Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Algerdo Urbšio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai A. M., nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2012 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. ir nubaustas:

-pagal BK 154 str. 2 d. – 20 MGL (2600 Lt) bauda;

-pagal BK 155 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d., bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrintą bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Iš V. P. priteista A. M. naudai 20.000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500,00 (penki šimtai) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu kitas buvęs šios bylos kaltinamasis P. G. pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo atžvilgiu skundų negauta

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

V. P. pagal BK 154str. 2 d., 155 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 28 d. 11 val. 13 min. per visuomenės informavimo priemonę, t.y. interneto tinklapyje www.skundai.lt pasivadindamas „Valdas iš Vilniaus“, iš jam priklausančio IP adreso(duomenys neskelbtini), parašydamas komentarą po publikacija „Advokatė A. M.“ tyčia paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, A. M., paniekinančią ir pažeminančią informaciją, t.y. parašydamas komentarą po publikacija „Advokatė A. M.“ nurodė: „žinau šita advokate nuo 2007 m. Jos darbo specifika – apgaudinėti žmones, bandyti padaryti juos ribotai veiksniu, o pačiai – užvaldant jų žeme (pvz. Liutonių k. netoli Bačkonių – 1 ha), savanaudiško pasipelnymo būdu klastojant dokumentus ir t. t.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. P., 2010 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. 26 min. per visuomenės informavimo priemonę, t.y. interneto tinklapyje www.skundai.lt, pasivadindamas „skundo autorius“, iš jam priklausančio IP adreso(duomenys neskelbtini), parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ tyčia paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, A. M., paniekinančią ir pažeminančią informaciją, t.y. parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ nurodė: „...šita žmogysta veikia kitaip nei padorūs advokatai, kurie net nesiima nusikalstamos veikos ir pasiunčia to reikalaujančius klientus velniop - šitos „advokatės“ darbo specifika kitokia - ji atvirai apgaudinėja žmones, bando padaryti juos ribotai veiksnius, organizuoja medicininių dokumentų klastojimą, o po to - savanaudiško pasipelnymo tikslu užvaldo jos siuntinėjamo po durnynus M. P. žemę...“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. 2010 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. 47 min. per visuomenės informavimo priemonę, t.y. interneto tinklapyje www.skundai.lt, pasivadindamas „straipsnio autorius“, iš jam priklausančio IP adreso(duomenys neskelbtini), parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ tyčia paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, A. M., paniekinančią ir pažeminančią informaciją, t.y. parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ nurodė: „...šita advokatė organizavo šito senuko - M. P. pagrobimą ir nuodijimą - iš Kaišiadorių jos šutvės jis buvo pagrobtas ir atvežtas pas ją į namus Kaune, kur jam buvo liepiama pasirašinėti visokiausius melagingus dokumentus, po 4 parų man pavyko su policijos pagalba tą senuką išvaduoti ir parvežti namo - buvo pavogti jo pinigai, raktai ir dokumentai, dokumentus su policininkų pagalba dar atgavom ir parašėm pareiškimą Santakos PN - tai buvo 2010-05-11 -2010-05-15 dienomis, po kelių dienų dieduliui atsisakė abu inkstai ko niekada nebuvo - koma, klinikinė mirtis“.

Be to, jis 2010 m. rugpjūčio 1 d., interneto tinklapyje www.skundai.lt pasivadindamas „Valdas P. 40 m. Vilnius“, iš jam priklausančio IP adreso (duomenys neskelbtini), patalpino publikaciją „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“, kurioje tyčia viešai, raštu užgauliai pažemino A. M., t.y. publikacijoje „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ nurodė: „...nedarykite klaidų ir neprasidėkite su „advokate“ A. M., išlikite aukščiau viso šito mėšlo...“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. 2010 m. rugpjūčio 1 d. 13 val. 34 min. per visuomenės informavimo priemonę, t.y. interneto tinklapyje www.skundai.lt, pasivadindamas „pijokas“, iš jam priklausančio IP adreso(duomenys neskelbtini), parašydamas komentarą po publikacija „Advokatė A. M.“ - „Advokatė A. M. - žydrųjų albinų gildijos lyderė Kaune, žinoma visoje Lietuvoje, netrūksta jų ir Kauno m. teismuose“, tyčia viešai, raštu užgauliai pažemino A. M.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. 2010 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. 47 min. interneto tinklapyje www.skundai.lt pasivadindamas „straipsnio autorius“, iš jam priklausančio IP adreso(duomenys neskelbtini), parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ tyčia viešai, raštu užgauliai pažemino A. M., t.y. parašydamas komentarą po publikacija „Būkite atsargūs - vėl advokatė A. M.“ nurodė: „...Šūdas tokie advokatai kaip A. M.“.

Nors liudytojų Z. P. ir A. O. Š. parodymais nustatyta, kad dėl M. P. pripažinimo ribotai veiksniu kreipėsi pati Z. P., Kaišiadorių rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-671-574/2007, sprendžiant S. P. prašymą skirti M. P. ambulatorinę teismo psichiatrinę - narkologinę ekspertizę jo sveikatos būklei nustatyti, advokatė A. M. prašymą atlikti ekspertizę pagrindė Žiežmarių pirminės sveikatos priežiūros centro 2007-04-13 išduotu išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame buvo klaidingai nurodyta, jog M. P. serga lėtiniu alkoholizmu. Byloje, tuo metu, jau buvo pateiktas 2007-05-09 išduotas išrašas su ištaisyta klaida, kuriame įrašų apie M. P. priklausomybę alkoholiui, nebuvo. A. M., susipažinusi su bylose esančiomis skirtingomis medicininėmis išvadomis, kaip pareiškėjo atstovė pagal pavedimą, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, kuris iš vienas kitam prieštaraujančių medicininių dokumentų yra teisingas, bet ir toliau palaikė nepagrįstą prašymą - sveikam žmogui M. P. skirti psichiatrinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti psichikos gydymo įstaigos Utenoje stacionare. Tai, jo manymu, ir parodo, kad A. M., elgėsi neteisėtai ir ėmėsi visų veiksmų, jog bet kokiomis priemonėmis M. P. būtų pripažintas ribotai veiksniu.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla dėl pripažinimo ribotai veiksniu baigėsi taikiai, tačiau tai A. M. nesąžiningų ir neteisingų veiksmų savaime nepanaikina, nes, pagal advokato darbą reglamentuojančias teisės normas, byloje dalyvaujantis advokatas yra atsakingas, už nors ir klientų pasirašytus, tačiau jo rengtus procesinius dokumentus, prašymus, reiškiamus reikalavimus, todėl jis ir laiko, kad.M., yra atsakinga už nepagrįsto prašymo skirti ambulatorinę psichiatrinę-narkologinę ekspertizę pateikimą ir už pareiškimo grindimą neteisingu, rašytiniu įrodymu. Aiškinimas, jog bylai pasirodžius įdomiai, ji klientui S. P. teisinę pagalbą teikė nemokamai, o žemės sklypą iš kliento gavo kaip dovaną, yra neteisingas.

Nurodo apeliantas ir tai, kad, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji A. M. 2008-07-16 dovanojimo sutartimi gavo iš kliento S. P. 5000/104000 dalis žemės klypo, kuris, Lietuvos advokatūrai iškėlus advokatei drausmės bylą, buvo sugrąžintas buvusiam klientui, o šis 2010-02-22 dovanojimo sutartimi sugrąžintą žemę bei dar didesnį jos plotą (l ha) padovanojo advokatės sutuoktiniui G. M., nesusijusiam su S. P. nei giminystės, nei draugystės ryšiais ir nebuvusiam S. P. atstovu. M. P. A. M. namuose nėra buvęs. M. P. artimieji M. P. į advokatės A. M. kontorą atvežė A. M. sutikimu. Šio susitikimo metu Kaišiadorių rajono apylinkės teisme jau vyko bylos dėl M. P. pripažinimo ribotai veiksniu, nagrinėjimas. Joje M. P. turėjo savo atstovą ir todėl A. M. neturėjo teisės bendrauti su priešinga šalimijos įvardinta kaip sergančia alkoholizmu ir protiškai nepakankamai sveiką.

A. M. pirmosios instancijos teisme pripažino taip par pripažino pokalbio metu davusi M. P. išgerti taurelę brendžio, nors tuo metu byloje M. P. ribotas veiksnumas siejamas buvo su jo liga - lėtiniu alkoholizmu ir juridinį faktą siekiama buvo nustatyti M. P. turto valdymo perėmimui. Be to, kaip nurodė liudytojas M. P., pokalbio advokatės kontoroje metu, jam pasiūlius alkoholio, pasirašyti buvo duodami dokumentai. Nors liudytoja apklausta Ž. P. ir patvirtino, kad A. M. jos sutuoktinis S. P. vietoje honoraro, padovanojo 50 arų dydžio žemės sklypą, bet tai netiesa, nes M. P. po to kreipėsi į įvairias institucijas su pareiškimais bei į teismus su skundaisir, nors į tai reaguota nebuvo, jis pats A. M. neteisėtus veiksmus tik pakomentavo internetinėje svetainėje, išsakydamas savo nuomonę, remdamasis tikrovėje egzistavusiais faktais. Kauno apygardos teismo 2011-11-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-317/2011, nurodyta, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Apelianto manymu, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendis taip pat neatitinka ir BPK 304-305 str. reikalavimų, nes jame (motyvuojamojoje dalyje) išvardinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, visiškai neanalizuoti.

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies jam visiškai neaišku, kodėl vienus įrodymus teismas vertino kaip neginčijamai patvirtinančius jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o dėl kitų, kurie tokias aplinkybes paneigia, visiškai nieko nepasisakė. Be to, įvertinus tai, jog nuosprendį privalo sudaryti tarpusavyje suderintos įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys, pirmosios instancijos teismas tik aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodydamas, kad A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje visiškai nepasisakė apie civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kas, jo manymu, neleidžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio laikyti nei teisėtu, nei pagrįstu.

Priteisdamas nukentėjusiai A. M. vietoje 40 000 Lt neturtinės žalos, 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisiamą neturinės žalos sumą grindė nuo 2010 metų liepos mėn. internetinėje svetainėje www.skundai.lt jo patalpinta nukentėjusiosios garbę ir orumą žeminančia informacija, su kuria galėjo susipažinti neribotas skaičius svetainės lankytojų, bet neįvertinto to, kad kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu padarymu D. S. internetinėje svetainėje taip pat buvo išsakęs savo neigiamą nuomonę nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau A. M. su pil. D. S. susitaikius ir dėl ją įžeidžiančių komentarų, ji iš D. S. nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginti, neprašė.

Respublikinio dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje (2010-11-06, Nr. 254) „Turi vertingos žemės? Bijok savo vaikų“ taip pat išsakė analogiškas aplinkybes apie A. M. neteisėtus veiksmus išsakė ir dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė L. L.. Duomenų, jog A. M. būtų kreipusis į dienraštį Lietuvos rytas dėl informacijos paneigimo, nėra.

Neįvertino teismas ir liudytojos D. D. parodymų, jog ši, perskaičiusi komentarus internete, suprato, kad „advokatams reikia gerai pagalvoti prieš kažką sakant, nes žmonės emocijas sieja neatsakingai“ ir, kad jai susidarė nuomonę, jog komentatorius reiškia savo nuomonę apie advokatę A. M.. Jo, teismui pateiktas internetinės svetainės www.skundai.lt valdytojo 2011-04-18 atsakymas rodo, kad A. M., laikydama komentarus ją šmeižiančiais, pati galėjo kreiptis į svetainės valdytoją dėl komentarų pašalinimo kaip asmuo, kurio atžvilgiu žeminantys komentarai buvo išspausdinti, tačiau šia teise ji nepasinaudojo, todėl jis ir prašo teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis, dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, keičiamas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalyje.

V. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. teismo patrauktas yra privataus kaltinimo tvarka.

Pagal 154 str. 2 d. atsako tas, kas apšmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.

Teismų praktikoje garbė traktuojama kaip viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens gerą vardą. Orumu laikomas asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis žodžiu, raštu panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemone pažeminamas yra kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant ir jo orumą.

Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas bent vienam trečiajam asmeniui tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą, t.y., darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėti. Kitaip sakant, jis turi suprasti, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir sąmoningai tai daro.

Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimas žodžiu ar raštu padaromas neigiamai užgauliai atsiliepiant apie nukentėjusio asmenybę, jo savybes, o užgaulumu – akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams vertinimai.

Abiejų šių straipsnių reikalavimus apeliantas akivaizdžiai pažeidė. Jo skundo teiginiai, kad savo parašytuose komentaruose jis tik išsakė savo nuomonę bei pateikė savo įvertinimą faktų, kuriuos sužinojo iš trečiųjų asmenų tiesiogiai, faktiniams bylos duomenims prieštarauja.

Teisė internetinėje erdvėje išsakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, taip pat nėra absoliuti, nes, ne tik tarptautiniai, bet ir šalies įstatymai saugo ir žmogaus garbę, ir jo orumą, numatydami baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą bei įžeidimą.

Duomenimis byloje nustatyta, kad V. P. pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 28, 2010 rugpjūčio 1 bei 2 dienomis interneto tinklalapyje www.skundai.lt save įvardindamas „skundo autorius“, „Valdas P. 40 m.“, „pijokas“ ir t.t., iš jam priklausančio kompiuterio ne kartą rašytais komentarais, skleidė apie nukentėjusią tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdamas, jog jis nuo 2007 m ją žino kaip žmonių ...apgaudinėtoją, ...bandančią padaryti juos neveiksniais,... siekiančią jų žemes užvaldyti, ... klastojančią medicininius dokumentus, ....žmonės pagrobiančią bei organizuojančią jų nuodijimą,...veikiančią kitaip, nei ...padorūs advokatai, kurie nesiima nusikalstamos veikos, ...siekiančią ...pasipelnymo tikslų, turinčią... darbo specifiką -... atvirai apgaudinėti žmonės,... daryti juos neveiksniais. Abejonių, kad tokiu būdu jis nukentėjusią šmeižė, nekyla, nes tokius apelianto teiginius patvirtinančių faktinių duomenų, nėra. Paskleidimas apie nukentėjusią internetinėje erdvėje tokių tikrovės neatitinkančių duomenų, daugelio žmonių akyse josios garbę bei orumą ne tik žemino, bet ir sumenkino josios reputaciją kitų akyse, pakirto pasitikėjimą ja. Neturėdamas jokių tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų, apeliantas gerai žinojo bei suprato rašąs apie nukentėjusią netiesą. Šmeižimas per internetą, sudaro galimybę susipažinti su paskleista informacija platesniam žmonių ratui, todėl tokia apelianto apie nukentėjusią paskleista informacija negali būti laikoma nei netikslia, nei agresyvia atakuojančia kritika. o tai, kad netiesą jis skleidė ne vieną kartą, rodo, jog nukentėjusią šmeižti jis ir norėjo, tad apelianto veika pagal BK 154 str. 2 d., kvalifikuota pagrįstai

Nukentėjusią elektroninėje erdvėje apeliantas vadino „..šūdu...“, „žydrųjų albinų gildijos lydere...“, „...žmogysta“ ir t.t. Tokiu būdu jis ją viešai užgauliai žemino ir įžeidinėjo. Abejonių nekyla, kad vadinimas elektroninėje erdvėje žmogaus „..šūdu...“, „žydrųjų albinų gildijos lydere...“, „...žmogysta“, užgauliai žmogų žemina. Toks atsiliepimas apie žmogų internete, akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės normoms, tad ir pagal BK 155 str. 1 d. jo veika kvalifikuota pagrįstai.

Apeliantas teisus, teigdamas, kad, sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie kitą asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, lemiamą įtaką tikrai turi duomenų paskleidimo tikslo ir juos paskleidusio asmens elgesio nustatymas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad, siekiant tikslo, galima žmogų šmeižti bei įžeidinėti. Duomenis apie kitą asmenį skleidžiantis asmuo privalo ne tik veikti sąžiningai, bet ir savo pagrindiniu tikslu siekti tik informuoti visuomenę apie jo nurodomą asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (viešasis interesas). Apie kitą asmenį skleidžiama informacija turi būti tik tikroviška. Įžeidinėti, žeminti bei šmeižti kitą asmenį, draudžiama, tad pagrindo jį pagal BK 154 str. 2 d. bei 155 str. 1 d. išteisinti, nėra.

Apelianto skundas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dalyse , tenkinamas iš dalies.

Aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje yra konstatuota, kad civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje, atmestinas. Tai, kad ieškinio turtinei žalai atlyginti atmetimas neatsispindi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nuosprendžio neteisingu nedaro ir pagrindo dėl to jo naikinimui, neduoda ir šioje dalyje skundas netenkinamas.

Kritikuodamas teismo nuosprendį civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalyje, apeliantas skunde nurodo, kad teismas, 20000 lt neturtinės žalos dydį teismas nustatė nepagrįstai, nes neįvertino D. S. analogiškų, kaip ir jo, veiksmų, ta pačia tema dienraštyje „Respublika“ L. L. straipsnio ta tema buvimo bei liudytojos D. D. parodymų, jog ši, perskaičiusi internete jo rašinius apie nukentėjusią, suprato, kad tokiais savo rašiniais jis apie nukentėjusią išsako savo nuomonę, bei, kad, laikydama jo straipsnius ją šmeižiančiais ir įžeidžiančiais, nukentėjusi pati galėjo kreiptis dėl jų pašalinimo. Faktiškai, šioje dalyje apeliantas jokio konkretaus prašymo nesuformulavo, tad kolegija, apelianto skundo teiginio, jog civilinis ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje išspręstas netinkamai, pagrindu, patikrinusi teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, konstatuoja:

Teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad, dėl neteisėtų apelianto veiksmų, nukentėjusi patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ne tik, kaip privatus asmuo, bet ir dėl jos, kaip advokatės, reputacijos žeminimo. Konstatuota ir tai, kad nukentėjusi, dėl apelianto veiksmais sukeltos stresinės situacijos, buvo gydoma. Šių teismo konstatuotų faktų apeliantas neginčija, tad abejonių dėl nukentėjusios teisės į neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą pagrįstumas, yra neginčytinai akivaizdus.

Įstatymais atlygintinos neturtinės žalos dydžio nei minimumas, nei maksimumas, nenustatyti. Nukentėjusi, jai padarytą neturtinę žalą įvertino 40000 lt. Teismas, padarytai neturtinei žalai atlyginti, jai priteisė 20.000 lt. Įstatymai įpareigoja, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatyti ne tik vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais (atsižvelgus į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bet ir į padarytos turtinės žalos dydį bei teismų praktika analogiškose bylose. Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgė ne į visas šias aplinkybes, nes neįvertino to, kad turtinės žalos padarymo buvimas – nekonstatuotas. Neatsižvelgta ir į teismų praktiką analogiškose bylose.

Sudarytos apžvalgos priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių lyginamosios lentelės duomenimis, 2009 m. birželio 1 d. priteisiamos sumos neturtinei žalai, padarytai BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu, dydžiai svyravo nuo 1000 lt iki 5.000 lt, o BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo atvejais – nuo 1000 lt iki 10.000 lt. Po 2009 m. birželio 1 d. šios kategorijos bylose didžiausios už kiekvienu iš šių nusikaltimų padarytas neturtines žalas priteisiamų neturtinės žalos sumų dydžiai yra beveik perpus mažesni (2K-328/2011, 2K-233/2011 ir kt.).

Nukentėjusia, skundžiamu teismo nuosprendžiui teismo priteista yra 20.000 lt suma. Priteisdamas jai tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas jokių išskirtinių leidžiančių tokią sumą priteisti sąlygų buvimo, nekonstatavo, tad, bendra abiem nusikalstamomis veikomis nukentėjusiai padaryta neturtinė žala mažinama iki 10.000 lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2012 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo dalyje, pakeisti:

Nukentėjusiai A. M. priteistą 20.000 lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10000 lt (dešimties tūkstančių litų).

Likusioje dalyje teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.