- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2-605-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00941-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANFASTA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Trys A“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TRANFASTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Trys A“ iškelti bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Tranfasta“ kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Trys A“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė nesumoka 6 069,69 Eur skolos. Skolos išieškoti kitu būdu nepavyko, antstolė vykdomuosius dokumentus grąžino su išieškojimo negalimumo aktu. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo turto buvimo vietą ir realų jo egzistavimą bei vertę. Antstoliui neradus jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, tai reiškia, kad skolininkės turtas yra paslėptas, arba jis egzistuoja tik dokumentuose.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Trys A“ atsiliepime į ieškovės pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė veiklą vykdo nuo 2007 m. Padangų atliekų tvarkymo klausimas Lietuvoje yra itin opus, todėl atsakovės teikiamos paslaugos yra itin paklausios. 2017 m. atsakovė patobulino eksploatuojamą padangų atliekų perdirbimo liniją ir nuo 2017 metų gegužės mėnesio vykdo veiklą visu pajėgumu. 2018 m. kovo mėnesį dėl netinkamo eksploatavimo buvo sugadinta pagrindinė linija. Remonto darbai užtruko, atsakovė buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių. Be to, buvo sustabdytas padangų atliekų importas iš Latvijos, kas lėmė, kad atsakovė nustojo gauti pajamas. 2019 m. atsakovė atliko linijos modernizavimą, šiuo metu užbaiginėjamas linijos paleidimo procesas naujam sezonui, numatyta veiklos pradžia 2019 m. vasario mėn. Atsakovė renka naujus darbuotojus. 2018 m. rugpjūčio 29 d. per antstolius atsakovė visiems kreditoriams sumokėjo dalį skolų. Ieškovei buvo pervesta 4 642,01 Eur suma, kas sudaro beveik pusę įsiskolinimo. Tai rodo, kad atsakovė vykdo mokėjimus, nėra nemoki ir vis mažina įsiskolinimų sumas. Kol nebus išnagrinėta ši byla, atsakovė neturi galimybės tęsti vertingų sutarčių sudarymo proceso, nes reikšmingiausi klientai atsisako dirbti su atsakove. Atsakovės įsiskolinimų kreditoriams suma yra 26 050,19 Eur, o debitorinių įsiskolinimų – 40 500,00 Eur. Atsakovės ilgalaikio turto balanse yra nurodytas pastatas, kurio balansinė vertė – 165 301,36 Eur. Nors nurodytas pastatas registruotas trečiųjų asmenų vardu, realiai visa jo vertė priklauso atsakovei, o tretiesiems asmenims priklausančia dalimi atsakovė naudojasi panaudos teise. Bendra atsakovės turimo turto vertė yra 600 958,44 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Trys A“ 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 773 026 Eur vertės turtą, kurį sudarė: ilgalaikis materialusis turtas 599 352 Eur ir trumpalaikis turtas – 173 674 Eur, iš kurio: atsargos – 3 517 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 164 577 Eur, piniginės lėšos – 5 580 Eur. Teismas iš 2007 m. balanso duomenų nustatė, kad UAB „Trys A“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 107 472 Eur sumą, susidedančią iš po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų – 13 075 Eur, bei iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 94 397 Eur. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad minėtu laikotarpiu bendrovė gavo 56 312 Eur pelną.
5. Iš2018 metų bendrovės balanso duomenų teismas nustatė, kad balansinė bendrovės turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. siekė 647 900 Eur sumą, turtą sudarė: ilgalaikis materialusis turtas – 600 958 Eur, ir trumpalaikis turtas – 46 942 Eur, iš kurio: atsargos – 4 319 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 40 500 Eur, piniginės lėšos – 2 123 Eur. Šio balanso duomenimis UAB „Trys A“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 26 050 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Teismas iš 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos sprendė, kad bendrovės pelningumas, lyginant su 2017 metais, žymiai sumažėjo, tačiau pažymėjo, kad bendrovė dirbo pelningai, gavo 1 883 Eur pelną.
6. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Trys A“ įsteigta 2007 metais. Dėl to padarė išvadą, kad bendrovės veikla yra ilgalaikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė VĮ Registrų centrui reguliariai teikė finansinės atskaitomybės dokumentus.
7. Teismo vertinimu, nors Nekilnojamojo turto registro 2018 m. sausio 18 d. išrašo duomenimis bendrovė nekilnojamojo turto neturi, o VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu vienintelės nuosavybės teise transporto priemonės dalyvavimas eisme draudžiamas, tačiau aplinkybę, nustatytą antstolės R. M. 2018 m. lapkričio 27 d. išieškojimo negalimumo akte, jog bendrovė neturi jokio turto, paneigia atsakovės pateiktas 2018 m. gruodžio 31 d. turimo ilgalaikio turto sąrašas, 2019 m. sausio 28 d. antstolės V. P. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis, iš kurio matyti, jog atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodyti įrenginiai ir gamybos prietaisai, išskyrus menkavertes (116,74 Eur) elektronines svarstykles, kurių antstolė neužfiksavo, realiai egzistuoja.
8. Teismas iš bendros UAB „Trys A“ balanse nurodytos turto masės (647 900 Eur) atėmęs ilgalaikio turto – pastatų (165 301,36 Eur) ir elektroninių svarstyklių (116,74 Eur) vertę bei trumpalaikį turtą – Kosmor SIA debitorinę skolą (40 500 Eur), kurios grąžinimo atsakovei galimybės nebuvo įrodytos, sprendė, kad bendra UAB „Trys A“ turto vertė siekia 441 981,90 Eur.
9. Įvertinęs atsakovės pateiktą kreditorių sąrašo, pagal kurį atsakovė turi 26 050,19 Eur dydžio skolų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2019 m. sausio 16 d., antstolių informacinės sistemos 2019 m. sausio 15 d., antstolės R. M. 2018 m. lapkričio 27 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-18-64-23674 duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės skolos yra didesnės nei nurodyta kreditorių sąraše.
10. Teismas pažymėjo, kad net jei bendrovė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, bankroto byla gali būti nekeliama. Įvertinęs atsakovės turimo turto ir pradelstų skolų santykį teismas padarė išvadą, kad, nors atsakovė pastaraisiais metais turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau ji siekia išlikti aktyvia rinkos dalyve, turi 2013 m. gegužės 10 d. išduotą ir galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 2/23, yra sudariusi sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, turi 4 darbuotojus. Teismo vertinimu, atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis nepatvirtina bendrovės nemokumo būsenos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Atsakovė turi galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja UAB „TRANFASTA“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, nes nepagrįstai netaikė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį bankroto byla turi būti keliama, kai bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pateiktas antstolės R. M. 2018 m. lapkričio 28 d. išieškojimo negalimumo aktas įrodo, jog turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovė neturi. Pareiškėjos pateiktas įrodymas buvo prima facie įrodymas – oficialus valstybės pareigūno surašytas rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, lyginant su atsakovės pateiktais įrodymais. Šis įrodymas laikytinas akivaizdžiu atsakovės įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo įrodymu. Netinkamas šalių pateiktų įrodymų įrodomosios galios vertinimas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą.
11.2. Pirmosios instancijos teismas supainiojo saugotinus ir nesaugotinus teisinius gėrius. Bendrovės, kuri nevykdo savo įsipareigojimų, kuri yra paslėpusi savo turtą net nuo antstolių, interesai negalėjo būti vertinami labiau už teisėtos šios bendrovės kreditorės interesus atgauti teismo sprendimu priteistą skolą. Dėl to nepagrįstas teismo konstatavimas, jog bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik bendrovėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
11.3. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė yra moki bendrovė, turėjo būti vertinamos ir priežastys, kodėl beveik metus laiko nėra atsiskaityta su pareiškėja ir kitais kreditoriais. Turėjo būti vertinamos antstolio išieškojimo negalimumo akto surašymo aplinkybės. Teismas ignoravo priežastis, kodėl antstolis negalėjo išieškoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos, ir ar atsakovė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų dėl turto paslėpimo.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2018 m. balanso duomenimis, nes atsakovės pateiktas balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita nepasirašyti nei bendrovės vadovo, nei finansininko. Be to, teismas nepagrįstai atsakovės nepasirašytą balansą laikė įrodymu paneigiančiu antstolio surašyto išieškojimo negalimumo akto (prima facie įrodymo) duomenis. Toks įrodymų vertinimas neteisėtas.
11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė teisinės reikšmės tam, kad atsakovė teismui pateikė netikslius kreditorių sąrašus. Nesąžiningos, nuslepiančios turtą ir kreditorius bendrovės interesai negali būti ginami.
11.6. Atsakovės balanso duomenys apie bendrovės turtą buvo ne tik nepasirašyti, bet ir neteisingi. 2018 m. lapkričio 28 d. išieškojimo negalimumo akte antstolė R. M. nurodė neradusi visiškai jokio atsakovės turto, o balanse šio turto atsirado virš 600 000 Eur. Jei tikėti balansu, antstoliui neturėjo kilti kliūčių bendrovės turtą rasti ir jį areštuoti bei parduoti iš varžytynių, įvykdant išieškojimą. Norint netikėti antstoliu, atsakovės pateikto balanso skaičiai turėjo būti pagrįsti realiais atsakovės turto nuosavybės, šio turto vertės, bei tikslios buvimo vietos dokumentais, kurių atsakovė nepateikė.
11.7. Grįsdama savo turto buvimo faktą atsakovė teismui pateikė tik ilgalaikio turto sąrašą (taip pat be vadovo parašo) bei 2019 m. sausio 28 d. antstolės V. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo remdamasis teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovė turi konkretų turtą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali patvirtinti tik tai, jog atsakovės panaudos pagrindais naudojamose patalpose yra kažkam priklausantis turtas, tačiau nepatvirtina nei šio turto priklausomybės konkrečiam savininkui, nei šio turto vertės. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nei įsitikinti atsakovės turimo turto nuosavybės teisėmis ir verte, nei šias aplinkybes patikrinti. Jokie atsakovės ilgalaikio turto nuosavybės teises patvirtinantys įrodymai (sutartys, sąskaitos – faktūros) į bylą pateikti nebuvo.
11.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai laikino pobūdžio. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad atsakovei yra iškeltos 9 vykdomosios bei 6 civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Iš šių civilinių bylų matyti, jog atsakovės nedeklaruoti ir į teismui pateiktą kreditorių sąrašą yra neįrašyti šie kreditoriai: UAB „Gaschema“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovei nepateikus aktualios informacijos apie savo kreditorius, teismas neturėjo pagrindo atsakovės finansinius sunkumas vertinti kaip laikinus ar nereikšmingus.
12. 2019 m. balandžio 1 d. apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – kreipimąsi į antstolį A. Š. ir 2019 m. kovo 28 d. išieškojimo negalimumo aktą. Apeliantės teigimu, naujai teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta mokiu subjektu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,Trys A“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, o ne nuolatinio pobūdžio. Nėra šalių ginčo, kad atsakovė nepertraukiamai vykdo ūkinę komercinę veiklą jau daugiau nei 11,5 metų. Atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla – netinkamų naudoti padangų atliekų surinkimas ir perdirbimas. Perdirbant naudotų padangų atliekas atsakovė gamina rinkoje paklausias gumos granules, naudojamas sporto stadionų ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimui (guminės dangos gamybai). Atsakovės turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikoje leidimus verstis analogiška veikla turi tik 5 bendrovės. Reikalavimai gauti leidimą verstis atsakovės vykdomą veikla yra itin aukšti, todėl tik ribotas ūkio subjektų ratas yra pajėgus teisėtai užsiimti aptariama veikla. Nedidelė konkurencija rinkoje leidžia atsakovei būti užtikrintai dėl teikiamų paslaugų poreikio. Šios priežastys leidžia konstatuoti, jog atsakovės vykdoma veikla yra tvari. 2017 m. atsakovė patobulino eksploatuojamą padangų atliekų perdirbimo liniją ir nuo 2017 metų gegužės mėnesio veikia visu pajėgumu. Per 2017 m. (nuo gegužės mėnesio) atsakovė perdirbo 2 070,8 tonų padangų atliekų. Tęsiant veiklą 2018 m., dėl netinkamo įrenginių eksploatavimo 2018 m. kovo mėn. buvo sugadinti pagrindinės linijos didieji valcai. Be to, sudegintas smulkintuvo variklis. Remonto darbai užsitęsė, atsakovė buvo priversta nuo 2018 gegužės mėn. sumažinti darbuotojų skaičių. Taip pat buvo sustabdytas padangų atliekų importas iš Latvijos. Dėl to atsakovė nustojo gauti pajamas. Kol gamyba buvo sustojusi, atsakovė atliko ne vieną gamybinės linijos modernizavimą, siekdama pagerinti veiklos našumą. Šiuo metu atsakovė jau atnaujino veiklos vykdymą ir ruošiasi 2019 m. pavasario padangų keitimo sezonui, kai galės gauti reikšmingas pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.
13.2. Bendra visų atsakovės turimų skolų bei įsipareigojimų suma (įskaitant ir skolą ieškovei) yra 26 050,19 Eur, o bendra debitorių skola atsakovei yra 40 500,00 Eur. Atsakovės suformuotas ir apmokėtas įstatinis kapitalas sudaro 250 000,00 Eur sumą. Be to, atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo ilgalaikio turto (pasigamintas), kurio balansinė vertė 165 301,36 Eur. Tai yra visi nekilnojamojo turto – mechaninių dirbtuvių, esančių adresu Karaliaus Mindaugo g. 13, Ruklos k., Jonavos r., pagerinimai, atnaujinimai bei įrengimai. Nors nurodytas pastatas registre registruotas trečiųjų asmenų vardu, tačiau praktiškai visa jo vertė (165 301,36 Eur) priklauso atsakovei, o tretiesiems asmenims priklausančia dalimi atsakovė naudojasi panaudos teise. Pastarąją sumą atsakovė gali bet kada atgauti iš pastato savininko. Bendra atsakovės turimo turto vertė yra 600 958,44 Eur. Atsakovė šiuo metu turi apie 280 tonų galutinei gamybai paruoštų susmulkintų padangų, iš kurių per trumpą laiką, paleidus pagrindines stakles, atsakovė galės pagaminti apie 260 tonų gumos granulių, kurių bendra pardavimo kaina siektų 30 000 Eur, t. y. tiek, kiek yra visa atsakovės turimų įsipareigojimų kreditoriams suma kartu sudėjus, neskaitant kitų atsakovės gautinų pajamų už padangų atliekų surinkimą ir sutvarkymą.
13.3. Nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė 2018 metais padengė beveik pusę ieškovei ir kitiems kreditoriams buvusių įsiskolinimų, kurie susidarė dar 2017 m., be to, turi realaus turto (kurio buvimą konstatavo antstolis), vykdo realią licencijuotą bei visuomenei reikalingą (paklausią) veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Trys A“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo nagrinėjamoje byloje peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
16. Pagal ĮBĮ nuostatas bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų: 1) bendrovė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį bendrovės nemokumas – tai bendrovės būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
17. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos bendrovės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
18. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą konstatavęs, kad atsakovės veikla yra ilgalaikė, atsakovė turi galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 2/23, veikia pelningai, reguliariai teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien bendrovės veiklos ilgalaikiškumo ir leidimų atitinkamai veiklai turėjimo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia bendrovės mokumą, kadangi su nuolatiniais finansiniais sunkumais gali susidurti ir ilgą laiką rinkoje veikiantis ūkio subjektas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra moki, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.
20. Konstatuodamas, kad atsakovė turi 441 981,90 Eur vertės turtą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi viešai prieinamu, Juridinių asmenų registre registruotu, 2018 m. balandžio 30 d. sudarytu atsakovės 2017 m. balansu, VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės pateiktu balansu už 2018 m., ilgalaikio turto sąrašu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. sudarytas 2017 m. balansas nagrinėjamai bylai nėra aktualus, neatskleidžiantis atsakovės turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Be to, aptariamas balansas sudarytas 2018 m. balandžio 30 d., pasirašytas direktoriaus B. T., nors tuo metu atsakovei jau vadovavo R. K..
21. Pagal bendrąją taisyklę faktinė bendrovės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant bendrovės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). ). Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti nustatyta, kad į balansą įrašytas turtas realiai egzistuoja, taip pat reali šio turto vertė.
22. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atsakovės 2018 m. balansas nėra pasirašytas nei bendrovės direktoriaus, nei finansininko. Be to, nors pagal šio balanso duomenis atsakovė 2018 m. turėjo turto, kurio balansinė vertė 773 026 Eur, antstolė R. M. 2018 m. lapkričio 27 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą. Duomenų, jog šis aktas būtų panaikintas nėra. Taigi jis turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nei nepatvirtintas 2018 m. balansas. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad išsiieškoti skolas iš atsakovės nėra galimybės ir šiuo metu.
23. 2018 m. atsakovės balanse nurodyta, kad didžiąją dalį atsakovės turto (600 958 Eur) sudaro ilgalaikis materialusis turtas, kurį sudaro: pastatas – mechaninės dirbtuvės (165 301,36 Eur), guminių dangų gamybos įrenginių linija (351 298,62 Eur), staklės (49 281,74 Eur), modulinės antro aukšto konstrukcijos (19 760,00 Eur), elektroninės svarstyklės (116,74 Eur), automobilis Mersedez Benz S500L (15 200 Eur) (atsakovės ilgalaikio turto žiniaraštis, b. l. 127). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pastatas-mechaninės dirbtuvės, nurodytas ilgalaikio turto žiniaraštyje, priklauso tretiesiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodydama, kad pastatas registre registruotas trečiųjų asmenų vardu. Taigi, 165 301,36 Eur pastato vertė į atsakovės balansą įrašyta nepagrįstai, o atsakovės argumentai, kad šią sumą ji gali bet kada atgauti, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Guminių dangų gamybos įrenginių linijos (351 298,62 Eur), staklių (49281,74 Eur), modulinės antro aukšto konstrukcijos (19 760,00 Eur), elektroninių svarstyklių (116,74 Eur) verčių įrašymas taip pat nėra pagrįstas įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio matyti, kad įranga bei prietaisai, išskyrus elektronines svarstykles, yra atsakovei panaudos teise valdomose patalpose, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, vien aplinkybė, kad įranga bei prietaisai buvo atsakovės panaudos teise valdomose patalpose, nepatvirtina, kad apeliantė juos valdo nuosavybės teise, taip pat nepatvirtina ir žiniaraštyje nurodytos šio turto vertės. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė (15 200 Eur), atsižvelgus į tai, kad jo dalyvavimas eisme uždraustas, bei į tai, kad į automobilį nebuvo nukreiptas išieškojimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat kelia pagrįstų abejonių.
24. Atsakovei nepateikus duomenų apie skolininkės Kosmor SIA mokumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės trumpalaikio turto vertės atėmė per vienerius metus gautiną sumą – 40 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra konkretizuota, kas sudaro turimų atsargų vertę (4 319 Eur), taip pat nėra pateikta jokių banko sąskaitų išrašų, bendrovės kasos apskaitos dokumentų apie juose esantį pinigų likutį, kitų įrodymų apie balanse įrašytą pinigų ir jų ekvivalentų vertę (2 123 Eur).
25. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės turimo turto vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir neišsiaiškinus, ar į atsakovės balansą įtrauktas turtas tikrai priklauso atsakovei ir kokia yra šio turto tikroji vertė. Atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį atsakovė turi 26 050,19 Eur dydžio skolų, taip pat nėra išsamus. Aplinkybę, kad atsakovės skolos yra didesnės, nors ir nekonkretizuodamas jų apimties, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Neįvardijus bendros pradelstos skolos sumos nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra nemoki.
26. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji mažina savo įsiskolinimus kreditoriams, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys apie iškeltas atsakovei civilines bylas dėl skolų priteisimo, taip pat duomenys vykdomąsias bylas ir naujausia informacija apie atsakovės skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, pagal kurią atsakovės skola padidėjo, leidžia šiuos atsakovės argumentus vertinti kritiškai. Atsakovės argumentai dėl jos gaunamo pelno, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. pelno (nuostolio) ataskaita Juridinių asmenų registrui nepateikta, nėra patvirtinta nei direktorės, nei finansininko parašu, taip pat vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų inicijuotas ar pradėtas restruktūrizavimo procesas, siekiant pašalinti, kaip nurodo atsakovė, laikinus finansinius sunkumus, trukdančius atsakovei atsiskaityti su kreditoriais.
27. Kaip jau minėta, ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-396-781/2019), todėl veiklos, kuri yra reikalinga visuomenei, vykdymas pats savaime nėra pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą, jei įmonė yra nemoki. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia pačia, kaip ir atsakovės, veikla užsiima ir kiti Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai (šią aplinkybę atsakovė pripažįsta atsiliepime į atskirąjį skundą), todėl nemokaus ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos nepažeistų visuomenės interesų.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės turimo turto vertę, o bylai reikšmingos aplinkybės dėl pradelstų atsakovės skolų apskritai nenustatė, todėl klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta (sudarant atsakovei sąlygas pateikti papildomus įrodymus apie turimą turtą, pradelstas skolas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus) ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Trys A“ (j. a. k. 300711379) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.