- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2K-328/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Gintaras Goda, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.1.4.4.2.4.1Teisė pateikti prašymus, susijusius su įrodymų tyrimu (gavimu)
- 2.1.4.4.2.8Teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus (BPK 22 str. 3 d.)
- 2.3.4.5Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje (BPK 275 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį 3000 Lt (24 MGL) dydžio bauda, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – 2000 Lt (16 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta 3000 Lt (24 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 8000 Lt dydžio (64 MGL) bauda. Iš V. K. nukentėjusiajam A. S. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. K. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – 16 MGL (2000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta 26 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies; iš V. K. nukentėjusiajam A. S. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. K. nuteistas už tai, kad apšmeižė asmenį spaudinyje bei raštu viešai pažemino žmogų, t.y. iki 2004 m. rugsėjo 9 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas paniekinti ir pažeminti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. S. bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, žinodamas, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir bus paskleista per visuomenės informavimo priemonę, į laikraščio (duomenys neskelbtini) redakciją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikraščio (duomenys neskelbtini) žurnalistui A. D. pateikė straipsnio „Naftos mafijos tėvas“ projektą, kuriame apie A. S. buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, galinti jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo – neva A. S. padarė sunkų nusikaltimą: vadovavo kontrabandininkus nuo atsakomybės dengiantiems sužvėrėjusiems ekskomisarams, dalyvavo naftos kontrabandoje („nusikalstamo verslo schemoje“), kuria jis kartu su ekskomisarais ir kitais nusikalstamo pasaulio autoritetais padėjo A. P. rūpintis nusikalstamo verslo saugumu, kaip UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, užėmė labai svarbias pozicijas V. L. susivienijime, prisidėjo prie to, kad nusikaltėlių gauja, prisidengusi (duomenys neskelbtini) analitikų vardu rengė ir Lietuvai pardavė liūdnai pagarsėjusią studiją apie korupciją, vagystes bei organizuotą nusikalstamumą (duomenys neskelbtini), kuri tapo (duomenys neskelbtini) pardavimo kompanijai (duomenys neskelbtini) ideologiniu pagrindu, visos eilės kraupių žmogžudysčių priežastimi, taip pat priklausė V. L. vadovaujamam organizuotam nusikalstamam susivienijimui, dėl to A. S. neva turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teisiamųjų suolo jis neva išvengęs tik dėl (duomenys neskelbtini) lyderio A. P. apsisprendimo pritarti (duomenys neskelbtini) investicijoms ir įsilieti į V. L. suburtą organizuotą nusikalstamą susivienijimą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. K. iki 2004 m. lapkričio 4 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas paniekinti ir pažeminti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. S. bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, žinodamas, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir bus paskleista per visuomenės informavimo priemonę, į laikraščio (duomenys neskelbtini) redakciją (duomenys neskelbtini) žurnalistui A. D. pateikė straipsnio „Amžiaus vagystė“ projektą, kuriame apie A. S. buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, galinti jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo – neva A. S. padarė sunkų nusikaltimą: kartu su kitais asmenimis, iš anksto susitaręs bei veikdamas išvien, iš Lietuvos valstybės biudžeto vogė ir per (duomenys neskelbtini) plovė 2,6 mlrd. Lt.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. K. iki 2005 m. balandžio 7 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas paniekinti ir pažeminti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. S. bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, žinodamas, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir bus paskleista per visuomenės informavimo priemonę, į laikraščio (duomenys neskelbtini) redakciją, (duomenys neskelbtini) žurnalistui A. D. pateikė straipsnio „Teks karšti „Lukoilui“ jo raudonai rudą kailį ...“ projektą, kuriame apie A. S. buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, galinti jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo: neva A. S., būdamas V. L. „sėbru“, kartu su kitais asmenimis, KGB, „Lukoilo“, „Gazpromo“ bei Rusijos strateginių interesų naudai pasirengęs įvykdyti dar ne vieną nusikaltimą prieš Lietuvos Respubliką, jos suverenitetą, nacionalinį saugumą ir ekonomikos galią.
Dėl V. K. nusikalstamų veikų jo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista (duomenys neskelbtini) 2004 m. rugsėjo 9 d. Nr. 19 straipsnyje „Naftos mafijos tėvas“, 2004 m. spalio 7 d. Nr. 21 straipsnyje „Naftos mafijos tėvas“, 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. 23 straipsnyje „Amžiaus vagystė“, 2005 m. balandžio 7 d. Nr. 7 straipsnyje „Teks karšti „Lukoilui“ jo raudonai rudą kailį ...“.
Taip pat V. K. iki 2005 m. kovo 24 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą viešai, raštu užgauliai pažeminti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. S., žinodamas, kad jo skleidžiama informacija yra žeminanti ir bus paskelbta per visuomenės informavimo priemonę – laikraštį (duomenys neskelbtini), ir to siekdamas, į (duomenys neskelbtini) redakciją pateikė straipsnį „Patikslinimai“, kuris buvo atspausdintas 2005 m. kovo 24 d. – balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) Nr. 6, kuriame parašė, jog tuometinis ekskomisarų vadas buvęs tiesiog žvėris, tik išvaizda šiek tiek panašus į šiandieninį peroksidinį A. S.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžius ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nors ir leido kasatoriui pateikti prašymus dėl dokumentų ir kitų įrodymų išreikalavimo, priėmimo ir pridėjimo prie nagrinėjamos bylos, tačiau šių prašymų arba nesvarstė ir neįsegė jų į bylą, arba juos atmetė nepriimdami motyvuotų nutarčių, sprendė, kad jie nesusiję su byla, nors prašomi išreikalauti ar pridėti prie bylos dokumentai yra glaudžiai su byla susiję. Apeliacinės instancijos teismas, nepriėmęs jokios nutarties, nenurodęs motyvų, į bylą neįsegė, iš bylos išėmė ir kasatoriui grąžino dokumentus, kuriuos 2010 m. spalio 29 d. vykusio posėdžio metu nutartimi jau buvo pridėjęs prie bylos. Teismai, be to, nors ir leido kasatoriui pateikti prašymus dėl liudytojų iškvietimo, tačiau šių prašymų arba nesvarstė ir nepridėjo prie bylos, arba juos atmetė nepriimdami motyvuotų nutarčių, arba atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, nors prašomi iškviesti liudytojai galėjo paliudyti faktus bei įvykius, minimus teiginiuose, dėl kurių jis nuteistas. Taip pat teismai, anot kasatoriaus, arba nesudarė jam sąlygų užduoti klausimų nukentėjusiajam A. S., arba leido užduoti klausimus, tačiau visus V. K. klausimus atmetė kaip nesusijusius su byla, nors buvo priešingai. Pirmosios instancijos teismas, prieš V. K. tariant paskutinįjį žodį, prie nagrinėjamos bylos pridėjo t. t. dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2009 m. kovo 20 d. posėdyje šiuos dokumentus kartu su visiškai naujai pateiktais dokumentais pripažino nesusijusiais su nagrinėjama byla ir uždraudė baigiamojoje kalboje tokiais dokumentais remtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas leido kasatoriui du kartus pareikšti nušalinimą teisėjų kolegijai, tačiau abu kartus savo nuožiūra pakeitęs nušalinimo motyvus, nepagrįstai tai atmetė. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėja V. Popovienė suteikė nuteistajam V. K. galimybę pasakyti paskutinį žodį, tačiau apribojo jį, nes leido tik atsakyti į užduotą klausimą. Pirmosios instancijos teismas suteikė nuteistajam V. K. galimybę pateikti prašymą dėl rengtų straipsnių projektų originalų išreikalavimo iš savaitraščio (duomenys neskelbtini) redakcijos, tačiau, nenurodęs motyvų, prašymą atmetė. Teismui grąžinus nuteistajam V. K. prie bylos nepridėtus dokumentus, su 2010 m. kovo 22 d., balandžio 7 d., balandžio 16 d., balandžio 26 d. prašymais, nebeliko įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, kad savaitraštyje (duomenys neskelbtini) išspausdinti teiginiai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas jį nuteisė, atitinka tikrovę ir todėl nėra šmeižtas ar įžeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, atmetė jo prašymą iš AB (duomenys neskelbtini) išreikalauti (duomenys neskelbtini) analitikų studiją apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą (duomenys neskelbtini). Be šios studijos įrodyti t. t. inkriminuotų teiginių teisingumo nėra galimybių. Taip pat teismas nepaliko byloje ne tik audito bendrovės (duomenys neskelbtini) 2000 m. spalio 24 d. ataskaitos, bet ir prašymo, kuris pagrindė šios ataskaitos ryšį su nagrinėjama byla, ne tik AB (duomenys neskelbtini) valdymo personalo narių amerikiečių 2004 m. birželio 15 d. bei 2004 m. liepos 21 d. laiškų, bet ir prašymų, kurie pagrindė šių laiškų ryšį su nagrinėjama byla. 2006 m. balandžio 25 d. vykusiame posėdyje pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo V. K. prašymą ir nepridėjo prie bylos – pasiruošimo Lietuvos VLKJS CK plenumui „Apie komjaunimo organizacijų užduotis toliau tobulinant jaunimo klasinio sąmoningumo auklėjimo procesą“ plano; šiame dokumente taip pat yra faktinių duomenų, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka galėjo konstatuoti, kad egzistuoja aplinkybės, pagrindžiančios jo, kaip proceso šalies, argumentus; apeliacinės instancijos teismas, nors ir pridėjęs šį prašymą prie bylos, jį jam grąžino kartu su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė kasatoriaus prašymą ir nepridėjo prie bylos kartu su kitais įrodymais išrašo iš Valdymo sutarties, kurią 1999 m. spalio 29 d. Vyriausybė pasirašė su JAV kompanija (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini); priimdamas tokią nutartį teismas nenurodė motyvų, tačiau šį prašymą kartu su pridėtais dokumentais, įskaitant išrašą iš Valdymo sutarties, pasiliko, paaiškinęs, jog šių dokumentų pridėjimo prie bylos klausimą dar kartą spręs po to, kai bus atliktas kitų įrodymų tyrimas; apeliacinės instancijos teismas nutarė dokumentus pridėti prie bylos, tačiau atiduodamas nuosprendį grąžino prie bylos nepridėtą prašymą.
Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo žodinį prašymą iškviesti kaip liudytoją V. P., o apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus pakartotinį prašymą atmetė formaliais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, be to, nepagrįstai nutarė netenkinti prašymo į teismo posėdį iškviesti liudytoją D. Š. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog prašydamas, kad prie nagrinėjamos bylos būtų pridėtos pirmiau minėtų dokumentų tinkamai patvirtintos kopijos, jis nesiekė pasunkinti bylos nagrinėjimo, o norėjo, kad jo paties daryti išrašai iš dokumentų bei šių dokumentų nepatvirtintos kopijos būtų papildyti didesnę įrodomąją galią turinčiomis tų pačių dokumentų tinkamai patvirtintomis kopijomis.
Nuteistasis V. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui reiškė nušalinimus, kurie buvo atmesti pramanytais motyvais (jis teisėjų kolegijos šališkumą motyvavo ne tuo, kad ši kolegija atsisakė pridėti prie bylos jo pateiktus dokumentus bei iškviesti apklausti liudytojus, o tuo, kad ši kolegija nesusijusiais su nagrinėjama byla pripažino pirmosios instancijos teismo prie bylos jau pridėtus dokumentus ir jam posėdžio metu uždraudė šiais dokumentais remtis).
Taip pat nuteistasis V. K. teigia, kad Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo archyve susipažinęs su baudžiamąja byla, pastebėjo, jog jo pateiktų pastabų dėl 2009 m. sausio 16 d. – 2010 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolų nėra.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios 50 proc. akcijų priklauso A. S., yra viena iš Vilniaus apygardos prokuratūros privačių rėmėjų. Taigi, pasak kasatoriaus, prokuratūra negalėjo būti nešališku valstybiniu kaltintoju nagrinėjamoje byloje.
Teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo advokatui negalint tiksliai atsakyti į klausimus, susijusius su A. S. ir jo šeimos interesais UAB (duomenys neskelbtini), kasatorius ir jo gynėja pakartotinai prašė, kad į posėdį būtų iškviestas nukentėjusysis A. S., tačiau teismas nemotyvuotai tokį prašymą atmetė. A. S. savanoriškas atvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį nereiškia galimybės jam užduoti klausimų nesuvaržymo, nes kasatorius, atmetus jo prašymą, pagrįstai tikėjosi nebūsiant nukentėjusiojo teisme ir klausimų nesuformulavo. Teismas, be to, visiškai nesiaiškino neteisėtai UAB (duomenys neskelbtini) gautų pinigų, kai kasatorius pateikė dokumentus dėl galimų jų šaltinių. Nuteistasis V. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme kolegijos pirmininkas nepagrįstai jo užduotus klausimus atmetė kaip nesusijusius su byla, nors tais atvejais, kai klausimus, susijusius su A. S., AB (duomenys neskelbtini) ir G. K. nužudymu, kasatoriui užduodavo teismas, tuomet šie klausimai tapdavo susijusiais su nagrinėjama byla.
Taip pat nuteistasis V. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendį paskelbęs per 46 dienas, pažeidė BPK 308 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo A. S. atstovui advokatui M. Kukaičiui negalint atsakyti į V. K. pateiktus klausimus, jį įpareigojo pateikti duomenis apie tai, kada A. S. buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir akcininkas, tačiau M. Kukaitis šio įpareigojimo neįvykdė, o teismas, nereaguodamas į jo prašymą, atsisakė reikalauti, kad ši nutartis būtų įvykdyta; duomenys apie tai, kada A. S. buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir akcininkas, būtų patvirtinę teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) 1998–2002 m. ūkinės ir finansinės veiklos duomenų ryšį su nagrinėjama byla ir nukentėjusiuoju A. S. Taip pat, anot kasatoriaus, jam buvo apribotas paskutinis žodis apeliacinės instancijos teisme. Dėl rungimosi principo pažeidimo procese nuteistasis V. K. kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutarties argumentus; apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo V. K., taip pat pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą jo byloje. Skunde teigiama, kad nuteistojo V. K. veikoje nei objektyvių, nei subjektyvių jam inkriminuotų veikų požymių nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo V. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad į kasatoriaus argumentus išsamiai atsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje, taip pat apeliacinės instancijos nutartyje; V. K. teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimo niekuo nepagrįsti. Teismas, pateiktą klausimą išspręsdamas protokoline nutartimi, nurodo sprendimo esmę ir neprivalo itin išsamiai dėstyti tokio sprendimo motyvų. Svarbu akcentuoti tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo iš naujo, tad akivaizdu, jog teismas vertino visą byloje surinktą medžiagą, ją analizavo, todėl tam tikrų dokumentų grąžinimas nuteistajam siejamas su tuo, kad, teismo nuomone, tokia informacija yra perteklinė, arba pateikti dokumentai nesusiję su byla. Nuteistajam buvo suteikta teisė apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą užduoti klausimų nukentėjusiajam, jis šia teise pasinaudojo, tačiau uždavė klausimus, kurie su byla nebuvo susiję; tai, kad nuteistasis uždavė klausimus nukentėjusiajam, kurie nebuvo susiję su byla, neduoda pagrindo teigti, jog ši teisė buvo suvaržyta. Anot prokuroro, duomenų apie galimų nušalinimo pagrindų buvimą byloje nėra, jų nuteistasis nepateikė nei reikšdamas nušalinimus, nei šį klausimą dėstydamas kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad V. K., prašydamas apklausti jo nurodomus liudytojus, nepateikė jokių patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad šie asmenys pateiks informacijos, paneigiančios byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat prokuroras mano, kad kasatoriaus nurodomas BPK 308 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nuosprendį surašant per 46 dienas, nėra esminis BPK pažeidimas. Nuteistojo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paneigti baudžiamosios bylos medžiaga; kasaciniame skunde tik formaliai teigiama, kad nėra pagrindo laikyti, jog išnagrinėtoje byloje nusikaltimo sudėtis apibrėžta objektyvių požymių visuma ir įrodyta; vien kasatoriaus nesutikimas su teismo išvadomis nėra pagrindas teigti, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nepakanka skunde nurodyti tik minėtų kasacinio apskundimo pagrindų, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo V. K. didžioji kasacinio skundo dalis skirta BPK įvairių straipsnių citatoms, kurios naudojamos teismų padarytiems prieš jį pažeidimams pagrįsti, taip pat pirmą kartą įvykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kurio 2007 m. spalio 29 d. nutartis šiuo metu negalioja, nes yra panaikinta, kritikai, įstatymas draudžia kasacinės instancijos teismui dėl to pasisakyti. Be to, kasaciniame skunde yra teiginių, kad teismai neišreikalavo iš jo nurodytų atitinkamų užsienio organizacijų kai kurių dokumentų, nepagrįstai neiškvietė jo nurodytų liudytojų, nepridėjo jo pateiktų dokumentų, kad teismai netinkamai vertino jo, nukentėjusiojo, liudytojų A. D. parodymus; kasaciniame skunde kasatorius analizuoja šių asmenų parodymus, duotus įvairių bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Taigi kasatoriaus skundas praktiškai pagrįstas teismų jau nustatytų faktų ginčijimu, kuriuos jis interpretuoja savaip.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma šių kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl teisės užduoti klausimus nagrinėjimo teisme metu (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 275 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimo
BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, ši nuostata pakartota ir BPK 275 straipsnio 1 dalyje.
BPK 386 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
Nuteistasis V. K. skundžia Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendis priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo šie: 1) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neapklausus nukentėjusiojo A. S., ir taip pažeidus BPK 242 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 275 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį bei suvaržius nukentėjusiojo teisę užduoti klausimus, nuosprendį grindus teisme neištirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas turėjo suteikti nuteistajam V. K. realią galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis; 2) pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vartojama teisinė terminija nekorektiška, be to, turinio nuoseklumas kelia abejonių; 3) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, neišnagrinėjo nuteistojo V. K. apeliacinio skundo išsamiai, nukentėjusysis nebuvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, nors buvo atliekamas įrodymų tyrimas, o, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.
Iš apeliacinės instancijos teismo 2009 m. kovo 20 d. posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklaustas nukentėjusysis A. S. Nuteistajam V. K. buvo suteikta reali galimybė užduoti klausimus nukentėjusiajam A. S. posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. Tai, kad visi jo užduoti klausimai buvo nesusiję su nagrinėjama byla ir posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo buvo šalinti (BPK 275 straipsnio 6 dalis), niekaip nesusiję su teisės užduoti klausimus nukentėjusiajam įgyvendinimo realumu ir tinkamumu, nes formuluojamų klausimų turinys visada priklauso tik nuo tokius klausimus formuluojančio asmens, tad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, užtikrino realią galimybę nuteistajam V. K. pasinaudoti jam suteikta teise (BPK 45 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi (nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas), negali spręsti dėl procesinių žemesnės instancijos teismų sprendimų pagrįstumo.
Dėl kitų BPK nuostatų taikymo
BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis taip pat turi teisę kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu, BPK 294 straipsnyje ši kaltinamojo teisė detalizuojama. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius savo skunde analizuoja pirmojo proceso apeliacinės instancijos teisme jo byloje tinkamumą (paskutiniojo žodžio trukmės aspektu). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal BPK 386 straipsnio 4 dalį iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti skundžiami bendra tvarka, vadinasi, kasacinio skundo argumentai šioje byloje gali būti tik dėl pirmosios instancijos teismo (Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendis) ir apeliacinės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendis) nuosprendžių teisėtumo. Iš teismo posėdžio protokolo (2010 m. spalio 29 d.) matyti, kad V. K. buvo suteikta reali galimybė kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu – kasatorius išdėstė savo argumentus raštu ir žodžiu.
2010 m. spalio 29 d. posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu po baigiamųjų kalbų ir V. K. paskutiniojo žodžio kolegijos pirmininkas pranešė datą, kada bus skelbiamas sprendimas byloje, t. y. 2010 m. gruodžio 14 d. (BPK 324 straipsnio 9 dalis). Pagal BPK 100 straipsnio 1 dalį skaičiuojant baudžiamojo proceso terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. Pagal BPK 324 straipsnio 9 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 302 straipsnio 4 dalį nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas. 45 dienų procesinio dokumento paskelbimo laikotarpis šioje akivaizdžiai didelės apimties ir sudėtingoje byloje baigėsi gruodžio 13 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą viena diena, todėl konstatuotina, kad šis pažeidimas nelaikytinas iš esmės pažeidusiu kasatoriaus teises procese.
Taip pat nėra pagrindo spręsti apie galimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumą objektyviąja ar subjektyviąja prasme. Subjektyvus teismo nešališkumas suprantamas kaip asmeninis nešališkumas, t. y. teisėjų išankstinės nuomonės ar nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu neturėjimas. Objektyvus nešališkumas užtikrinamas teismui pateikiant pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias realias abejones dėl nešališkumo (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras v. Lithuania, No. 42095/98, judgement of 10 October 2000; kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-202/2005, 2K-7-645/2005, 2K-340/2008, 2K-198/2009, 2K-230/2009, 2K-243/2009). Įrodymų vertinimas, taip pat jų pakankamumo klausimo sprendimas ne pagal kaltinamųjų/nuteistųjų lūkesčius negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. spalio 29 d. nutarčių motyvai dėl pareikšto nušalinimo visai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, kasacinės instancijos teisėjų kolegijai abejonių nekelia.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje pasisakė dėl BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyto principo tinkamo realizavimo šioje byloje, tad šiam procesiniam sprendimui turint res judicata reikšmę, kasacinio skundo argumentai, susiję su kasacinės instancijos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties kritika, paliekami nenagrinėti.
Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. kasaciniame skunde pateikia deklaratyvius argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo nekaltumo prezumpcijos jam pažeidimo. Taigi dėl proceso tinkamumo apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra jokio pagrindo abejoti.
Tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai V. K. inkriminuoti pagrįstai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2A-1/2009, 2K-7-437/2008 ir kt. ) ne kartą pažymėta informacijos atribojimo nuo nuomonės svarba, nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius; iš byloje surinktų įrodymų visumos, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų jų vertinimo kaip visumos reikalavimo, nustatyta, kad apie A. S. nuteistasis V. K. paskleidė spaudinyje tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis padaręs ar ketinąs daryti sunkius nusikaltimus, tai kasatorius atlikęs tyčia – suprato, kad informacija neatitinka tikrovės, žemina nukentėjusįjį, norėjo tokio pobūdžio informaciją paskleisti būtent spaudinyje (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje nurodoma, kad iš Lietuvos saugumo departamento pažymos matyti, jog nėra informacijos apie A. S. dalyvavimą, darant kontrabandos nusikaltimus, nusikaltimus valstybės tarnybai. Taip pat iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad Policijos departamento tarnybos jokia informacija apie Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S. dalyvavimą vykdant nusikalstamas veikas nedisponuoja. Iš Finansinių tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos matyti, kad tarnyba neturi informacijos apie Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S. dalyvavimą vykdant kontrabandą ar kitus su kontrabanda susijusius nusikaltimus valstybės tarnybai – piktnaudžiavimą tarnyba ar kyšininkavimą. Vadovybės apsaugos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės kriminalinė tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė teismui analogiško turinio pažymas. Taip pat akcentuotina, kad pagal BPK 270 straipsnio bei 324 straipsnio 2 dalies nuostatas pateikti prašymus vienodas teises turi visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, todėl teismas, spręsdamas prašymus, vadovaujasi kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-408/2007). Teismas neturi ir neprivalo tenkinti prašymų, nesusijusių su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis arba faktais, kurių byloje apskritai nereikia įrodinėti; aplinkybėmis, kurios yra išaiškintos byloje surinktais duomenimis arba neturinčiomis bylos teisingam išsprendimui esminės reikšmės. Teismas privalo tirti realiai galimas versijas, o ne prielaidas, kurios byloje surinktais duomenimis yra paneigtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.