Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. P., nedalyvaujant atsakovui M. B., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog santuokos sudarymo metu ji jau žinojo apie atsakovo teistumą bei atliekamą laisvės atėmimo bausmę, tačiau būdama naivaus būdo priėmė sprendimą sudaryti santuoką. Ieškovė tik po santuokos sudarymo suprato, kad su nuteistu asmeniu negalinti kurti šeimos ir palaikyti santuokinių ryšių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės J. P. ir atsakovo M. B. santuoka buvo įregistruota Kaišiadorių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, turto neįgijo, kreditorių neturi.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigų, neremia šeimos, yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pabrėžia aplinkybę, kad pati ieškovė, teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad sudarydama su atsakovu santuoką ji jau žinojo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, suprato ir privalėjo suprasti, kad jų šeimyninis gyvenimas bus kitoks nei kitų susituokusių porų, kad jie ilgą laiką negalės kartu gyventi, kad jų bendravimas bus apribotas. Kadangi ieškovė santuoką su atsakovu vis tik sudarė, vadinasi, tokia gyvenimo perspektyva ją tenkino tuo metu. Todėl atsakovą pripažinti kaltu dėl to, kad jis negali atlikti tam tikrų sutuoktinio pareigų būtų nesąžininga ir neteisinga. Ieškovė jau sudarydama santuoką žinojo, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tokios aplinkybės jai buvo priimtinos. Atsakovo kaltu dėl šios priežasties pripažinti negalima, nes ši priežastis egzistavo iki santuokos sudarymo ir ieškovei buvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad šalys santuoką sudarė skubotai, gyvendami santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos pavardės – P. ir B. (Civilinio kodekso 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (Civilinio kodekso 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 48), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (Civilinio proceso kodekso 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškovė nurodė, jos šalys kreditorių neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų taip pat nenustatyta, kad bylos šalys turėtų kreditorių.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis sudaro 50 procentų). Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 145,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 72,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 79 str., 80 str.).

Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, nes iš šalies išieškotina suma yra mažesnė už 2011 m. lapkričio 7 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10,00 Lt) (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268, 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta: Kaišiadorių r. sav. civilinės metrikacijos biuras, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. palikti pavardę „P.“.

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. B. palikti pavardę „B.“.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,50 Lt (septyniasdešimt du Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.