Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-339-1092/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-339-1092/2022
Teisminio proceso Nr.: 22-10-3-00650-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: Lietuvos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-339-1092/2022Teisminio proceso Nr. 22-10-3-00650-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – jėgos sporto šakų klubas „Grifas“, viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas, viešoji įstaiga Lazdijų sporto centras, LŽŪU sporto klubas „Pilėnai“, Marijampolės senjorų sunkiosios atletikos sporto klubas „Suvalkijos ąžuolas“, biudžetinė įstaiga Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras, Rokiškio rajono atletinės gimnastikos klubas „JTK Grizlis“, sporto klubas „Extreme Gym“, sporto klubas „Kristalas“, sporto klubas „Sky Gym“, Šakių sporto klubas „Fortūna“, Šiaulių jėgos trikovės federacija, uždaroji akcinė bendrovė „VS Fitness“, viešoji įstaiga „Aleks atletik“, viešoji įstaiga „Mažeikių švyturys“, viešoji įstaiga „Varūna“, Kuršėnų miesto jėgos sporto klubas „Žėrutis“, Ventos miesto jėgos sporto šakų klubas „Liga“, „Margirio“ sporto ir rekreacijos klubas, Biržų jėgos sporto šakų klubas „Jėga“, Akmenės sporto klubas „Jėga“, uždaroji akcinė bendrovė „Transformacijų klubas“, viešoji įstaiga „Geležies lyga“, mažoji bendrija sporto klubas „Troja“, asociacija „Erelgymas“, uždaroji akcinė bendrija sporto centras „Džiugas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos (toliau – ir atsakovė, LJTF) neeilinės konferencijos sprendimus nušalinti ieškovą nuo LJTF prezidento pareigų; patvirtinti R. S. ir B. M. vykdomojo komiteto nariais; patvirtinti A. V. LJTF iždininku; patvirtinti A. M. LJTF garbės prezidentu. Ieškovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas 2021 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo jis atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais LJTF neeilinės konferencijos sprendimus patvirtinti R. S. ir B. M. vykdomojo komiteto nariais; patvirtinti A. V. LJTF iždininku; patvirtinti A. M. LJTF garbės prezidentu.

3. Ieškovas nurodė, kad LJTF nariai Kuršėnų miesto jėgos sporto klubas „Žėrutis“, sporto klubas „Extreme Gym“ ir mažoji bendrija (toliau – MB) sporto klubas „Troja“ pateikė prašymus dėl neeilinės atsakovės LJTF konferencijos sušaukimo, dalyvavo konferencijoje ir balsavo, neturėdami teisės dalyvauti atsakovės veikloje. Šių klubų vadovai yra diskvalifikuoti LJTF antidopingo komisijos sprendimais ir jie negalėjo dalyvauti konferencijoje, negalėjo suteikti įgaliojimų kitiems asmenims atstovauti klubams konferencijoje. Dėl šių sporto klubų balsų pasiskirstymo buvo priimtas neteisėtas sprendimas ieškovui, nuspręsta nušalinti jį nuo LJTF prezidento pareigų. Pagal Lietuvos antidopingo agentūros išaiškinimą diskvalifikuoti sportininkai negali dalyvauti ne tik sportinėje veikloje, bet ir bet kokioje kitoje veikloje, susijusioje su sportu, vadinasi, negalėjo įgalioti savo klubų, kuriems vadovauja, narių dalyvauti neeilinėje konferencijoje, kurios sprendimai ginčijami.

4. LJTF įstatų 4.2 punkte nustatyta, kad LJTF prezidentas rengia konferencijos darbotvarkę, tačiau konferencijos pirmininkas be jokio teisėto pagrindo pakeitė darbotvarkę, nauja darbotvarkė konferencijos dalyvių patvirtinta nebuvo, tačiau konferencijos dalyviai balsuodami priiminėjo sprendimus ir dėl kitų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į neeilinės konferencijos darbotvarkę.

5. Ieškovo vertinimu, fiziškai buvo perimtas prezidentavimas, sekretoriavimas konferencijai. Konferencijos metu buvo išrinkta sekretorė, nors atsakovės LJTF įstatų 4.11 punkte nustatyta, kad generalinis sekretorius vykdo sekretoriaus pareigas konferencijos metu.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats prašė pasitikrinti pasitikėjimą juo, kaip LJTF prezidentu, ir pareiškė apie atsistatydinimą iš LJTF prezidento pareigų savo noru, todėl ir LJTF dalyvių balsų dauguma (už – 12, prieš – 9, susilaikė – 2) buvo priimtas sprendimas, kad ieškovas negali toliau eiti prezidento pareigų. Ieškovas darbotvarkės klausimų svarstymų metu nesugebėjo paneigti abejonių dėl jo galimo teistumo, atsakyti į LJTF narių klausimus dėl LJTF lėšų panaudojimo teisėtumo ir racionalumo.

7. LJTF narių Kuršėnų miesto jėgos sporto klubo „Žėrutis“, sporto klubas „Extreme Gym“ ir MB sporto klubo „Troja“ prašymai dėl neeilinės konferencijos sušaukimo pasirašyti V. A., Ž. A., A. M., kurie diskvalifikuoti LJTF Antidopingo drausminės komisijos sprendimais, tačiau jie diskvalifikuoti kaip individualūs sportininkai, o ne kaip juridinių asmenų atstovai, o jų teisės kaip LJTF narių nėra apribotos ir jiems leidžiama dalyvauti LJTF veikloje. M. B., L. L. ir A. A. konferencijoje veikė ne savo vardu ir ne suspenduotų sportininkų Ž. A., A. M. ir V. A. vardu ir interesais, bet LJTF narių sporto klubo „Extreme GYM“, MB sporto klubo „Troja“ ir Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ vardu ir interesais. Be to, įgaliojimą A. A. atstovauti jėgos sporto šakų klubui „Žėrutis“ konferencijoje išdavė šio klubo pavaduotojas A. M., M. B. – atskiro įgaliojimo išvis nereikėjo, nes jis konferencijos dieną turėjo ir šiuo metu turi teisę atstovauti sporto klubui „Extreme GYM“ pagal savo pareigas, t. y. jis nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai ėjo šio klubo prezidento pareigas. A. M. konferencijoje tiesiogiai nedalyvavo, o MB sporto klubo „Troja“ delegatė konferencijoje buvo L. L. pagal sporto klubo įgaliojimą, kuris suteikė teisę L. L. atstovauti sporto klubui federacijos veikloje ir balsuoti su parašo teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu LJTF neeilinės konferencijos sprendimą nušalinti A. J. nuo LJTF prezidento pareigų ir priteisė iš ieškovo 2 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei LJTF. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

8.1. Teismas pažymėjo, jog pagal LJTF įstatų 4.2 punktą neeilinės konferencijos rengiamos ne mažiau kaip pusės LJTF narių reikalavimu. Iš viso 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo 25 sporto klubai – LJTF nariai. Neeilinė konferencija buvo šaukiama 13 narių iniciatyva, todėl buvo įvykdytas LJTF įstatų 4.2 punkto reikalavimas, nes neeilinė konferencija buvo sušaukta, nutarus daugiau kaip ½ LJTF narių.

8.2. Remiantis LJTF įstatų 4.2 punktu, LJTF neeilinės konferencijos metu gali būti priimti sprendimai, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 LJTF narių (kvorumas). Teismas nustatė, kad konferencija turėjo pakankamą balsų kvorumą, nes iš balsavimo teisę turinčių 25 LJTF narių suvažiavime užsiregistravo 23 nariai. Ši aplinkybė patvirtinta LJTF konferencijos dalyvių sąrašu.

8.3. Pagal LJTF įstatų 4.4. punktą LJTF sprendimas, išskyrus įstatuose nustatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenų, kurie balsuodami susilaikė, balsai neskaičiuojami, t. y. laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis) (balsų skaičiavimo taisyklė), t. y. klausimai sprendžiami suvažiavime dalyvavusių LJTF narių balsų dauguma. Teismas nustatė, kad LJTF 2018 m. kovo 23 d. neeilinės konferencijos sprendimas, priimtas darbotvarkės 5 klausimu „Dėl pasitikėjimo prezidentu A. J.“, buvo priimtas 9 LJTF narių balsuojant „už“, 12 LJTF narių balsuojant „prieš“, o 2 LJTF nariams susilaikant.

8.4. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad V. A., Ž. A. ir A. M. LJTF Antidopingo drausminės komisijos sprendimais buvo diskvalifikuoti kaip individualūs sportininkai (ne kaip juridinių asmenų atstovai). Jų diskvalifikacijos laikotarpis neeilinės 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijos metu nebuvo pasibaigęs.

8.5. Lietuvos antidopingo agentūros 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Pasaulinio antidopingo kodekso ir Antidopingo taisyklių, patvirtintų viešosios įstaigos Lietuvos antidopingo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3 (toliau – Antidopingo taisyklės), 10.12.1 papunktyje nurodyta, kad joks diskvalifikuotas sportininkas ar kitas asmuo per diskvalifikacijos laikotarpį negali jokiu būdu dalyvauti jokiose varžybose ar veikloje (išskyrus patvirtintas švietimo antidopingo srityje ar reabilitacijos programas), kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kuri Pasaulinį antidopingo kodeksą pripažinusi organizacija ar kita jai priklausanti organizacija, varžybose, kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kokia profesionalų lyga ar kita tarptautinio arba nacionalinio lygmens renginių organizacija, taip pat bet kokioje kitoje prestižinėje arba nacionalinio lygmens sporto veikloje, kurią finansuoja Vyriausybės įstaiga. Pagal Antidopingo taisykles sąvoka „veikla“ reiškia, pavyzdžiui, pareigūno, direktoriaus, tarnautojo, darbuotojo arba organizacijos savanorio pareigų atlikimą.

8.6. Teismas nustatė, kad Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ valdybos pirmininkas V. A. 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu „Dėl valdybos pirmininko teisės sudaryti įgaliojimus“ Nr. 001 įgaliojo Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ valdybos pirmininko pavaduotoją A. M. sudarinėti įgaliojimus su trečiaisiais asmenimis, kurie gali atstovauti Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ interesams su trečiaisiais asmenimis. Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimu Nr. 002, išduotu A. M., A. A. įgaliotas atstovauti klubui LJTF neeilinėje konferencijoje 2019 m. rugsėjo 28 d. Prie LJTF 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijos dalyvių sąrašo buvo pridėtas šis 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas. Teismo vertinimu, V. A. diskvalifikacijos laikotarpiu pats asmeniškai neturėjo teisės dalyvauti konferencijoje, tačiau galėjo įgalioti kitą asmenį veikti klubo vardu neeilinėje 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijoje, turėjo teisę įgalioti savo pavaduotoją A. M. sudarinėti įgaliojimus, suteikiančius teisę atstovauti sporto klubo „Žėrutis“ interesams su trečiaisiais asmenimis, tai šiuo nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismo posėdžio metu Lietuvos antidopingo agentūros, atliekančios diskvalifikuotų sportininkų kontrolę, kaip jie laikosi Antidopingo taisyklių, specialistė teisininkė patvirtino, kad toks diskvalifikuoto sporto klubo vadovo nusišalinimas (suteikiant įgaliojimą pavaduotojui) nuo veiklos, kaip ji apibrėžiama Antidopingo taisyklėse, neprieštarauja šių taisyklių nuostatoms, ir agentūros yra pripažįstamas tinkamu. Be to, Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ įstatų 4 punkte numatyta, kad klubo valdybą sudaro pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius, 5 punkte numatyta, kad klubo valdyba įgyvendina visuotinių susirinkimų nutarimus, savarankiškai tvarko klubo einamuosius reikalus, ruošia klubo veiklos planus, sudaro pajamų ir išlaidų projektus, 6 punkte numatyta, kad klubo dokumentus pasirašo valdybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi sporto klubo „Žėrutis“ valdybos pirmininkas, neturėdamas teisės dalyvauti sporto klubo veikloje, įgaliojęs savo pavaduotoją sudarinėti įgaliojimus su trečiaisiais asmenimis, kurie gali atstovauti sporto klubo interesams, veikė klubo įstatų pagrindu, nepažeidžiant Antidopingo taisyklių reikalavimų, draudžiančių jam dalyvauti veikloje, o jo pavaduotojas A. M. pripažįstamas tinkamu asmeniu, turėjusiu teisę įgalioti trečiąją asmenį atstovauti sporto klubui „Žėrutis“ LJTF konferencijoje.

8.7. Lietuvos antidopingo agentūra, susipažinusi su ieškovo A. J. prašymu ištirti, ar diskvalifikuoti asmenys šiuo atveju nepažeidė Antidopingo taisyklių, nenustatė, kad diskvalifikuoti asmenys būtų pažeidę Antidopingo taisykles, dėl jų nepriėmė jokių sprendimų, ir jiems jokios sankcijos nebuvo taikomos.

8.8. Teismas nustatė, kad konferencijos dalyvių registracijos metu asociacijos sporto klubo „Extreme Gym“ atstovas M. B. konferencijai pateikė sporto klubo „Extreme Gym“ prezidento Ž. A. 2019 m. liepos 1 d. įsakymą „Dėl paskyrimo laikinai eiti prezidento pareigas“, kuriuo M. B. paskirtas laikinai eiti prezidento pareigas. Taigi M. B., laikinai einantis sporto klubo „Extreme Gym“ prezidento pareigas, turėjo teisę dalyvauti LJTF neeilinėje konferencijoje ir joje balsuoti, priimant LJFT sprendimus. Sporto klubo „Extreme Gym“ prezidentas Ž. A., kurio sportinė veikla ir kita veikla susijusi su sportu, neeilinės konferencijos metu buvo sustabdyta, įsakymu paskyręs laikinai eiti prezidento pareigas M. B., kuris konferencijoje dalyvavo ir balsavo už savo atstovaujamą klubą, tokiu būdu nusišalino nuo jam draudžiamos sportinės veiklos. Teismo posėdžio metu Lietuvos antidopingo agentūros atstovė patvirtino, kad toks diskvalifikuoto sporto klubo vadovo nusišalinimas nuo veiklos (suteikiant įgaliojimus kitiems asmenims, paskiriant įsakymu kitą sporto klubo vadovą ar perrenkant vadovą kitu), kaip ji apibrėžiama Antidopingo taisyklėse, neprieštarauja taisyklių nuostatoms ir agentūros yra pripažįstamas tinkamu.

8.9. Lietuvos antidopingo agentūros atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad agentūra, išnagrinėjusi ieškovo A. J. prašymą ištirti, ar diskvalifikuotas asmuo turi teisę įgalioti kitus asmenis dalyvauti LJTF konferencijoje, paskirti kitą asmenį laikinu prezidentu, nenustatė, kad diskvalifikuotas Ž. A. būtų pažeidęs Antidopingo taisyklių reikalavimus, dėl jo nepriimtas joks sprendimas ir jam jokia sankcija nebuvo taikoma.

8.10. Teismas, išklausęs Lietuvos antidopingo agentūros teisininkės išaiškinimus dėl Antidopingo taisyklėse įtvirtintos „veiklos“ apibrėžties prasmės ir sportinės veiklos, įskaitant ir vadovavimo, ribojimo tikslus, nusprendė, kad MB sporto klubo „Troja“ atstovė L. L., konferencijai pateikusi įgaliojimą asmens – A. M., kurio sportinė veikla ir kita veikla, susijusi su sportu, yra sustabdyta, konferencijoje dalyvavo ir balsavo už savo atstovaujamą klubą teisėtai, turėdama balsavimo teisę.

8.11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad LJTF narių konferencijoje priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad ieškovas negali toliau eiti prezidento pareigų, buvo priimtas LJTF narių balsų dauguma, darė išvadą, jog pagal konferencijoje balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę) ieškovo ginčijamas LJTF narių konferencijoje priimtas sprendimas yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant LJTF įstatų reikalavimų.

8.12. Teismas nustatė, kad LJTF vykdomojo komiteto 2019 m. kovo 30 d. posėdžio protokole užfiksuota, jog LJTF revizorius E. K. konstatavo esminius 2018 m. finansinės ataskaitos trūkumus ir siūlė jos netvirtinti, tai ir buvo padaryta. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nors 2019 m. balandžio 26 d. posėdyje buvo pritarta ataskaitai ir ji LJTF 2019 m. gegužės 25 d. konferencijoje buvo patvirtinta, tačiau vykdomajam komitetui ir LJTF nariams liko neaiškumų ir neatsakytų klausimų dėl neskaidrios ieškovo veiklos ir galimų finansinių machinacijų, pasinaudojant jo vadovaujamos VšĮ „Atlanta Gym“ veikla, nes ieškovas vengė pateikti minėtos įstaigos veiklos atskaitą LJTF nariams. Taip pat nustatyta, kad dalis LJTF narių 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. išsiuntė pranešimus LJTF dėl neeilinės konferencijos organizavimo, aiškiai nurodydami pranešimuose, kad neeilinės konferencijos tikslas – LJTF susiklosčiusi padėtis, prezidento elgesys, kuris kelia susirūpinimą dėl Europos čempionato pravedimo bei sutarties sąlygų vykdymo, skaidraus LJFT lėšų naudojimo ir ataskaitų teikimo. LJTF viceprezidentas E. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu laišku informavo vykdomojo komiteto narius, kad prieš devynias dienas LJTF prezidentas gavo 13 LJTF narių prašymą suorganizuoti neeilinę konferenciją, tačiau LJTF prezidentas neskelbia šios informacijos LJTF interneto svetainėje, nors LJTF vykdomasis komitetas yra priėmęs sprendimą, jog LJTF konferencija turėtų vykti 2019 m. rugsėjo 28 d. E. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu laišku informavo vykdomojo komiteto narius apie papildomus klausimus konferencijai: 1) kiek parašyta projektų?; 2) ar nutraukta sutartis su buhalterine įmone ir ar pateikta finansinė ataskaita iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; 3) kada LJTF nariams bus pristatytas auditas, kuris buvo atliktas 2018 metais? Ieškovas, būdamas LJTF prezidentu, suformulavo klausimus LJTF neeilinės konferencijos darbotvarkei, tarp kurių buvo ir klausimai dėl LJTF prezidento dalinės finansinės apskaitos pateikimo (iki sutarties nutraukimo su buhalterine įmone datos), audito pristatymas, kuris buvo atliktas 2018 metais, ir kiti klausimai: paklausimai prezidentui apie jo nuslėptą biografijos faktą, apie neteisėtus pinigų pervedimus iš LJTF sąskaitos į jo privataus klubo sąskaitą, apie paimtus ir išleistus pinigus iš P. N. be vykdomojo komiteto pritarimo. Ieškovas konferencijos dalyviams pateikė atsakymus į kai kuriuos minėtus klausimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pirmiau nurodyto turinio informacija ieškovui buvo žinoma, kaip ir žinoma tai, kad LJTF nariai abejojo jo veiklos skaidrumu, o darbotvarkėje numatyti pirmiau paminėti klausimai tiesiogiai susiję su pasitikėjimu LJTF prezidentu.

8.13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tarp LJTF narių, valdymo organų buvusius nesutarimus, konstatavo, jog konkretaus klausimo dėl prezidento galimybės toliau eiti LJTF prezidento pareigas nesuformulavimas darbotvarkėje negalėjo būti kliūtis ieškovui suvokti, jog pasitikėjimo juo kartu ir pašalinimo iš prezidento klausimo svarstymas gali įvykti būtent LJTF narių inicijuotoje neeilinėje konferencijoje. Ieškovas iš anksto buvo informuotas apie tai, kad LJTF nariai abejoja jo kaip prezidento elgesiu, buvo įvardytos juo nepasitikėjimo priežastys, jam buvo suteikta galimybė surinkti ir pateikti visą reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems nariams dėl jų užduodamų klausimų, pateikti atsikirtimus. Iš LJTF neeilinės konferencijos protokolo matyti, kad ieškovas neprašė skirti jam laiko pasirengti gynybai, priešingai, kaip nurodė atsakovės atstovas bei trečiųjų asmenų atstovai, pats ieškovas prašė pasitikrinti pasitikėjimą juo, kaip LJTF prezidentu, o po balsavimo jam neigiamo rezultato, pareiškė, kad atsistatydina iš LJTF prezidento pareigų. Ieškovas šių aplinkybių neneigė.

8.14. Konferencijoje ieškovo veiksmus svarstė 23 LJTF nariai, iš kurių 12 (du nariai susilaikė) balsavo už tai, kad ieškovas nebegali toliau eiti prezidento pareigų. Taigi dauguma LJTF narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos vienasmenio valdymo organo kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą ieškovu, siekiant LJTF nusistatytų tikslų ir vykdant iškeltus uždavinius. Teismas, atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis, byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo kaip LJTF nario ir (ar) prezidento teisių pažeidimo.

8.15. Teismas pripažino, kad viceprezidentas, perėmęs generalinės sekretorės funkcijas – vykdyti sekretorės pareigas konferencijoje, formaliai pažeidė LJTF įstatų 4.11 punktą, tačiau pripažinęs, kad tiek M. B., tiek A. A., tiek ir L. L. vis dėlto turėjo teisę dalyvauti neeilinėje konferencijoje ir joje balsuoti, taip pat, įvertinęs konfliktinius LJTF narių ir valdymo organų santykius, teismas šį procedūrinį pažeidimą laikė mažareikšmiu ir neturinčiu esminės įtakos neeilinės konferencijos priimtam sprendimui dėl ieškovo nušalinimo nuo prezidento pareigų.

8.16. Teismas pažymėjo, kad formaliu požiūriu sekretorės pareigas turėjo vykdyti tuo metu buvusi LJTF generalinė sekretorė S. K., o ne L. L., tačiau toks formalus procedūrinis pažeidimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jau dalyvių registravimo į konferenciją metu tarp generalinės sekretorės ir LJTF narių bei valdymo organų įvyko konfliktas, dėl ko LJTF nariams, siekiant nebeaštrinti ir taip keblios susidariusios situacijos, atsirado neišvengiama būtinybė visų narių balsavimo būdu pakeisti sekretorių ir taip užtikrinti konferencijos sklandų darbą, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, darančiu konferencijos ginčo sprendimą neteisėtą.

8.17. Teismas nusprendė, kad neeilinės konferencijos pirmininkas buvo išrinktas teisėtai, visų dalyvavusių konferencijoje narių balsų, turinčių balso teisę, dauguma, neeilinės konferencijos protokolas buvo surašytas ir pasirašytas tinkamų asmenų, o jo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.90 ir 2.91 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus konferencijos sprendimų įforminimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, o Antidopingo taisykles aiškino vadovaujantis ne taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, o liudytojos E. P. subjektyviais paaiškinimais. Teismas LJTF ir kitų federacijos narių įstatuose įtvirtintas normas taip pat aiškino subjektyviai, t. y. išskirtinai atsakovės naudai.

9.2. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovė, priimdama sprendimą ieškovą nušalinti nuo LJTF prezidento pareigų, pažeidė juridinio asmens veiklą reguliuojančias normas, reglamentuojančias LJTF valdymo organo susirinkimo sušaukimą, pravedimą ir sprendimų priėmimą.

9.3. Antidopingo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad diskvalifikuotam asmeniui draudžiama vykdyti federacijos nario vadovo pareigas, todėl teismo išvada, kad V. A. turėjo teisę įgalioti savo pavaduotoją A. M. sudarinėti įgaliojimus, suteikiančius teisę atstovauti sporto klubo „Žėrutis“ interesams su trečiaisiais asmenimis, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti netgi sporto klubo „Žėrutis“ įstatuose įtvirtintoms nuostatoms. Sporto klubo „Žėrutis“ atstovas A. A. prieš konferenciją pateikė įgaliojimą, kuris buvo išduotas sporto klubo valdybos pirmininko pavaduotojo A. M.. Sporto klubo „Žėrutis“ atstovas A. A. pateikė įgaliojimą, kuris taip pat buvo išduotas be teisinio pagrindo ir su tokiu įgaliojimu LJTF nario atstovas negalėjo dalyvauti priimant sprendimus visuotiniame susirinkime, t. y. negalėjo turėti balsavimo teisės. Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad Lietuvos antidopingo agentūra buvo atlikusi kažkokį tyrimą pagal A. J. prašymą ir nenustatė jokių Antidopingo taisyklių pažeidimo. Į bylą nėra pateikta tokių duomenų, kuriais remdamasis teismas padarė tokią išvadą.

9.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. B., laikinai einantis sporto klubo „Extreme Gym“ prezidento pareigas, turėjo teisę dalyvauti LJTF neeilinėje konferencijoje ir turėjo balsavimo teisę, priimant LJTF sprendimus. Sporto klubo „Extreme Gym“ prezidentas Ž. A. negalėjo paskirti jokio asmens laikinai eiti LJTF nario prezidento pareigas, nes Ž. A. buvo diskvalifikuotas dėl nesąžiningo elgesio sporte ir negalėjo vykdyti LJTF nario vadovo pareigų, įskaitant ir įgaliojimų suteikimo kitiems asmenims.

9.5. Sporto klubo „Extreme Gym“ įstatų 24.3. punkte numatyta, kad prezidentą renka ir atšaukia tik visuotinis narių susirinkimas. Taigi sporto klubo „Extreme Gym“ prezidentas neturėjo teisės į LJTF nario prezidento pareigas paskirti kito asmens, nes tai gali padaryti tik aukščiausias klubo valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas. Vadinasi, Ž. A. įsakymas skirti M. B. laikinai eiti klubo prezidento pareigas yra neteisėtas, t. y. pažeidžiantis ne tik Antidopingo taisykles, bet ir paties LJTF nario įstatus.

9.6. L. L. įgaliojimą atstovauti sporto klubui „Troja“ išdavė sporto klubo direktorius A. M., kuris dar 2016 m. lapkričio 26 d. Latvijos antidopingo agentūros sprendimu buvo diskvalifikuotas dėl nesąžiningo elgesio sporte ir todėl neturėjo teisės vykdyti LJTF nario vadovo pareigų, kartu ir išdavinėti įgaliojimus direktoriaus vardu.

9.7. Remiantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 14 straipsniu, mažosios bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą dėl mažosios bendrijos atstovo paskyrimo ir atšaukimo. MBĮ nėra numatyta, kad bendrijos vadovas turi teisę įgalioti asmenį veikti mažosios bendrijos vardu, nes tai yra bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Sporto klubo „Troja“ įstatuose nebuvo numatyta teisė klubo direktoriui (vadovui) įgalioti kitą asmenį veikti klubo vardu, nes tai yra susirinkimo kompetencija, o tai reiškia, kad L. L. su A. M., kaip sporto klubo direktoriaus, išduotu įgaliojimu negalėjo teisėtai dalyvauti LJTF konferencijoje su balsavimo teise ir dėl to, kad A. M. tuo metu negalėjo eiti sporto klubo vadovo pareigų.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad neeilinė konferencija buvo šaukiama trylikos narių iniciatyva, todėl buvo įvykdytas LJTF įstatų 4.2 punkto reikalavimas, joje dalyvavo 23 iš 25 asociacijos narių, todėl kvorumas buvo.

10.2. Teismas išsamiai aptarė, motyvavo ir įvertino nušalintųjų sporto klubų vadovų V. A., Ž. A. ir A. M. įgaliojimų išdavimo kitiems klubo nariams dalyvauti konferencijoje teisėtumo klausimą ir pagrįstai nusprendė, jog įgaliotieji asmenys turėjo teisę dalyvauti neeilinėje konferencijoje su balso teise. Tokia teismo išvada yra logiška ir atitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo principų turinį, nes dėl vadovų sportinės veiklos suspendavimo sporto klubams neturėtų būti atimta teisė dalyvauti federacijos veikloje ir galimybė pasisakyti svarbiausiais federacijos veiklos klausimais.

10.3. Net jeigu apeliacinis teismas ir prieitų prie išvados, jog minėtų trijų klubų atstovai neturėjo teisės dalyvauti neeilinėje konferencijoje ir balsuoti dėl pasitikėjimo ieškovu ir eliminuotų jų paduotus balsus, vis tiek tokiu atveju konferencijoje priimtas sprendimas turėtų būti laikomas teisėtu, nes suformulavus balsavimui klausimą „dėl pasitikėjimo“ ieškovu, toks sprendimas būtų laikomas gavusiu 9 balsus „už“, 9 balsus „prieš“, neskaičiuojant susilaikiusių, t. y. ieškovas būtų laikomas negavusiu pasitikėjimo, todėl jo nušalinimas laikytinas pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

14. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, klaidingai aiškino ir taikė Antidopingo taisykles, o LJTF ir kitų federacijos narių įstatų normas aiškino išskirtinai atsakovės naudai. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiam ieškovo vertinimui.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir dėl visų atsakovės pateiktų atsikirtimų, išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko galėjo būti neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

17. Kiek tai susiję su ieškovo argumentais dėl V. A., Ž. A. ir A. M. (ir jų klubų) galimybės dalyvauti LJTF veikloje, teisėjų kolegija pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo, kad šie fiziniai asmenys buvo diskvalifikuoti LJTF Antidopingo drausminės komisijos ir Latvijos antidopingo agentūros sprendimais. Tačiau šalys šioje byloje iš esmės nesutaria, ar minėta diskvalifikacija apima ir draudimą minėtiems asmenims, kaip sporto klubų vadovams, įgalioti arba perleisti turimus įgaliojimus kitiems asmenims atstovauti sporto klubui. Tai, teisėjų kolegijos manymu, yra ne fakto ir įrodinėjimo, bet materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Vadinasi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Dėl LJTF narių konferencijos sušaukimo ir sprendimų priėmimo

18. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovė, priimdama sprendimą ieškovą nušalinti nuo LJTF prezidento pareigų, pažeidė juridinio asmens veiklą reguliuojančias normas, reglamentuojančias LJTF valdymo organo susirinkimo sušaukimą, pravedimą ir sprendimų priėmimą. Vis dėlto, be ginčijamų sporto klubų „Žėrutis“, „Extreme Gym“ ir „Troja“ atstovų teisių dalyvauti ir atstovauti savo klubams LJTF neeilinėje konferencijoje, daugiau argumentų dėl LJTF valdymo organo susirinkimo sušaukimo, pravedimo ir sprendimų priėmimo ieškovas savo apeliacinio skundo dalyje, kurioje dėstomi pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo argumentai, nenurodo.

19. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pritaria išsamiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl LJTF narių konferencijos sušaukimo, pravedimo ir sprendimų priėmimo, todėl jų nekartoja. Teisėjų kolegija papildomai tik pažymi, kad susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neįžvelgia reikšmingų ieškovo teisių pažeidimo organizuojant LJTF neeilinę konferenciją ar priimant skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, konstatuodamas, kad ieškovas turėjo suvokti, jog pasitikėjimo juo, o kartu ir pašalinimo iš prezidento pareigų klausimo svarstymas gali įvykti būtent Federacijos narių inicijuotoje neeilinėje konferencijoje, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti ieškovui pasinaudoti savo teisėmis (pvz., tinkamai pasirengti svarstymui, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus). Neeilinė LJTF konferencija buvo šaukiama daugumos LJTF narių iniciatyva (13 iš 25 narių), be to, LJTF vykdomasis komitetas, siekdamas pašalinti konfliktinę situaciją ir išspręsti LJTF nariams rūpimus klausimus, 2019 m. rugsėjo 28 d. priėmė spendimą surengti LJTF neeilinę konferenciją. Neeilinėje konferencijoje užsiregistravo daugiau kaip 2/3 visų LJTF narių (23 iš 25), taigi neeilinėje konferencijoje buvo reikalingas kvorumas sprendimams priimti. LJTF neeilinės konferencijos darbotvarkės 5 klausimu „Ar A. J. gali eiti LJTF prezidento pareigas?“ (kaip nurodė atsakovės atstovas bei trečiųjų asmenų atstovai, pats ieškovas prašė pasitikrinti pasitikėjimą) balsų dauguma buvo nutarta, kad A. J. negali toliau eiti prezidento pareigų. Šis sprendimas buvo priimtas LJTF nariams balsuojant – 9 „už“, 12 „prieš“ ir 2 „susilaikė“.

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš LJTF narių ieškovo skundžiamo neeilinės LJTF konferencijos sprendimo neginčijo, t. y. nekvestionavo nei konferencijos sušaukimo, nei pravedimo, nei priimtų sprendimų teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir pripažinus, jog buvo padaryti nedideli procedūriniai pažeidimai, tai niekaip negali įtakoti Federacijos narių nuomonės dėl prezidento tinkamumo eiti savo pareigas, o savo valią šiuo klausimu jie teisėtai būtent ir išreiškė neeilinėje Federacijos konferencijoje, kuri yra aukščiausias valdymo organas, neabejotinai turintis teisę, laikantis įstatymų bei įstatų reikalavimų, spręsti Federacijos prezidento tinkamumo, juolab ir konferencijos pirmininko bei sekretoriaus keitimo klausimus.

Dėl diskvalifikuotų asmenų veiksmų (ne)prieštaravimo Antidopingo taisyklėms ir sporto klubų įstatams

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į Lietuvos antidopingo agentūros nuomonę, padarė išvadą, kad V. A., Ž. A. ir A. M. galėjo nusišalinti nuo jų vadovaujamų sporto klubų veiklos, suteikiant arba perleidžiant įgaliojimus kitiems asmenims, ir tokie jų veiksmai nepažeidė Antidopingo taisyklių. Ieškovas A. J. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodamas, kad tokie šių asmenų veiksmai pažeidė ne tik Antidopingo taisyklių nuostatas, bet ir neatitiko jų atstovaujamų sporto klubų įstatų.

22. Iš tiesų nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar minėti diskvalifikuoti sportininkai tinkamai įgyvendino Antidopingo taisykles ir laikėsi juose nustatytų apribojimų. Vis dėlto nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos antidopingo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtintos Antidopingo taisyklės nėra nei imperatyvios įstatymo normos, nei laikytinos LJTF įstatais. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar priimtas ieškovo skundžiamas LJTF sprendimas neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tam svarbu įvertinti visumą bylai reikšmingų aplinkybių.

23. Antidopingo taisyklių, patvirtintų viešosios įstaigos „Lietuvos antidopingo agentūra“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3, 10.12.1 punkte nustatyta, kad joks diskvalifikuotas sportininkas ar kitas asmuo per diskvalifikacijos laikotarpį negali jokiu būdu dalyvauti jokiose varžybose ar veikloje (išskyrus patvirtintas švietimo antidopingo srityje ar reabilitacijos programas), kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kuri [Antidopingo] Kodeksą pripažinusi organizacija ar kita jai priklausanti organizacija, varžybose, kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kokia profesionalų lyga ar kita tarptautinio arba nacionalinio lygmens renginių organizacija, taip bet kokioje kitoje prestižinėje arba nacionalinio lygmens sporto veikloje, kurią finansuoja vyriausybės įstaiga.

24. Dėl anksčiau paminėtos nuostatos taikymo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad nors, kaip teigia ieškovas, diskvalifikuoti asmenys diskvalifikacijos laikotarpiu negali dalyvauti ne tik sportinėje veikloje, bet ir bet kokioje kitoje veikloje, susijusioje su sportu, iš jos, ieškovo vertinimu, ir įgalioti sporto klubų, kuriems jie vadovauja, narius dalyvauti LJTF neeilinėje konferencijoje ar pavesti kitam asmeniui vadovauti klubui, tačiau pati nuostata, ką reiškia terminas „veikla“, yra pateikiama ne pačiose Antidopingo taisyklėse, bet jų komentare. Būtent Antidopingo taisyklių 10.12.1 punkto komentare nurodoma, kad sąvoka „veikla“, kuri draudžiama diskvalifikuotiems sportininkams, taip pat reiškia, pavyzdžiui, administravimo veiklą, kaip antai pareigūno, direktoriaus, tarnautojo, darbuotojo arba šiame punkte aprašytos organizacijos savanorio pareigų atlikimą.

25. Antra, teisėjų kolegijos manymu, iš anksčiau minėtos sąvokos „veikla“ apibrėžimo nėra akivaizdu, ar tikrai diskvalifikuoti sportininkai negali išduoti įgaliojimų ar pavesti eiti pareigas kitam asmeniui ir tokiu būdu nusišalinti nuo kitos administracinės su sportu susijusios veiklos. Pastebėtina, kad draudimas išduoti įgaliojimą veikti juridinio asmens (sporto federacijos nario) vardu ar pavesti kitam asmeniui vykdyti tam tikras juridinio asmens (sporto federacijos nario) pareigas nėra konkrečiai nurodytas net ir Antidopingo taisyklių 10.12.1 komentare.

26. Trečia, teisėjų kolegijos nuomone, V. A. ir A. M., išduodami įgaliojimus, o Ž. A., pavesdamas kitam asmeniui laikinai eiti klubo prezidento pareigas, siekė nusišalinti nuo dalyvavimo jų vadovaujamų sporto klubų veikloje ir perduoti įgaliojimus spręsti klausimus kitiems asmenims. Vadinasi, šie asmenys tokiu būdu būtent ir siekė įgyvendinti Antidopingo taisyklių nuostatas nusišalinti nuo jų vadovaujamų sporto klubų veiklos. Ginčo konferencijoje minėti diskvalifikuoti sportininkai nedalyvavo.

27. Ketvirta, nagrinėjamu atveju ieškovas kelia klausimą dėl LJTF narių teisės dalyvauti ir balsuoti federacijos konferencijoje. Teisė dalyvauti ir balsuoti konferencijoje – tai pagrindinės federacijos nario teisės. Todėl šių teisių suvaržymas, konstatuojant, kad jie negalėjo dalyvauti ir balsuoti susirinkime, be kita ko, ir dėl Antidopingo taisyklių nuostatų, turėtų būti paremtas itin svariais ir iš esmės nekeliančiais abejonių argumentais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš šių sporto klubų („Žėrutis“, „Extreme Gym“, „Troja“) šioje byloje nereiškė pretenzijų ir nekėlė reikalavimų, kad jų vardu atlikti balsavimai neeilinėje LJTF konferencijoje galėjo neatitikti šių sporto klubų tikrosios valios. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ir šių sporto klubų viduje kas nors būtų kėlęs klausimą dėl išduotų įgaliojimų ar pavedimų laikinai eiti klubo prezidento pareigas teisėtumo.

28. Penkta, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vienintelės nacionalinės antidopingo organizacijos statusą Lietuvos Respublikoje atitinkančios įstaigos, atliekančios nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas ir įgyvendinančios Pasaulinį antidopingo kodeksą (VĮ Lietuvos antidopingo agentūros įstatų 2 punktas) – VĮ Lietuvos antidopingo agentūros – atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad diskvalifikuotas sportininkas negali tiesiogiai vadovauti sporto klubui, kuris susijęs tik su sportine veikla, jis turi nusišalinti, perduoti įgaliojimus ar pan. Atsakant į šalies atstovo klausimą, ar diskvalifikuotas asmuo gali išduoti įgaliojimus kitiems asmenims veikti LJTF nario vardu LJTF susirinkime ar konferencijoje, VĮ Lietuvos antidopingo agentūros atstovė paaiškino, kad agentūrai nėra svarbu, kokiu būdu diskvalifikuotas asmuo nusišalina nuo sportinės veiklos, jis tai gali padaryti, be kita ko, ir išduodamas įgaliojimą. Agentūros atstovė, duodama parodymus teismo posėdyje, nuosekliai laikėsi pozicijos ir patvirtino, kad agentūra pažeidimų dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių (įgaliojimų išdavimo, kito asmens paskyrimo eiti pareigas) neįžvelgia ir nenustatė. Agentūros atstovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieškovui netinka Antidopingo agentūros sprendimas, jam buvo pasiūlyta kreiptis su skundu į tarptautinę federaciją dėl tokio Antidopingo agentūros sprendimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs šiuo pasiūlymu.

29. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl LJTF nario vienos iš esminių teisių dalyvauti konferencijoje ir joje balsuoti, teisėjų kolegija visas abejones vertina būtent LJTF nario teisės dalyvauti ir balsuoti susirinkime naudai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, nuspręsti, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti LJTF nariai negalėjo dalyvauti ir balsuoti neeilinėje LJTF konferencijoje dėl Antidopingo taisyklėse įtvirtintų apribojimų taikymo.

30. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. A. turėjo teisę įgalioti savo pavaduotoją A. M. sudarinėti įgaliojimus, suteikiančius teisę atstovauti sporto klubo „Žėrutis“ interesams, su trečiaisiais asmenimis. Savo ruožtu sporto klubo „Žėrutis“ atstovas A. A. prieš konferenciją pateikė įgaliojimą, kuris buvo išduotas sporto klubo valdybos pirmininko pavaduotojo A. M.. Pasak ieškovo, sporto klubo „Žėrutis“ atstovas A. A. pateikė įgaliojimą, kuris taip pat buvo išduotas be teisinio pagrindo, ir su tokiu įgaliojimu LJTF nario atstovas negalėjo dalyvauti priimant sprendimus visuotiniame susirinkime, t. y. negalėjo turėti balsavimo teisės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo argumentu.

31. Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ įstatų IV skyriaus 6 punkte numatyta, kad klubo dokumentus pasirašo valdybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubo „Žėrutis“ valdybos pirmininkas V. A. 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu dėl valdybos pirmininko teisės sudaryti įgaliojimus įgaliojo valdybos pirmininko pavaduotoją A. M. sudarinėti įgaliojimus su trečiaisiais asmenimis, kurie gali atstovauti sporto klubo interesams. A. M. 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojo A. A. atstovauti sporto klubui LJTF neeilinėje konferencijoje. Teisėjų kolegija, priešingai nei teigia ieškovas, neįžvelgia, kad šiuo atveju galėjo būti pažeisti sporto klubo „Žėrutis“ įstatai, nes valdybos pirmininkas turėjo teisę sudaryti vienašalį sandorį ir išduoti įgaliojimą kitam asmeniui. Tuo tarpu A. M. įgaliojus sporto klubui atstovauti A. A., šis asmuo iš esmės laikytinas įgaliotu sporto klubo valdybos pirmininko (per valdybos pirmininko įgaliotą asmenį, perįgaliojimo pagrindu). Be to, teisėjų kolegija aptariamu aspektu sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad analizuojant sporto klubo „Žėrutis“ įstatų nuostatas sisteminiu ir lingvistiniu teisės aiškinimo požiūriu, net ir nesant valdybos pirmininko rašytinio įgaliojimo pavaduotojui, pastarasis, veikdamas įstatų pagrindu, pavaduodamas pirmininką, kai pastarasis negali eiti savo pareigų, turėjo teisę įgalioti trečiąjį asmenį atstovauti sporto klubą neeilinėje konferencijoje, ir įgaliojimų išdavimui nebuvo reikalingas atskiras valdybos pirmininko pavedimas.

32. Ieškovas taip pat nesutinka su M. B. teise laikinai eiti sporto klubo „Extreme Gym“ prezidento pareigas ir jo teise dalyvauti LJTF neeilinėje konferencijoje ir balsuoti sporto klubo vardu. Ieškovo vertinimu, šis asmuo buvo paskirtas laikinai eiti sporto klubo „Extreme Gym“ prezidento pareigas pažeidžiant sporto klubo įstatus. Vis dėlto teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad sporto klubo „Extreme Gym“ viduje kas būtų ginčijęs tokį pavedimą laikinai eiti sporto klubo prezidento pareigas. Tai yra vidiniai sporto klubo reikalai ir jie niekaip ieškovo A. J. teisių nepažeidė. Toks pavedimas galėjo pažeisti tik sporto klubo narių teises, tačiau byloje nėra duomenų, kad sporto klubas ar jo nariai būtų ginčiję tokį sprendimą. Vadinasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad toks M. B. pavedimas laikinai eiti sporto klubo prezidento pareigas neatitiko sporto klubo narių valios ir turėtų būti laikomas niekiniu.

33. Ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme (toliau – ir MBĮ) nėra numatyta, kad bendrijos vadovas turi teisę įgalioti asmenį veikti mažosios bendrijos vardu, nes tai yra bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Pasak ieškovo, mažosios bendrijos sporto klubo „Troja“ įstatuose nebuvo numatyta teisė klubo direktoriui (vadovui) įgalioti kitą asmenį veikti klubo vardu, nes tai yra susirinkimo kompetencija, o tai reiškia, kad L. L. su A. M., kaip sporto klubo direktoriaus, išduotu įgaliojimu negalėjo teisėtai dalyvauti LJTF konferencijoje su balsavimo teise. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

34. Remiantis MBĮ 21 straipsnio 1 dalimi, mažoji bendrija turi turėti mažosios bendrijos atstovą, kai mažojoje bendrijoje yra du ar daugiau narių ir mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas. Tačiau nagrinėjamu atveju MB „Troja“ turi vienasmenį valdymo organą direktorių. Direktorius, kaip mažosios bendrijos vadovas, tiek pagal MBĮ nuostatas (22 straipsnio 6 dalis), tiek pagal MB „Troja“ įstatus (dėl vienasmenio valdymo organo kompetencijos nukreipiančius į MBĮ nuostatas) turėjo teisę sudaryti sandorius, iš jų ir išduoti įgaliojimą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad MB „Troja“ valdymo organas (direktorius) neturėjo teisės išduoti įgaliojimo L. L..

35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei V. A., Ž. A. ir A. M. nusišalinimas nuo jų vadovaujamų sporto klubų veiklos būtų ydingas jų vadovaujamų sporto klubų įstatų prasme, tokie įgaliojimai ir pavedimas nepažeidė ieškovo A. J. teisių, byloje nėra duomenų, kad minėti sporto klubų vadovų sprendimai ar konferencijoje pareikšta valia neatitiko sporto klubų valios. Minėti vienasmeniai sandoriai nėra nuginčyti, todėl net ir buvus kokiems nors formaliems pažeidimams, jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini tokiais esminiais, kad sudarytų pagrindą naikinti ginčijamą LJTF narių konferencijos sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ginčijamo LJTF neeilinės konferencijos sprendimo teisėtumo. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovė LJTF už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. J. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė