Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-338-957/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
II-338-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00826-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-338-957/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00826-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.18; 9.20.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Jonui Osteriui,nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B. (A. B.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-1074-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. VMI prie FM vyresniojo specialisto 2021 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-1074-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kai protokolas nesurašomas, A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta nuobauda – įspėjimu už tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. 10.00 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 13.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešęs mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie vykdomą veiklą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189 (toliau – ir Taisyklės), 5.5 punktą, 7 punktą. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. laiku neįregistravęs PVM mokėtojų registre ir neužtikrinęs savalaikio PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (FR0608) pateikimo, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, 5 punktą, 76 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 7 dalį, 92 straipsnio 2 dalį, 3 dalį.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti 2021 m. kovo 5 d. nutarimą.

3. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su priimtu skundžiamu nutarimu nesutinka. Nors paskirtos nuobaudos yra švelnios ir minimalios, tačiau vien jų paskyrimas jam sukelia neigiamas reputacijos pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, padarytuose pažeidimuose nėra administracinių nusižengimų sudėties.

4. Dėl duomenų apie įmonės veiklos vietas nepateikimo, pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakydamas į mokestinio patikrinimo metu atsiųstus tikrinimo klausimus nurodė, jog dirba iš namų adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal 2020 m. vasario 20 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 15-9 bendrovė nuomojasi 47 kv. m. ploto, sandėliavimo paskirties patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, institucija vertino, jog nepateikdamas duomenų apie šias veiklos vykdymo vietas, jis pažeidė prievolę per 5 dienas informuoti mokesčių administratorių apie šias veiklos vykdymo vietas ir taip pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.5 punktą, 7 punktą.

5. Pasak pareiškėjo, skundžiamame nutarime nurodytame Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktas įpareigoja mokesčių mokėtoją teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, to paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalis nustato 5 darbo dienų terminą tokiam pranešimui pateikti. Jo vadovaujama įmonė užsiima naudotų automobilių prekyba, todėl veikla dinamiška, susijusi su jo nuolatiniu buvimu skirtingose vietose, darbas nėra kabinetinis. Pareiškėjo teigimu, yra objektyviai neįmanoma teikti deklaracijas apie kiekvieną konkrečią veiklos vietą, juolab, kad nutarime cituojami teisės aktai nenustato tokio smulkmeniško kiekvienos veiklos vietos deklaravimo. Nutarime nurodomas Taisyklių 5.5 punktas nustato mokesčių mokėtojo pareigą pranešti apie struktūrinių padalinių duomenis, o 7 punktas – tokių pranešimų pateikimo tvarką ir terminus. Tačiau faktinė aplinkybė apie tai, kad jis įmonės vardu vykdo veiklą iš savo namų ir kad įmonė nuomojasi sandėlį, nėra susijusi su įmonės struktūriniais padaliniais. Pasak pareiškėjo, nei jo gyvenamoji vieta, nei sandėlio vieta, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ struktūriniai padaliniai – ten nėra jokių papildomų darbuotojų ir tai nėra VMI registre registruotini duomenys. Pareiškėjo manymu, institucija nepagrįstai vertina, kad jis pažeidė minėtus teisės aktus, nes veiklos vykdymo vietos adresai ir įmonės struktūriniai padaliniai nėra tas pats. Nutarime nurodyti teisės aktai neįpareigoja jo teikti informaciją apie kiekvieną veiklos vietą, priešingu atveju, jam tektų kiekvieną dieną teikti pranešimus apie kiekvieno automobilio remonto ar prekybos vietą, kokiose kasdien lankosi darbo reikalais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ struktūrinių padalinių neturi, todėl atitinkamai neturėjo ką apie juos pranešti.

6. Dėl prievolės įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, skunde pažymima, kad institucija vykdė operatyvų patikrinimą nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Patikrinimo metu bendrovė buvo paraginta kreiptis į VMI su prašymu įsiregistruoti PVM mokėtoja. Pareiškėjo teigimu, raginimą įvykdė ir 2021 m. vasario 22 d. pateikė institucijai tokį prašymą. Patikrinimo metu, jo vadovaujama įmonė pateikė 2018 m. 1, 6, 7, 9-12 mėn., 2019 m. 2, 3, 6, 8, 11, 12 mėn., 2020 m. 1, 3, 5, 6, 11, 12 mėn. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608), kuriuose papildomai deklaravo 9 013 Eur mokėtino PVM. Skunde akcentuojama, kad nutarime nurodyta, neva jis padarė įsiregistravimo PVM mokėtojų tvarkos pažeidimą ir atitinkamų PVM deklaracijų pateikimo tvarkos pažeidimą. Tačiau nei nutarime, kuris surašytas operatyvaus patikrinimo pažymos pagrindu, nei operatyvaus patikrinimo pažymoje, nėra jokių duomenų apie tai, kokį konkrečiai deklaracijų pateikimo terminą jis pažeidė, nėra jokių konkrečių nuorodų apie tai, kokie buvo konkretūs minėtų deklaracijų pateikimo terminai, kuriuos jis pažeidė. Pasak pareiškėjo, nurodyta tik abstrakti frazė „laiku nepateikė“, tokiu būdu nenurodant esminio nusižengimo sudėties elemento – nusižengimo padarymo laiko. Pareiškėjo manymu, esant šiems trūkumams, neįmanoma nustatyti kokiu konkrečiai nusižengimo padarymu jis yra apkaltintas ir ar yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Atsiliepimas

7. VMI prie FM atstovas atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad bendrovės 2021 m. vasario 4 d. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad dėl karantino ir pinigų taupymo šiuo metu veiklą vykdo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir sandėliavimo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad bendrovė pagal 2020 m. vasario 20 d. nuomos sutartį, nuomojasi 47 kv. m. ploto sandėliavimo paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nei jo gyvenamoji vieta, nei sandėlio vieta nėra bendrovės struktūriniai padaliniai ir nėra registruotini duomenys, institucijos nuomone, nėra pagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjas vykdo veiklą bendrovės vardu iš savo namų ir nuomojasi sandėlį, nėra susijusi su bendrovės struktūriniais padaliniais, institucijos nuomone yra nepagrįsta, nes bendrovė negali neturi savo vykdomos ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietos, net jeigu ji yra susijusi su pareiškėjo gyvenamąja vieta ar sandėliavimo vieta, todėl bendrovė vis tiek privalo deklaruoti bendrovės vykdomos veiklos struktūrinių padalinių duomenis.

8. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog šiose nurodytose veiklos vykdymo vietose nėra papildomų darbuotojų, o yra tik pats pareiškėjas, tai savaime nereiškia, kad tokios veiklos vykdymo vietos negali būti jo vadovaujamos bendrovės struktūriniais padaliniais. Papildomų darbuotojų buvimas ar nebuvimas neapsprendžia, ar viena ir kita veiklos vykdymo vieta yra bendrovės struktūrinis padalinys, kaip Registre registruotinas duomuo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo turimos negyvenamosios patalpos naudojamos jo ūkinei veiklai plėtoti ir palaikyti (iš bendrovės 2021 m. vasario 4 d. pateikto paaiškinimo matyti, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sandėliuojamos automobilių detalės, padangos ir pan.). Todėl institucijos teigimu, pareiškėjui net ir kasdien vykstant į įvairias automobilių remonto ar prekybos vietas (kokiose jis kasdien lankosi darbo reikalais), nuomojamų negyvenamųjų patalpų, kuriose sandėliuojama veikloje naudojama įranga, rodo tokių patalpų tikslinį naudojimą – automobilių remontui skirtų priemonių saugojimą ir sandėliavimą, taigi – ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

9. Be to, atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 20 d., o 2020 m. vasario 21 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu perduotos bendrovei, todėl remiantis Mokesčių administravimo įstatymo ir Taisyklių nurodytais reikalavimais, duomenys į Registrą turėjo būti pateikti iki 2020 m. vasario 26 d. (past. – atsiliepimo į skundą pateikimo dieną, šie duomenys nėra pateikti). Po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos bendrovė 2021 m. kovo 15 d. pateikė duomenis apie bendrovės nuo 2021 m. kovo 5 d. vykdomą veiklą adresu (duomenys neskelbtini), kaip „kita veiklos vykdymo vieta“, nurodant, kad struktūrinio padalinio patalpų savininkas, panaudos pagrindu, yra V. B. (V. B.) (past. – pareiškėjo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)), kas iš esmės rodo, kad pareiškėjas neneigia šiuo adresu esančio bendrovės struktūrinio padalinio, kaip veiklos vykdymo vietos. Institucijos teigimu, kadangi aukščiau nurodyti duomenys nebuvo patekti per teisės aktuose nustatytą terminą, tai pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai inkriminuota ANK 187 straipsnio 1 dalis ir paskirta nuobauda – įspėjimas.

10. Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, kad bendrovė iki operatyvaus patikrinimo pradžios (2021 m. vasario 4 d.) PVM mokėtojų registre nebuvo registruota. Bendrovės akcininkas A. B. be bendrovės kontroliuoja ir kitus juridinius asmenis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra visų jų gauta atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas suma per metus, paskutinius 12 mėn., viršijo 45 000 Eur ribą nuo 2018 m. sausio 1 d. Kadangi pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas buvo vertinama įmonių grupė, viršijant 45 000 Eur ribą, bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka registruotis į PVM mokėtojus, pateikiant prašymą. Kadangi bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. nesiregistravo su prašymu į PVM mokėtojus, tokį prašymą pateikė tik 2021 m. vasario 22 d. – operatyvaus patikrinimo metu, pareiškėjui pagrįstai inkriminuota ANK 189 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda.

11. Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, kad operatyvaus patikrinimo metu nustačius, jog bendrovė nebuvo įsiregistravusi į PVM mokėtojus, PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų (forma FR0608) neteikė pagal teisės aktų reikalavimus, tik po mokesčių administratoriaus paraginimo, 2021 m. vasario 25 d. pateikė 2018 m. 1, 6, 7, 9-12 mėn., 2019 m. 2, 3, 6, 8, 11, 12 mėn., 2020 m. 1, 3, 5, 6, 11, 12 mėn. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas, kuriose papildomai deklaravo 9 013 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nesuprantama kokį konkrečiai deklaracijų pateikimo terminą jis pažeidė bei kad skundžiamame nutarime ir mokestinio patikrinimo pažymoje nėra jokių konkrečių nuorodų apie tai, kokie buvo konkretūs minėtų deklaracijų pateikimo terminai, institucijos manymu, tokie teiginiai atmestini, kadangi tiek skundžiamame nutarime, tiek operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nurodytos teisės aktų straipsnių atitinkamos dalys, kurias asmuo pažeidė ir kuriose numatyti konkretūs terminai. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iki kito mėnesio 25 dienos turėjo būti pateikta centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaita. Todėl pareiškėjo skunde nurodomas motyvas, kad VMI prie FM skundžiamame nutarime ir operatyvaus patikrinimo pažymoje pavartojusi abstrakčią frazę „laiku nepateikė“ ir tai sutrukdė jam nustatyti kokiu konkrečiai nusižengimo padarymu jis apkaltintas, yra atmestinas, kadangi mokesčių administratorius neprivalo perrašyti kiekvienos pažeistos teisės normos turinio į pareiškėjo nurodytus dokumentus. Taigi, VMI prie FM skundžiamu nutarimu pareiškėjui tinkamai pritaikė atsakomybę, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašoma skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

13. Pareiškėjas A. B. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir rašytinius paaiškinimus, jog nesutinka su institucijos atsiliepimo pateiktais argumentais. Pirma, nesutinka su institucijos vertinimu, kad jo gyvenamoji vieta ir sandėliavimo patalpos laikytinos struktūriniais padaliniais. Nei jo gyvenamoji vieta, nei sandėlio vieta nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ struktūriniai padaliniai – ten nėra jokių papildomų darbuotojų ir todėl tai nėra VMI registre registruotini duomenys. Pareiškėjo teigimu, institucija pernelyg plečiamai aiškina sąvoką „struktūriniai padaliniai“, tapatindama šią sąvoką su „veikos vykdymo vietos“. Jei taisyklėse įvardina vadovo pareigą pranešti apie veiklos vykdymo vietas (ofisus, sandėlius ir pan.), tai taisyklėse turi būti aiškiai įvardinta, kad neklaidintų mokesčių mokėtojų. Antra, institucija nepagrįstai teigia, kad savo nutarime neva aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi kokį konkrečiai deklaracijų pateikimo terminą jis pažeidė. Institucijos priimtame nutarime ir operatyvaus patikrinimo pažymoje nebuvo jokių konkrečių nuorodų, kokie buvo konkretūs minėtų deklaracijų pateikimo terminai. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju institucija apie nusižengimo padarymo laiką nutarime ir operatyvaus patikrinimo rašte yra nurodžiusi abstrakčią frazę „laiku nepateikė“. Pareiškėjo manymu, institucija atsiliepime faktiškai tikslina kaltinimą, pildydama naujomis esminėmis nusižengimo sudėties aplinkybėmis.

14. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas Jonas Osteris teismo posėdžio metu paaiškino, kad faktiškai asmuo neneigia, kad padarė administracinius nusižengimus. Pareiškėjo A. B. teigimu, pranešimas surašytas per trumpai, t. y. nenurodyti terminai, iki kada jis turėjo pranešti apie įregistravimo vietos pasikeitimo, iki kada turėjo pateikti deklaracijas, nuo kada turėtų būti paduotas prašymas įregistruoti, dėl to jis prašo panaikinti nutarimą. Taip pat A. B. prašo nutraukti bylą, bet to padaryti pagrindo nėra, kadangi pažeidimai yra padaryti. Atstovo teigimu, reikia pripažinti, kad nutarime yra trūkumai, nenurodyti terminai. Mano, kad nėra pagrindo nutraukti bylą. Jeigu nutarimas bus panaikintas, tai bus priimtas naujas nutarimas. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.

15. Iš VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimas pradėtas 2021 m. vasario 4 d., baigtas 2021 m. kovo 2 d. Patikrina bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. rugpjūčio 22 d., bendrovės akcininkas, vadovas, Mano VMI atstovas – A. B., veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Visų pirma, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko – V. M., tuo tarpu mokesčių mokėtojų registre apskaitą tvarkantis asmuo nedeklaruotas, tuo pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.4 punktą, 7 punktą. Antra, pagal 2020 m. vasario 20 d. nuomos sutartį bendrovė nuomojasi sandėliavimo paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė paaiškinime nurodė, kad vadovas dirba iš namų, tačiau mokesčių mokėtojų registre šios veiklos vietos nedeklaruotos. Tuo bendrovė pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.5 punktą, 7 punktą. Trečia, bendrovė iki patikrinimo pradžios PVM mokėtojų registre įregistruota nebuvo ir PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų neteikė. Taip laiku neįsiregistravusi ir nepateikusi apyskaitų, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 5 punktus, 76 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1, 2 dalis, 92 straipsnio 2, 3 dalis. Prie patikrinimo pažymos pridėti A. B. paaiškinimas, patalpų nuomos sutarties kopija, darbo sutarties su buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu kopija, didžiosios knygos sąskaitų likučius laikotarpio pradžiai ir pabaigai, sąskaitų ir subsąskaitų apyvartas už 2017, 2018, 2019, 2020 m. (b. l. 9-18).

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.

16. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

17. Pažymėtina, jog pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Vadovaujantis minėta nuostata ir buvo priimtas skundžiamas VMI prie FM vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. VMI-ANR_N-1074-2021. Taigi akivaizdu, kad tokiam procesiniam dokumentui keliami iš esmės tokie patys reikalavimai, kokie keliami ir administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir būtent šiuo dokumentu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, jeigu minėtas procesinis sprendimas yra skundžiamas (dėl bylos procesinių dokumentų, kuriais formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-417/2019) (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-473-1121/2019).

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šiuo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. inkriminuojamo ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Tuo tarpu ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą mokesčių mokėtojus registruojančiai įstaigai, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, o to paties straipsnio 2 dalyje – registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimą.

20. Taigi, tiek iš ANK 187 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 189 straipsnio 1, 2 dalies matyti, kad šių teisės normų dizpocijos blanketinės ir iš esmės reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė A. B., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu A. B. atveju pasireiškė būtent ANK 187, 189 straipsnių dalių veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Konstatuojant šių administracinių nusižengimų požymius, turi būti nurodoma, kokio konkretaus teisės akto pažeidimai buvo padaryti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka nurodyti vien teisės aktų, kuriuos asmuo galimai pažeidė, nuostatas ir lakoniškai nurodant teisės aktų nustatytą tvarka ir laiku. Būtina nurodyti ir kokiais faktiniais veiksmais ar neveikimu jis šias nuostatas pažeidė. Teismo vertinimu, toks veikos aprašymas ir nustatytų faktinių aplinkybių išdėstymas iš esmės yra ydingas ir neatitinka administracinio nusižengimo protokolui keliamų reikalavimų. Tuo tarpu iš A. B. surašytame nutarime pateikto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas tuo, kad 2020 m. sausio 1 d. 10.00 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 13.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešęs mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie vykdomą veiklą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5.5 punktą, 7 punktą. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. laiku neįregistravęs PVM mokėtojų registre ir neužtikrinęs savalaikio PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (FR0608) pateikimo, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, 5 punktą, 76 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 7 dalį, 92 straipsnio 2 dalį, 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė (faktinės aplinkybės, apibūdinančios pagrindinius būtinuosius administracinių nusižengimų požymius) institucijos nutarime nėra atskleista, ji suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Institucijos nutarime A. B. suformuluoti kaltinimai nėra konkretūs, nedetalizuotas pastarojo veiksmų neteisėtumas, neįvardytas konkretus jų padarymo laikas, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, neaprašytos ir nenurodytos konkrečios atitinkamų straipsnių dispozicijų veikos, kokių įrodymų pagrindu konstatuoti A. B. pažeidimai, ir tai sutrukdė A. B. efektyviai pasinaudoti teise į gynybą. Būtent tai, kad surašytas nutarimas turi esminių trūkumų ir jame nenurodyti terminai, teismo posėdžio metu pripažino ir Institucijos įgaliotas atstovas.

21. Nagrinėjamu atveju aktualiame Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje numatytos mokesčių mokėtojo pareigos. Pagal šį straipsnį mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis (3 punktas); laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas). Pagal to paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalį asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo, o pagal 76 straipsnio 1 dalį mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

22. Pagal minėtų Taisyklių 5.5 punktą mokesčių mokėtojas VMI privalo pateikti Formas, kai pasikeičia tokie jo Registro duomenys: struktūrinių padalinių duomenys, o pagal 7 punktą – šių Taisyklių nustatyta tvarka užpildytas Formas mokesčių mokėtojas turi pateikti elektroniniu būdu per Mano VMI, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“, per 5 darbo dienas po Registro duomenų, nurodytų šių taisyklių 5 punkte, pasikeitimo ar neteisingo įregistravimo Registre nustatymo dienos.

23. Tuo tarpu pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal 71 straipsnio 2 dalį – neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytąją 45 000 eurų sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.

24. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kuriais už šias prekes ar paslaugas PVM Lietuvos Respublikoje sumokėjo šių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas); o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos.

25. Taigi visose šių teisės aktų nuostatose yra numatomi terminai, per kuriuos asmuo turi įvykdyti mokesčių mokėtojų pareigas teikiant formas, registruojantis į PVM mokesčių mokėtojus. Tačiau vien termino nurodymas nėra pakankamas. Teismo vertinimu, turi būti nurodytos būtent atlikto patikrinimo metu nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios atspindi nustatytus trūkumus, taip pat turi būti nurodyta, ko konkrečiai neatliko A. B., siejant tokį A. B. galimą neveikimą su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nurodymas institucijos nutarime, kai protokolas nesurašomas, yra privalomos užtikrinant asmens teisę į gynybą.

26. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyti pažeidimai veiksmingai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kadangi esminės pažeidimo tyrimo klaidos padarytos būtent pačioje tyrimo pradžioje ir surašant naują nutarimą jų ištaisyti nėra galimybės bylą nagrinėjant teisme. Dėl šios priežasties byla dėl A. B. galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ANK 189 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, grąžintina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalimi, 189 straipsnio 1, 2 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-1074-2021 ir grąžinti bylą institucijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius