- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1219/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Andrijavos projektai“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3066-603/2011, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Andrijavos projektai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. S. pareikštu ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Andrijavos projektai“ ir bankroto administratoriumi paskirti S. K.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį skolingas jai 364 158,40 Lt sumą. Į ieškovės raginimus atsiskaityti atsakovas nereaguoja, todėl ieškovė mano, jog UAB „Andrijavos projektai“ yra nemoki įmonė ir jai keltina bankroto byla.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Platex“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Andrijavos projektai“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Nurodė, kad turi 762,03 Lt dydžio reikalavimą atsakovui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Almontus“ prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu priteisė iš UAB „Andrijavos projektai“ 59 705 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60 597,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. UAB „Andrijavos projektai“ turi daug turto, todėl bankroto byla inicijuota nepagrįstai, o įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Andrijavos projektai“, o įsiteisėjus šiai nutarčiai - panaikinti teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę. Iš UAB „Andrijavos projektai“ 2010 m. spalio 31 d. balanso duomenų matyti, kad jos turtas buvo įvertintas 5 616 465 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 908 688 Lt. Iš 2010 m. spalio 31 d. įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Andrijavos projektai“ pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 349 227,10 Lt, debitorių skolos įmonei – 612 598,34 Lt. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad mažiau nei po dviejų mėnesių sueina arba bus suėję visų atsakovo piniginių prievolių įvykdymo terminai, todėl turto jau šiuo momentu nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos. Iš įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad 5 559 097,70 Lt dydžio įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo data - 2011 m. kovo 31 d., todėl bankroto bylos nagrinėjimo dieną nurodyti reikalavimai nėra pradelsti, o pradelstos skolos – 349 227,10 Lt sudaro keletą kartų mažesnę sumą nei įmonės balanse įrašyta turto vertė. Nors iš 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Andrijavos projektai“ finansiniais metais turėjo 38 481 Lt nuostolių, tačiau tai negali būti pagrindas teigti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės kreditorių sąraše nėra nurodyta, kad ji skolinga darbuotojams, įmonės darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, taip pat nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas yra nemoki įmonė, nes nevykdo veiklos, o jo turto realiai nepakanka įsipareigojimų įvykdymui. Įmonės įsipareigojimai viršija pusę realiai atsakovo turimo turto vertės. Teismas tik formaliai įvertino atsakovo mokumą ir nusprendė, kad atsakovas yra mokus subjektas, galintis įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas jau daugiau kaip dvejus metus nevykdo veiklos, negauna pajamų veiklos vykdymui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovas jau daugiau kaip metus nevykdo 339 700 Lt savo prievolės ieškovei. Atsakovas 2009 metais negavo pardavimo pajamų, o turėjo 54 634 Lt veiklos sąnaudų, nesusijusių su pardavimo pajamomis. Pagal 2010 metų atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad jis neturėjo pardavimo pajamų, o patyrė tik 12 094 Lt veiklos sąnaudų.
2. Teismas netinkamai vertino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo galimybę padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pradelstus atsakovo įsipareigojimus sudaro ne vien tik 349 227,10 Lt dydžio suma. Balanse nurodyti atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai siekia tik 349 590 Lt. Tai patvirtina, kad atsakovas, teikdamas teismui dokumentus apie finansinę atskaitomybę, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovo balansas neatitinka tikros finansinės padėties, gali būti suklastotas siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo.
3. Atsakovo 5 559 097,70 Lt dydžio įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo diena yra 2011 m. kovo 31 d., t.y. mažiau nei po dviejų mėnesių bus suėję visų atsakovo piniginių prievolių įvykdymo terminai. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo 2010 m. spalio 31 d. balanso duomenis ir į jį įrašytą trumpalaikių įsipareigojimų sumą. Teismo nutartis paremta tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Tai sudaro pagrindą ginčijamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovo turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams įvykdyti.
4. Teismas netinkamai vertino atsakovo turto vertę, netyrė jo struktūros. Atsakovo visą turtą sudaro žemės sklypai su statiniais, kurie buvo įsigyti didelėmis kainomis nekilnojamojo turto kainų piko metu. Antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paaiškėjo, kad šio turto vertė turto arešto dieną siekė tik 590 166 Lt. Vertinant tokį turto dydį, vien tik atsakovo pradelsti įsipareigojimai ieškovei viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o atsakovas yra nemoki įmonė. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktų atsakovo įrodymų patikimumą ir be pagrindo juose padarytus įrašus laikė patikimais. Į kreditorių sąrašą taip pat nėra įtrauktas UAB „Platex“ kreditorinis reikalavimas. Tokios aplinkybės taip pat kelia abejonių atsakovo pateiktų finansinių dokumentų tikrumu.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Andrijavos projektai“ atstovas atsiliepime į ieškovės A. S. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog įmonė yra moki ir galinti įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Almontus“ atsiliepime į ieškovės A. S. atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo turto yra pakankamai, jog būtų galima įvykdyti įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Andrijavos projektai“, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškovės A. S. atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Be to, pažymėtina tai, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme. Paminėtais ribojimais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t.y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 2-823/2008; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1433/2010).
Pagal UAB „Andrijavos projektai“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, kurie buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, matyti, kad įmonės turtas siekė 5 633 354 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 366 296 Lt (b. l. 72). Iš UAB „Andrijavos projektai“ 2010 m. spalio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės visas turtas sudarė 5 616 465 Lt (iš jų 5 616 462 Lt trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 349 590 Lt (b. l. 73). Iš UAB „Andrijavos projektai“ 2010 m. spalio 31 d. debitorių sąrašo matyti, kad jai kiti subjektai skolingi 612 598,34 (b. l. 83). Pagal UAB „Andrijavos projektai“ 2010 m. spalio 31 d. kreditorių sąrašą matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 349 590,01 Lt (pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog šie įsipareigojimai yra 349 227,10 Lt dydžio). Kreditorių sąraše nurodyta, kad kitų UAB „Andrijavos projektai“ finansinių prievolių pasibaigimo terminas turi sueiti 2011 m. kovo 31 d. Pažymėtina, jog esant nurodytai bankroto bylos iškėlimo klausimo išnagrinėjimo datai (skundžiama nutartis priimta 2011 m. vasario 4 d.) bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamos nutarties priėmimo dieną tų finansinių įsipareigojimų nebuvo galima laikyti pradelstais atsakovo įsipareigojimais (b. l. 84).
Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę. Ta aplinkybė, jog, pasak ieškovės, mažiau nei po dviejų mėnesių sueina arba turi būti suėję visų atsakovo piniginių prievolių įvykdymo terminai, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties priėmimo dieną pripažinti įmonę buvus nemokia. Kaip jau pažymėta aukščiau, tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Šiuo atveju vertinant šį santykį (pradelsti įsipareigojimai sudarė 349 590,01 Lt, o įmonės visas turtas siekė 5 616 465 Lt sumą) negalima daryti išvados, kad įmonė yra nemoki, t.y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Net ir pridėjus subjektų, kurie siekia, kad būtų iškelta bankroto byla UAB „Andrijavos projektai“ finansinius reikalavimus, negalima daryti išvados, kad atsirastų ĮBĮ numatytas pagrindas iškelti bankroto bylą UAB „Andrijavos projektai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Andrijavos projektai“ negalima iškelti bankroto bylos ir kitu pagrindu, t.y. jog ji vėluotų išmokėti darbuotojams atlyginimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Vertindama skundžiamos teismo nutarties turinį teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino atsakovo mokumą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ta aplinkybė, jog įmonės nevykdo veiklos, negauna pajamų veiklos vykdymui, sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą. Tokios aplinkybės nėra pagrindas iškelti bankroto bylą ĮBĮ nuostatų prasme. Vertinant balanse nurodytą įmonės turtą ir įmonės pradelstus įsipareigojimus negalima sutikti su skundo teiginiais, kad įmonės turto realiai nepakanka jos įsipareigojimų įvykdymui. Nors, anot apeliantės, UAB „Andrijavos projektai“ ir nevykdo jai savo prievolės, tačiau nesant įstatyme nustatytų nemokumo sąlygų nėra pagrindo iškelti UAB „Andrijavos projektai“ bankroto bylą. Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvais, kad teismas netinkamai vertino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo galimybę padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Teisėjų kolegija jau aukščiau išdėstė argumentus, kad bankroto bylos iškėlimui svarbu ne balanse nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų suma, o būtent pradelsti įsipareigojimai. Nagrinėjamu atveju negalima sutapatinti pradelstų atsakovo įsipareigojimų su jo trumpalaikiais įsipareigojimais. Nors pagal UAB „Andrijavos projektai“ pateiktą kreditorių sąrašą ir matyti, kad įmonės 5 559 097,70 Lt dydžio įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo diena yra 2011 m. kovo 31 d., tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną šių įsipareigojimų negalima buvo laikyti pradelstais.
Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovo balansas neatitinka tikrosios jo finansinės padėtis, kad tokios aplinkybės šiuo atveju leistų daryti išvadą apie UAB „Andrijavos projektai“ nemokumą. Teisėjų kolegijai nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu UAB „Andrijavos projektai“ pradelsti įsipareigojimai tikrai viršijo pusę jos balansinės turto vertės. Tai, kad į įmonės trumpalaikių įsipareigojimų balanso eilutę nebuvo įrašyti kai kurie atsakovo įsipareigojimai, nagrinėjamu metu nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinami ne trumpalaikiai, o tik pradelsti įsipareigojimai.
Analizuojant UAB „Andrijavos projektai“ 2010 m. spalio 31 d. balanse nurodyto turto struktūrą pažymėtina, kad didžiąją turto dalį – 5 616 462 Lt sudaro trumpalaikis turtas (iš jų atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 5 331 712 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 280 874 Lt) (b. l. 73). Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas UAB „Andrijavos projektai“ nuosavybės teise priklausantis konkretus materialus (nekilnojamasis) turtas (b. l. 60-66). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skunde išdėstytais motyvais, kad atsakovo turto vertė yra realiai mažesnė negu nurodyta balanse, be to, panašūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo atsakovą laikyti nemokia įmone.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl UAB „Andrijavos projektai“ mokumo, todėl atsisakydamas iškelti bankroto bylą UAB „Andrijavos projektai“ priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.