Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš V. S. nukentėjusiajai J. S. priteista 1552,33 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojai J. V. išmokėtos kelionės išlaidos 39,95 Lt pripažintos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalimi, iš V. S. išieškota 39,95 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 25 d., apie 8 val., gyvenamo namo, priklausančio S. G., esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankos kumščiu A. G. į galvos sritį, tuo padarydamas A. G. penkias nedideles kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje ir keturias kraujosruvas pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, bei difuzines kraujosruvas po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius daugybinėms antrinėms smegenų kraujosruvoms ir didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui, nukentėjusysis A. G. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį A. G..

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistasis tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. V. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės labai sunkios – atimta žmogaus gyvybė, t. y. didžiausia įstatymo saugoma vertybė. Byloje nustatyta viena V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. S. prisipažino nužudęs A. G. ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. niekur nedirba, nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas keturis kartus, tačiau teistumai išnykę (t. 1, b. l. 77 – 93), nuteistasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 95 – 98), A. S. su sugyventine gyvena asocialiai, dažnai išgeria, konfliktuoja, neprižiūri vaikų, už girtavimą ir vaikų nepriežiūrą V. S. ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 103), šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiojo elgesys, paskyrė nuteistajam V. S. bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. V. S. paskirtoji bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. V. S. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su V. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. S. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.