- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 1-90-519/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-01139-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, teistumas išnykęs: 1) 1994-08-08 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 118 straipsnio 1 dalį – 4 metams laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 118 straipsnio 3 dalį – 6 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 42 str. bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo; 2) 2001-04-25 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalį – 8 metams laisvės atėmimo; 3) 2001-11-12 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 118 straipsnio 2 dalį – 6 metams laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 42 str. bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 metai laisvės atėmimo su pusės turto konfiskavimu; 4) 2008-12-18 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – 25 paromis arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2012 m. gruodžio 25 d., apie 8 val., gyvenamo namo, priklausančio S. G., esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankos kumščiu A. G. į galvos sritį, tuo padarydamas A. G. penkias nedideles kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje ir keturias kraujosruvas pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, bei difuzines kraujosruvas po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius daugybinėms antrinėms smegenų kraujosruvoms ir didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui, nukentėjusysis A. G. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį A. G.
Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su A. G. yra pažįstamas apie 5 metus, su juo išgerdavo, santykiai normalūs. 2012-12-24 Kūčių vakarą, jis užėjo pas S. G. į namus. Kartu su jais buvo A. G. ir S. O.. Visi keturi gėrė. Begeriant, A. G. jį pradėjo vadinti gaidžiu ir dar kitokiais žodžiais. Konfliktas kilo dėl dingusio televizoriaus priedėlio. Abu pradėjo bartis, tačiau tuo metu jokių muštynių nekilo. S. O. išėjus į namus, liko trise ir toliau gėrė. Begeriant A. G. jį vėl pradėjo „gaidinti“, kaltinti televizoriaus priedėlio vagyste, todėl jis supyko. Priėjo prie A. G. ir jam, sėdinčiam prie stalo, su dešinės rankos kumščiu ne daugiau 5 kartų trenkė per galvą. Pastarasis nuo smūgių nenuvirto ir liko sėdėti kaip sėdėjęs. Tai matė S. G., kuri kartu su jai gėrė. Po šių smūgių A. G. apsiramino. Kiek buvo tiksliai laiko, kai jis sudavė smūgius A. G. jis negali pasakyti, tačiau mano, kad galėjo būti apie 11 val. vakaro. Po to jis su A. G. susitaikė ir užmigo. Jis užmigo ant kėdės, S. G. nuėjo ir atsigulė į lovą, o A. G. atsigulė virtuvėje ant žemės prie pečiaus. S. G. jį pažadino apie 14 val. Atsibudęs pamatė, kad A. G. nesikelia ir guli toje pačioje vietoje. Jis nebuvo kruvinas. Su S. G. jie susėdo gerti arbatos ir tada jis pastebėjo, kad A. G. nebekvėpuoja. Jis išsigando, kvietė greitąją pagalbą. Jis prisimena, jog A. G. sudavė ne daugiau kaip 5 kartus ranka į galvą, todėl nežino kodėl ekspertas nustatė, kad suduoti 9 smūgiai. Girdėjo, kad prieš jam ateinant pas S. G. buvo atvažiavusi jos dukra, kuri irgi mušė A. G.. Tikslo nužudyti A. G. neturėjo, supyko, kai pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais, mano, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.
Nukentėjusioji J. S. apklausiama liudytoja paaiškino, kad mirusysis buvo jos sesers sūnus. Jos seserimi abi kartu nuo mažens jį augino. A. G. mamai 1963 m. mirus, jis liko gyventi pas ją ir visą laiką kartu gyveno, ji leido jį į mokyklą. Po to gyveno (duomenys neskelbtini) internate, tačiau ji jį remdavo, prižiūrėjo. Iš internato išvažiavo į Žagarę, turėjo šeimą, vėliau išsiskyrė. Po to dešimt metų jis vėl gyveno pas ją, turėjo „aukso rankos“. Dirbo pas ūkininkus, gyveno su moteriške, bet ir tuo metu kasdieną ją aplankydavo, nudirbdavo visus ūkio darbus. Apie patį įvykį ji nieko nežino, tik Kalėdų vakarą jai pranešė, kad A. G. mirė, nuo tos žinios jai „rankas atėmė“ ir iki šiol negali atsigauti. Kaltinamojo ji nepažįsta ir šiandien mato pirmą kartą. Reiškia 7700 Lt civilinį ieškinį. Ji organizavo A. G. laidotuves, gedulingiems pietums pirko maistą iš parduotuvės, todėl turtinė žala sudaro 1200 Lt. Taip pat planuoja statyti paminklą, kuris kainuos 1500 Lt. Bendrai prašo priteisti 2700 Lt turtinės žalos. Gavo laidojimo pašalpą – 1040 Lt, tačiau ši suma iš ieškinio išskaičiuota. Kai sužinojo apie mirtį, sveikata labai pablogėjo, labai išgyveno, pirko papildomai vaistų, šiuo metu sveikata dar nepasitaisiusi, vis dar labai pergyvena, todėl prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o klausimą dėl bausmės palieka išspęsti teismui.
Liudytoja apklausta J. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes gyvena viename (duomenys neskelbtini) kaime. Jis gyvena su K. K.. Nėra su juo nei draugai, nei priešai tik žino, kad jis yra labai mėgstantis išgerti. Žuvusįjį pažinojo kaip S. sesers sūnų. Jis taip pat buvo mėgėjas išgerti. Ji gyvena tame pačiame name kaip ir S. G., tačiau kitame gale, todėl tiesiogiai apie patį įvykį nieko nežino. Žino, kad kaltinamasis ir A. G. per Kalėdas buvo pas S. G.. Matė, kad atvažiavo greitoji pagalba, išlipo seselė ir paprašė padėti nueiti pas tą mirusį žmogų, nes viena bijojo eiti. Ji palydėjo, koridoriuje pastovėjo, matė, kad mirusysis prie pečiaus gulėjo. Tuo metu namuose matė S. G., tačiau su ja nekalbėjo. Dar prieš atvažiuojant greitajai pagalbai apie tai, kad yra miręs A. G., jai pasakė V. M.. S. G. gali charakterizuoti kaip išgeriančią, netvarkingą, priimančią visus iš eilės, kas tik nori išgerti.
Liudytoja apklausta B. N. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes yra kaimynai. Įvykio dieną nei kaltinamasis, nei A. G. pas ją į namus nebuvo atėję ir naminės degtinės nepirko, kadangi ji ja neprekiauja, nors anksčiau yra prekiavusi. Apie patį įvykį nieko nežino.
Liudytoju apklaustas V. M. paaiškino, kad jis gyvena viename name su S. G., jos butas yra už sienos. Pas S. G. dažnai užeidavo, pas ją daug kas lankosi, nes ji mėgsta išgerti. Tiek kaltinamąjį, tiek A. G. pažinojo. Juos gali charakterizuoti, kaip normalius, konfliktuoti nelinkusius, žmones. Įvykio dieną jis jokio triukšmo S. G. bute negirdėjo. Kalėdų dienos pavakare, pas jį į butą atėjo susijaudinęs kaltinamasis, kuris sakė paskambinti policijai, prašė kviesti greitąją, nes A. G. nebėra, „išvirto iš kojų“, mirė. Jis pasakė, kad neturi telefono, sakė eiti pas kaimynę paskambinti, tada kaltinamasis ir išėjo. Jis nesuprato ar V. S. buvo blaivus, tačiau, kad buvo susijaudinęs, pastebėjo.
Liudytoja apklausta S. G. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o mirusysis A. G. buvo jos giminaitis. Kiek ji atsimena, tai per Kūčias pas ją V. S. nebuvo atėjęs, tačiau dabar tiksliai nepamena, teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Lyg ir pamena, kad dieną pas ją buvo A. G. ir V. S.. Jie pykosi dėl televizoriaus priedėlio, tačiau ji nematė, kad kuris kuriam būtų sudavęs, nes vakare, pusę devynių, nuėjo miegoti. Jie barėsi tarpusavyje, kol ji užmigo, tačiau daugiau ji nieko nematė. Neteisingi kitų žmonių parodymai, kurie sakė, kad ji viską matė. Kiek pamena, tai per Kūčias ir Kalėdas nebuvo namuose, nes buvo išvažiavusi į Telšius pas dukrą. Nepamena gerai, ar buvo namuose Kūčių pirmą dieną. Prisimena, kad A. G. buvo rastas jos namuose negyvas, tačiau nepamena, kaip viskas buvo.
Liudytoju apklaustas S. O. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o mirusįjį pažinojo artimiau, su daugiau bendraudavo. Kūčių vakarą buvo sutikęs kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pas S. G.. S. G. tą vakarą buvo namuose. Atėjo pas ją vakare, prinešė malkų, užkūrė krosnį. Taip dažnai elgiasi, nes santykiai su ja geri, kartais butelį išgeria, padeda jai. Tuo metu, kai jis nuėjo pas S. G., A. G. jau buvo atėjęs, o vėliau atėjo ir kaltinamasis. Jis negėrė degtinės, taip pat nematė ar kiti gėrė, nes bute yra du kambariai, jis sėdėjo prie „pečiaus“. Matė, kad tiek kaltinamasis, tiek A. G. jau buvo išgėrę. Jie kalbėjosi dėl televizoriaus priedėlio, tačiau jis nesuprato, kuris kuriam reiškė pretenzijas. Kol jis buvo, jokių muštynių namuose nematė, kadangi gyvena kitame kaime, tai išėjau į namus. Tik po trijų dienų sužinojo, kad A. G. mirė. Apie tai jam pasakė S. G., kai nuėjo pas ją.
Liudytoja apklausta D. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Susipažino su juo maždaug prieš trejus metus, pavasarį, balandžio mėnesį, kai pavogė jos mamos – S. G. -telefoną ir užstatė į lombardą. Telefoną ji susirado ir kreipėsi į policiją. Už tai jis buvo nuteistas. Dar jis buvo pavogęs iš mamos dujų balioną, žiedą. Jį pažįstu tik dėl vagysčių, daugiau su juo nebendravo. A. G. buvo jos giminaitis – antros kartos pusbrolis, su juo nebendravo, tačiau jis ateidavo pas jos mamą. Gruodžio 24 d. turėjo gimdyti, jai paskambino giminaitė, nepamena ar gruodžio 25, ar 26 dieną ir pasakė, kad A. G. pas mamą rado negyvą. Jos mama S. G. gyvena kaime, o ji gyvenu (duomenys neskelbtini). Per Kalėdas ir Kūčias pas mamą nesilankė, nes tuo metu buvo numatytas gimdymas. Pas mamą su savo vyru lankėsi prieš kelias dienas iki Kūčių, nuvežė jai maisto. Tuo metu pas mamą buvo A. G.. Jis taip pat vagiliaudavo, todėl ji pagalvojo, kad pamatęs jos atvežtas „tašes“ galėjo išnešti. Jam pasakė: „Mauk lauk, brude“ ir jis išėjo, bet paliko kepurę. Jis buvo išgėręs. Tada su A. G. nekonfliktavo, pasilabino ir pasakė jam eiti lauk. Tada nesimatė, kad A. G. būtų sužalotas. To susitikimo metu ji A. G. nesudavė, nes dėl nėštumo pati vos pavaikščiojo. Kaltinamajam yra sudavusi senais laikais, kai pavogęs telefoną V. S. grįžo iš (duomenys neskelbtini) dviračiu, jis buvo labai girtas, ir tada ji jam į akį „uždėjo“. Daugiau neteko daugiau su juo bendrauti. Su A. G. piktumų neturėjo, nes jis buvo giminaitis, pasakydavo jam eiti lauk, ir jis išeidavo. Mama mėgsta išgerti, mano, jog supainiojo datas, nes per Kūčias ir Kalėdas mama pas ją tikrai nebuvo.
Ekspertas D. V. paaiškino, kad jis tvirtina savo anksčiau specialisto išvadoje išdėstytas išvadas. Taip pat papildomai nurodė, kad po nukentėjusiojo kietuoju smegenų dangalu rasta hematoma buvo labai didelė, 215 gramų, stambi kraujagyslė, todėl po traumos nukentėjusysis galėjo išgyventi keletą valandų, daugiausia iki paros. Hematoma buvo visiškai šviežia, tai buvo matyti iš krešulių. Netiesiogiai apie padarytų sužalojimu senumą taip pat būtų galima spręsti iš alkoholio koncentracijos kraujyje ir šlapime. Kraujyje buvo rastos dvi promilės, o šlapime – 2,91 promilės. Tai rodo, kad jis mirė po kelių valandų po traumos. Jeigu būtų buvęs didesnis laikas nuo sužalojimų, tai būtų buvęs didesnis skirtumas alkoholio koncentracijos šlapime, nes per parą laiko iš kraujo išnyksta. Visi sužalojimai buvo švieži, vienodi laiko požiūriu, kraujosruvos palyginti nedidelės, nestoros. Didžiausia tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti suduodant rankomis ar kojomis. Išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Sužalojimų lokalizacija, t. y. išsidėstymas, viršugalvyje ir pakaušyje, ir tai leidžia daryti prielaidą, jog sužalojimai padaryti nukentėjusiajam stovint arba sėdint, galima ir gulint, tačiau mažesnė tikimybė. Panašūs sužalojimai gali atsirasti ir griūvant, bet pagal lokalizaciją – traumos nebūdingos griuvimui. Griūvant gali atsirasti įbrėžimų, sumušimų, o čia buvo rastos tik kraujosruvos. Sužalojimai buvo padaryti devyniais atskirais trauminiais poveikiais, o pasekmėms atsirasti pakako vieno kažkurio smūgio, tačiau jo išskirti atskirai negalima.
Iš 2012 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Jos metu virtuvėje rastas ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas be išorinio smurto žymių. Apžiūros metu niekas nepaimta (12-15 b.l.).
Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso S. G. (17-18 b.l.).
Iš 2012-12-25 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo kortelės Nr. 8877 matyti, kad 2012-12-25, 16.53 val. priimtas iškvietimas dėl A. G. mirties konstatavimo (19 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir VTMT prie LR TM) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 766/12 (03) matyti, kad A. G. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius daugybinėms antrinėms smegenų kraujosruvoms ir didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų ir kitų požymių, A. G. mirė 2012-12-25. Ištyrus mirusiojo kūną, rasti sužalojimai: penkios nedidelės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje ir keturios kraujosruvos pakaušyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje (215 g krešulių) bei difuzinės kraujosruvos po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, subdurinės hematomos krešulio ir kitų sužalojimų savybių, rasti sužalojimai švieži - padaryti paskutinę parą prieš mirtį. Sužalojimai gavosi sumušus galvą bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais. A. G. padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4) - tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Mirusiojo kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 2,00 % ir 2,91 % etilo alkoholio, kas rodo, kad A. G. prieš mirtį vartojo alkoholį - nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Po kietuoju smegenų dangalu prikraujavo iš plyšusios galvos smegenų kairiosios momeninės skilties žievės venos ties jos įtekėjimo į kietojo smegenų dangalo antį vieta. Rastos devynios kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose - viršugalvio ir pakaušio srityje, atsiradę nuo devynių trauminių poveikių. Nuo kurio galvos sumušimo (trauminio poveikio) konkrečiai plyšo smegenų žievės vena ir prikraujavo po kietuoju galvos smegenų dangalu, pasakyti negalima. Kol po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, taip vadinamu „šviesiuoju laikotarpiu", A. G. galėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus, kaip kalbėti, vaikščioti ir pan. - šis laikotarpis galėjo trukti nuo kelių val. iki vienos paros laiko (26-31 b.l.).
Iš VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 79/13 (01) matyti, kad A. G. lavono kraujyje rasta 2,00 % (promilės) etilo alkoholio, o šlapime rasta 2,91 % (promilės) etilo alkoholio (32 b.l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. S. detaliai paaiškino ir parodė kur ir kaip jis sudavė smūgius A. G. bei kurioje vietoje rado A. G. mirusį (55-58 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog V. S. kaltė nužudžius A. G. visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. S. prisipažino S. G. bute keletą kartų, tačiau ne daugiau kaip penkis kartus, ranka sudavęs smūgius A. G.. Teigia, kad daugiau smūgių A. G. nesudavė. Tačiau jo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus paneigia teismo medicinos specialisto išvada bei eksperto D. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad A. G. sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais. Šiais trauminiais poveikiais padarytos penkios nedidelės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje ir keturios kraujosruvos pakaušyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje (215 g krešulių) bei difuzinės kraujosruvos po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais. Taigi visi trauminiai poveikiai yra galvoje, kas atitinka kaltinamojo aiškinimą dėl smūgių sudavimo lokalizacijos. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad rastos traumos nėra būdingos griuviminėms ir galėjo atsirasti tik tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, galimai suduodant smūgius kumščiais. Ekspertas taip pat nurodė, kad visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, kaip nurodė kaltinamasis V. S., A. G. galėjo būti sumuštas anksčiau ir, kad tai galėjo padaryti S. G. dukra D. P.. Toks kaltinamojo aiškinimas taip pat yra paneigiamas teisme liudytoja apklaustos D. P. parodymais, kad ji tikrai buvo Kūčių dieną atvykusi aplankyti mamos S. G. ir pas ją namuose rado A. G., tačiau nurodė su juo nekonfliktavusi, tik liepusi jam išeiti, taip pat paaiškino, jog ir objektyviai negalėjo jam suduoti, nes tuo metu buvo nėščia, labai prastai jautėsi ir maždaug tuo metu medikai buvo jai numatę gimdymo datą. Jos parodymus savo parodymais tvirtina ir liudytojas S. O., kuris po D. P. apsilankymo taip pat buvo atėjęs pas S. G. ir ten rado A. G., tačiau pas jį jokių sužalojimų nepastebėjo bei apie jokius sumušimus niekas nekalbėjo. Taigi įvertinęs šiuos parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. S. nukentėjusiajam A. G. sudavė į galvos sritį devynis kartus, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus gali neprisiminti dėl girtumo, nes, kaip ir pats nurodė, buvo girtaujama ilgą laiką.
Įvertinus teismo medicinos eksperto išvadą bei paaiškinimus teisme, kad nustatyti nuo kurio galvos sumušimo (trauminio poveikio) konkrečiai plyšo smegenų žievės vena ir prikraujavo po kietuoju galvos smegenų dangalu pasakyti negalima, t,y. bet kuris A. G. galvos sužalojimas galėjo sukelti smegenų žievės venos plyšimą ir prikraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė smegenų suspaudimą kartu ir tapo A. G. mirties priežastimi, bei nustačius, kad kaltinamasis V. S. sudavė A. G. smūgius į galvos sritį, daroma išvada, kad tarp V. S. smurtinių veiksmų ir A. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis prieš A. G. smurtavo dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio ginčo dėl televizoriaus priedėlio ir todėl V. S. veika atitinka BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Vertinant kaltinamojo teiginį, jog jis A. G. nenorėjo padaryti nieko blogo, būtina pažymėti, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mušdamas nukentėjusįjį V. S. siekė jo mirties, nes iš nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog A. G. jis mušė iš pykčio, kilus ginčui dėl televizoriaus priedėlio, o ne dėl to, kad jį nužudytų. Tai, kad V. S. nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą, smūgius sudavė kumščiu, rodo, jog kaltinamasis, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį (ankstesni teistumai ir bausmės atlikimas pataisos namuose), suprato, kad nuo jo suduotų smūgių A. G. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. S. nužudė A. G. veikdamas netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų A. G. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.
Dėl bausmės
V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys (girtas pradėjo ginčą dėl televizoriaus priedėlio dingimo) turėjo įtakos nusikalstamam V. S. elgesiui. Be to, atsižvelgiama į V. S. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas 4 kartus, tačiau teistumai išnykę (77-93 b. l.), baustas administracine tvarka (95-98 b. l.), neigiamai charakterizuojamas (103 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (100 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, V. S. skiriama BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji J. S. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos ir dėl 2 700 Lt turtinės žalos, t. y. dėl laidotuvių organizavimo patyrė apie 1 200 Lt išlaidų, o dėl paminklo mirusiam A. G. pastatymo, numato patirti 1 500 Lt išlaidų (137 b. l.). Iš J. S. pateikto kvito (138 b.l.), laidojimo paslaugų ir prekių užsakymo sutarties ir kvito (139-140 b.l.), salės nuomos sutarties ir kvito (142-144 b.l.) matyti, kad dėl laidotuvių ji patyrė 1 552,33 Lt išlaidų.
Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos mirusios sesers sūnaus A. G., kurį ji augino, jis padėjo jai pragyventi, mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš A. G. nužudžiusio V. S.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. V. S. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei J. S. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl sesers sūnaus netekties. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė, kad su sesers sūnumi A. G. jos santykiai buvo artimi, po sesers mirties ji augino jį, ilgą laiką A. G. gyveno jos namuose, o paskutiniu metu, nors ir gyveno atskirai, tačiau kasdien užeidavo, padėdavo nudirbti ūkio darbus ir ji dėl netikėtos A. G. mirties patyrė didelę moralinę žalą. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiojo A. G. ir ieškovės santykius, taip pat į tai, kad ieškovė pastaruoju metu gyveno atskirai su A. G., tačiau nuolat su juo bendravo, jis padėdavo jai nudirbti ūkio darbus. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą V. S. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, taip pat į kaltinamojo V. S. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto, tačiau yra darbingas, palyginti jauno amžiaus, įvertina, kad kaltinamasis V. S. sutinka su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas J. S. padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas.
Tuo tarpu ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, nes iš aukščiau minėtų rašytinių įrodymų matyti, jog J. S. patyrė 1 552,33 Lt turtinės žalos dėl žuvusiojo A. G. laidotuvių organizavimo, todėl ši suma iš kaltinamojo V. S. jai priteistina. Taip pat ieškovė prašo jai priteisti ir 1 500 Lt, kuriuos, kaip ji nurodo, planuoja ateityje panaudoti paminklo A. G. statybai. Teismo nuomone, civilinis ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nes ieškovė, reikšdama šį ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas ir tuo pačiu žalą. Teismo nuomone, neesant pagrįstų duomenų apie patirtą žalą, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kartu atkreipiant civilinės ieškovės dėmesį, kad ateityje jai realiai patyrus išlaidų dėl paminklo pastatymo, jai įstatymas suteikia teisę dėl jų atlyginimo kreiptis į teismą atskiru civiliniu ieškiniu.
Dėl proceso išlaidų
Liudytojai J. V. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 39, 95 Lt (190 b. l.).
Vadovaujantis BPK 103 - 105 str. nuostatomis liudytojai apmokėtos kelionės išlaidos – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo V. S..
Byloje nėra saugomų daiktinių įrodymų.
Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. į bausmės laiką įskaityti suėmime būtą laiką nuo 2013 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš V. S. J. S. 1 552,33 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du litus 33 centus) turtinės žalos ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, bendrai 6 552,33 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du litus 33 centus). Ieškinio dalį dėl 1 500 Lt turtinės žalos paminklo statybai priteisimo atmesti.
Liudytojai J. V. išmokėtas kelionės išlaidas 39,95 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., iš V. S. išieškoti 39,95 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.