- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- II-1500-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01784-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- R. C., (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės teisės skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės teisės skyrius (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. C. muitinės duomenų apdorojimo sistemoje ((duomenys neskelbtini)) priemonėmis pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje neteisingai nurodė prekių vertę 22 langelyje. Neteisingai deklaruotos transporto išlaidos. Deklaruotos vidinės transporto išlaidos (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, išorinės (duomenys neskelbtini) 58 Eur. Turi būti deklaruojama – išorinės išlaidos (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, vidinės 58 Eur, keičiasi prekės vertė. Deklaracijoje nurodyta prekių vertė 26578 Eur, o turi būti 30020 Eur, todėl atsiranda mokestinė PVM nepriemoka – 606 Eur. Tuo R. C. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje.
Vadovaujantis ANK 212 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo R. C. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo argumentai ir atsiliepimo argumentai
Pareiškėjas R. C. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą nesant administracinio nusižengimo sudėties ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jei teismas atmestų argumentus dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, pareiškėjas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti mažesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 212 straipsnio 4 dalies sankcijos minimumas.
Atsiliepimas
Objektas – tai teisės normų saugomos socialinės vertybės arba interesai, kurie yra pažeidžiami nusižengimo metu. Nagrinėjamo nusižengimo kontekste, administracinio nusižengimo objektu laikytinos prekės. Pažymėtina, kad Pareiškėjas teikdamas informaciją apie prekės vertę, nurodė tikslius duomenis, taip pat pasirinkti deklaruojamų prekių kodai atitiko faktiškai deklaruojamas prekes. Taigi Pareiškėjas tinkamai muitinės deklaracijoje pateikė informaciją ir duomenis apie deklaruojamas prekes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus objektyvius byloje esančius duomenis, apie tinkamą priekių vertės, kiekio ir kodų deklaravimą, pagrįstai darytina išvada, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo vieno iš sudėties elementų – objekto.
Nagrinėjamo nusižengimo kontekste, dėl itin didelio prekių srauto, ir įtemptos muitinio tikrinimo sankcijų kontekste situacijos, per neatidumą, nesužiūrėjęs ir į vidinių transporto išlaidų eilutę Pareiškėjas įrašė išorinių transporto išlaidų sumą, o į išorinių vidines. Pažeidimas padarytas neturint tyčios suklaidinti muitinės institucijas, o išimtinai kaip žmogiškojo faktoriaus pasekmė. Padarytas administracinio nusižengimas savo pobūdžiu nekelia ir nesukėlė valstybės finansų sistemai reikšmingo nuostolio. Padarytu pažeidimu, nei Pareiškėjas, nei kiti asmenys negavo ir nebūtų gavę, jei pažeidimas nebūtų buvęs nustatytas, naudos, t. y. nepasipelnė. Tai yra pirma Pareiškėjo veikloje nustatyta veiklos neatitiktis, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, apie Pareiškėjo atidumą, tinkamą pareigų vykdymą. Taip pat šios aplinkybės leidžia paneigti prielaidą, kad Pareiškėjo veikla buvo tendencinga ir nukreipta į aplaidų pareigų vykdymą, kas galiausiai sąlygotų administracinės teisės pažeidimus. Nagrinėjamo nusižengimo kontekste vertinant pažeidėjo kaltės formą, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios ir piktybiško ketinimo apgaulės būdu pasipelnyti arba sudaryti sąlygas pasipelnyti kitiems asmenims.
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) aplaidumo nenustatyta, todėl yra visi pagrindai paskirti mažesnę baudą, negu numatytas sankcijos minimumas, taip pat netaikyti administracinės atsakomybės.
(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės teisės skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nesutinkama su skundo argumentu, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo vieno iš sudėties elementų - objekto. Teisingai nurodoma, kad nagrinėjamo nusižengimo kontekste administracinio nusižengimo objektu laikytinos prekės, t. y. duomenys apie prekes, tačiau pažymėtina, kad Pareiškėjas, teikdamas informaciją apie prekių vertę, nurodė ne tikslius, o klaidingus duomenis. Taigi, Pareiškėjas netinkamai muitinės deklaracijoje pateikė informaciją ir duomenis apie deklaruojamas prekes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus byloje esančius faktinius duomenis apie netinkamą prekių vertės deklaravimą, pagrįstai padaryta išvada, kad Pareiškėjo veiksmuose buvo visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, taip pat ir objektas. Skunde nurodomos Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencijos) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39. Standartas, traktuojamas neteisingai ir šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal 3.39. Standartą Muitinė neskiria didelių baudų (o ne tiesiog baudų, kaip yra nurodoma skunde) už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė neskyrė didelės baudos už klaidą, skyrė ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 212 straipsnio nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai. Pareiškėjo dedamos maksimalios pastangos, kad procedūra būtų atlikta laiku ir tinkamai, būtų įvykdytas kliento užsakymas ir procedūra atitiktų teisės aktų reikalavimus bei savo pareigybės svarbos mokestinių prievolių valstybei kontekste supratimas, apgailestavimas dėl padalytos klaidos nėra ypatingos ar neįprastos, todėl negali būti pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad veikla užsiima jau (duomenys neskelbtini) metus. Visada stengiasi muitinei pateikti tikslią, korektišką, išsamią informaciją, kad galima būtų identifikuoti krovinį. Pildant šią deklaraciją gal kas atkreipė dėmesį, gal dėl nuovargio supildė neteisingai vidinius ir išorinius kaštus krovinio, dėl ko pasikeitė muito vertė ir padaryta nepriemoka. Vidinius kaštus įrašė į išorinius, o išorinius kaštus įrašė į vidinius, dėl to atsirado 600 Eur nepriemoka. Prašo į tai žvelgti, kaip į žmogiškojo faktoriaus klaidą. Tai nebuvo bandymas nuslėpti ar pasipelnyti iš to. Dokumentų deklaracijoje, dokumentų sąraše pateikti dokumentai tvarkingai, numeriai sąskaitų sutampa, visos sąskaitos buvo pateiktos muitinei PDF formatu ir elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini). Iš to kas buvo pateikta buvo apskaičiuota klaida, pateikus tuos dokumentus. Prekės vertė, kuri nurodoma sąskaitoje-faktūroje ji nurodyta teisingai, neteisingai buvo nurodytos transportavimo išlaidos nuo kurio irgi priklauso bendras muitas ir mokesčiai už prekes. Prekių vertė ir dokumentų pateikimas buvo teisingi. Pripažįsta, jog dėl blogai užpildytos deklaracijos atsirado nepriemoka. Tokia situacija kilo dėl neatsargumo. Deklaracijoje kur yra prekių vertė yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) langeliai, kuriose yra nurodoma suma kaštų, kuri yra sumokėta iki Europos Sąjungos ir po krovinio įvažiavimo į Europos Sąjungą, kai pildoma užsienio suma prie jos yra skaičiuojamas PVM, prie vidinių išlaidų PVM nėra skaičiuojamas ir kadangi vidiniai kaštai buvo žymiai mažesni, o išoriniai didesni, o jis supainiojo vietomis tai PVM skaičiuojamas buvo nuo mažesnės sumos dėl to atsirado bendras PVM mažesnis ir atsirado nepriemoka. Pasitaręs su įmonės teisininkais įžvelgus visas aplinkybes, jog duomenis buvo pateikti tvarkingai, skaitant pačią dokumentaciją ir kurios buvo matoma, kad duomenis yra teisingi, bet yra supainioti langeliai dėl veika pasireiškė mažesniu rūšiniu pavojingumu ir prašo skirti mažesnę baudą.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
R. C. skundas netenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Skundžiamu nutarimu R. C. nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta bauda už tai, kad pareiškėjas būdamas (duomenys neskelbtini) muitinės duomenų apdorojimo sistemoje ((duomenys neskelbtini)) priemonėmis pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje neteisingai nurodė prekių vertę 22 langelyje. Neteisingai deklaruotos transporto išlaidos. Deklaruotos vidinės transporto išlaidos (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, išorinės (duomenys neskelbtini) 58 Eur. Turi būti deklaruojama – išorinės išlaidos (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, vidinės 58 Eur, keičiasi prekės vertė. Deklaracijoje nurodyta prekių vertė 26578 Eur, o turi būti 30020 Eur, todėl atsiranda mokestinė PVM nepriemoka – 606 Eur.
ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, tačiau neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Bazinis bausmės dydis yra 50,00 Eur, todėl atsakomybė už šio straipsnio dalį kyla jei mokestinė prievolė viršija tris (150 Eur) bazinius bausmių dydžius.
Ši teisės norma yra blanketinė, t. y., šiuo atveju, nukreipianti į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad R. C., kaip (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą.
Pažymėtina, jog Institucijos nutarime nurodoma, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta, jog J. C. nepateikė būtinų dokumentų, informacijos ar pagalbos muitinės prašymu, todėl Institucijos nutarime nepagrįstai yra konstatuojama, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ši aplinkybė šalintina iš nutarime suformuluoto kaltinimo. Ši minėta aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės, kadangi jis šiuo atveju pateikė muitinei visus reikalaujamus dokumentus, tačiau neužtikrino duomenų tikslumo, tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą.
Pareiškėjas skunde tinkamai išvardija būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau nesutiktina su skundo argumentu, jog pareiškėjo veiksmuose nėra būtino administracinio nusižengimo – objekto. J. C. skunde pažymi, jog nagrinėjamo nusižengimo kontekste, administracinio nusižengimo objektu laikytinos prekės, pareiškėjas teikdamas informaciją apie prekės vertę, nurodė tikslius duomenis, taip pat pasirinkti deklaruojamų prekių kodai atitiko faktiškai deklaruojamas prekes, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo vieno iš sudėties elementų – objekto. Teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų objektais yra laikomos vertybės, teisiniai gėriai į kuriuos kėsinamasi ir už kurias įstatymų leidėjas numato atsakomybę, bet ne prekės, kaip savarankiška materialinė vertybė. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo motyvu dėl objekto, kadangi ANK 212 straipsnio 4 dalies kontekste įstatymo leidėjo saugoma vertybe (objektu) yra finansų sistema. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog J. C. klaidingai deklaracijoje užpildė deklaruotas vidines transporto išlaidas (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, išorines (duomenys neskelbtini) 58 Eur, o ne išorinės išlaidos (duomenys neskelbtini) 3500 Eur, vidinės 58 Eur, dėl ko pasikeitė prekės vertė ir atsirado 606 Eur nepriemoka, kuri viršija tris bazinius bausmių dydžius t. y. įstatymo saugoma vertybė buvo pažeista. Taigi J. C. padarytame nusižengime yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Teismas taip pat, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 212 straipsnio 4 dalį. R. C. kaltę patvirtina 2024 m. liepos 23 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 7-8), deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), išankstinė sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) bendrasis sanitarinis įvežimo dokumentas (b. l. 20-21), siuntos patikrinimo aktas (b. l. 22).
Pareiškėjas skunde prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti mažesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 212 straipsnio 4 dalies sankcijos minimumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
J. C. skunde nurodoma jog jo veika pasireiškia mažesniu rūšiniu pavojingumu, kadangi jis veikė neatsargiai todėl jo padėtis nėra tokia pati kaip asmenų, kurie veikė tyčia, t. y. neginčytinai žinojo ir tyčia klaidingai pildė deklaraciją siekiant naudos, tačiau toks skundo motyvas nėra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad R. C. jam inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdamas kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. ANK 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, jog pildant dokumentus, gal dėl nuovargio supildė neteisingai vidinius ir išorinius krovinio kaštus, galimai kas nors kitas pildant deklaraciją jį išblaškė, todėl jo veiksmai buvo padaryti neveikiant tyčia, o nulemti žmogiškosios klaidos. Teismas neturi pagrindo nesutikti, jog pareiškėjo veiksmuose nėra nustatyta tyčios, o veika buvo padaryta veikiant neatsargiai, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas veikė neatsargiai neeliminuoja jo atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir nesudaro pagrindo traktuoti jo padarytą administracinį nusižengimą, kaip mažesnio pavojingumo bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Pažymėtina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus veiksmas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Pateikiant deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai supildžius faktinius duomenis, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, vertintinas pateikiamos deklaracijos turinys, nustatant, jog dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022), t. y. nagrinėjamu atveju prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti pačioje ANK 212 straipsnio 4 dalies dispozicijoje. O šios konkrečios bylos atveju – R. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, kas suponavo, jog atsirado mokestinė PVM nepriemoka, kuri kaip ankščiau minėta viršija tris bazinius bausmių dydžius.
Skunde pareiškėjas remiasi Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standartu, kuris reglamentuoja, jog muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti. Institucijos atsiliepime teisingai pabrėžiama, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja standarto nuostatas, kadangi skunde pareiškėjas remiantis minėta standarto nuostata nurodo, jog už klaidas muitinė neskiria baudų, tačiau toks standarto interpretavimas nėra tikslus, kadangi standarte nurodoma, jog muitinė neskiria didelių baudų, o ne jų neskiria visiškai ar atleidžia pažeidėjus nuo atsakomybės.
Už administracinio nusižengimo numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje pažeidimą yra skiriama bauda nuo 300 iki 1900 Eur. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Todėl Institucijos pareigūnai priimdami nutarimą nepažeidė minėto standarto nuostatų, o skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Standarte reglamentuojamos nuostatos nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės ar neskirti nuobaudos, arba skirti švelnesnį nei sankcijoje numatytą baudos dydį.
Pareiškėjas prašydamas paskirti švelnesnę baudą ar jos neskirti visai nurodo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) visada deda maksimalias pastangas, kad procedūra būtų atlikta laiku ir tinkamai, būtų įvykdytas kliento užsakymas, ir procedūra atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog minimos aplinkybės yra siejamos su R. C. kaip darbuotojo atsakomybe tinkamai ir laiku vykdyti darbines funkcijas, todėl nurodomos aplinkybės savaime nėra išskirtinės ar sudarančios pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Bylos duomenimis, R. C. padarytas administracinius nusižengimas (ANK 212 straipsnio 4 dalyje) nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą, iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. birželio 13 d. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje, tačiau kadangi veika yra priskiriama mažai pavojingoms veikoms, pareiškėjui buvo skirta žodinė pastaba, taip pat baustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, kurie patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta, taip pat nenurodė kitų aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nustatęs, kad veika yra padaryta veikiant neatsargiai, įvertinęs, jog yra lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. C. paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalies sakcijoje. Įvertinus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo bei protingumo principų reikalavimus teismo vertinimu, Institucijos pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. C. skundo netenkinti.
(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės teisės skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.