Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Baltija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus N. Č. bei advokato M. G., ieškinį atsakovams J. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „S.“ dėl skolos, mokėjimo palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai - priteista solidariai iš atsakovų J. L. ir UAB „S.“ ieškovui BKU „Baltija“ 7567,57 Eur pagrindinės skolos suma, 3079,77 Eur mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos nuo 2016-12-02 iki 2021-02-05, 958,26 Eur delspinigiai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021-07-23 iki 2022-01-19. Priteista iš atsakovo J. L. ieškovui 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11605,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos: 332,75 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Priteista iš atsakovo UAB „S.“ ieškovui 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11605,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos: 332,75 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Priteista lygiomis dalimis iš atsakovų J. L. ir UAB „S.“ valstybei 131,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 65,50 Eur.

7. Dėl atsakovo (laiduotojo) UAB „S.“ prieštaravimų nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų ieškovui tapo žinomi laiduotojo 2011-06-08 redakcijos įstatai. Atsižvelgiant į tai, kad kiti viešai prienami laiduotojo įstatai yra 2016-08-11, t. y. sudaryti keliais mėnesiais vėliau, nei Laidavimo sutartis, ieškovas daro pagrįstą prielaidą, kad būtent 2011-06-08 įstatai galiojo ir Laidavimo sutarties sudarymo metu. CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2011-06-08 redakcijos laiduotojo įstatuose nėra įtvirtinta pareiga laiduotojo vadovui gauti laiduotojo akcininkų pritarimą / leidimą sudaryti laidavimo už kitų asmenų prievoles sutartis. Šios pareigos nenumato ir 2016-08-11 redakcijos laiduotojo įstatai. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad įstatuose gali būti numatyta, jog valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. ABĮ 37 straipsnio 10 dalis numato, kad jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus ABĮ 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 12, 13 ir 14 dalyse. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nei viena viešai prieinama laiduotojo įstatų redakcija nenumato laiduotojo vadovo pareigos gauti laiduotojo akcininkų pritarimą sudaryti laidavimo sandorius, taip pat nei Laidavimo sutarties metu galiojusi ABĮ redakcija, nei šiuo metu galiojanti ABĮ redakcija nenumato analogiškos laiduotojo vadovo pareigos, pagrįstai darytina išvada, kad laiduotojo argumentas dėl Laidavimo sutarties sudarymo ydingumo yra nepagrįstas. Laiduotojas nenurodo, kurioms konkrečiai įstatymo normoms Laidavimo sutartis prieštarauja bei nepateikia kitų tokius laiduotojo teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar dokumentų. Ieškovo vertinimu, Laidavimo sutartis neprieštarauja CK ir ABĮ įtvirtintoms imperatyvioms įstatymo normoms. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Laidavimo sutartis yra sudaryta teisėtai, yra galiojanti, nėra nuginčyta ir yra vykdytina. Atsižvelgiant į tai, laiduotojo argumentai dėl sutarties negaliojimo yra nepagrįsti.

9. Į paskirtą teismo posėdį atsakovas J. L. neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti (b. l. 73).

10. Į paskirtą teismo posėdį atsakovo UAB „S.“ atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. atsakovas J. L. ir ieškovas BKU „Baltija“ (buvęs pavadinimas – Šiaulių kredito unija) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui J. L. buvo suteikta 8000 Eur paskola, paskolos grąžinimo terminas 2021-02-05, numatyta metinė palūkanų norma – 9,00 proc. plius 6 mėn. EURIBOR, minimalios palūkanos 9,00 proc, sutartas 80,00 Eur dokumentų parengimo mokestis, numatyti 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, taip pat numatytas kredito gavėjo pajinio įnašo dydis – 10 proc., skaičiuojant nuo bendros kredito sumos (b. l. 10-20). 2016 m. vasario 5 d. atsakovas UAB „S.“ ir ieškovas sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovas UAB „S.“ kaip laiduotojas įsipareigojo padengti ieškovui negrąžintą paskolą, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius atsakovui J. L. nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo (b. l. 7-9). Nustatyta, kad ieškovas atsakovui J. L. 8000 Eur paskolą išmokėjo 2016-02-05, kaip ir numatyta mokėjimo grafike (b. l. 12, 59). Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017 spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č..

12. Tarp atsakovo J. L. ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui J. L. suteikė 8000 Eur paskolą (b. l. 12, 59), tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – paskolos negrąžino ir palūkanų bei kitų privalomų mokėti sumų pagal mokėjimo grafike nustatytą tvarką ir terminus (b. l. 12-13) nesumokėjo. Iš ieškovo pateikto atsakovui J. L. priklausančios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 28 d. matyti, kad atsakovas paskutinį įnašą ieškovui yra atlikęs 2016 m. gruodžio 12 d. (b. l. 59-60). Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad tik 2016 m. kovo ir balandžio mėnesį atsakovas paskolą ir palūkanas mokėjo pagal grafike nustatytus terminus, o 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais paskolos ir palūkanų grąžinimą sumokėti atsakovas jau vėlavo, 2016 m. liepos mėnesį sumokėta tik 8,21 Eur, 2016 m. gruodžio 2 d. sumokėta 150,00 Eur, daugiau jokių mokėjimų pagal Kredito sutartį atsakovas ieškovui nėra atlikęs. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas J. L. prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo tik deklaratyviai nurodo, kad, anot atsakovo, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nepateikia visų atsakovo atliktų paskolos mokėjimų, tačiau jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikė, nors įstatymas numato tokią atsakovo pareigą (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju sąskaitos išrašą apie atliktus atsakovo mokėjimus, atsikirsdamas į prieštaravimus, pateikė ieškovas.

13. Teismas daro išvadą, kad atsakovas J. L. pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Be to, įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo paskaičiavimais, jog pradelsta mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra 11605,60 Eur, kurią sudaro : 7574,79 Eur nesumokėta kredito suma; 3079,77 Eur mokėjimo palūkanos (9 proc. metinės palūkanos nuo nesumokėtos kredito sumos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 5 d. - galutinio kredito grąžinimo termino pagal Kredito sutartį); 958,26 Eur delspinigiai (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 19 d., t. y. už 180 dienų). Atsakovas nepaneigė ir neįrodė, kad pradelstų mokėjimų suma pagal Kredito sutartį yra kitokia, nei nurodė ir paskaičiavo ieškovas (CPK 185 straipsnis).

14. Atsakovo J. L. prieštaravimuose nurodytus argumentus, kad ieškovas neužskaito atsakovo, kaip pajininko, atliktų pajinių įnašų, teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.

15. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad Kredito sutartyje numatytas kredito gavėjo pajinio įnašo dydis – 10 proc., skaičiuojant nuo bendros kredito sumos (Kredito sutarties specialiosios dalies 9 punktas). Byloje ginčo nėra dėl atsakovo sumokėto pajinio įnašo ir jo dydžio. Kredito unijų įstatymo 14 straipsnis numato, kad pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai sumažinti, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytą kredito unijos nuostolių ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo bendrą sumą, jei bendra suma yra nuostoliai. Kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla. Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad unijai iškėlus bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus.

17. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovas neturi teisės atlikti įskaitymo ir įskaityti atsakovo J. L. sumokėtą pajų, dengiant atsakovo įsiskolinimą pagal Kredito sutartį, nes tokius veiksmus atlikti ieškovui imperatyviai draudžia galiojantys įstatymai.

18. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Laidavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas UAB „S.“ savo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo deklaratyviai nurodė, kad Laidavimo sutartis, anot atsakovo, yra galimai negaliojanti, todėl atsakovas jos galiojimą ginčys CK 1.82 straipsnio pagrindu, kad ji sudaryta bendrovės valdymo organams viršijant savo kompetenciją ir, kad ji prieštarauja atsakovo veiklos tikslams, tuo tikslu galimai teiks į bylą priešieškinį dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau nei priešieškinis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas, taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, kad minėta Laidavimo sutartis būtų ginčijama teisme savarankišku ieškiniu.

20. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas atsako tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkas, įskaitant ir palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei netesybų sumokėjimą (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „S.“ Laidavimo sutartimi laidavo visu savo turtu pagal atsakovo J. L. prisiimtus įsipareigojimus ieškovui.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas priteisti solidariai iš atsakovų J. L. ir UAB „Sevitera“ 7567,57 Eur pagrindinės skolos sumą, 3079,77 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 5 d., 958,26 Eur delspinigius, apskaičiuotus laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 19 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis), kas ir buvo priteista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminariu sprendimu.

22. CK 6.37 straipsnis ir CK 6.210 straipsnis nustato, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas J. L. yra fizinis asmuo, o UAB „S.“ yra juridinis asmuo, bei įvertinęs tai, jog CK 6.210 straipsnis nustato skirtingą palūkanų dydį fiziniams ir juridiniams asmenims, iš atsakovo J. L. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo UAB „S.“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Byloje nustatyta, kad už procesinių dokumentų parengimą teikiant ieškinį teismui ieškovas patyrė 665,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 26, 27), kurios atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl ieškinį patenkintus jos priteistinos iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 332,75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovas bankrutuojanti įmonė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus ieškinio reikalavimus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju mokėtino žyminio mokesčio suma yra 131,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei priteistina lygiomis dalimis iš kiekvieno po 65,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad atsakovų prieštaravimai nepaneigia Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl teismas priima galutinį sprendimą, kuriuo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą palieka nepakeistą.

26. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

27. Šalys nepateikė įrodymų, kad po priimto Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo patyrė papildomai bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš šalių nepriteistinos.

28. Byloje teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 17,92 Eur, todėl palikus preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovų J. L. ir UAB „S.“ priteistina iš kiekvieno po 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1846-1051/2022).

Priteisti valstybei iš atsakovų J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „S.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 8,96 Eur (8 eurus 96 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.