- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- BIK-363/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21379-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jų apeliacinis skundas, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. Ž. paskirtos bausmės pakeisti: pripažinti V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat pripažinti, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas (suklysta – turėtų būti 3 punktas)) ir šiuo pagrindu už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir V. Ž. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. Ž. paskirta pernelyg griežta, teismų praktikos neatitinkanti bausmė. Be pagrindo nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nors šis buvo savalaikis. Nepagrįstai kaltininko pasinaudojimas procesine teise tylėti prilygintas kaltės neigimui. Motyvuodami skiriamas bausmes tuo, kad V. Ž. neprisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir šią aplinkybę aiškindami jo nenaudai, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įtariamojo (kaltinamojo) teisę tylėti ir pernelyg siaurai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą savalaikiškumo aspektu. Teismų reikalavimas V. Ž. prisipažinti iš karto po sulaikymo ar jam pranešus apie įtarimą, taip pat reikalavimas pripažinti absoliučiai visas veikos faktines aplinkybes bei nurodyti bendrininko veiksmus, prieštarauja teismų praktikai. V. Ž. teisinė padėtis buvo bloginta ir tuo aspektu, kad prisipažinimas ir jį atskleidžiančios fakto aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos raštu. Kasatorių vertinimu, rašytiniai parodymai buvo laisvanoriški, tokiu būdu buvo prisidėta prie objektyvios tiesos nustatymo.