstovų paaiškinimų, pateikto susirašinėjimo tarp įmonės vadovo E. J. ir atsakovo nustatyta, kad atsakovo komandiruotės Švedijoje metu tarp jų kilo ginčas dėl apmokėjimo už darbą (2 t., b. l. 141-144). Atsakovas kaltino įmonės vadovą susitarimų nesilaikymu, pilnu neatsiskaitymu už papildomus darbus, pareiškė nutrauksiantis darbo santykius ir pabaigęs objektą grįšiantis namo ir pan. Vadovas E. J. įspėjo atsakovą, kad dėl jo savavališko pasitraukimo iš darbo įmonė patirs nuostolių, po ko atsakovas sutiko padėti bendradarbiams dar dvi savaites. Kaip jau minėta, 2022 m. gegužės 19 d. įmonės vadovas priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės Švedijoje nutraukimo nuo 2022 m. gegužės 20 d. ir atsakovo grąžinimo į Lietuvą įmonės lėšomis, atsakovas įpareigotas 2022 m. gegužės 21 d. atvykti į įmonės kontorą bei pateikti pasiaiškinimą dėl grasinimų (įmonės vadovui E. J.) ir atsakovo minėtų „netinkamų” darbo sąlygų. Atsakovas pateikė du prašymus atleisti jį iš darbo nuo 2022 m. gegužės 20 d. (2 t., b. l. 106, 147). Jam drausminė atsakomybė dėl elgesio, už kurį buvo prašoma pateikti paaiškinimus, juolab už ieškovės ieškinyje išvardintus bendrųjų darbo pareigų ir Darbo tvarkos taisyklių pažeidimus, taikyta nebuvo.
20. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai teigė, kad atsakovas kėlė sumaištį, savo nepagrįstais skundais darbdaviu ir jo vadovu, trukdė dirbti kitiems įmonės darbuotojams, darbuotojai nebenorėjo dirbti ir gyventi su atsakovu, dėl ko nutraukti atsakovo komandiruotę buvo būtina. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai E. N., Ž. A. parodė, kad jie dirbo kitame aukšte (objekte Švedijoje) ir gyveno kitur, nei kad atsakovas, patys jo elgesio nematę, tik iš kitų darbuotojų girdėję, jiems susidaręs įspūdis, kad buvo skundų dėl atsakovo, konkrečių aplinkybių nežino. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų - E. J. ir atsakovo R. R. susirašinėjimo, įmonės vadovo įsakymų turinys, ieškovės argumentų nepagrindžia, priešingai – juos paneigia (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovo komandiruotės nutraukimo priežastis – jo konfliktas su įmonės vadovu E. J..
21. Ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdytas kitų objekte dirbusių darbuotojų darbas, darbo našumas, juolab, kad jo veiksmai buvo tyčia nukreipti į kitų darbuotojų darbo sąlygų apsunkinimą, trikdžius ir pan., ir jis to siekė.
22. Iš ieškovės vadovo E. J., liudytojų Ž. A., E. N. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad be šešių asmenų plytelių klojėjų brigados, kurioje dirbo atsakovas, objekte dirbo daugiau ieškovės darbuotojų – staliai, betonuotojai ir kt., jiems įmonė taip pat nuomojo gyvenamąsias patalpas, objekte buvo jo vadovas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovės atstovai, teismo vertinimu, buvo objektyvi galimybė iškilus būtinybei perplanuoti darbus, perkelti atsakovą dirbti į kitą aukštą, imtis kitų organizacinių priemonių, juolab atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo reiškiamos pastabos dėl jo darbo funkcijų atlikimo ar netinkamo bendravimo su bendradarbiais, trukdymo jiems. Paminėtina ir tai, kad nors atsakovas nebuvo patenkintas darbo sąlygomis, jis sutiko užbaigti darbus objekte, be to, ir jo prašymas dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. gegužės 20 d. patenkintas nebuvo.
23. Būtent ieškovei, kaip darbdaviui, tenka kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė, atliekant darbo funkciją (DK 32 straipsnio 3 dalis). Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis).
24. Šiuo atveju, ieškovės nurodomos patirtos papildomos išlaidos atsakovo lėktuvo bilietui, būsto nuomai Švedijoje, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais – nepagarbiu, užgauliu bendravimu su įmonės vadovu, taip pat nėra tiesioginė jo veiksmų pasekmė. Būtent darbdavys organizavo darbuotojų apgyvendinimą Švedijoje, jų vykimą ir grįžimą iš komandiruotės, vienašališkai rinkosi ginčo su darbuotoju sprendimo būdą – priėmė sprendimą jo komandiruotę nutraukti ir nedelsiant grąžinti atsakovą į Lietuvą. Byloje neįrodyta, kad komandiruotės nutraukimą ir ieškovės dėl to patirtas papildomas lėmė tiesiogiai su atsakovo darbo veikla susiję kalti veiksmai (CPK 12, 185 straipsniai).
25. Pastebėtina ir tai, kad darbdavio 2022 m. gegužės 6 d. įsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovo komandiruotės Švedijoje nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. birželio 4 d. metu apmokamos darbuotojo visos išlaidos, kurios nustatytos komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje, vadovaujantis 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, su kuriuo buvo supažindintas ir atsakovas, pakeistas nebuvo. Ieškovė jokia forma neinformavo atsakovo apie turimas pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Tokį reikalavimą pareiškė tik po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK dėl neišmokėtų sumų priteisimo iš ieškovės.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad perkelti atsakovui atsakomybę dėl ieškovės patirtų būsto nuomos Švedijoje ir lėktuvo bilieto atsakovo grįžimui iš komandiruotės į Lietuvą išlaidų, kurias pagal įstatymą, o ir darbdavio įsakymą turi atlyginti darbdavys, nėra jokio pagrindo (DK 32 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimai dėl 491,36 Eur būsto nuomos Švedijoje išlaidų dalies, paskaičiuotos po atsakovo komandiruotės nutraukimo iki suplanuotos komandiruotės termino pabaigos, 383,23 Eur lėktuvo bilieto išlaidų, nutraukus komandiruotę, atmetami.
27. Ieškovė taip pat prašo priteisti 29,40 Eur išlaidas autobuso bilietui (maršrutu (duomenys neskelbtini)) atsakovo atvykimui į objektą Klaipėdoje.
28. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. įmonės vadovo įsakymu nutarta tenkinti atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant nuo 2022 m. birželio 21 d., nuo 2022 m. gegužės 24 d. forminti jo darbinę komandiruotę Klaipėdoje, paskiriant dirbti (duomenys neskelbtini) objekte, užsakyti R. R. autobuso bilietą (duomenys neskelbtini) ir išnuomoti gyvenamąsias patalpas (2 t., b. l. 125). Įsakymas ir autobuso bilietas buvo atsakovui išsiųstas elektroniniu paštu 13.31 val. (2 t., b. l. 155, 156). Įsakymą ir autobuso bilietą atsakovas gavo.
29. Sprendžiant dėl šio reikalavimo svarbu įvertinti tai, kad šalių sudarytoje (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje nenurodyta atsakovo darbo vieta, taip pat nenurodyta, kad jo darbas yra kilnojamojo pobūdžio. Atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas darbinosi įmonėje tik dėl darbų Švedijoje. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas nei viename objekte Lietuvoje nedirbo, nesant darbų Švedijoje šalių sutarimu atsakovui buvo suteikiamos neapmokamos atostogos (2 t., b. l. 148 - 150). Tai patvirtina byloje esantys atsakovo prašymai ir ieškovės vadovo įsakymai.
30. DK 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Įmonės dokumentuose, be kita ko atsakovui siųstuose darbdavio įsakymuose darbovietės adresas nurodomas tiek Šiauliuose, tiek Klaipėdoje. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 straipsnio 1 dalis). Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą.
31. DK 45 straipsnio 1 dalyje paminėta darbo sąlyga – vietovė – nėra priskiriama prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tačiau dėl šios darbo sąlygos pakeitimo taip pat reikalingas darbuotojo rašytinis sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021, 39 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovo sutikimas dėl vietovės pakeitimo neabejotinai buvo būtinas, kadangi iki tol atsakovas darbo funkcijas atliko tik Švedijoje. Atsakovas neišreiškė sutikimo vykti dirbti į objektą Klaipėdoje, priešingai pateikė prašymą nutraukti darbo santykius nuo 2022 m. gegužės 20 d. Atsižvelgiant į tai, perkelti darbuotojui atsakomybę dėl darbdavio nepasiteisinusių sprendimų organizuojant darbo procesą, pagrindo nėra (DK 32 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas ir šioje dalyje atmetamas.
32. Netenkinus ieškovės reikalavimų dėl žalos priteisimo, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat netenkinamas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
33. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jos esme ir turiniu, ir nekeičia teismo padarytų išvadų.
34. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė skirti ieškovei baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, 50 proc. skirtos baudos skiriant jam. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šio prašymo atsisakė. Teismas ieškovės, jos atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų nenustatė (CPK 95 straipsnis).
35. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovas patyrė 420 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atstovavimą teisme. Atmetus ieškinį atsakovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 903,99 Eur žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo R. R..
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.